Byla 2A-103-345/2017
Dėl be pagrindo įgyto turto išieškojimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3350-994/2016 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei J. P. dėl be pagrindo įgyto turto išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. P. 27 659,29 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 1 738,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji priėmė N. M. palikimą. Kai tapo paveldėtoja, ieškovė sužinojo, kad iš velionės banko sąskaitos atsakovė neteisėtai nusiėmė 27 659,29 Eur. Nors velionė atsakovei buvo suteikusi teisę tvarkyti jai priklausiusias lėšas, tačiau atsakovė nepagrįstai pasisavino prašomą priteisti sumą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 15 000 Eur skolą, 1 062,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 679,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė su velione N. M. buvo susitarusi dėl atlygintinų slaugos paslaugų teikimo. Vykdydama šį susitarimą, velionė perdavė atsakovei savo banko sąskaitos kortelę. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo teisę disponuoti N. M. lėšomis tik jos interesais. Pasinaudodama ja, atsakovė nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2015 m kovo mėn. išsigrynino 27 659,29 Eur sumą.
  3. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė parašė ieškovei paaiškinimą, kodėl savo reikmėm panaudojo 15 000 Eur, ir įsipareigojo šią sumą grąžinti. Atsakovė įrodymų, kad šiuos dokumentus pasirašė prieš savo valią, t. y. grasinant ieškovei, nepateikė. Ištyręs duomenis apie atsakovės įsiskolinimus kitiems asmenims, teismas padarė išvadą, kad ji 15 000 Eur sumą tikėtinai panaudojo įsipareigojimams sumažinti. Teismas nurodė, kad 15 000 Eur suma laikytina nepagrįstai atsakovės gauta nauda, kurią pastaroji turi grąžinti ieškovei.
  4. Remdamasis liudytojų parodymais ir kitais duomenimis teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, jog likusią ieškovės prašomą priteisti sumą atsakovė būtų panaudojusi kitiems tikslams nei vėlionės būtinųjų poreikių tenkinimui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nesiaiškino, ar egzistuoja visos tariamo apeliantės nepagrįsto praturtėjimo sąlygos. Ginčo piniginės lėšomis buvo disponuojama jų savininkės nurodymu ir valia. Raštelį, kuriuo rėmėsi teismas, apeliantė pasirašė po to, kai patyrė didelį psichologinį ir moralinį spaudimą, išsigandusi pasekmių, kurios gali kilti dėl to, kad ji naudojosi velionės banko kortele. Teismo išvada, kad apeliantė ginčo lėšomis dengė skolas, yra nepagrįsta ir ją paneigia kartu su skundu teikiami įrodymai.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
    1. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė liudytojos A. K. akivaizdoje pripažino, kad neteisėtai pasisavino velionei priklausiusius 15 000 Eur, ir pažadėjo juos grąžinti. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus dokumentus teismas turėtų atsisakyti priimti, nes nebuvo kliūčių juos pateikti pirmosios instancijos teismui.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – nustatyti ir ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir (ar) fakto klaidas. Proceso ribas apibrėžia pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą skundžiančio asmens pateikto apeliacinio skundo pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė klaidingą išvadą, jog apeliantė neteisėtai panaudojo velionei N. M. priklausiusias 15 000 Eur dydžio lėšas.
  2. Kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde neneigiama pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp apeliantės ir velionės buvo susiklostę atlygintiniai slaugos teikimo teisiniai santykiai (b. l. 13). Apeliantė rūpinosi velionė, o ši buvo suteikusi apeliantei teisę valdyti ir naudotis jai priklausančiomis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje susietoje su banko kortele (b. l. 14). Komisija pastebi, kad apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog apeliantė velionei priklausiusias lėšas atsižvelgiant į jų tarpusavio susitarimą galėjo naudoti tik velionės interesais. Apeliaciniame skunde apeliantė nepateikia paaiškinimo, kokiu tikslu ir kaip panaudojo ginčo lėšas. Apeliantės teiginys, kad pinigus perdavė velionei, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.
  3. Byloje nustatyta, kad apeliantė 2015 m. birželio 11 d. ranka surašė pasiaiškinimą, jog 15 000 Eur panaudojo savo asmeniniais interesais, t. y. pinigų jai reikėjo išspręsti turėtus rūpesčius. Apeliantė taip pat ranka surašė įsipareigojimą grąžinti ieškovei ginčo sumą iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Kolegija akcentuoja, kad apeliantė nurodytus raštelius surašė savo ranka ir abu juos pasirašė. Tai, kad apeliantei buvo pasakyta, jog ieškovė kreipsis į policiją, jeigu ji negrąžins ginčo lėšų, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip realus grasinimas, galėjęs nulemti klaidingą apeliantės valios išreiškimą.
  4. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai – mokėjimo nurodymai, kurie, atsižvelgiant į jų pateikimo motyvus, priimami taikant CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, neįrodo, kad apeliantė ginčo sumą panaudojo ne asmeniniais, bet velionės interesais.
  5. Faktų nustatymas yra bylą nagrinėjančių teismų prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Ištyręs šioje byloje pateiktų duomenų visetą, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog apeliantė neturėjo teisės panaudoti ginčo sumos.
  6. Nutarties 11 punkte nurodyti apeliantės patvirtinimas ir įsipareigojimas grąžinti panaudotą lėšų sumą patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Nors pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos – velionė buvo suteikusi apeliantei teisę naudotis savo banko sąskaita, tačiau pagrįstai ieškinį tenkino, nes apeliantė savo veiksmai padarė ieškovei žalą, kurią įsipareigojo atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
  7. Remdamasi tuo, kas nurodyta, kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųsto teismo sprendimo.

11Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai