Byla 3K-3-378/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. S., A. S. bei I. S. ieškinį atsakovams A. B. ir UADB „Ergo Lietuva“, dalyvaujant trečiajam asmeniui VSDFV Vilniaus skyriui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovams A. B. ir UADB „Ergo Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims, regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties ir teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimai.

5Ieškovės V. S., A. S. ir I. S. prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. S. 8785,66 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą ir įpareigoti ją atlyginti atsakovą UADB „Ergo Lietuva“; 2) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei I. S. 17 677,16 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą ir įpareigoti ją atlyginti atsakovą UADB „Ergo Lietuva“; 3) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. S. 1882,07 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą; 4) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei I. S. 3786,82 Lt netekus maitintojo atsiradusią turtinę žalą; 5) priteisti iš atsakovo A. B. ieškovėms A. S. ir I. S. po 100 000 Lt, o V. S. – 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir UADB „Ergo Lietuva“ 95 132,86 Lt nuostolių atlyginimo; reikalavimus grindė tuo, kad išmokėjo ieškovei V. S. 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą, o nuo 2003 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 31 d. ieškovėms A. S. ir I. S. – po 3266,43 Lt periodinių draudimo išmokų, iš viso patyrė 95 132,86 Lt nuostolių, kuriuos turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo.

7Byloje nustatyta, kad ieškovių vyras ir tėvas L. S., 2003 m. sausio 24 d. vykdamas tarnybiniu automobiliu į darbą, susidūrė su į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą išvažiavusiu atsakovo A. B. vairuojamu automobiliu. Dėl daugybinių liemens sužalojimų L. S. žuvo, kartu važiavusios jo duktė A. S. ir jos draugė A. K. patyrė nesunkius sveikatos sužalojimus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, kurį aukštesniųjų instancijų teismai paliko nepakeistą, atsakovas A. B. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimą. Įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju, trečiasis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) nuostatomis, išmokėjo ieškovėms žuvusiojo 100 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą; A. S. ir I. S. iki pilnametystės paskirtos periodinės draudimo išmokos, o VSDFV Vilniaus skyriaus 6-asis pensijų skyrius ieškovėms moka atitinkamai našlės ir našlaičių pensijas. A. B. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „Ergo Lietuva“, draudimo suma – 30 000 Lt dėl žalos turtui ir 30 000 Lt dėl žalos asmeniui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o trečiojo asmens pareikštus savarankiškus reikalavimus – visiškai; priteisė iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“: 1) ieškovei A. S. – 7819,18 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) ieškovei I. S. – 15 117,08 Lt turtinei žalai atlyginti; 3) trečiajam asmeniui VSDFV Panevėžio skyriui – 3127,67 Lt nuostoliams atlyginti; iš atsakovo A. B.: 1) ieškovei A. S. – 2831,53 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) ieškovei I. S. – 5964,15 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) ieškovei V. S. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 4) trečiajam asmeniui VSDFV Panevėžio skyriui – 92 005,19 Lt nuostoliams atlyginti; kitą ieškovių ieškinio dalį atmetė.

10Teismas nurodė, kad, nepateikus rašytinių įrodymų apie tai, kokią pajamų dalį žuvusysis L. S. skirdavo nepilnametėms dukterims išlaikyti, ieškovėms A. S. ir I. S. atlygintinos turtinės žalos (negautų pajamų) dydis apskaičiuotinas atsižvelgiant į mirusiojo pajamų dalį, kurią jo dukterys turėjo teisę gauti tėvui esant gyvam, bei vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad per paskutinius metus L. S. iš UAB „Kelias“ gauto darbo užmokesčio per mėnesį vidurkis buvo 376,22 Lt, o per laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. iš L. S. personalinės įmonės gauta 11 490 Lt grynojo pelno, taigi ieškovės A. S. ir I. S. turėjo teisę gauti išlaikymui po 333,43 Lt per mėnesį. Ieškovėms nuo 2003 m. sausio 25 d. iki pilnametystės padarytos turtinės žalos dydis nustatytinas atėmus socialinio draudimo įstaigos iki 2006 m. kovo 31 d. išmokėtas ir ateityje mokėtinas periodines draudimo išmokas bei našlaičių pensijas ir sudaro atitinkamai: A. S. – 10 650,71 Lt, I. S. – 21 081,23 Lt (iš viso – 31 731,94 Lt). Teismas nurodė, kad socialinio draudimo įstaigų atsakomybė pagal NADPLSDĮ yra ribota, todėl žalos dalį, kurios nepadengia periodinės draudimo išmokos, turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo (ar jo civilinės atsakomybės draudikas) bendraisiais pagrindais (CK 6.263 straipsnis, 6.290 straipsnio 1 dalis). VSDFV Panevėžio skyrius išmokėjo ieškovei V. S. 88 600 Lt vienkartinę laidojimo pašalpą o ieškovėms A. S. ir I. S., iki jų pilnametystės paskyręs periodines draudimo išmokas, per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 25 d. iki 2006 m. kovo 31 d. išmokėjo po 3266,43 Lt. Taigi VSDFV Panevėžio skyrius turi 95 132,86 Lt atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį atsakovą A. B., nes socialinio draudimo įmokas už žuvusįjį mokėjo pastarojo darbdavys UAB „Kelias“, o ne atsakovas A. B. (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis, CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kada ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Už žalą atsakingas A. B. yra darbingas, vidutinis jo darbo užmokestis – 1287,04 Lt per mėnesį, jo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vidutinė (neindividualizuota) rinkos vertė – daugiau kaip 0,4 mln. Lt. A. B. ieškovei V. S. sumokėjo tik 1500 Lt ir nesiekė gera valia atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą. Apdraustajam žuvus, jo šeimos nariams padaroma turtinė ir neturtinė žala. Prarastos apdrausto asmens pajamos yra turtinė žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Periodinė draudimo išmoka iš dalies atlygina turtinę žalą (NADPLSDĮ 11 straipsnio 3 dalis). Vienkartinė laidojimo pašalpa skiriama lygiomis dalimis visiems velionio šeimos nariams, nepaisant jų amžiaus ir (ar) darbingumo (NADPLSDĮ 11 straipsnio 2 dalis), taigi ir neturtinei žalai atlyginti. Tad VSDFV Panevėžio skyrius skyrė ir išmokėjo vienkartinę laidojimo pašalpą ne tik ieškovei V. S., bet ir kitoms ieškovėms. Teismas, atsižvelgęs į žalos padarinius, atsakovo A. B. kaltės formą, jo turtinę padėtį ir elgesį po žalos atsiradimo, atlygintinos turtinės žalos dydį ieškovėms ir trečiajam asmeniui, neturtinę žalą įvertino 60 000 Lt, kiekvienai iš ieškovių po 20 000 Lt. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas atsižvelgė į privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytą draudimo sumą (30 000 Lt turtui ir 30 000 Lt asmeniui), draudiko jau išmokėtas draudimo išmokas (9612 Lt automobilio likutinės vertės UAB „Kelias“, 3376,50 Lt laidojimo išlaidų, 160,68 Lt žalos sveikatai atlyginimą A. S., 398,89 Lt – žalos sveikatai atlyginimą A. K.) ir nurodė, kad į likusią neišmokėtą žalos asmeniui draudimo išmokų sumą – 26 063,93 Lt – pretenduoja ieškovės A. S. ir I. S. (atitinkamai 10 650,71 Lt ir 21 081,23 Lt reikalavimai) bei VSDFV Panevėžio skyrius (95 132,86 Lt reikalavimas). Teismas VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimo teisę draudikui UADB „ERGO Lietuva“ bei atsakovui A. B. diferencijavo priklausomai nuo konkrečios periodinių draudimo išmokų išmokėjimo ieškovėms datos bei proporcingai jų reikalavimo dydžiui ir priteisė iš UADB „Ergo Lietuva“ A. S. – 7819,18 Lt, I. S. – 15 117,08 Lt, VSDFV Panevėžio skyriui – 3127,67 Lt. Kitą, t. y. draudiko neatlygintą, turtinės žalos dalį (A. S. – 2831,53 Lt, I. S. – 5964,15 Lt ir VSDFV Panevėžio skyriui – 91 023,64 Lt) teismas priteisė iš atsakovo A. B.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 16 d. nutartimi (kasacinė byla Nr. 3K-3-400/2007) apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas nurodė, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, skirtos tik turtinei, o ne neturtinei žalai atlyginti, todėl teismai nepagrįstai konstatavo, jog jos turi būti įskaitomos į priteistą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, ir netinkamai išsprendė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo ieškovėms klausimą; taip pat pažymėjo, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl VSDFV Panevėžio skyriui iš atsakovo priteistinos ieškovėms išmokėtos vienkartinės laidojimo pašalpos dalies, kuria atlyginta atsakovo kaltais veiksmais padaryta turtinė žala.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovių ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus, 2012 m. spalio 24 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis dėl turtinės žalos ieškovėms priteisimo iš atsakovų A. B. ir UADB „Ergo Lietuva“, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo visiškai patenkintas VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, ir ieškinį patenkino iš dalies – priteisė trečiajam asmeniui VSDFV Panevėžio skyriui 37 954,63 Lt nuostoliams atlyginti; visą teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškovių bei trečiojo asmens ieškinius patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. B. ieškovėms V. S., A. S. ir I. S. po 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o VSDFV Panevėžio skyriui – 37 954,63 Lt nuostoliams atlyginti; kitas ieškinių dalis atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į ieškovėms atlygintiną turtinę žalą nepagrįstai neįskaitė joms išmokėtos laidojimo pašalpos. Ieškovės, tikslindamos ieškinį, nurodė, kad, atskaičius VSDFV joms išmokėtas ir mokėtinas draudimo išmokų sumas, išskyrus vienkartinę laidojimo pašalpą, joms bendrai padaryta 32 131,09 Lt turtinės žalos. Teisėjų kolegija nustatė, kad laidojimo pašalpa šią žalą gerokai viršija, taigi nėra teisinio pagrindo papildomai ieškovėms priteisti turtinės žalos atlyginimą, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

15Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindo bei dydžio ir paliko nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovėms iš atsakovo A. B. priteista po 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

16Teisėjų kolegija nustatė, kad socialinio draudimo išmokos visiškai padengė atsakovo A. B. veiksmais sukelto eismo įvykio metu ieškovėms padarytą turtinę žalą (CK 6.290 straipsnio 1 dalis). Spręsdama dėl trečiojo asmens VSDFV Panevėžio skyriaus, išmokėjusio šias išmokas, atgręžtinio reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis), kolegija rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo 3 skirsnio 4.1–4.3 punktuose išdėstytais išaiškinimais, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Taigi VSDFV Panevėžio skyriui priteistina ta dalis išmokų, kuriomis atlyginta atsakovo A. B. kaltais veiksmais padaryta turtinė žala. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovių turėto gauti iš tėvo išlaikymo dydžiu (333,43 Lt per mėnesį), apskaičiavo, kad iki pilnametystės jų negautas išlaikymas (turtinė žala) yra 64 018,56 Lt. Šią sumą atlygino socialinio draudimo įstaiga. Tačiau 22 936,26 Lt turtinės žalos atlyginimą, vykdydamas nuo 2007 m. vasario 26 d. iki 2007 m. spalio 16 d. galiojusį Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimą, ieškovėms sumokėjo ir atsakovas UADB „Ergo Lietuva“, t. y. draudikas, atlyginęs žalą už apdraustąjį atsakovą A. B. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK nuostatas, panaikinus jau įvykdytą teismo sprendimą ir iš naujo išnagrinėjus bylą priėmus sprendimą atmesti ieškinį, atsakovui turi būti grąžinta visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (CPK 760 straipsnio 1 dalis, 761 straipsnio 1 dalis), tačiau šios sumos iš ieškovių negali būti išreikalautos, nes pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiama išreikalauti sumas, be pagrindo išmokėtas kaip dėl gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija sprendė, kad nurodytų įstatymo reikalavimų laikymasis negali pasunkinti atsakovo padėties, nes draudikas žalą ieškovėms atlygino būtent už atsakovą A. B. transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Taigi turtinė žala, kurią atsakovas A. B. privalo atlyginti VSDVF Panevėžio skyriui, yra 41 082,30 Lt (64 018,56 Lt – 22 936,26 Lt). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad iš šios sumos 3127,67 Lt draudikas jau atlygino VSDFV Panevėžio skyriui už atsakovą A. B., todėl trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus regreso tvarka, iš atsakovo A. B. priteistina 37 954,63 Lt (41 082,30 Lt – 3127,67 Lt), nes draudikas, be visų pirmiau nurodytų sumų (22 936,26 Lt ir 3127,67 Lt), dėl eismo įvykio taip pat yra išmokėjęs 160,58 Lt žalos sveikatai atlyginimo A. S. ir 398,89 Lt – A. K., bei 3376,50 Lt laidojimo išlaidų ir didesnė jo atsakomybė dėl žalos asmeniui (draudimo suma – 30 000 Lt) negalima (CK 6.997 straipsnis). Remdamasi tokiais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeitė, trečiajam asmeniui VSDFV Panevėžio skyriui priteistą nuostolių atlyginimo dydį sumažindama iki 37 954,63 Lt (CK 1.5 straipsnis).

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir priteisti jam iš atsakovo A. B. 92 005,19 Lt nuostolių atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 760 straipsnio 1 dalį, 761 straipsnio 1 dalį ir CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nukrypo nuo šių normų taikymo praktikos, suformuotos kasacinio teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-548/2010, išaiškino, kad sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai, o CK 6.241 straipsnio 1 dalies nuostatų paskirtis yra kita, nes jos reglamentuoja be pagrindo įgyto turto ar sumų išreikalavimą, o ne panaikintų teismų sprendimų pagrindu išmokėtų sumų susigrąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad negalima taikyti CPK 760–762 straipsnių dėl CK 6.241 straipsnyje nustatytų ribojimų, netinkamai taikė šias normas ir nesilaikė kasacinio teismo praktikos. Šis pažeidimas lėmė ir tai, kad teismas, nepagrįstai nusprendęs nesunkinti atsakovo padėties, dėl to sumažino kasatoriui iš atsakovo priteistiną žalos atlyginimą 22 936,26 Lt suma, kurią ieškovėms išmokėjo draudimo bendrovė, t. y. nemotyvuotai nusprendė pasunkinti kasatoriaus, o ne atsakovo padėtį; tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

202. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo A. B. veiksmais padarytos žalos dydis yra ta suma, kurią žuvusiojo nepilnametės dukterys (ieškovės) turėjo teisę gauti iš jo kaip išlaikymą. Tokia išvada prieštarauja CK 6.284 straipsniui bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatoms. CK 6.284 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo neapdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. NADPLSDĮ 11 straipsnio (draudžiamojo įvykio metu galiojusi redakcija) 2–3 dalyse buvo nustatyta, kad, apdraustajam žuvus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams, išvardytiems 31 straipsnyje, lygiomis dalimis išmokama laidojimo pašalpa, be to, jiems mokama ir periodinė draudimo išmoka (Įstatymo 30 straipsnis). Darytina išvada, kad tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, teisės gauti žalos atlyginimą subjektus nustato ne CK 6.284 straipsnis, bet pirmiau nurodytos NADPLSDĮ specialiosios normos, todėl asmens veiksmais padarytos žalos dydis negali būti tapatinamas tik su žuvusio asmens nepilnamečių vaikų gautinų, tėvui esant gyvam, periodinių išlaikymo išmokų suma. Be to, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kuo remdamasis dėl L. S. žūties patirtą žalą sutapatino su žuvusiojo nepilnamečių dukterų gautina periodinių išlaikymo išmokų suma.

213. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti kasatoriui regreso teise priteistinos žalos atlyginimo sumą, pažeidė CK 6.249 straipsnį bei NADPLSDĮ normas. NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta šios rūšies socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti asmens negautas pajamas, o šiai paskirčiai įgyvendinti Įstatyme nustatytos asmens negautų pajamų apskaičiavimo formulės, kurios yra pagrindas išmokėti vienkartinę ir periodines išmokas. NADPLSDĮ nustatytų formulių pagrindu apskaičiuotos asmens negautos pajamos laikytinos turtine žala CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį kasatorius, išmokėjęs atitinkamas išmokas, įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos sumokėtos draudimo išmokos.

22Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. B. prašo skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo tokius argumentus:

23NADPLSDĮ reglamentuoja iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš jo ar profesinių ligų negautų pajamų kompensavimą, o išmokų dydis nustatomas šio įstatymo nustatyta tvarka. CK 6.284 straipsnis reglamentuoja dėl gyvybės atėmimo atlygintinos žalos dydžio nustatymą ir apibrėžia subjektus, turinčius teisę gauti žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo 3 skirsnio 4.2 punkte išaiškinta, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti. Taigi jie nėra tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė ieškovėms padarytos žalos dėl maitintojo netekimo dydį. Šioje byloje priimtoje 2007 m. spalio 16 d. nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo 3 skirsnio 4.3 punkte išaiškinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala; tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nagrinėjamoje byloje socialinio draudimo išmoka viršija ieškovėms padarytos turtinės žalos dydį, todėl kasatorius turi teisę reikalauti tik tos draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama ieškovėms padaryta turtinė žala, t. y. 37 954,63 Lt.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ teisių perėmėjas ERGO Insurance SE, veikiantis per bendrovės Lietuvos filialą, prašo spręsti bylą atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus tokius argumentus:

251. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialines išmokas nukentėjusiajam, CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgyja subrogacinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Kauno skyrius v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-83/2010; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-368/2012; kt.). Vienas iš esminių subrogacijos principų yra tas, kad niekas negali perleisti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi. Šis principas įtvirtintas ir CK 6.113 straipsnyje, pagal kurį trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taigi socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti; jos apimtį lemia deliktu padarytos turtinės žalos dydis. Tai konstatavo ir kasacinis teismas šioje byloje priimtoje 2007 m. spalio 16 d. nutartyje, kurioje pasisakė, kad tais atvejais, kai vienkartinė laidojimo pašalpa yra didesnė nei padaryta turtinė žala, socialinio draudimo įstaigos regreso teisės suabsoliutinimas reikštų, jog atsakingam už žalos padarymą asmeniui nustatoma prievolė sumokėti sumas, kurios nėra atlyginimas už jo padarytą žalą. Tokios praktikos kasacinis teismas laikosi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto VPK ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008). Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti; CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kitų CK normų, nustatančių regreso teisės į atsakingą už žalą asmenį apimtį, taip pat įstatymų, nustatančių socialinio draudimo išmokas, mokamas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, nuostatų kontekste. Pagal Konstitucinio Teismo nutarime pacituotų CK normų reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nurodyta teismų praktika lemia išvadą, kad socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisė nėra absoliuti; jos apimtį lemia deliktinės prievolės dėl turtinės žalos atlyginimo apimtis. Kasatoriaus argumentai dėl regreso teisės absoliutumo, socialinio draudimo įstatymų taikymo sprendžiant deliktinės civilinės atsakomybės klausimus prieštarauja pirmiau nurodytai jurisprudencijai ir reiškia siekį žalą padariusiam asmeniui nustatyti prievolę atlyginti žalos daugiau, nei realiai jos buvo padaryta.

262. Pagal CK nuostatas dėl asmens žūties atlyginama neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis), žala netekus maitintojo (CK 6.284 straipsnis) ir laidojimo išlaidos (CK 6.291 straipsnis). Dėl neturtinės žalos atlyginimo kasacijoje nebėra šalių ginčo, byloje įrodyta, kad nuostolius, susijusius su žuvusiojo laidojimu ir paminklo pastatymu, atlygino atsakovai A. B. ir UADB „Ergo Lietuva“, taigi kasatoriaus išmokėtos socialinio draudimo išmokos (vienkartinė ir periodinės) gali būti vertinamos tik žalos dėl maitintojo netekimo atlyginimo aspektu ir aiškinamasi, ar jos padengia kaltojo asmens veiksmais padarytų turtinių nuostolių dydį, ar jį viršija. Teismai nustatė, kad žuvusiojo nepilnametės dukterys, tėvui esant gyvam, turėjo gauti po 333,43 Lt išlaikymą iki pilnametystės. Remdamasis šiuo dydžiu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šių ieškovių turtinė žala (negautos pajamos) yra 64 018,56 Lt. Kadangi UADB „Ergo Lietuva“, vykdydama nuo 2007 m. vasario 26 d. iki 2007 m. spalio 25 d. galiojusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, išmokėjo kasatoriui 3127,67 Lt, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šia suma sumažino kasatoriui priteistinų nuostolių dydį. Kita vertus, apeliacinio teismo sprendimas sumažinti kasatoriui priteistiną sumą dar ir 22 936,26 Lt, kuriuos UADB „Ergo Lietuva“, vykdydama tą patį pirmosios instancijos teismo sprendimą, išmokėjo A. S. ir I. S., nėra pagrįstas, todėl kasatoriui turėjo būti priteista 60 890,89 Lt (64 018,56 – 3127,67), o kita ieškinio dalis atmesta. Kadangi UADB „Ergo Lietuva“ yra visiškai įvykdžiusi savo prievolę pagal draudimo sutartį ir išmokėjusi 30 000 Lt, tai kasatoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas tik į eismo įvykį sukėlusį asmenį – atsakovą A. B. Siekiant išspręsti klausimą dėl UADB „Ergo Lietuva“ ieškovėms A. S. ir I. S. sumokėtos 22 936,26 Lt išmokos turtinei žalai atlyginti, gali būti pakeista jos paskirtis į išmoką neturtinei žalai atlyginti ir atitinkamai sumažinta atsakovo A. B. prievolė atlyginti ieškovėms neturtinę žalą; tai leistų išvengti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 25 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo. Toks teismo sprendimas neprieštarautų teismų praktikai, pagal kurią eismo įvykio metu galiojusio ir nagrinėjamoje byloje taikytino Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos aiškinamos taip, kad draudiko prievolė atlyginti nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą gali būti nustatoma neperžengiant draudimo sumos dėl žalos asmeniui, t. y. 30 000 Lt.

27Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės V. S., A. S. ir I. S. prašo klausimą dėl socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisės apimties spręsti vadovaujantis teisės aktais ir suformuota praktika, taip pat neperžengti kasacinio skundo ribų ir nepakeisti ieškovėms priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio išmokėtos turtinės žalos dydžiu. Ieškovės nurodo tokius argumentus:

281. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė nėra absoliuti; ji turi teisę reikalauti priteisti tik tokią dalį išmokų, kuriomis atlyginta atsakovo kaltais veiksmais padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala; be to, pripažįstama, kad socialinio draudimo išmokos įskaitomos tik į turtinės žalos, kurią patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. V. U., bylos Nr. 3K-3-73/2012; kt.). Atitinkami išaiškinimai išdėstyti ir Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime. Šia teismų praktika turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl kasatoriaus atgręžtinio reikalavimo teisės apimties.

292. Sprendžiant klausimą dėl UADB „Ergo Lietuva“ ieškovėms A. S. ir I. S. išmokėtos 22 936,26 Lt išmokos, atsižvelgtina į skirtingus socialinio ir privataus draudimo principus bei tikslus, taip pat į nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo paskirtį ir dydį. Byloje nepilnametėms negauto išlaikymo dydis buvo apskaičiuotas pagal jų tėvo gautas pajamas ir nustatyta, kad ieškovių tėvo žūties momentu išlaikymo dydis buvo 333,43 Lt per mėnesį. Tokia suma neatitinka net minimalaus teismų praktikoje paprastai priteisiamo dydžio – 400 Lt. Akivaizdu, kad ši suma laikui bėgant tampa nepakankama ir neužtikrina išlaikymo paskirties, todėl ieškovių tėvas, būdamas gyvas, būtų turėjęs teikti joms didesnį išlaikymą. O nagrinėjamoje byloje, nors ji tęsiasi daugiau kaip dešimt metų, išlaikymo dydis nebuvo peržiūrėtas (CK 3.192 straipsnis), t. y. ieškovėms priteista negauto išlaikymo suma iki pilnametystės apskaičiuota būtent 333,43 Lt sumos per mėnesį pagrindu. CPK 376 straipsnio nuostatos, taikytinos visais atvejais sprendžiant dėl išlaikymo formos ir dydžio, nustato teismams teisę ir pareigą peržengti procesiniuose dokumentuose suformuluotų reikalavimų ribas, kai to reikalauja nepilnamečių vaikų interesai. Kadangi privačiu draudimu apsidraudusiems asmenims draudžiamojo įvykio atveju draudimo įstaigos išmoka išmokas atlyginti žalai, viršijančiai socialinio draudimo įstaigų sumokėtas sumas, tai šiuo atveju 22 936,26 Lt suma, kurią išmokėjo draudimo bendrovė, turėtų būti skirta atlyginti padidėjusią žalą dėl išlaikymo dydžio padidėjimo, už kurį atsakinga ne socialinio draudimo įstaiga, bet atsakovas.

303. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į kasacinį skundą nepagrįstai remiasi galimybe pakeisti išmokėtos 22 936,26 Lt draudimo išmokos paskirtį. Sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, įstatymuose nenustatyta galimybės šias atsakomybės rūšis taikyti kaip alternatyvias ar subsidiariai.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl draudimo išmoką apdraustajam mirus išmokėjusios valstybinės socialinės draudimo įstaigos regreso teisės apimties

34CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nurodytuose įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti, tačiau regreso teisės apimtis nereglamentuojama.

35Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl regreso teisės apimties vyksta sprendžiant, ar visą pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusi tiek eismo įvykio, tiek laidojimo pašalpos skyrimo bei išmokėjimo metu) žuvusio darbuotojo šeimai sumokėtą laidojimo pašalpą bet kuriuo atveju privalo atlyginti asmuo, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustas fizinis asmuo.

36NADPLSDĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė laidojimo pašalpa, lygi 100 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Ši pašalpa lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Pažymėtina, kad tam, jog aptariama laidojimo pašalpa (šiuo metu galiojančios redakcijos NADPLSDĮ 27 straipsnyje įvardyta kaip „vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus“) mirusiojo šeimai galėtų būti išmokama, būtina, kad: 1) asmuo dirbtų; 2) būtų apdraustas šios rūšies socialiniu draudimu, t. y. už jį draudėjas įstatymų nustatyta tvarka mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokas; 3) įvyktų nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kuris būtų nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NADPLSDĮ paskirtis yra reglamentuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo santykius, nustatyti asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas, teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžti draudžiamuosius bei nedraudžiamuosius įvykius (NADPLSDĮ 1 straipsnis). Taigi šiuo įstatymu įgyvendinama valstybinės socialinės politikos dalis, nes, be žalos atlyginimo, draudimo išmokos mokėjimas atlieka ir socialinę funkciją. Šiame įstatyme nenustatyta, kad tais atvejais, kai draudžiamasis įvykis įvyksta dėl trečiųjų asmenų kaltės, pastarieji privalo kompensuoti išmokėtas draudimo išmokas.

37Pirmiau minėta, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Ši norma aiškintina taip, kad socialinio draudimo įstaiga turi regreso teisę į kaltą dėl žalos atsiradimo asmenį tik šio asmens veiksmais padarytos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginami visiškai. Jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Tokią poziciją patvirtina tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo III skirsnio 1–6 punktus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013). Kadangi CK 6.284 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, netaikomos tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.284 straipsnio 4 dalis), tai nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis, taigi ir trečiojo asmens – draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais.

38CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinę žalą (nuostolius), be kita ko, sudaro ir asmens negautos pajamos. Kadangi ieškovės A. ir I. S. eismo įvykio ir žalos atsiradimo metu buvo nepilnametės ir neturėjo savarankiškų pajamų, tačiau turėjo teisę būti išlaikomos savo tėvų (CK 3.192 straipsnis), tai apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas jų patirtą turtinę žalą, pagrįstai sprendė, jog šią žalą sudaro negautos pajamos (prarastas išlaikymas), ir aiškinosi, kokią mirusiojo pajamų dalį jos gaudavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Aplinkybė, kad būtent toks žalos atlyginimo dydžio nustatymo principas tiesiogiai nustatytas ir CK 6.284 straipsnio 2 dalyje, nedraudžia taikyti analogiškus atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijus sprendžiant žalos, padarytos nepilnamečiams vaikams netekus maitintojo, atlyginimo dydžio nustatymo klausimą ir tais atvejais, kai žalos dydis nustatinėjamas vadovaujantis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK 6.249, 6.251 straipsnių normomis (CK 1.5, 1.8 straipsniai). Kita vertus, nors NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo darbe prarastas pajamas, ir nustatyta tam tikra metodika vienkartinės laidojimo pašalpos dydžiui apskaičiuoti, tai nepaneigia šio valstybės socialinę politiką įgyvendinančio įstatymo specifinio statuso ir paskirties, lemiančių išvadą, kad sprendžiant dėl regreso teisės apimties turi būti vadovaujamasi ne NADPLSDĮ, bet CK įtvirtintomis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis. Pažymėtina, kad konkretus ieškovių patirtos turtinės žalos dydis yra fakto klausimas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos dydžio nustatymo yra tinkamai motyvuota. Be to, ieškovės joms priteisto žalos atlyginimo dydžio neginčija.

39Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

40Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis yra atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Taigi atsiranda būtinybė šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo.

41Sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. Šio reglamentavimo ypatumas yra tas, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas nėra absoliutus ir neribojamas. Nors juo ir siekiama pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą (net jei jo pagrindas buvo tuo metu galiojęs teismo sprendimas), tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Atsižvelgiant į tam tikrų civilinės teisės subjektų bei jų reikalavimų išskirtinumą bei svarbą, jei šalis teismo proceso metu elgėsi sąžiningai ir jos veiksmai neturėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, įstatymų leidėjas yra išskyręs atvejus, kuriems esant sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas. Vienas tokių atvejų yra situacija, kai apeliacine ar kasacine tvarka yra panaikinamas sprendimas bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. Dėl šio pobūdžio reikalavimo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas tik tada, kai panaikintas sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais (CPK 762 straipsnio 3 dalis), taigi, jei panaikintas sprendimas tokiais duomenimis ar dokumentais grindžiamas nebuvo, sprendimo įvykdymo atgręžimas negalimas.

42Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovių A. ir I. S. reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą turi tokią specifiką tiek pagal šios žalos apskaičiavimo principą, tiek pagal atlygintinos žalos paskirtį ir savo esme yra tapatus reikalavimui išieškoti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovėms žalos padarymo metu esant nepilnametėms (ieškovė I. S. ir šiuo metu yra nepilnametė), joms padaryta žala apskaičiuota pagal tai, kokia žuvusio jų tėvo gaunamų pajamų dalis kiekvieną mėnesį atitekdavo ar turėjo atitekti ieškovėms, o šių pajamų paskirtis – ieškovių išlaikymas. Teismo sprendimas, kuriuo ieškovėms buvo priteistas žalos atlyginimas, buvo panaikintas ne dėl to, kad jis buvo pagrįstas ieškovių pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais.

43Pirmiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad sprendimo įvykdymo atgręžimas ieškovių atžvilgiu yra negalimas dėl CPK 762 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo įvykdymo atgręžimo negalimumą nepagrįstai motyvavo CK 6.241 straipsnio nuostatomis, kurių paskirtis yra visiškai kita, nes jomis reglamentuojami be pagrindo įgyto turto ar sumų išreikalavimo santykiai, tačiau vien ši aplinkybė yra nepakankama skundžiamam apeliacinės instancijos teismo sprendimui ar jo daliai naikinti, nes buvo padaryta tik materialiosios ir proceso teisės taikymo ir aiškinimo klaida, kuri nelėmė teismo sprendimo neteisėtumo ir gali būti ištaisyta kasaciniame teisme, apsiribojant skundžiamo sprendimo motyvų šiuo klausimu pakeitimu.

44Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą kasacine tvarka kasacinio skundo pagrindai nepasitvirtino, taigi pagrindo keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatyta.

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, kurios šalies naudai priimtas kasacinio teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

47Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – 63,74 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai). Šių išlaidų dydis patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. birželio 28 d. pažyma.

48Ieškovės V. S., I. S. ir A. S. prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėjo mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad už atsiliepimo surašymą V. S. sumokėjo advokatui 750 Lt. Ši suma atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir priteistina ieškovei V. S. iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys).

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Priteisti ieškovei V. S. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (juridinio asmens kodas 191674725) 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52Priteisti valstybei iš trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (juridinio asmens kodas 191674725) 63,74 Lt (šešiasdešimt tris litus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įstaigos kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

53Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiami socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio... 5. Ieškovės V. S., A. S. ir I. S. prašė: 1) priteisti iš atsakovo A. B.... 6. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio... 7. Byloje nustatyta, kad ieškovių vyras ir tėvas L. S., 2003 m. sausio 24 d.... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino... 10. Teismas nurodė, kad, nepateikus rašytinių įrodymų apie tai, kokią pajamų... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas į ieškovėms... 15. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl... 16. Teisėjų kolegija nustatė, kad socialinio draudimo išmokos visiškai... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo... 19. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 760 straipsnio 1... 20. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo A. B.... 21. 3. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas sumažinti kasatoriui... 22. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. B. prašo skundą atmesti, o... 23. NADPLSDĮ reglamentuoja iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovo ADB „Ergo Lietuva“ teisių... 25. 1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad socialinio draudimo... 26. 2. Pagal CK nuostatas dėl asmens žūties atlyginama neturtinė žala (CK... 27. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės V. S., A. S. ir I. S. prašo... 28. 1. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad socialinio draudimo... 29. 2. Sprendžiant klausimą dėl UADB „Ergo Lietuva“ ieškovėms A. S. ir I.... 30. 3. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepime į kasacinį skundą... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl draudimo išmoką apdraustajam mirus išmokėjusios valstybinės... 34. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi... 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl regreso teisės apimties vyksta... 36. NADPLSDĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad, apdraustajam mirus dėl nelaimingo... 37. Pirmiau minėta, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudimo išmokas... 38. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinę žalą (nuostolius), be... 39. Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo... 40. Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis yra atkurti šalių... 41. Sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. Šio... 42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovių A. ir I. S.... 43. Pirmiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad sprendimo... 44. Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant... 47. Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų,... 48. Ieškovės V. S., I. S. ir A. S. prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėjo... 49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 51. Priteisti ieškovei V. S. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens... 52. Priteisti valstybei iš trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo... 53. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...