Byla 2A-880-212/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2776-812/2016 pagal ieškovės BUAB „Konsveta“ ieškinį atsakovui M. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3‘550,76 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Konsveta“ Panevėžio apygardos teismas 2015-02-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą. Atsakovas nuo 2006-07-26 iki 2015-03-04 buvo UAB „Konsveta“ administracijos vadovu, vienintele bendrovės akcininke nuo 2006-07-26 buvo V. L..
  2. Ieškovė 2004-10-01 nusipirko automobilį AUDI A8, 1994 m. laidos, valst. Nr. ( - ), už 24‘000 Lt (6‘950,88 Eur). Įsigijusi automobilį ieškovė sumokėjo: pagal 2004-11-08 sąskaitą-faktūrą 100 Lt už dujų įrangos permontavimą, pagal 2004-07-15 sąskaitą-faktūrą 2‘500,13 Lt už dujų įrangą, pagal 2005-10-06 išrašytą sąskaitą-faktūrą 1‘200 Lt už dujų įrangos remontą. Šis automobilis buvo nuolat remontuojamas, todėl bendrovė patyrė nemažai išlaidų. Prieš pat automobilio pardavimą ieškovė pagal 2007-04-25 sąskaitą-faktūrą sumokėjo 1‘000 Lt už automobilio remontą, pagal 2007-06-08 sąskaitą-faktūrą sumokėjo 7‘241,51 Lt už automobilio remontą, pagal 2007-06-08 sąskaitą-faktūrą nupirko 4 padangas už 2‘140 Lt. Tokiu būdu vien per 2007 metų gegužės-birželio mėnesius automobilis pagerintas, suremontuotas, pakeistos kai kurios detalės naujomis už bendrą 10‘381,51 Lt (3‘006,69 Eur). Ieškovė, kuriai vadovavo atsakovas, 2007-06-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą KON Nr. 700111 pardavė paminėtą automobilį už 2‘000 Lt (579,24 Eur.) A. K..
  3. Automobilis buvo vienintelis ieškovės turėtas automobilis. Automobilis buvo parduotas 2007-06-01, tačiau po pardavimo 2007-06-08 jis buvo remontuotas ir pirktos padangos. 2016-01-29 ekspertas J. A. pateikė konsultacinę pažymą, kurioje nurodė, kad automobilio rinkos vertė 2007 m. birželio mėnesį buvo 4‘130 Eur. Automobilis praėjęs techninę apžiūrą, o paskutinį kartą 2013-08-02, nustatyti nedideli trūkumai.
  4. Atsakovas, būdamas administracijos vadovu, pažeidė savo pareigas veikti tinkamai bendrovės atžvilgiu, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, per pigiai pardavė bendrovės turtą, į kurį prieš pardavimą investavo dideles pinigų sumas ir dėl to padarė žalą bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams. Pažymėjo, kad 2007 metais ieškovė buvo nemoki. Atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, kuri yra kaip skirtumui tarp pardavimo kainos ir rinkos vertės. Į žalos dydį įskaičiuotini ir pagerinimai, remontas, padaryti prieš pardavimą ir po pardavimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 2‘920,76 Eur žalos atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 218,18 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 77,08 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
  2. Nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2015-02-12 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Konsveta“, įmonės administratoriumi paskyrė L. P.. 2015-07-10 patvirtintas BUAB „Konsveta“ kreditorių sąrašas ir kreditorinių reikalavimų suma 15‘729,04 Eur. Laikotarpiu nuo 2003-12-24 iki 2006-03-20 bendrovės pavadinimas buvo UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra”. Atsakovas M. M. VĮ Registrų centro duomenimis, nuo 2006-05-05 iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo paskirtas bendrovės administracijos vadovu - direktoriumi. Atsakovas M. M. privalėjo perduoti administratoriui visą bendrovės turtą, dokumentus ir turimo turto sąrašą. Atsakovas nevykdė pareigos, dėl to buvo baudžiamas. Pareigą atsakovas įvykdė tik 2015-05 - 07-25 laikotarpiu.
  3. Panevėžio apygardos teismas 2015-02-12 nutartimi konstatavo, kad UAB „Konsveta“ buvo nemoki jau nuo 2007 m., įmonės balansas už 2007 m. buvo neigiamas, skolos viršijo turimą turtą. 2007 m. įmonė baigė turėdama daugiau kaip 95‘000 Lt nuostolį, 2014-12-31 įmonė buvo skolinga VMI prie LR FM 229‘299,48 Lt nesumokėtų mokesčių ir baudų, turto neturėjo. Minėtu laikotarpiu įmonei vadovavo atsakovas M. M.. 2004-10-01 UAB „Panevėžio verslo ir juridinių konsultacijų agentūra” nusipirko automobilį AUDI A8, 1994 m. laidos, valst. Nr. ( - ) už 24‘000 Lt (6‘950,88 Eur). Automobilio valstybinis numeris pakeistas 2005-10-25 į numerį ( - ). Automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, kuri buvo pakeista, remontuota.
  4. UAB „Kredora“ 2007-04-25 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 1‘000 Lt sumos apmokėjimo už remonto darbus, o ieškovė sąskaitą tą pačią dieną apmokėjo grynais pinigais. Didžiąją remonto išlaidų dalį sudarė automobilio purvasargių bei daviklio įgijimas ir sumontavimas. UAB „Kredora“ 2007-06-08 išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 7‘241,51 Lt sumos apmokėjimo už remonto darbus, o ieškovė sąskaitą apmokėjo pavedimu. Didžiąją remonto išlaidų dalį sudarė automobilio žvakių, apkabų, amortizatorių, oro pagalvių kaina bei detalių pakeitimo darbai, vairo stiprintuvo tepalų įgijimas ir keitimas, daviklio montavimas. Lipeikio įmonė „Egzotika“ 2007-06-08 pardavė ieškovei 4 vienetus padangų už 2‘140 Lt sumą, o ieškovė sąskaitą apmokėjo grynais pinigais. Viso per 2007 metų gegužės-birželio mėnesius automobilio remontui, detalėms, padangoms įgyti buvo išleista 10‘381,51 Lt (3‘006,69 Eur). 2007-06-01 automobilis pagal PVM sąskaitą faktūrą KON Nr. 700111 buvo parduotas už 2‘000 Lt (579,24 Eur).
  5. Bankroto administratorius nurodė, kad automobilis buvo vienintelis ieškovės turėtas automobilis. VĮ Regitra duomenimis ieškovė automobilių neturi. Aplinkybė, kad bendrovė neturėjo jokio turto bankroto bylos iškėlimo metu, taip pat nustatyta Panevėžio apygardos teismo 2012-02-12 nutartimi. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad automobilis buvo remontuojamas siekiant jį toliau eksploatuoti, o ne parduoti. Automobilis buvo išregistruotas iš VĮ Regitra dar 2007-04-04, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo vadovaujama bendrovė neketino toliau eksploatuoti automobilio ir jį pardavė 2007-06-01, todėl jo remonto atlikimo, naujų padangų pirkimo būtinumas vertintinas kritiškai. Iš 2016-01-29 J. A. įmonės „Vertona“ konsultacinės pažymos duomenų nustatyta, kad vidutinė automobilio Audi A8, valst. Nr. ( - ), rinkos vertė 2007 m. birželio mėnesį buvo 3‘500 Eur (14‘260,06 Lt)+630 Eur PVM. Nors atsakovas M. M. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė aplinkybę, kad automobilis buvo parduotas už 2‘000 Lt, nes buvo patyręs kelis eismo įvykius, bei, kad buvo sugedęs automobilio variklis, nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų apie automobilio gedimus ir mažesnę už vidutinę rinkos vertę sandorio sudarymo metu nepateikė. Aplinkybė, kad automobilyje buvo sumontuota dujų įranga, nepaneigia aplinkybės, kad automobilio modelis buvo pritaikytas naudoti benziną. Dujų įranga buvo tik papildoma įranga, diegiama siekiant mažinanti automobilio eksploatacines išlaidas. 2009-07-20 automobilio techninės apžiūros metu buvo nustatyti nedideli trūkumai – degalų, alyvos ir kitų eksploatacinių skysčių prasisunkimas, kas patvirtino, kad automobilis variklio gedimo ar kitų žymių defektų neturėjo.
  6. Ieškovė gavo draudimo išmokas iš draudimo bendrovių dėl automobiliui padarytų nuostolių atlyginimo: 2006-08-07 gavo 402,60 Lt draudimo išmoką dėl 2006-07-18 eismo įvykio iš AB „Lietuvos draudimas“, 2006-10-17 gavo 2‘260,80 Lt draudimo išmoką dėl 2006-10-04 eismo įvykio iš AB „Lietuvos draudimas“ ir 2007-03-20 gavo 9‘964 Lt draudimo išmoką dėl 2007-01-30 eismo įvykio iš UADB „Ergo Lietuva“. Teismas nesieja 2006 m. gautas draudimo išmokas su automobilio remontu 2007 m. gegužės-birželio mėnesiais. Byloje nepakako duomenų pripažinti, kad 2007-03-20 gautą draudimo išmoką buvo būtina panaudoti automobilio remontui, nes netrukus po draudimo išmokos gavimo 2007-03-20, ieškovė automobilį išregistravo iš VĮ Regitra duomenų bazės 2007-04-04, automobilio neeksploatavo ir negalėjo naudoti eisme bei nėra duomenų, kad tai ketino daryti. Ieškovės administracijos vadovo M. M. veiksmus, suremontavus bendrovės automobilį už 8‘241,51 Lt ir nupirkus automobiliui naujas padangas už 2‘140 Lt (kurios buvo nupirktos jau po atsiskaitymo už automobilį), tačiau automobilio bendrovės veikloje toliau neeksploatavus, o pardavus fiziniam asmeniui už 2‘000 Lt, atsakovui žinant, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu buvo nemoki, teismas vertino kaip pažeidžiančius atsakovo pareigas veikti tinkamai bendrovės atžvilgiu, neatitinkančius rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartų bei imperatyvių įstatymų reikalavimų, todėl pripažino neteisėtais ir kaltais bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiais su ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis po eismo įvykio buvo suremontuotas ir jo eksploatavimui buvo įgytos naujos padangos, bendros 3‘006,69 Eur (10‘381,51 Lt) pagerinimų vertės bei byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo kokių nors esminių trūkumų, mažinančių jo rinkos vertę, pripažino, kad jo rinkos vertė atitiko analogiško automobilio rinkos vertę, buvusią sandorio sudarymo metu pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą pažymą – 3‘500 Eur (12‘084,81 Lt)+630 Eur PVM. 2007-06-01 automobilis buvo parduotas fiziniam asmeniui netaikius PVM mokesčio. Administratorius neginčijo pardavimo sandorio ir nekėlė reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra, o nesutinka su maža sandorio verte. Atsižvelgiant į tai, žalos dydis apskaičiuotinas kaip skirtumas tarp automobilio pardavimo kainos (579,24 Eur) ir jo vidutinės rinkos vertės (3‘500 Eur) be PVM mokesčio – 2‘920,76 Eur. Didesnės automobilio rinkos vertės ieškovė nepagrindė įrodymais.
  8. Atsakovo M. M. prašymą taikyti reikalavimui ieškinio senatį atmetė. Teismas nurodė, kad administratoriui apie įmonei padarytą žalą objektyviai tampa žinoma tik iškėlus bankroto bylą ir perėmus įmonės dokumentus (ar jų dalį). Teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo Panevėžio apygardos teisme priimta 2015-02-12, dokumentai administratoriui perduoti 2015-05-25, ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teisme dėl žalos atlyginimo pareikštas 2016-03-09, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti byloje nėra praleistas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
  2. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir netinkamai taikė teisės normas. Apeliantas jokios žalos bendrovei nepadarė, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, pirkimo – pardavimo sandoris nėra panaikintas, bendrovės lėšos automobilio remontui nebuvo išleistos. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų apie automobilio gedimus. Draudimo pažymų kopijos įrodo, jog už autoįvykiuose padarytus automobilio sugadinimus, buvo sumokėtos pinigų sumos, kurios ir buvo skirtos automobilio atstatymui. Automobilio remontui buvo skirtos draudimo išmokos, o ne bendrovės lėšos. Automobilis patyrė ne vieną autoįvykį, todėl buvo remontuojamas.
