Byla e2A-1545-392/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui T. Š. (T. Š.) dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė „BnP Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. Š., prašydamas teismo priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžinto kredito, 11,58 Eur kredito mokesčio, 980 Eur palūkanų, 6,26 Eur delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „BnP Finance“ iš atsakovo T. Š. 57,92 Eur negrąžinto kredito, 57,92 Eur palūkanų, 11,58 Eur kredito mokesčio ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 127,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Credit day“ ir atsakovas 2011 m. sausio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Credit day“ suteikė atsakovui 57,92 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. UAB „Credit day“ ir ieškovė 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal 2011 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartį.
  3. Priimdamas sprendimą teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 57,92 Eur negrąžinto kredito, 11,58 Eur kredito mokesčio ir 980 Eur palūkanų už naudojimąsi kreditu. Įvertinęs, kad kredito sutartyje nustatytas palyginti trumpas 20 dienų kredito grąžinimo terminas, dėl skolos priteisimo kreiptasi tik 2017 m. sausio 2 d., nors kredito grąžinimo terminas 2011 m. vasario 8 d., teismas konstatavo, jog 980 Eur dydžio metinių palūkanų suma yra aiškiai per didelė, todėl sumažino jas iki 57,92 Eur sumos.
  4. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog pradinis kreditorius, suteikdamas paskolą, tinkamai įvertino atsakovo mokumą – kreditingumą, ieškovės reikalavimą dėl 6,26 Eur delspinigių priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, neįrodytą. Tenkindamas ieškovės prašymą dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo, konstatavo, jog minėtos palūkanos skaičiuojamos nuo priteisiamos 127,42 Eur sumos ir pažymėjo, kad šios palūkanos nevertinamos kaip netesybos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme.
  5. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatos lemia teismo procesinę pareigą kontroliuoti, kad nebūtų priteisiamos per didelės (neproporcingos) išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra verslo įmonė, kuri verčiasi, be kita ko, paskolų suteikimu, skolų išieškojimu. Šalių ginčas nevertinamas kaip sudėtingas. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad vien tik už tokio ieškinio parengimą prašomos priteisti 121 Eur išlaidos yra neproporcingai didelės, todėl šias išlaidas sumažino iki 30 Eur. Pažymėjo, kad tokia suma laikytina pakankama atlyginti dėl ieškinio parengimo patirtas išlaidas ir užtikrinanti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8

  1. Ieškovė (apeliantė) AB „BnP Finance“ apeliaciniu skundu prašo teismo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo palūkanų ir priteisti apeliantei AB „BnP Finance“ iš atsakovo T. Š. 980 Eur mokėjimo palūkanų; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir priteisti 6,26 Eur delspinigių; 3) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei AB „BnP Finance“ iš atsakovo T. Š. 24 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur apeliantės patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą; 4) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5) priteisti apeliantei AB „BnP Finance“ iš atsakovo T. Š. 23 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašomas priteisti mokėjimo palūkanas neteisingai kvalifikavo kaip netesybas ir nepagrįstai konstatavo, jog šios palūkanos per didelės, dėl to sumažino prašomas priteisti mokėjimo palūkanas. Ieškovė prašo priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovas laiku neatsiskaitė ir negrąžino 57,92 Eur kredito, todėl turi mokėti mokėjimo palūkanas už naudojimąsi paskolintomis lėšomis. Atsakovas gavęs 57,92 Eur kreditą ir sutikęs apmokėti 11,58 Eur kredito mokestį, sutiko už suteiktą paskolą mokėti 365 procentų metinių palūkanų normą, t. y. po 0,58 Eur per dieną. Nuo termino įvykdyti prievolę iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo, atsakovas vėlavo atsiskaityti 2115 dienas, todėl turi pareigą sumokėti 1226,70 Eur mokėjimo palūkanų. Apeliantė vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, įvertinusi itin ilgą pradelsimo laiką, prašo teismo priteisti sumažintas 0,08 procentų dydžio mokėjimo palūkanas už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (po 0,46 Eur per dieną) iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos (už 2115 dienų). Tokia palūkanų norma, atsižvelgiant į itin ilgą pradelsimo atsiskaityti laiką, apeliantės nuomone, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat nepažeidžia nei vienos sutarties šalies interesų pusiausvyros. Teismui nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Be to, atsakovas teismui nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. nors ieškinys atsakovui ir buvo įteiktas, tačiau atsakovas pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė. Atitinkamai atsakovas dar kartą sutiko su sutarties sąlygomis ir ieškiniu.
    2. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apeliantės prašomas priteisti mokėjimo palūkanas kaip netesybas, todėl atsisakė priteisti apeliantės prašomus delspinigius už 180 dienų. Atsakovas ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Apeliantės nuomone, prašoma priteisti delspinigių suma neprieštarauja teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.
    3. Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimu sumažinti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokia teismo pozicija yra neteisinga, nes apeliantės patirtos išlaidos yra racionalios bei protingos. Už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo gerokai mažesnę sumą, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis. Apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir patirtos būtent dėl atsakovo kaltės. Faktiškai patirtos išlaidos pagrįstos leistinais įrodymais, t. y. PVM sąskaita faktūra, jos apmokėjimą patvirtinančiu kvitu, žyminio mokesčio apmokėjimo kvitu. Apeliantės nuomone, teismas sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimą sumą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu ir pažeidė proceso teisės normas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
  2. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis teismas sumažino prašomą priteisti palūkanas nuo 980 Eur iki 57,92 Eur sumos, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 6,26 Eur delspinigių priteisimo ir sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
  3. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Credit day“ ir atsakovas 2011 m. sausio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 57,92 Eur vartojimo kreditas. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir kredito mokestį iki 2011 m. vasario 8 d., tačiau įsipareigojimų nevykdė. UAB „Credit day“ ir ieškovė AB „BnP Finance“ 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą. Apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo priteisti ieškovei: 57,92 Eur negrąžinto kredito, 11,58 Eur kredito mokesčio, 980 Eur palūkanų, 6,26 Eur delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 24 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 57,92 Eur negrąžinto kredito, 57,92 Eur palūkanų, 11,58 Eur kredito mokesčio ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 127,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  4. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių dalyje, kuria sumažintos ieškovės priteistos palūkanos nuo 980 Eur iki 57,92 Eur sumos. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas mokėjimo palūkanas neteisingai kvalifikavo kaip netesybas, be to, ieškovė prašė priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, jog teismui, kitaip nei kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinėje teisėje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
  6. Kaip jau minėta, atsakovas netinkamai vykdė sutartinę prievolę grąžinti gautą kreditą ir kredito mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius ir numatė, kad metinė palūkanų norma sudaro 365 procentus. Ieškovė, įvertinusi itin ilgą pradelsimo laiką, t. y. atsakovas vėlavo atsiskaityti 2115 dienas, prašė teismo priteisti ne 0,58 procentų dydžio, o sumažintas 0,08 procentų dydžio mokėjimo palūkanas. Pirmosios instancijos teismas minėtą palūkanų dydį sumažino iki 57,92 Eur, nes teismo nuomone, 980 Eur palūkanos yra aiškiai per didelės, 16,91 karto didesnės nei kredito suma, be to, teismas įvertino, jog kredito grąžinimo terminas nustatytas trumpas, o dėl skolos priteisimo kreiptasi tik po 6 metų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje pasakyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Be to, įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba neprotingai didelės (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nuostolių neįrodinėja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409 ir kt.), vadinasi palūkanos buvo sumažintos pagrįstai.
  7. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorius suteikdamas paskolą tinkamai įvertino atsakovo mokumą, kreditingumą, reikalavimas dėl 6,26 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
  8. Apeliantė nesutiko ir su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis už advokato pagalbą. Apeliantės teigimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už Rekomendacijose nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, todėl sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimo sumą, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
  9. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismuose yra nagrinėjama ne viena byla dėl įsipareigojimų nevykdymo ir skolų priteisimo pagal su ieškove sudarytas vartojimo paskolų sutartis, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, šiose bylose ieškovę atstovauja ta pati advokatų kontora „Euroteisės biuras”. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovė pateikė tik ieškinį, ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą pagrįstai buvo sumažintos nuo 121 Eur iki 30 Eur sumos.
  11. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai įvertino pateiktus šalių įrodymus, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

12Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą atmesti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai