Byla 3K-3-548/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutarties, kuria išspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ dėl žalos už sveikatos sužalojimą atlyginimo; trečiasis asmuo – VSDFV Klaipėdos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ įvykdžius apeliacinės instancijos teismo įsiteisėjusį sprendimą ir bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, dėl dalies reikalavimų – pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, pasikeitė iš atsakovo ieškovei priteistas žalos, atsiradusios jai susirgus profesine liga, atlyginimas. Atsakovas teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą ieškovei permokėtoms lėšoms – 94 018,04 Lt – susigrąžinti; jis nurodė, kad ieškovei yra sumokėjęs 147 727,62 Lt, nors iki 2010 m. balandžio 1 d. turėjo sumokėti 53 709,58 Lt.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

6Klaipėdos apygardos teismas pagal atsakovo paduotą pareiškimą sprendė klausimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo žalos atlyginimo byloje ir šį pareiškimą 2010 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino; priteisė iš ieškovės atsakovui 94 018,04 Lt (CPK 760 straipsnio 1 dalis, 760 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovas įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutartį, kuria iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei susirgus profesine liga; pirmiau nurodytais teismų sprendimais ieškovei priteistas žalos atlyginimas, bylą 2009 m. balandžio 14 d. išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, ir iš naujo – 2009 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, buvo pakeistas; jis sumažėjo: atsakovas ieškovei buvo sumokėjęs 147 727,62 Lt, nors iki 2010 m. balandžio 1 d. turėjo būti sumokėta 53 709,58 Lt (50 000 Lt neturtinė žala, 1900,20 Lt gydymo išlaidos, 1523,54 Lt vienkartinė išmoka ir 285,84 Lt periodinės išmokos).

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos atskirąjį skundą, 2010 m. liepos 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas apibūdino sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtį, aiškino sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuojančius CPK 760-762 straipsnius, pažymėjo CPK 672 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimą vykdyti sprendimo atgręžimą; kolegija pripažino nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad šiuo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas negalimas, nesant DK 224 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų, kai galimos išskaitos iš darbo užmokesčio, taip pat dėl DK 225 straipsnyje nustatytų išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimų ir būtinumo šiuo atveju taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsakydama į šiuos atskirojo skundo argumentus, kolegija nurodė, kad DK 224-226 straipsnių normos šiuo atveju, kai sprendžiama dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, neturi teisinės reikšmės; jos galėtų būti taikomos vykdymo proceso metu, atliekant skolininko išieškotojui grąžintinos pinigų sumos išieškojimą pagal išduotą vykdomąjį raštą iš ieškovo (skolininko) darbo užmokesčio ir kitų pajamų po to, kai buvo atgręžtas teismo sprendimo įvykdymas. Tuo tarpu be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas yra savarankiškas pažeistų civilinių teisių gynybos būdas; atsakovas prašo išreikalauti iš ieškovės visa tai, kas buvo išieškota jos naudai pagal panaikintą teismo sprendimą, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 760-762 straipsniai); vadinasi, atsakovo pasirinktas teisių gynimo būdas nesuponuoja pagrindo taikyti CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatų.

8I. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasatorius ieškovės G. Š. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių profesinė sąjunga kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis, išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą iš esmės, atsakovo prašymą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje negalimas sprendimo įvykdymo atgręžimas, nesant DK 224 straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, kai galimos išskaitos iš darbo užmokesčio, taip pat dėl DK 225 straipsnyje įtvirtintų išskaitų iš darbo užmokesčio apribojimų ir būtinybės taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, kad negali būti išreikalautos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimas, jei gavėjas veikė sąžiningai. Bylos duomenimis patvirtinta, kad iš atsakovo kasatorei priteistos lėšos yra dėl sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimas; CK 4.26 straipsnyje įtvirtintą sąžiningumo prezumpciją turi paneigti atgręžimo siekiantis asmuo, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, kad kasatorė elgėsi nesąžiningai, bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė šią prezumpciją paneigiančių aplinkybių. Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo sprendžiama byloje, kurioje kilęs ginčas iš darbo teisinių santykių; kasatorė reikalavo atlyginti žalą dėl sveikatos sužalojimo darbe ir priteisti periodines netektų pajamų ir gydymo išlaidų kompensacijas. Vadinasi, šiuo atveju buvo būtina spręsti, ar galima atgręžti sprendimo įvykdymą, atsižvelgiant taip pat į CPK 762 straipsnio 3 dalyje nustatytą ribojimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad išskaitas iš darbo užmokesčio nustatančios DK normos, kaip ir CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatos, yra teisiškai nereikšmingos, kai taikomi CPK 760–762 straipsniai. Tokia teismo pozicija neatitinka teismų praktikos nuostatų, kad, taikant CPK 760-762 straipsnius, pirmiausia turi būti įvertinti įstatymo nustatyti sprendimo atgręžimo ribojimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Mažeikių nafta“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-210/2005). Kadangi byla, kurioje sprendžiama dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, susijusi su periodinių išmokų priteisimu, tai bylą nagrinėję teismai privalėjo, bet neišsprendė dėl sprendimo atgręžimo vykdymo tvarkos, t. y. dėl grąžintinų sumų dydžio, kt. Teismai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principus, gerokai pablogino kasatorės padėtį, atsižvelgiant į tai, kad jos pajamos yra išmokos iš Sodros biudžeto ir priteista periodinė 30 Lt netektų pajamų išmoka.

112. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Byla pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Klaipėdos apygardos teismo teisėja E. Misiūnienė, dalyvavusi nagrinėjant civilinę bylą pagal G. Š. ieškinį dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos kaip pirmosios instancijos teisme, privalėjo nusišalinti nuo bylos dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pagal atsakovo prašymą nagrinėjimo tame pačiame Klaipėdos apygardos kaip pirmosios instancijos teisme (CPK 66 straipsnis), tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nepašalino pirmiau nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, bet ir pažeidė CPK normų nustatytą draudimą tiems patiems teisėjams dalyvauti nagrinėjant bylą, kurioje jų sprendimai panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėja D. Milašienė negalėjo dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nes dalyvavo, nagrinėjant apeliacine tvarka civilinę bylą dėl žalos G. Š. atlyginimo. Teisėjui draudžiama dalyvauti byloje, kurioje jis dalyvavo priimant panaikintą sprendimą, todėl ši teisėja negalėjo dalyvauti civilinės bylos dėl sprendimo atgręžimo pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo procese (CPK 66, 71 straipsniai).

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ prašo jį atmesti. Kasatorė neginčija, kad dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo turi būti sprendžiama pagal CPK nuostatas, tačiau netinkamai aiškina sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančias teisės normas, teigdama, jog jos taikytinos kartu su CK 6.241 straipsnio nuostatomis; taip nepagrįstai išplečiami sprendimo įvykdymo atgręžimą ribojantys atvejai. CK 6.241 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja be pagrindo įgyto turto ar sumų išreikalavimo atvejus, o šioje byloje sprendžiama dėl panaikintų teismų sprendimų pagrindu išmokėtų sumų susigrąžinimo. Atsakovas prašė taikyti CPK įtvirtintą sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, kaip pažeistų teisių gynybos būdą, todėl negalėjo būti taikoma CK 6.237–6.242 straipsnių nuostatų. CPK 672 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribojimas vykdyti sprendimo atgręžimą, kai panaikinamas teismo sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo byloje; kasatorės atsakovui iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismų nepagrįstai netaikyta CPK 762 straipsnio 3 dalies nuostatų; tai pripažinus, teisiškai nereikšmingi kasacinio skundo argumentai dėl kasatorės sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atsakovas sutinka su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kad šiuo atveju netaikytina DK nuostatų, reglamentuojančių su ginčo šioje byloje dalyku nesusijusius klausimus; kita vertus, ieškovės reikalavimas kilo ne darbo teisinių santykių, bet deliktinės atsakomybės pagrindu; bylos dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju nepriskirtinos darbo bylų kategorijai, net jeigu sveikata sužalota, esant darbo teisiniams santykiams (CPK 410 straipsnio 2 dalis); dėl to teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad deliktinės atsakomybės pagrindu atlyginta žala prilyginama darbo užmokesčiui. Teismų praktikos nuostatos, kuriomis remiasi kasatorė, netaikytinos šioje byloje dėl skirtingų ratio decidendi. Atsakovas laiko nepagrįstais kasatorės argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo. CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą nagrinėja teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš naujo; tai reiškia, kad šis klausimas privalo būti nagrinėjamas kartu su pagrindiniais reikalavimais; analogiškai nustatyta ir CPK 762 straipsnio 1 dalyje. Vadinasi, šių specialiųjų CPK normų nedraudžiama sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo spręsti net ir toje pačioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl teisės, t. y. nedraudžiama, kad šiuos klausimus išspręstų tie patys teisėjai. Iš kasacinio skundo argumentų išplaukia, kad teisėjai, sprendę žalos atlyginimo klausimą, galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl, nagrinėjant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, turėjo nusišalinti. Kasatorė nereiškė nušalinimo teisėjams, dėl jų šališkumo nurodo tik kasacinės instancijos teisme.

13Teisėjų kolegija

konstatuoja:

14IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

15Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – sprendimo įvykdymo atgręžimą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.

16Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Kadangi kasatorės G. Š. sveikata pablogėjo dėl darbo santykių, tai dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo spręstina, taikant DK 301 straipsnį; šio straipsnio blanketinė dispozicija nukreipia į CPK VI dalies LVI skyrių „Sprendimo įvykdymo atgręžimas“. Sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Pagal CPK reglamentavimą nustatytas ribojimas vykdyti sprendimo atgręžimą, kai panaikinamas teismo sprendimas dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo; tačiau ir šiuo atveju leidžiama atgręžti įvykdymą tik tais atvejais, kada panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (CPK 762 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 762 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimas apima tuos atvejus, kai išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistas, pavyzdžiui, pagal CK 3.194 straipsnį, kitus įstatymo nustatytus atvejus. CK 6.241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų paskirtis yra kita, nes jose reglamentuojami be pagrindo įgyto turto ar sumų išreikalavimo klausimai, o šioje byloje sprendžiama dėl panaikintų teismų sprendimų pagrindu išmokėtų sumų susigrąžinimo. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 762 straipsnio 3 dalies nuostatų ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo teisiškai nepagrįsti.

17Bylos duomenimis, kasatorei G. Š. dirbant atsakovo įmonėje, pablogėjo sveikata, 2004 m. lapkričio 17 d. jai nustatyta profesinė liga (T. 1, b. l. 25). Bylą nagrinėję teismai priteisė iš atsakovo kasatorei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teismų sprendimų dalys aukštesnės instancijos teismų buvo naikinamos. Vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 5 d. iki 2009 m. balandžio 7 d. atsakovas sumokėjo kasatorei 147 727,62 Lt (T. 3, b. l. 23-27), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis iki 2010 m. balandžio 1 d. atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 53 709,58 Lt. Atsakovas prašė grąžinti kasatorei permokėtas lėšas, taikant sprendimo įvykdymo atgręžimą.

18Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Mažeikių nafta“ v. V. P., bylos Nr. 3K-3-210/2005, kurioje kasacinis teismas nagrinėjo klausimą dėl sumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį, kai darbuotojas buvo grąžintas į darbą teismo sprendimu, išieškojimo. Nagrinėjamos bylos ir bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą, faktinės aplinkybės (ratio decidendi) nesutampa; turtinė ir neturtinė žala, kurią atlygina atsakovas, netapati darbo užmokesčiui, todėl šiuo atveju bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo atsižvelgti į konkrečioje byloje suformuluotus teisės taikymo išaiškinimus.

19

20

21Dėl proceso teisės normų taikymo

22Nors kasatorė nurodo, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu šį kasacinio skundo argumentą. Civilinę bylą, kurioje išnagrinėti kasatorės reikalavimai dėl žalos atlyginimo, kasatorė nepagrįstai sutapatina su byla, kurioje išspręsta dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Šiuo atveju sprendžiamas visiškai kitas klausimas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teisėjai pakartotinai dalyvavo nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis). Klausimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo išnagrinėti taikytinos CPK 761 straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta, kad tai privalo išspręsti teismas, kuriam byla perduota nagrinėti iš naujo. CPK LVI skyriaus normų nenustatyta draudimo spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą tam pačiam teismui, kuris nagrinėjo bylą pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose. Kita vertus, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, kasatorė nekėlė klausimo dėl teisėjų šališkumo, sutiko su bylą nagrinėjančiais teisėjais; dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CPK 66, 71 straipsnių nuostatų pažeidimo pripažintini nepagrįstais ir atmestinais.

23Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti.

24Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

25Kasacinės instancijos teismas patyrė 57,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant ieškovės G. Š. atstovo Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš ieškovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57,28 Lt (penkiasdešimt septynis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atsakovui UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ įvykdžius apeliacinės... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas pagal atsakovo paduotą pareiškimą sprendė... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. I. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasatorius ieškovės G. Š. atstovas Valstybinių ir privačių įmonių... 10. 1. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo taikymo. Bylą... 11. 2. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Byla pirmosios ir... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Yazaki Wiring Technologies... 13. Teisėjų kolegija... 14. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje – sprendimo įvykdymo atgręžimą... 16. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę... 17. Bylos duomenimis, kasatorei G. Š. dirbant atsakovo įmonėje, pablogėjo... 18. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 19. ... 20. ... 21. Dėl proceso teisės normų taikymo... 22. Nors kasatorė nurodo, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas... 23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,... 25. Kasacinės instancijos teismas patyrė 57,28 Lt išlaidų, susijusių su... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 28. Priteisti iš ieškovės G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...