  3. Automobilis buvo parduotas prieš 9 metus, jis bendrovės vadovu nedirba jau 6 metai, todėl teismui pateikti dokumentus apie automobilio sugadinimus neturi jokių galimybių. Tai, kad automobilis po autoįvykio buvo smarkiai apgadintas, patvirtina draudimo bendrovių išmokėtos nemažos išmokos. Vertinti 2007 m. gegužės – birželio mėnesiais turėtas išlaidas kaip automobilio pagerinimą – nėra pagrindo. Automobilis buvo remontuojamas tam, kad jį būtų galima eksploatuoti, o ne pagerinti.
  4. Teismas neįvertino to, jog automobilis po avarijos žymiai praranda prekinę vertę. Todėl visiškai negalima lyginti automobilio, nepatekusio į autoįvykio, vertės su automobiliu net po kelių autoįvykių. Automobilis buvo remontuojamas prieš pardavimą, o sąskaitos galėjo būti išrašytos ir vėliau, todėl nėra pagrindo teigti, jog automobilis buvo remontuojamas bendrovės lėšomis po pardavimo. J. A. įmonės „Vertona“ konsultacinė pažyma yra tik informacinio pobūdžio, vertinimo metu automobilis nebuvo apžiūrėtas, neatitinka turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo. Be to, buvo lyginamas automobilis, naudojantis benziną, o ne dujas. VšĮ „Emprekis“ vertindamas automobilį, taip pat jo neapžiūrėjo. Todėl tokios pažymos negali būti įrodymu, patvirtinančiu automobilio vidutinę rinkos vertę. Be to, automobilis buvo parduotas be techninės apžiūros, byloje nėra pateikta įrodymų apie automobilio techninę būklę pardavimo metu. Teismas nepagrįstai nurodo, jog 2009 m. liepos 20 d. automobilio techninės apžiūros metu buvo nustatyti nedideli trūkumai patvirtina, kad automobilis variklio gedimo ar kitų žymių defektų neturėjo.
  5. Niekuo nepagrįstas teismo motyvas, kad automobilio pardavimas, žinant, kad bendrovė nemoki, vertintinas kaip pažeidžiantis atsakovo pareigas. Apeliantas nepažeidė jokio įstatymo, nėra draudimo parduoti turtą, esant bendrovei nemokiai. Kadangi sugedo automobilio variklis, jo vertė krito ir reikėjo parduoti.
  6. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Apelianto darbo santykiai tęsėsi iki 2010-04-30 ir šie duomenys yra Sodros duomenų bazėje. 2007 m. bendrovės vienintelė akcininkė buvo V. L., kuri ir atleido jį iš pareigų. Jokių pretenzijų dėl darbo ir parduoto automobilio nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Konsveta“ dėl jo veiksmų, dėl kurių bendrovei neva padaryta žala, būtų kreipusi į jį, ar būtų ėmusis kitokių veiksmų siekdama žalos atlyginimo. Jeigu ieškovė būtų maniusi, jog jis turi atlyginti bendrovei padarytą žalą – galėjo kreiptis per ieškinio senaties laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2010-06-01 ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui pašalinti.
  7. Administratorius bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, neginčija, todėl ieškinio senaties termino pradžia negali būti siejama su dokumentų bankroto administratoriui perdavimo momentu. Tai, kad įmonės administratoriumi buvo paskirtas L. P., nekeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių, įtvirtintų įstatyme, bankroto bylos iškėlimo metu. Akcininkė V. L. viso darbo metu dėl parduoto automobilio jokių pretenzijų nereiškė, nors apie automobilio pardavimą buvo žinoma jau nuo 2007-06-01. Mano, jog administratorius praleido ieškinio senaties terminą. Teismas neteisingai taikė ĮBĮ 11 str. 3.8 p. Administratorius nesilaikė ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. nustatyto šešių mėnesių termino, nes dokumentai buvo perduoti 2015-05-25, o ieškinį pareiškė 2016-03-09.
  8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas buvo paskutinis įmonės administracijos vadovas iki pat bankroto bylos iškėlimo ir iki pat bankroto bylos iškėlimo atsakovas turėjo bendrovės dokumentus, kuriuos ir perdavė administratoriui. Ši faktinė aplinkybė konstatuota Panevėžio apygardos teismo 2015-02-12, 2015-04-07, 2015-04-24, 2015-09-15 ir 2015-10-23 nutartimis. Dėl šių aplinkybių atmestini apelianto argumentai apie ieškinio senaties taikymą, nes ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai asmuo sužinojo apie padarytą jo teisės pažeidimą. Administratorius, kuris atstovaują ieškovę ir jos kreditorius, apie ieškovei padarytą žalą sužinojo 2015 metais ir todėl ieškinio senaties termino nepraleido.
  9. Pažymi, kad ieškovės akcininkė V. L. negalėjo reikalauti žalos atlyginimo, nes atsakovas jai dokumentų neperdavė. Tik pats atsakovas žinojo, kad jis yra padaręs žalą. Atsakovas, būdamas administracijos vadovu, pažeidė savo pareigas veikti tinkamai bendrovės atžvilgiu, piktnaudžiavo ir nevykdė savo pareigų, per pigiai perleido turtą į kurį prieš pardavimą investavo dideles pinigų sumas ir dėl to padarė žalą pačiai bendrovei ir tuo pačiu jos kreditoriams. Atliktas remontas, kuriuo pagerintas automobilis, buvo ekonomiškai nuostolingas, atsižvelgiant į tai, kokias pajamas gavo ieškovė iš automobilio pardavimo.
  10. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė automobilio nenaudojo, nes dar iki 2007 m. balandžio mėnesio pradėto remonto, automobilis buvo išregistruotas VĮ Regitra. Automobilio remontas už žymią sumą ir vėlesnis jo pardavimas už mažą kainą, nebuvo naudingas ieškovei ir atsakovas tai suprato, tačiau tyčia atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė žalą bendrovei.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK- 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Konsveta“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. P.. Patikrinus bendrovės dokumentus, administratoriui tapo žinoma, kad UAB „Konsveta“ 2004 m. spalio 1 d. nupirko automobilį Audi A8, pagamintą 1994 metais, valstybinis Nr. ( - ), vėliau pakeistas į Nr. ( - ), už 24‘000 Lt (6‘950,88 Eur). Įsigijusi automobilį UAB „Konsveta“ 2004 m. liepos 15 d. sumokėjo 2‘500,13 Lt už dujų įrangą, 2004 m. lapkričio 8 d. - 100 Lt už dujų įrangos permontavimą, ir 2005 m. spalio 6 d - 1‘200 Lt už dujų įrangos remontą (b. l. 18-21).
  3. UAB „Konsveta“ automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ) dalyvavo autoįvykiuose 2006 m. liepos 18 d., 2006 m. spalio 4 d., 2007 m. sausio 30 d. ir dėl to bendrovei buvo išmokėta 12‘627,40 Lt (3‘657,15 Eur) draudimo išmokų (b. l. 52-53).
  4. UAB „Konsveta“ automobilį Audi A8, valst. Nr. ( - ), VĮ Regitra išregistravo 2007 m. balandžio 4 d., o 2007 m. birželio 1 d. šį automobilį pardavė. Laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 25 d. iki 2007 m. birželio 8 d. už automobilio remontą ir naujas padangas sumokėjo 10‘381,51 Lt (3‘006,69 Eur) (b. l. 16, 22-24, 26).
