Byla B2-1629-273/2019

Dėl bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Euroselta“ atstovui advokatui Š. V., suinteresuotam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui S. Š.

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Euroselta“ prašymą dėl bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Nustatė

3Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Euroselta“ prašo A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą pripažinti tyčiniu ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Prašyme nurodė, kad pareiškėjui susipažinus su A. S. firmos „Izotopas“ bankroto administratorei perduotais dokumentais yra nustatyti tyčinio bankroto požymiai. Pareiškėjo vertinimu, A. S. firmos „Izotopas“ bankrotas turi tyčinį bankrotą kvalifikuojančius požymius. Pareiškėjo manymu bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ nemokumą (bankrotą) nulėmė įmonės vadovo A. S. neteisėti veiksmai, t.y. netinkamai vykdomos pareigos įmonės atžvilgiu ir įmonės veiklos ir turto perkėlimas į kitą A. S. priklausiusią ir jo paties valdytą susijusią įmonę – UAB „Medeuris“, siekiant išvengti valdomos A. S. firmos „Izotopas“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo. Įmonėje taip pat buvo netvarkingai vedama buhalterinė apskaita (ypač dėl grynųjų pinigų panaudojimo įmonės poreikiams), dėl ko sudėtinga nustatyti visas finansines operacijas bei išaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. A. S., buvęs individualios įmonės „Izotopas“ vadovas, netinkamai vykdė jam įstatymais nustatytas pareigas – įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą būtų apribotos arba panaikintos. Apie tai, kad įmonės veikla perkelta į kitą paties A. S. valdytą įmonę – UAB „Medeuris“ pagrindžia šios aplinkybes: 1) įmonių sąsajos per tą patį vadovą ir vienintelį abiejų įmonių akcininką – A. S.; 2) abi įmonės veiklas vykdė tuo pačiu adresu – ( - ); 3) lėšos buvo neteisėtai perkeliamos į susijusią įmonę, kuri vėliau taip pat bankrutavo. UAB „Medeuris“ akcininku bei direktoriumi nuo jos įkūrimo buvo A. S. firmos „Izotopas“ savininkas A. S.. 2017 m. liepos 17 d. A. S. perleido akcijas savo motinai A. S.. Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su Actio pauliana ieškiniu dėl UAB „Medeuris“ akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau dėl UAB „Medeuris“ pradėto bankroto proceso ieškinio atsisakė. Pareiškėjo žiniomis, UAB „Medeuris“ jokių realių paslaugų A. S. firmai „Izotopas“ neteikė, prekių neperdavė, tačiau piniginės lėšos buvo mokamos sudarant PVM sąskaitas faktūras už įmonei suteiktas tariamas prekes ir/ar paslaugas, daromos užskaitos bei kiti sandoriai. Minėti sandoriai sudaryti tuomet, kai vyko teisminis ginčas su UAB „Euroselta“ dėl žalos atlyginimo ir civilinėje byloje 2017 m. birželio 30 d. nutartimi A. S. firmai „Izotopas“ ir A. S. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 64 191,40 Eur sumai. Likus dviem savaitėms iki galutinio teismo sprendimo ginče su UAB „Euroselta“ įsiteisėjimo dienos, buvo pradėtos įmonės bankroto procedūros. Tokiu būdu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditoriaus UAB „Euroselta“ galimybės nukreipti išieškojimą į A. S. firmos „Izotopas“ turtą buvo apribotos arba panaikintos Pareiškėjo manymu tai yra tyčinio bankroto požymis (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.).

5Iš bankroto administratorės A. G. išreikalautų duomenų pareiškėjas nustatė, kad įmonė vykdė įvairius sandorius su susijusia įmone UAB „Medeuris“ (mokėjimai, užskaitos ir kt. ), UAB „Medeuris“ dirbo tik vienas darbuotojas – pats A. S.. UAB „Medeuris“ išrašytos sąskaitos yra neinformatyvios – išsamiai neatskleidžia, kokie konkrečiai sandoriai buvo vykdyti (pirkimas pardavimas, paslaugos), nėra jokių prekių pristatymo važtaraščių, kitų sandorius patvirtinančių dokumentų, kas leidžia manyti, kad dokumentai surašyti tik dėl akių arba siekiant perkelti lėšas iš A. S. firmos „Izotopas“ kitam subjektui vengiant išieškojimo. A. S. firma „Izotopas“ perdavinėjo grynuosius pinigus A. S.: 2018m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur. Nėra aišku kokioms įmonės išlaidoms pinigai buvo panaudoti ir ar apskritai jie buvo naudojami įmonės reikmėms, kadangi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose tai neatsispindi. 2018 m. sausio 8 d. įmonė ir A. S. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė A. S. suteikė 80 000 Eur paskolą, kurios jis negrąžino. Paskolos sutartis buvo sudaryta likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos A. S. firmai „Izotopas“ iškėlimo, esant akivaizdžiai itin sudėtingai (kritinei) įmonės finansinei būklei. Vien 2018 m. sausio 8 d. paskolos sutarties sudarymas yra akivaizdžiai nenaudingas įmonei sandoris. Negana to, paskolos sutarties 3.2 punktas numato, kad paskola suteikiama su itin mažomis ir rinkoje neegzistuojančiomis 3 proc. palūkanomis be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Tokiu būdu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi A. S. firmai „Izotopas“ sandoriai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.). A. S. prarado didelę dalį pareiškėjo UAB „Euroselta“ įmonei perduoto turto, dėl ko sumažėjo pareiškėjo ir kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. 2016 m. gruodžio 9 d. antstolė B. P. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su įrangos, naudotos įmonės veikloje, būkle ir buvimo vieta. 2016 m. gruodžio 14 d. surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171-16-65 antstolė konstatavo, kad A. S. firma „Izotopas“ dalies išnuomoto turto neturi, nes jis: susidėvėjęs (11, 42, 66 p.); nurašytas (2, 6, 10, 36, 74 p.); parduotas (60, 61 p.); negalėjo nurodyti turto praradimo priežasčių (4, 13, 14, 18, 20, 23, 24, 27, 31, 35, 37, 40, 41, 43, 44, 47, 50, 58, 62, 64, 65, 67, 68, 71). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas pripažinti A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą ir pagal ĮBĮ 20 str. 1 d. 1 p. Pareiškėjas nurodė, kad A. S., būdamas A. S. firmos „Izotopas“ savininkas ir vadovas, sąmoningai organizavo įmonės veiklą taip, kad įmonė negalėtų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat, kad būtų užkirstas kelias surasti ir atgauti kitai susijusiai įmonei UAB „Medeuris“ perduotą įmonės turtą. Toks elgesys akivaizdžiai neatitinka įmonės valdymo organams įstatyme keliamų elgesio standartų bei nustatytų pareigų, dėl to yra laikomas neteisėtu ir pripažintinas sąmoningu įmonės vedimu prie bankroto.

6Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildė prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstytus argumentus. Nurodė, kad 2015 m. sausio 8 d. nuomos sutartimi UAB „Euroselta“ išnuomojo A. S. firmai „Izotopas“ turtą (įrangą). A. S. firmai „Izotopas“ laiku neatsiskaitant pagal nuomos sutartį, pareiškėjas antstolio pagalba fiksavo faktines aplinkybes, kurių metu buvo nustatyta, kad dalies išnuomoto turto A. S. firma „Izotopas“ neturi, nes jis: susidėvėjęs (11, 42, 66 p.); nurašytas (2, 6, 10, 36, 74 p.); parduotas (60, 61 p.);

7negalėjo nurodyti turto praradimo priežasčių (4, 13, 14, 18, 20, 23, 24, 27, 31, 35, 37, 40, 41, 43, 44, 47, 50, 58, 62, 64, 65, 67, 68, 71). Pareiškėjo manymu, A. S. firma „Izotopas“ prarado jai nuomos sutartimi perduotą turtą, savavališkai jį iššvaistė (pardavė), dalies turto praradimo priežasčių vadovas apskritai negalėjo nurodyti. Byloje pateikti duomenys, kad įvairus turtas buvo neva įsigytas iš kitos tuo pačiu adresu veikiančios (įsteigtos A. S. firmai „Izotopas“ susidūrus su akivaizdžiais sunkumais) A. S. įmonės – UAB „Medeuris“, tačiau jokių duomenų ar dokumentų: koks tai turtas, kokios apimties ir sudėties, kokybės, kur toks turtas buvo panaudotas, kokias pajamas iš šio turto gavo įmonė, turto priėmimo - perdavimo aktai, važtaraščiai, nepateikti. Pareiškėjas nurodė, kad identiška schema buvo atlikta ne mažiau kaip su dviem kreditoriais. UAB „Euroselta“ ir A. S. firma „Izotopas“ 2014 m. liepos 7 d. sudarė preliminarią prekių pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas A. S. firma „Izotopas“ įsipareigojo parduoti UAB „Euroselta“ sutarties 1-ame, 2-ame, 3-ame ir 4-ame prieduose nurodytą turtą. 2014 m. liepos 7 d. preliminarioje prekių pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta tvarka UAB „Euroselta“ 2014 m. liepos 30 d. mokėjimu Nr. 07151356, suma 130 000 Lt ir 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimu Nr. 11261232, suma 70 000 Lt, pilnai atsiskaitė su A. S. firma „Izotopas“, sumokėdamas visą sutarties kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur) . Preliminari sutartis neįvykdyta, turtas neperduotas, todėl UAB „Euroselta“ inicijavo nuostolių atlyginimo bylą Nr. e2-4772-467-2017, kur UAB „Euroselta“ reikalavimai patenkinti pilnai. Minėtoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau A. S. firma „Izotopas“ vadovas net ir žinodamas, kad gali tekti atlyginti UAB „Euroselta“ reikalaujamą sumą, 2018 m. sausio 8 d. sau išdavė 80 000 Eur paskolą. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Fileda“ A. S. firma „Izotopas“ bankroto byloje pateikė ieškinį dėl preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, kadangi kaip ir UAB „Euroselta“ atveju, A. S. firma „Izotopas“ nevykdė preliminaria pirkimo pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjo nuomone, toks A. S. firmos „Izotopas“ vadovybės veikimas piktybiškai nevykdant preliminarių sutarčių atitinka ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p. įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

8Atsiliepime į prašymą A. S. firmos „Izotopas“ bankroto administratorė A. G. prašė klausimą dėl A. S. firmos „Izotopas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Administratorė nurodė, kad iš A. S. firmos „Izotopas“ į UAB „Medeuris“ nebuvo perkelti darbuotojai ir parduotas ar perduotas įmonės turtas. UAB „Medeuris“ tiekė A. S. firmai „Izotopas“ žaliavas ir pirko gatavą produkciją. Iškėlus bankroto bylą A. S. firmai „Izotopas“, bankroto administratorei buvo perduoti dokumentai ir turtas, kuriuos perdavė įmonės savininkas A. S. bei jo buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Finarta“ buhalterė V. U.. 2018 m. sausio 8 d. tarp A. S. firmos „Izotopas“ ir A. S. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2018/01/08, pagal kurią A. S. buvo suteikta 80 000 Eur paskola, kurią A. S. įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau skolos negrąžino. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, bankroto administratorė nurodė, kad nemato tyčinio bankroto perspektyvos, tačiau neprieštarauja pateiktam UAB „Euroselta“ prašymui dėl A. S. firmos „Izotopas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

9Atsiliepime į prašymą A. S. prašė pareiškėjo prašymą dėl A. S. firmos „Izotopas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su pareiškėjo nurodomais motyvais bei argumentais dėl jo buvusios įmonės tyčinio bankroto nesutinka, nes sąmoningai neatliko tokių veiksmų, kurie įmonę privedė prie bankroto. Pareiškėjas nurodė visus ĮBĮ 20 str. 2 d. numatytus pripažinimo tyčiniu bankrotu požymius. Tačiau, A. S. įsitikinimu, pareiškėjas pareiškime aptardamas šiuos požymius, nepateikė įtikinamų bei abejonių nekeliančių argumentų, kad būtent A. S. veiksmai atitinka tyčinio bankroto pripažinimui būtinas sąlygas. A. S. neneigė, kad jo įmonė turėjo įvairių komercinių reikalų su pareiškėju. Nuo 2014 m. prasidėjo pareiškėjo tokie veiksmai, kad jis praktiškai privalėjo mokėti už pareiškėjo išgalvotas tariamai suteiktas paslaugas, nes į jo įmonės plėtrą, patį verslą buvo investuota apie 200 000 Lt ( apie 58 000 Eur). Nurodė, kad vienu metu A. S. iš viso buvo nušalintas nuo įmonės veiklos, tuo laikotarpiu apie 3 ar 4 mėnesius gamybos reikalus tvarkė V. S.. Kadangi medienos produkcijos gamyba nesisekė ir dėl to įmonė patyrė apie 40 000 Eur nuostolį, įmonės valdymas buvo sugrąžintas A. S. su sąlyga, kad pareiškėjui už tariamas paslaugas bus mokama po 3000 Eur kas mėnesį. Vieną kartą šiuos pinigus pervedus į pareiškėjo sąskaitą, kaip skolos grąžinimą, jie buvo grąžinti firmai. Kadangi su tokiomis pareiškėjo sąlygomis A. S. nesutiko, pareiškėjas pradėjo teisminius procesus, įmonei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Dėl areštuotos įmonės sąskaitos ir turto bei nebegalint vykdyti bet kokios veiklos, siekdamas išvengti bei sumažinti įsipareigojimus, A. S. pradėjo veiklą vykdyti per UAB „Medeuris“. Tačiau dėl pastovios įtampos nuo šeimos skyrybų proceso, atlikto VMI patikrinimo dėl PVM nemokėjimo, atitinkamų papildomų ir pakankamai didelių mokesčių priskaičiavimo, t. y. finansinių įsipareigojimo padidėjimo, A. S. dėl depresijos pateko į gydymo įstaigą. Dėl to nepavyko tinkamai įgyvendinti savo ketinimų. Tuo metu kitas kreditorius UAB „Fileda“ jam nežinant iš įmonės išvežė daug įvairios medienos, jos laikymo konteinerius. A. S. nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl įmonės veiklos perkėlimo į UAB „Medeuris“ yra nepagrįsti. Jokio įmonės turto UAB „Medeuris“ nebuvo perrašyta ir nepagrįstų mokėjimų nebuvo daroma. Nurodė, kad tarp įmonės privedimo prie bankroto ir sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo turi būti nustatytas ryšys. Nurodė, kad savo veiksmuose A. S. neįžvelgia ko nors neteisėto, jis tik stengėsi kaip nors atgaivinti įmonės veiklą ir panaikinti skolas. A. S. nurodė, kad jo įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta bendrovė „Finarta“, o jis tik vykdė šios bendrovės nurodymus dėl dokumentų pateikimo ir dėl to pretenzijų ar priekaištų neturėjo. Nurodė, kad A. S. firmos „Izotopas“ bankroto procedūrą inicijavo jis pats. Mano, kad esant tyčinio bankroto požymiams, administratorė būtų pati kreipusis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl pareiškėjo kreipimąsi į teismą A. S. vertina kaip stengimąsi sudaryti jam dar didesnių problemų bei nukreipti dėmesį nuo paties pareiškėjo veiksmų, kurie taip pat sudarė tam tikrą pagrindą jo įmonės bankrotui.

10Atsiliepime į prašymą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai yra pagrįsti ir prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu turi būti tenkinamas.

11A. S. firmos „Izotopas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

12Kauno apygardos teismas 2018-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-638-273/2019 A. S. firmai „Izotopas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė A. G.. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tame tarpe pareiškėjo UAB „Euroselta“ – 67 295,40 Eur sumai.

13Pareiškėja UAB „Euroselta“ pateikė prašymą A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymą grindžia ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punkte numatytais požymiais.

14Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta tyčinio bankroto sąvoka, o būtent, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, iš kurių nustačius bent vieną bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

15Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

16Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

17Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio

18ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

19Pareiškėjas UAB „Eroselta“ nurodo, kad 2015 m. sausio 8 d. įrenginių nuomos sutartimi UAB „Euroselta“ ir A. S. firma „Izotopas“ sudarė įrenginių nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Euroselta“ perdavė A. S. firmai „Izotopas“ nuomos teise naudotis įrenginius įvardintus 1 priede, kurie UAB „Euroselta“ priklausė nuosavybės teise (b. l. 87-89).

20A. S. firmai „Izotopas“ laiku neatsiskaitant pagal nuomos sutartį, paaiškėjo, kad A. S. prarado didelę dalį UAB „Euroselta“ perduoto turto, dėl ko sumažėjo pareiškėjo ir kitų kreditorių galimybės tenkinti savo reikalavimus. 2016-12-09 antstolė B. P. konstatavo faktines aplinkybes, susijusias su įrangos, naudotos įmonės veikloje, būkle ir buvimo vieta. 2016-12-14 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 171-16-65 antstolė konstatavo, kad IĮ „Izotopas“ dalies išnuomoto turto neturi, nes jis susidėvėjęs (11, 42, 66 p.), nurašytas (2, 6, 10, 36, 74 p.), parduotas (60, 61 p.), negalėjo nurodyti turto praradimo priežasčių (4, 13, 14, 18, 20, 23, 24, 27, 31, 35, 37, 40, 41, 43, 44, 47, 50, 58, 62, 64, 65, 67, 68, 71) (b. l. 35-40). Kadangi bendrovė prarado jai nuomos sutartimi perduotą turtą, savavališkai jį iššvaistė (pardavė), o dalies turto praradimo priežasčių iš viso negalėjo nurodyti, todėl pareiškėjo nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tyčinis bankrotas pripažintinas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu), kadangi itin blogas įmonės valdymas lėmė turto praradimą.

21Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių iš A. S. įmonės „Izotopas“ ir subsidiariai iš atsakovo A. S. priteisė ieškovui UAB „Euroselta“ 57 924 Eur nuostolių atlyginimo, 5 792,40 Eur baudą, 457 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą dėl nuostolių atlyginimo – 58 399 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1 179 Eur žyminio mokesčio ir 1 675 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 101-102). Todėl, teismo nuomone, vien pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pasireiškusios pareiškėjo turto praradimu, nurodymas yra nepakankamas pagrindas konstatuoti esant tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p. Kitokių aplinkybių, kuriomis pareiškėjas įrodinėja minėtą tyčinio bankroto požymį byloje nepateikta.

22Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto požymio

23Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

24Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 8 d. įmonė ir A. S. sudarė paskolos sutartį, kuria įmonė A. S. suteikė 80 000 Eur paskolą (b. l. 31-32), kurios jis negrąžino. Paskolos sutartis buvo sudaryta likus dviem mėnesiams iki bankroto bylos A. S. firmai „Izotopas“ iškėlimo, esant itin sudėtingai įmonės finansinei būklei. 2018 m. sausio 8 d. paskolos sutarties sudarymas yra akivaizdžiai nenaudingas įmonei sandoris. Be to, paskolos sutarties 3.2 punktas numato, kad paskola suteikiama su itin mažomis ir rinkoje neegzistuojančiomis 3 proc. palūkanomis be jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas A. S. firmai „Izotopas“ sandoris.

25Be to, iš kasos išlaidų orderių matosi, kad A. S. firma „Izotopas“ perdavinėjo grynuosius pinigus A. S.: 2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur, mokėjimų atlikimo pagrindas yra įmonės išlaidos ( b. l. 29-30), tačiau kokioms išlaidoms pinigai panaudoti ir ar jie buvo panaudoti įmonės reikmėms, duomenų byloje nėra.

26Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria A. S. firmai „Izotopas“ iškelta bankroto byla matosi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis A. S. įmonė „Izotopas“ turto turėjo iš viso už 275 887 Eur, kur ilgalaikio turto vertė sudarė 208 512 Eur, o trumpalaikio turto vertė sudarė 67 375 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 446 867 Eur, iš kurių visa suma yra įsipareigojimai mokėtini per vienerius metus, o iš jų - 280 548 Eur yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad A. S. įmonei „Izotopas“ debitoriai iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra skolingi 67 374,51 Eur, o įmonė yra pradelsusi sumokėti savo darbuotojams 12 280,95 Eur. Šių duomenų pagrindu buvo konstatuota, kad įmonė yra nemoki.

27Kaip matyti, 2018 m. sausio 8 d. tarp įmonės ir A. S. sudaryta paskolos sutartis, o ir grynieji pinigai pervesti A. S. jau įmonei tapus nemokiai. Teismo vertinimu, paskolos sutartimi bei grynųjų pinigų išdavimu iš esmės buvo pabloginta nemokios įmonės padėtis ir todėl yra pagrindas išvadai, kad tuo buvo sąmoningai siekiama įmonę privesti prie bankroto tyčia.

28Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. S. firma „Izotopas“, atstovaujama bankroto administratorės A. G. 2019-04-18 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. S. ir Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 14 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1519-773/2019 priteisė ieškovei A. S. firmai „Izotopas“ 80 000 Eur skolą, 2 958,90 Eur palūkanų, 2 232 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 85 190,90 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki visiško sprendimo įvykdymo. Nors iš A. S. skola buvo priteista, tačiau tai nepašalina nustatyto tyčinio bankroto požymio, nurodyto ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.

29Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto požymio

30Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

31Pareiškėjas teigia, kad A. S. firmos „Izotopas“ vadovybės veikimas piktybiškai nevykdant preliminarių sutarčių atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį ir nurodo, kad 2014 m. liepos 7 d. buvo sudaryta preliminari prekių pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas A. S. firma „Izotopas“ įsipareigojo parduoti UAB „Euroselta“ sutarties 1-ame, 2-ame, 3-ame ir 4-ame prieduose nurodytą turtą. 2014 m. liepos 7 d. preliminarioje prekių pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta tvarka UAB „Euroselta“ 2014 m. liepos 30 d. mokėjimu Nr. 07151356, suma 130 000 Lt ir 2014 m. lapkričio 26 d. mokėjimu Nr. 11261232, suma 70 000 Lt, pilnai atsiskaitė su A. S. firma „Izotopas“, sumokėdamas visą sutarties kainą – 200 000 Lt (57 924 Eur). Preliminari sutartis neįvykdyta, turtas neperduotas, todėl UAB „Euroselta“ Vilniaus apygardos teisme inicijavo nuostolių atlyginimo bylą Nr. e2-4772-467-2017, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 3 d. sprendimu už akių iš A. S. įmonės „Izotopas“ ir subsidiariai iš atsakovo A. S. priteisė ieškovui UAB „Euroselta“ 57 924 Eur nuostolių atlyginimo, 5 792,40 Eur baudą, 457 Eur nuostolių, patirtų dėl skolos išieškojimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą dėl nuostolių atlyginimo – 58 399 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-06-30 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 1 179 Eur žyminio mokesčio ir 1 675 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

32Pareiškėjas nurodo, kad A. S. firma „Izotopas“ vadovas net ir žinodamas, kad gali tekti atlyginti UAB „Euroselta“ reikalaujamą sumą, 2018 m. sausio 8 d. sau išdavė 80 000 Eur paskolą. Duomenų, kad paskola buvo panaudota įmonės veikloje, byloje nepateikta. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad paskolos išdavimas iš esmės pablogino A. S. firmos „Izotopas“ finansinę padėtį, nes kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos. Iš VMI informacijos apie A. S. firmos „Izotopas“ skolą bei A. S. firmos „Izotopas“ skolų žiniaraščio ( b. l. 115-127) matosi, kad 2018 m. sausio 8 d. įmonė turėjo daugiau kreditorių, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, tame tarpe Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM – 86 059,89 Eur, VSDFV prie SADM – 15 879,13 Eur, skolos darbuotojams ir kt., todėl darytina išvada, kad 2018 m. sausio 8 d. paskolos išdavimu įmonės vadovui buvo sąmoningai ir iš esmės pabloginta nemokios įmonės padėtis, tuo siekiant išvengti atsiskaitymų su kreditoriais, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

33Pareiškėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį įrodinėja ir faktine aplinkybe, kad UAB „Fileda“ A. S. firma „Izotopas“ bankroto byloje pateikė ieškinį dėl preliminarios pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine, kadangi kaip ir UAB „Euroselta“ atveju, A. S. firma „Izotopas“ nevykdė preliminaria pirkimo pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tačiau Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-638-273/2019 UAB „Fileda“ ieškinys buvo atmestas, todėl dėl šios pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės tyčinio bankroto požymio konstatuoti nėra pagrindo.

34Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto požymio

35ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

36Pareiškėjas nurodo, kad A. S. firma „Izotopas“ vykdė įvairius sandorius su UAB „Medeuris“. UAB “Medeuris” dirbo tik vienas darbuotojas – pats A. S.. UAB „Medeuris“ išrašytos sąskaitos ( b. l. 18-28) yra neinformatyvios – išsamiai neatskleidžia, kokie konkrečiai sandoriai buvo vykdyti (pirkimas pardavimas, paslaugos), nėra jokių prekių pristatymo važtaraščių, kitų sandorius patvirtinančių dokumentų, kas leidžia manyti, kad dokumentai surašyti tik dėl akių arba siekiant perkelti lėšas iš A. S. firmos „Izotopas“ kitam subjektui vengiant išieškojimo. A. S. firma „Izotopas“ perdavinėjo grynuosius pinigus A. S.: 2018 m. sausio 2 d. – 14 000 Eur, 2018 m. sausio 5 d. – 10 000 Eur, 2018 m. sausio 8 d. – 6 000 Eur (b. l. 28-30). Nėra aišku kokioms įmonės išlaidoms pinigai buvo panaudoti ir ar apskritai jie buvo naudojami įmonės reikmėms, kadangi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose tai neatsispindi.

37Pareiškėjas nurodo, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tik paviršutiniškai, siekiant dėl akių pagrįsti operacijas – išrašytos sąskaitos ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai, kai pinigus iš esmės A. S. perdavė sau, kaip kitos įmonės vadovui. Tokie abstraktūs ir neinformatyvūs duomenys, kai lėšos perduodamos kitai įmonei, kurią valdo tas pats asmuo, pareiškėjo nuomone, akivaizdžiai nepakankami ir įrodo, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai ir dėl to negalima nustatyti sandorių tikrumo ir įmonės įsipareigojimų apimties.

38Iš bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą bei jo priedų matosi, kad bankroto administratorei buvo perduoti dokumentų priėmimo – perdavimo aktai bei dokumentų priėmimo-perdavimo aktų matosi, kad bankroto administratorei buvo perduotas A. S. firmos „Izotopas“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, ilgalaikio turto žiniaraštis, materialinių vertybių inventorizacijos aprašas, analitinės apskaitos žiniaraštis su priedais ( b. l. 60-71). Kaip matyti, bankroto administratorei buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti, tačiau teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos A. S. firmos „Izotopas“ informacijos trūkumas buhalterinėje apskaitoje, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

39Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, jei yra pakankamai duomenų išvadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-905-407/2018). Teismas iš nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų tokios išvados padaryti negali, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo siekiama nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis.

40Dėl procesinės bylos baigties

41Nagrinėjamoje situacijoje nustačius tyčinį bankrotą kvalifikuojančius požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai), A. S. firmos „Izotopas“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-292 str., Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu

Nutarė

43A. S. firmos „Izotopas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

44Įpareigoti bankrutavusios A. S. firmos „Izotopas“ bankroto administratorių A. G. informuoti bendrovės kreditorius apie priimtą nutartį.

45Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.

46Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.