Byla 2A-1127-115/2012
Dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, R. S. (R. S.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Citadele“ bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys UAB „Būsto paskolų draudimas“, R. S. (R. S.).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl vartojimo kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo.

5Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. sausio 5 d. sudarė kreditavimo sutartį, kuria atsakovas suteikė 102 525,49 EUR kreditą buto, esančio (duomenys nesklebtini), pirkimui. Nors ieškovė dėl susidariusios sudėtingos ekonominės situacijos mokėjimus pagal kreditavimo sutartį vykdė nereguliariai, tai negalėjo būti priežastis atsakovui vienašališkai sutartį nutraukti. Sutartis turėtų būti atnaujinta atsižvelgiant į sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, atsakovo nepakankamą bendradarbiavimą, teisingumo ir protingumo kriterijus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino atsakovo vienašalį 2007 m. sausio 5 d. kreditavimo sutarties Nr. BKS/729, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimą neteisėtu.

8Teismas atsižvelgęs į tai, kad nors ieškovė laiku nemokėdavo įmokų dėl ekonominės krizės, tačiau mokėjimai būdavo atliekami, o tai patvirtina jos galimybę ateityje vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, sprendė, jog nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo. Konstatavęs sutarties nutraukimo neteisėtumą, teismas darė išvadą, kad kreditavimo teisiniai santykiai tarp ginčo šalių tęsiasi, todėl atskirai nepasisakė dėl sutarties atnaujinimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti atsakovo vienašalį 2007 m. sausio 15 d. kreditavimo sutarties Nr. BKS/729, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimą teisėtu.

11Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:

121. Suteikdamas kreditą, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė laiku ir tinkamai vykdys prievoles, tačiau jau nuo 2008 m. kovo mėn., t.y. praėjus vos metams nuo kreditavimo sutarties sudarymo, ieškovė pradėjo vėluoti atlikti sutartyje numatytus mokėjimus, nesilaikydavo paskolos grąžinimo ir mokėjimo grafike numatytų mokėjimų terminų. Nuo kreditavimo sutarties sudarymo per dvejus metus ieškovė tik tris kartu įmoką atsakovui sumokėjo laiku. Nors ieškovė ir įnešdavo sumas įsiskolinimams ir įmokoms pagal sutartį dengti, tačiau tų sumų neužtekdavo įsiskolinimui padengti.

132. Atsakovas suteikdamas kreditą, sudarydamas kreditavimo sutartį ir sutartyje nustatydamas kredito ir palūkanų grąžinimo terminus tikisi, kad atgaus savo paskolintus pinigus būtent sutartyje nustatytais terminais. Sutarties vienašalį nutraukimą atsakovas taikė tik kaip neišvengiamą veiksmą, kai galutinai įsitikino, jog ieškovė nesiima jokių priemonių savo prievolėms įvykdyti. Ieškovė nedėjo jokių pastangų sutarčiai išsaugoti – ieškovė, susidarius finansiniams sunkumams, galėjo kreiptis į atsakovą dėl mokėjimų atidėjimo bei galimo racionaliausio problemos sprendimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Ieškovė nuolat pažeidinėdama savo sutartinius įsipareigojimus galėjo numatyti tokių veiksmų pasekmes – sutarties nutraukimą.

143. Kreditavimo sutarties nutraukimą atsakovas privalėjo taikyti kaip neišvengiamą veiksmą ir dėl to, kad nesiėmus šio veiksmo atsakovas būtų praradęs ieškovės prievolių pagal kreditavimo sutartį tinkamam įvykdymui užtikrinti galiojusią draudiminę apsaugą. Ieškovei nuolat pažeidinėjant UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimu užtikrintą kreditavimo sutartį, atsakovas privalėjo imtis veiksmų, kurie būtini pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ parengtas būsto kredito draudimo taisyklių Nr. 004 7.2. punktą, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas galėtų pasinaudoti kredito pagal kreditavimo sutartį užtikrinimo priemone ir gauti draudimo išmoką.

154. Ekonominis nuosmukis bei jo pasekmės negali būti laikoma aplinkybe keičiančia šalių prievolių pusiausvyrą, nes tiek atsakovas, tiek kiti jo klientai lygiai taip pat veikė ir dirbo nuosmukio sąlygomis. Atsakovo veikla grindžiama stabilumo, patikimumo, efektyvumo ir saugumo principais, todėl atsakovas visada privalo vertinti ne vien tik vieno asmens interesus, bet ir dešimčių tūkstančių kitų atsakovo klientų interesus, kurie sunkmečio sąlygomis sugebėjo vykdyti savo įsipareigojimus.

165. Teismas bet kuriuo atveju išėjo už ginčo ribų. Esminis ginčo aspektas buvo dėl įspėjimo apie kreditavimo sutarties nutraukimą pranešimų atsakovei įteikimo tinkamumo. Tuo tarpu sprendime dėl to teismas pasisakė tik keliais sakiniais, o ieškinį tenkino iš esmės remdamasis aplinkybe, jog kreditavimo sutartis buvo nutraukta nesant jos esminio pažeidimo.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo atsakovo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais atsikirtimais:

191. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta neesant esminių jos pažeidimų. Atsakovas susiklosčiusius klausimus sprendė formaliais, o ne realiais pagrindais, ekonominio nuosmukio situacijoje siekė gauti draudimo išmoką, visiškai ignoruodamas ilgalaikes kredito sutarties metu galinčias kilti rizikas, taip pažeisdamas ieškovės ilgalaikius teisėtus lūkesčius. Atsakovas jokios realios grėsmės, susijusios su kredito grąžinimu nepatyrė ir negalėjo patirti ateityje, nes kreditas buvo apsaugos hipoteka, draudimu, ekonomika pradėjo atsigauti, o ieškovė gauti pastovias pajamas. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, neatsakė į jos pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo.

202. Nepakankamai rūpestingas atsakovo požiūris į susidariusios situacijos sprendimą, duodą pagrindą teigti, kad atsakovas nesielgdamas taip, kaip reikalauja profesinė pareiga, pats prisidėjo prie neigiamų padarinių. Atsakovas, nutraukdamas kreditavimo sutartį, nekreipė dėmesio į geranorišką ieškovės siekį derybų keliu išspręsti susidariusią situaciją, kurių metu buvo siekiama atsakovui priimtinu terminu atidėti/sustabdyti paskolos grąžinimą ir/ar imtis kitų adekvačių priemonių, kurios būtų priimtinos abiems kredito sutarties šalims. Galiojantys įstatymai bei įsipareigojimų privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Atsakovas negali kaip formaliu pretekstu remtis CK 6.217 str. numatytais sutarties nutraukimo pagrindais.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. S. prašo atsakovo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškina, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta neesant esminių jos pažeidimų. Atsakovas susiklosčiusius klausimus sprendė formaliai, ekonominio nuosmukio situacijoje siekė gauti draudimo išmoką, visiškai ignoruodamas ilgalaikės kredito sutarties metu galinčias kilti rizikas, taip pažeisdamas kredito gavėjos ilgalaikius teisėtus lūkesčius. Atsakovas taip pat nepatyrė ir negalėjo patirti jokios realios grėsmės, susijusios su kredito grąžinimu, kadangi nebuvo jokio pagrindo teigti, kad kreditas nebus grąžintas iki 2024 m. sausio 15 d. Teismas neišėjo už ieškinio ribų ir savo iniciatyva nepakeitė ieškinio ribų, nes ieškovės atstovas sistemiškai bylos metu nurodė visus argumentus ir motyvus šiuo klausimu. Nesuprantama, kodėl atsakovas nutylėjo, kodėl ignoravo visus ieškovės prašymus dėl galimybės spręsti kredito mokėjimų atidėjimo ir/ar kitų priemonių taikymo klausimus.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai

24Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas neteisėtai nutraukė šalių sudarytą kreditavimo sutartį.

25Byloje nustatyta, kad ieškovė, pagal įgaliojimą atstovaujama trečiojo asmens R. S., su atsakovu (sutarties sudarymo metu – AB PAREX BANKAS) 2007 m. sausio 15 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. BKS/729, kuria ieškovei buvo suteiktas 102 525,49 EUR dydžio kreditas butui su garažu pirkti. Taigi šalių sudaryta ginčo kreditavimo sutartis, kaip sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.193 str.). Galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2024 m. sausio 15 d., tačiau kreditavimo sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė 2009 m. kovo 18 d. dėl to, kad ieškovės pradelsti mokėjimai sudarė 2 833,51 EUR.

26Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Dėl šios priežasties, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas privalo būti aktyvus, o esant ginčui dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, patikrinti ne tik tai, ar buvo laikytasi formalios sutarties nutraukimo tvarkos, bet ar tam buvo ir pakankamas materialinis pagrindas. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai esą teismas išėjo už ieškinio suformuotų ginčo ribų, nes ieškinį tenkino kitu pagrindu nei nurodė ieškovė. Bet kuriuo atveju, nors ieškovė akcentavo kreditavimo sutarties nutraukimo procedūros pažeidimus, tačiau akivaizdu, jog ieškinyje išdėstyti pagrindai suponuoja ir jo reiškimą tuo pagrindu, kad atsakovas apskritai nesant svarbios priežasties nutraukė ginčo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apibrėžia jo faktinis bei teisinis pagrindai (CPK 320 str.), teisėjų kolegija pasisakys tik dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas ginčo sutartį vienašališkai nutraukė nesant esminio sutarties pažeidimo.

27CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.). Dėl to, esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2008 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nustatęs, kad šalių sudaryta kreditavimo sutartis yra vartojimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo veiksmų vienašališkai nutraukiant sutartį teisėtumo klausimą, be atskiro ieškovės reikalavimo, savo iniciatyva turėjo įvertinti ir kreditavimo sutarties nuostatų, kuriomis remiantis buvo atliktas ginčijamas veiksmas, teisėtumą jų sąžiningumo aspektu.

28Kaip minėta, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2024 m. sausio 15 d., kas lemia išvadą, jog šalis siejo ilgalaikio pobūdžio kreditavimo santykiai. Kadangi kredito įmokos buvo grąžinamos nedidelėmis dalimis, kreditavimo santykiai yra ilgalaikio pobūdžio, ieškovei, kaip vartotojai, yra taikoma papildoma jos teisių apsauga nuo nesąžiningų atsakovo veiksmų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditavimo sutarties 8.2.1.1. punktas, remiantis kuriuo vienašališkai buvo nutraukta kreditavimo sutartis, ta apimtimi, kuria leidžiama atsakovui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį, jei kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytos bet kokio dydžio kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų mokėjimų, prieštarauja sąžiningumo bei teisinio apibrėžtumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia kreditavimo sutarties šalių interesų pusiausvyrą ieškovės atžvilgiu. Sutarties šalims galioja bendrasis reikalavimas savo teisėmis naudotis protingai, teisingai ir sąžiningai, todėl kreditavimo sutarties 8.2.1.1. punktas minėta apimtimi pripažintinas negaliojančiu ab initio (CK 6.188 str. 7 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis gali būti laikoma nutraukta tik tuomet, jei tai padaryta teisėtai. Nutraukiant sutartį vienašališkai svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. Kadangi pripažinta, jog kreditavimo sutartis vienašališkai negalėjo būti nutraukta laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, atsakovo veiksmai vertintini atsižvelgiant į įstatyme nustatytą reglamentavimą (CK 6.209, 6.217 str.).

29Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 str. 2 d.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu aptariamu atveju ieškovės veiksmuose nenustatė kreditavimo sutarties pažeidimo, kad jis galėtų būti kvalifikuojamas kaip esminis. Pirma, šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, todėl ir griežtas mokėjimų terminų laikymasis šalims negalėjo turėti esminės reikšmės. Antra, ieškovė, nors ir nereguliariai, tačiau mokėjimus pagal sutartį atlikdavo, stengėsi dengti pradelstus įsipareigojimus. Trečia, nutraukdamas sutartį atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kreditavimo sutartis yra vartojimo. Ketvirta, nenustatyta, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovas negautų iš kreditavimo sutarties to, ko tikėjosi ją sudarydamas, nes mokėjimai, nors ir nereguliariai, buvo atliekami. Be to, ieškovės įsipareigojimų vykdymas yra apsaugotas tiek nekilnojamojo daikto hipoteka, tiek kredito draudimu, tiek trečiojo asmens R. S. laidavimu. Penkta, dėl kreditavimo sutarties nutraukimo ieškovė patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kadangi prarastų būstą, lyginant su tais, kuriuos neva patyrė atsakovas iki kreditavimo sutarties nutraukimo.

30Tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.). Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną, ieškovės pradelsti mokėjimai buvo - 2 833,51 EUR, t.y. sudarė vos 3 proc. negrąžintos kredito sumos. Taigi atsakovas negalėjo kreditavimo sutarties nutraukti remdamasis vien tik prievolės laiku mokėti įmokas termino pažeidimu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo kreditavimo sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atskirai pažymėtina, kad ieškovės siekis atnaujinti kreditavimo sutartį, kredito įmokų mokėjimas ir po 2009 m. sausio 16 d. įspėjimo išsiuntimo, trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2009 m. liepos 6 d. raštas Nr. SB-1592 paneigia atsakovo teiginius apie jo esminius interesų pažeidimus.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ginčas byloje kilo dėl vartojimo kredito sutarties vienašalio nutraukimo... 5. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. sausio 5 d. sudarė kreditavimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu... 8. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nors ieškovė laiku nemokėdavo įmokų dėl... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Citadele“ bankas prašo Vilniaus miesto 2... 11. Skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:... 12. 1. Suteikdamas kreditą, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė laiku ir... 13. 2. Atsakovas suteikdamas kreditą, sudarydamas kreditavimo sutartį ir... 14. 3. Kreditavimo sutarties nutraukimą atsakovas privalėjo taikyti kaip... 15. 4. Ekonominis nuosmukis bei jo pasekmės negali būti laikoma aplinkybe... 16. 5. Teismas bet kuriuo atveju išėjo už ginčo ribų. Esminis ginčo aspektas... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo atsakovo skundą... 18. Atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais atsikirtimais:... 19. 1. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta neesant esminių jos pažeidimų.... 20. 2. Nepakankamai rūpestingas atsakovo požiūris į susidariusios situacijos... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo R. S. prašo atsakovo skundą... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Būsto paskolų... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės,... 24. Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pagal įgaliojimą atstovaujama trečiojo... 26. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas... 27. CK 6.217 str. 5 d. suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje... 28. Kaip minėta, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas 2024 m.... 29. Pagal CK 6.217 str. 1 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis... 30. Tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 32. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą palikti...