  5. Byloje sprendžiamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo. Atsakovo (apelianto) nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad parduotas automobilis buvo remontuojamas po autoįvykių ir tam buvo skirtis ne bendrovės lėšos, o draudimo išmokos, automobilio vertė po autoįvykių buvo žymiai mažesnė, nei nurodyta J. A. įmonės „Vertona“ pažymoje, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino.
  6. Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1-6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Sprendžiant dėl galimybės taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-420/2013).
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra išaiškinęs, jog vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-493/2012, kt.).
  8. Nors apeliantas ir teigia, kad UAB „Konsveta“ vadovu buvo iki 2010 m. balandžio 30 d., šią aplinkybę paneigia bylos duomenys. VĮ Registrų centras Išraše iš juridinių asmenų registro nurodyta, kad M. M. buvo UAB „Konsveta“ direktoriumi nuo 206 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (b. l. 28-30). Pažymėtina, kad atsakovas, kaip UAB „Konsveta“ direktorius, bankroto administratoriui perdavė įmonės dokumentus 2015 m. gegužės 12 – 13 dienomis (b. l. 62-65).
  9. Atmestini apelianto argumentai, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. ( - ) buvo remontuojamas ne bendrovės lėšomis, o draudimo bendrovių lėšomis, išmokėtomis po autoįvykių. Bylos duomenimis ieškovei draudimo bendrovės nuostolius dėl autoįvykių išmokėjo po 2006 m. rugpjūčio 7 d., 2006 m. spalio 7 d. ir 2007 m. kovo 20 d. priimtų sprendimų, tuo tarpu ieškovė automobilį remontavo 2007 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. birželio 8 d. Remonto darbai, išvardinti PVM sąskaitose faktūrose nepatvirtina, kad automobilis remontuojamas po autoįvykio. Be to, ieškovė, po 2007 m. kovo 20 d. draudimo bendrovės sprendimo išmokėti 9‘964 Lt draudimo išmoką, 2007 m. balandžio 4 d. automobilį išregistravo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė automobilio neketino eksploatuoti ir neeksploatavo. Nežiūrint į tai, atsakovas 2007 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. birželio 8 d. sumokėjo už automobilio remontą ir naujas padangas 10‘381,51 Lt (3‘006,69 Eur), nors 2007 m. birželio 1 d. automobilį parduoda už 2‘000 Lt (579,24 Eur). Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilio, kurį suremontavo 2007 m. birželio 8 d., variklis buvo sugedęs, kad jo vertė buvo tik 2‘000 Lt.
  10. Apeliantas, būdamas įmonės vadovu yra atsakingas už įmonės veiklą ir turi veikti išimtinai įmonės interesais. Aukščiau išvardinti atsakovo veiksmai negali būti pripažinti teisėtais, atsakingais ir atitinkančiais įmonės interesus.
  11. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senaties terminą, kurį, jo nuomone, ieškovė praleido.
  12. Apeliantas teisingai nurodo teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Iš tiesų, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, išskyrus CK ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis iš šios taisyklės (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
  13. Nagrinėjamu atveju taikoma įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), numatyta išimtis. Pagal ĮBĮ nuostatas, bankroto administratorius turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Nustatęs, kad įmonėje buvo sudaryti sandoriai priešingi įmonės veiklos tikslams ir jie pažeidžia kreditorių interesus, administratorius pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
  14. Taigi, administratorius apie sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir pažeidžiančius kreditorių interesus, negali sužinoti anksčiau, nei jam buvo perduoti įmonės finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai. Administratoriaus pareiga perimti įmonės turtą ir dokumentus atsiranda tik nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo ir nutarties dėl jo paskyrimo administruoti įmonę įsiteisėjimo.
  15. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Konsveta“ dokumentus bankroto administratoriui perdavė 2015 m. gegužės 7-25 dienomis, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. gegužės 25 d. Ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui pateiktas 2016 m. kovo 9 d., t. y. ieškinys pareikštas nepraleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto ieškinio senaties termino.
  16. Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai