Byla e2-1497-905/2016
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigojimo vykdyti sutartį

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

2sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Simonai Mockutei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams įmonės vadovui E. Š. ir advokatei Dianai Voitechovič,

4atsakovo atstovams įmonės vadovui V. V. (V. V.) ir advokatui Ryčiui Martinkėnui,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Brandmakers LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Layher Baltic“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei įpareigojimo vykdyti sutartį.

6Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

7Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo vienašališką šalių 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties nutraukimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti nurodytą sutartį (kuria ieškovui išnuomoti pastoliai). Anot ieškovo, atsakovas, remdamasis sutarties 8.2.2 punktu, sutartį dėl ieškovo nemokumo būsenos nutraukė nepagrįstai, nes ieškovo pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas pats elgėsi neapdairiai ir nesąžiningai, nes dar iki sutarties sudarymo atsakovas žinojo apie ieškovo skolas, tačiau jų nepaisydamas sutartį sudarė. Ieškovas pažymėjo, kad iki pat sutarties nutraukimo (2015 m. rugpjūčio 3 d.) atsakovas nereiškė jokių pretenzijų ieškovui, tačiau iš karto ėmėsi pačių griežčiausių priemonių, t. y. sutarties nutraukimo, nors pagal ginčo sutartį skolų nebuvo. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas tam tikrą laiką sutiko atidėti mokėjimus ir teikė prekes dalimis, nesulaukdamas apmokėjimo už anksčiau pateiktas prekes. Be to, šalys nebuvo susitarusios dėl tikslios nuomos kainos, todėl ieškovas nežinojo kokio dydžio nuompinigius jis turėjo mokėti, juolab kad iki sutarties nutraukimo (birželio-liepos mėnesiais) ieškovas negavo apmokėti iš atsakovo jokių sąskaitų pagal šią sutartį. Anot ieškovo, atsakovo įmonė, kaip pastolių rinkos monopolininkas, elgiasi nesąžiningai ir siekia išstumti iš rinkos smulkesnius dalyvius.

8Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, sutartis nutraukta dėl ieškovo nevykdytų sutartinių įsipareigojimų ir nemokumo būsenos, be to, ieškovas iki šiol nesąžiningai neatsiskaito už naudojimąsi pastoliais. Atsakovas pažymėjo, kad po nuomos sutarties sudarymo praėjus net keturiems mėnesiams ieškovas iš esmės nemažino savo skolų atsakovui, nemokėjo jokio nuomos mokesčio pagal sutartį (sumokėtos tik labai mažos, kelių šimtų eurų sumos). Atlikus ieškovo finansinės būklės įvertinimą, tapo akivaizdu, kad ieškovas neturi galimybių ne tik padengti ankstesnes skolas, bet ir vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. mokėti nuomos mokestį ir užtikrinti pastolių saugumą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nevykdo iš esmės jokios veiklos, išskyrus atsakovo pastolių pernuomojimą; pateikti duomenys tik patvirtina, kad ieškovas yra ir sutarties nutraukimo metu buvo nemokus. Vienintelė oficiali įmonės finansinė atskaitomybė pateikta tik už 2013 metus, o vėliau teikiami dokumentai nepatvirtinti įmonės akcininkų, be to, ieškovas į savo materialaus turto apskaitą už 2015 m. įtraukė atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, už kurį ieškovas skolingas atsakovui, tačiau neįtraukė atsakovui mokėtinų sumų. Atsakovo nuomone, jis pagrįstai nusprendė, kad tolesnis sutarties vykdymas jam būtų iš esmės nuostolingas ir neteisingas, pažeistų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus – tik dėl kitoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui pavyko susigrąžinti dalį nuomoto turto. Dėl ieškovo reikalavimų įpareigoti vykdyti sutartį, atsakovas nurodė, kad kitoje civilinėje byloje ieškovas sutiko grąžinti atsakovui pastolius, t. y. pats ieškovas nebėra suinteresuotas vykdyti ginčo sutartį, be to, atsakovo įpareigojimas vykdyti sutartį tik didintų ir taip jau didelius atsakovo nuostolius, juolab kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis negalėtų išsinuomoti pastolių iš kitų asmenų. Atsakovas pažymėjo, kad jo pagrindinė veikla yra pastolių pardavimas ir jis nesiverčia pastolių nuoma, todėl atsakovas yra suinteresuotas turėti kuo daugiau klientų, kurie iš jo įsigytų pastolius ir vėliau juos nuomotų arba naudotų patys. Taigi ieškovas nepagrįstai teigė, kad atsakovas norėjo jį kaip konkurentą pašalinti iš rinkos.

9Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

10Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalies teisė nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Be to, pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Civilinio kodekso 6.219 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės.

11Šalys 2015 m. balandžio 30 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui sutarties priede Nr. 1 nurodytus daiktus valdyti ir naudotis verslo tikslais už mėnesines nuomos įmokas (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 8.2.2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad šaliai tapus nemokiai, jos atžvilgiu teismine tvarka inicijavus bankroto ar likvidavimo procedūras, kita šalis turi teisę nutraukti sutartį nuo rašytinio įspėjimo įtekimo dienos (el. bylos apyrašo T. 1, p. 8-11).

12Atsakovas pranešimu informavo ieškovą, kad įvertindamas tai, jog ieškovas daugiau kaip pusę metų pažeidžia prievoles atsiskaityti, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovo bendrovė jau kurį laiką atitinka nemokumo būseną, vadovaudamasis sutarties 8.2.2 punktu nutraukė sutartį nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Šiame pranešime atsakovas nurodė, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktos ieškovo bendrovės finansinės atskaitomybės matyti, jog jau 2013 metais bendrovės įsipareigojimų suma buvo didesnė negu visas bendrovės turtas. Šiame pranešime atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovo bendrovės skola už parduotus pastolius sudaro 98 472,68 Eur ir kad ieškovas nuo 2015 m. sausio mėnesio delsia atsiskaityti su atsakovu, todėl yra didelė tikimybė, jog šiuo metu ieškovo finansinė padėtis yra dar blogesnė negu nurodyta paskutinėje finansinėje atskaitomybėje už 2013 metus. Tuo pačiu pranešimu atsakovas pareikalavo ieškovo grąžinti sutartimi perduotą turtą ir pateikti informaciją apie jo buvimo vietą (T. 1, p. 12-14).

13Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2013 metus nurodytas 37 481 Lt dydžio nuostolis; to paties laikotarpio bendrovės balanse nurodyti 233 255 Lt dydžio įsipareigojimai. Pažymėtina, kad šie registro duomenys apie ieškovo turtinę-finansinę būklę atsakovo atstovams buvo (tapo) žinomi ne vėliau kaip 2015 m. liepos 14 d. (T. 2, p. 46, 47). Atsakovo pateiktoje pažymoje dėl ieškovo pradelstų mokėjimų nurodyta, kad bendra ieškovo skola (su delspinigiais) 2015 m. liepos 24 d. duomenimis 98 472,68 Eur (T. 2, p. 113). Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir neigė savo skolos atsakovui skolos dydį ir (arba) apmokėjimo terminus, tačiau šia prasme teismas vertina kaip nesąžiningus ir atmestinus ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į šalių susitarimo dėl kainų ir (arba) apmokėjimo tvarkos už parduotus bei išnuomotus pastolius nebuvimą. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aptariamoje atsakovo pažymoje nurodytų skolų (t. y. kainų už parduotus ir (arba) išnuomotus pastolius, pastolių įrangą) dydžius, pavyzdžiui, kad aptariamoje pažymoje nurodytose ir ieškovui apmokėti pateiktose sąskaitose būtų nurodyti nepagrįsti kainų ir (arba) nuompinigių dydžiai (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Priešingai, ieškovas priėmė atsakovo tiek parduotus, tiek nuomotus pastolius, jais naudojosi verslo tikslais – toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, laikytinas atsakovo siūlytų sutartinių sąlygų priėmimu, t. y. priimdamas iš atsakovo tiek pastolius, tiek sąskaitas ieškovas laikytinas priėmusiu visas atsakovo nurodomas sąlygas, įskaitant ir apmokėjimo terminus (Civilinio kodekso 6.173 straipsnio 1 dalis).

14Nurodytą ieškovo skolų atsakovui sumą (98 472,68 Eur) pridėjęs prie nurodytų 2013 m. duomenų apie ieškovo bendrovės turtinę-finansinę būklę, atsakovas, nesant kitų patikimų-oficialių duomenų, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti ieškovo įmonės nemokumo būklę. Nei tuometės (2015 m. liepos-rugpjūčio mėn. duomenimis), nei dabartinės nemokumo būklės ieškovas nepaneigė – į bylą ieškovo pateikti duomenys apie bendrovės turtinę-finansinę būklę neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (arba nepasirašyti, arba nepatvirtinti), t. y. pateikti įrodymai, juose nurodomi duomenys vertintini (tik) kaip preliminarūs ir (arba) subjektyvūs-neoficialūs. Taigi darytina išvada, kad 2015 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje atsakovas turėjo pakankamą pagrindą šalių sutartį nutraukti dėl ieškovo bendrovės nemokumo, kaip taip apibrėžta Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje (t. y., kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Šia prasme visiškai sutiktina su atsakovo argumentais, kad neturi jokios reikšmės pradelstų įsipareigojimų pobūdis-kilmė, t. y. pradelsti įsipareigojimai neturi būti konstatuoti teismine tvarka ar pan. – šiuo atveju įsipareigojimų pradelsimą pakankamai patvirtina atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovo pradelstus mokėjimus (jau vien tik) pagal atsakovo pateiktas apmokėti sąskaitas. Pažymėtina ir tai, didžioji dalis atsakovo užfiksuotų ieškovo pradelstų mokėjimų atsirado dar iki 2015 m. balandžio 30 d. sutarties sudarymo, todėl sprendžiant apie ieškovo nemokumo būklę neturi esminės reikšmės ieškovo nurodomi argumentai apie šalių neva nesutartą nuomos kainą, kurios neįforminus rašytine tvarka ieškovas atsisakinėjo apmokėti atsakovo teikiamas sąskaitas už pastolių nuomą (pavyzdžiui, T. 3, p. 38). Taigi ieškovo nemokumo būklė galėjo būti konstatuojama net ir neatsižvelgiant į atsakovo nurodomas ieškovo skolas pagal ginčo sutartį. Pabrėžtina, kad šiuo atveju sprendžiama būtent apie ieškovo įmonės mokumą ar nemokumą, todėl teismas nevertina kaip teisiškai nereikšmingų-nesusijusių aplinkybių, susijusių su ieškovo įmonės vadovo turtine-finansine būkle, jo prisiimtais įsipareigojimais ir (arba) suteikiamomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (CPK 265 straipsnis).

15Spręsdamas, ar atsakovas pagrįstai nutraukė ginčo sutartį, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas tam tikrą laiką teikė ieškovui pastolius, jų įrangą ne tik nesulaukdamas nuompinigių sumokėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu, bet netgi ir po ginčo sutarties nutraukimo teikė tam tikrą kiekį pastolių. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į neva neadekvačius, pačius griežčiausius atsakovo veiksmus. Priešingai, nurodytos faktinės aplinkybės, kurių ieškovas iš esmės ir neneigė, tik patvirtina, kad atsakovas tam tikrą laiką (net ir po sutarties nutraukimo) bendradarbiavo su ieškovu, vykdė prisiimtus įsipareigojimus (teikė pastolius, jų įrangą) ir tik visiškai praradęs pasitikėjimą ieškovu, kaip verslo partneriu, ir numanydamas ieškovo būsimą esminį sutarties nevykdymą (CK 6.219 straipsnis) nutraukė sudarytą sutartį. Akivaizdu, kad verslo sutarties atveju kontrahento vengimas apmokėti teikiamas apmokėjimui sąskaitas vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Sutarties kontrahento nemokumas ir palyginti ilgalaikis neatsiskaitinėjimas (tiek už parduotus, tiek už nuomotus daiktus) šiuo atveju davė atsakovui pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas), ir (arba) numanyti, kad ieškovas vis dėlto pažeis sutartį iš esmės (CK 6.219 straipsnis). Šių faktinių aplinkybių visuma suteikė atsakovui pakankamą pagrindą nutraukti ginčo sutartį tiek sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), tiek savarankišku Civilinio kodekso 6.219 straipsnyje įtvirtintu pagrindu. Įgyvendindamas šią savo teisę, atsakovas, teismo vertinimu, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, t. y. atsakovo pasirinktas savo teisių bei teisėtų interesų gynimo būdas šiuo atveju buvo teisėta, proporcinga ir adekvati priemonė, juolab kad ir po formalaus sutarties nutraukimo atsakovas nevengė bendravimo su ieškovu – šalys aktyviai derėjosi dėl sutartinių santykių tęsimo, ieškovui siūlant pateikti papildomų „saugiklių“, užtikrinsiančių sutartinių įsipareigojimų įvykdymą atsakovui.

16Šiame kontekste, viena vertus, ieškovas pagrįstai apeliuoja į tai, kad nurodytos ieškovo skolos (jų dydžiai) atsakovui buvo (galėjo ir turėjo būti) žinomos dar iki 2015 m. balandžio 30 d. sutarties sudarymo. Kita vertus, didelę reikšmę turi tai, kad nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki rugpjūčio 3 d. (t. y. daugiau negu per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo) ieškovas už atsakovo nuomotą turtą iš esmės neatsiskaitinėjo (pateikdamas formalius-deklaratyvius atsikirtimus), nors sutarties 5.2 punkte aiškiai įtvirtintas 30 dienų sąskaitų apmokėjimo terminas. Taigi dar sutarties sudarymo metu ir taip jau turėdamas pakankamai didelių skolų atsakovui (ir iš esmės jau faktiškai būdamas nemokumo būklės), ieškovas ir toliau keletą mėnesių iš esmės neatsiskaitinėjo su atsakovu. Akivaizdu ir natūralu, kad tokie ieškovo veiksmai (ilgalaikis neatsiskaitymas su atsakovu) sumažino-pašalino iki tol buvusį atsakovo pasitikėjimą ieškovu ir geromis ieškovo verslo perspektyvomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovas (kuris jau ginčo sutarties sudarymo metu žinodamas apie ieškovo dideles skolas vis dėlto sudarė tokią sutartį) nesielgė nesąžiningai ir nepiktnaudžiavo teise, o sutartį nutraukė tik vėliau (jau sutarties galiojimo laikotarpiu) praradęs pasitikėjimą ieškovu ir pakankamai ilgą laiką negaudamas to, ko tikėjosi iš sudarytos sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, tiek atsakovo paaiškinimai, tiek visų apklaustų liudytojų parodymai akivaizdžiai paneigė ieškovo teiginius, kad atsakovas neva siekė išstumti ieškovą kaip konkurentą iš rinkos – nė vienas liudytojas nepatvirtino ieškovo teiginių apie atsakovo įmonės siūlymus ieškovo kontrahentams sudaryti sutartis (užmegzti ar juolab plėtoti verslo santykius) tiesiogiai su atsakovu.

17Išnagrinėjęs šalių argumentus ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti ieškovo teisių pažeidimo – nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad šalių 2015 m. balandžio 3 d. sutartis nutraukta neteisėtai. Kadangi sutartis nutraukta teisėtai, tai atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo vykdyti sutartį. Šiame kontekste teismas, viena vertus, atmeta kaip nepagrįstus (teisiškai nereikšmingus) atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad ieškovas esą nebėra suinteresuotas toliau vykdyti sutartį – verstis ar nesiversti tam tikra veikla ir tęsti ar netęsti sutartinius santykius (su tam tikrais verslo partneriais) priskirtina kiekvieno asmens (įmonės, verslininko) diskrecijai, todėl šiuo atveju teismas nesiima spręsti (kitaip negu nusprendė (arba deklaruoja nusprendęs) ieškovas) dėl išimtinai subjektyvaus pobūdžio aplinkybių-preferencijų. Kita vertus, sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog vien tik atsakovas galėjo išnuomoti ieškovui reikalingus pastolius, jų įrangą. Taigi ieškinio reikalavimų dalis dėl įpareigojimo vykdyti nuomos sutartį atmestina dar ir tuo pagrindu, kad ieškovas (įgyvendindamas dispozityvumo ir sutarčių laisvės principus) tokią sutartį turi galimybę sudaryti ir su kitais asmenimis-kontrahentais (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

18Atmetant ieškinio reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteistina 4760 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 5, p. 117-120; CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis). Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, taip pat į pateiktos medžiagos gausą, teismas sprendžia, kad tokios išlaidos nevertintinos kaip per didelės, todėl jų nemažina. Valstybei iš ieškovo priteistina 5,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis); ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

19Teismo išvada

20Ieškinį atmesti.

21Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Layher Baltic“, j. a. k. 300855874, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Brandmakers LT“, j. a. k. 302714370, 4760 (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

22Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Brandmakers LT“, j. a. k. 302714370, 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas

24Vitalijus Abramovičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Simonai Mockutei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams įmonės vadovui E. Š. ir advokatei Dianai... 4. atsakovo atstovams įmonės vadovui V. V. (V. V.) ir advokatui Ryčiui... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 7. Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo... 8. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, sutartis nutraukta dėl... 9. Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas... 10. Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalies... 11. Šalys 2015 m. balandžio 30 d. sudarė nuomos sutartį, kuria atsakovas... 12. Atsakovas pranešimu informavo ieškovą, kad įvertindamas tai, jog ieškovas... 13. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad ieškovo pelno... 14. Nurodytą ieškovo skolų atsakovui sumą (98 472,68 Eur) pridėjęs prie... 15. Spręsdamas, ar atsakovas pagrįstai nutraukė ginčo sutartį, teismas... 16. Šiame kontekste, viena vertus, ieškovas pagrįstai apeliuoja į tai, kad... 17. Išnagrinėjęs šalių argumentus ir įvertinęs nustatytas faktines... 18. Atmetant ieškinio reikalavimus, atsakovui iš ieškovo priteistina 4760 Eur... 19. Teismo išvada... 20. Ieškinį atmesti.... 21. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Layher Baltic“, j. a. k.... 22. Priteisti valstybei iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Brandmakers... 23. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti... 24. Vitalijus Abramovičius...