Byla 2A-772-467/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Virginijos Volskienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant

3Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Vyteniui Puišiui, atsakovės M. K.-D. atstovei adv. Jadvygai Aleksaitei, atsakovo 729-osios DNSB atstovui adv. Martynui Stankevičiui, atsakovo UAB „Namų priežiūros centras“ atstovei Boženai Savel, trečiojo asmens UAB „Erama“ atstovui adv. Martynui Pečiuliui, trečiojo asmens UAB „Vilniaus architektūros studija“ atstovui adv. Jonui Ivoškai,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės M. K.-D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovams M. K.-D., 729-ąjai Daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Namų priežiūros centras“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – G. A. N., UAB „Erama“ ir UAB „Vilniaus architektūros studija“.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas AB „Lietuvos draudimas “ 2006-03-06 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovų M. K.-D., 729-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, UAB „Namų priežiūros centras“ solidariai 19017,32 Lt žalos atlyginimo, 570 Lt žyminio mokesčio bei penkis procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvydymo. Nurodė, kad su trečiuoju asmeniu G. A. N. 2003-02-28 sudarė buto, esančio ( - ), ir namų turto draudimo sutartį. Sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. 2003-05-19, iš atsakovės M. K.-D. nuosavybės teise valdomos terasos ir jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), buvo užpiltas apdraustasis trečiojo asmens turtas, dėl ko trečiajam asmeniui A. N. buvo padarytas 19117,32 Lt nuostolis. Vykdydamas draudimo sutartį ieškovas išmokėjo draudėjui – trečiajam asmeniui A. N. 19017,32 Lt draudimo išmoką, kuri apskaičiuota iš sugadinto turto atstatymo vertės atėmus draudimo sutartyje numatytą 100 Lt franšizę. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus. Lietaus vanduo nuo M. K.-D. nuosavybės teise priklausančio buto terasos į G.A. N. nuosavybės teise priklausantį butą pateko, užsikimšus lietaus kanalizacijos vamzdynui, kuris yra bendroji namo inžinierinė įranga. Namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų valdytojas yra 729-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri yra sudariusi Administravimo paslaugų sutartį su UAB „Namų priežiūros centras“. Dėl to atsakovės M. K.-D. atsakomybė kyla pagal CK 6.266 straipsnį - kaip nekilnojamojo daikto (namo patalpų dalies) savininkės. Kartu ieškinys šiai atsakovei pareikštas ir kitu pagrindu – pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles. Atsakovui 729-ąjai Daugiabučio namo savininkų bendrijai ieškinys pareikštas CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu - kad vanduo atsakovės M. K.-D. nuosavybės teise valdomoje terasoje kaupėsi dėl netinkamos nutekamojo lietaus vamzdyno priežiūros, kuri atsakovui 729-ąjai DNSB buvo pavesta pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnį. Atsakovui UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinys pareikštas remiantis bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais, pagal CK 6.263 ir 6.266 straipsnius.

7Atsakovė M. K.-D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir patikslintus ieškinius nurodė, kad nuo pat buto įsigijimo iš statytojo UAB „Erama“ jai priklausantį butą eksploatavo tinkamai, savo, kaip buto savininkės pareigų niekada nėra pažeidusi, jokia avarija jai priklausančiame bute niekad nėra įvykusi, butas vandeniu nebuvo užlietas. Trečiojo asmens A. N. buto užliejimo priežastys – netinkamai įrengta jos terasos hidroizoliacija, kas konstatuota komisijos 2003-05-19 akte. Be to užliejimas įvyko dėl liūties, o ši aplinkybė turi būti pripažinta nenugalima jėga (force majeure), pašalinanti atsakovės M. K.-D. civilinę atsakomybę. Be to ieškovas neįrodė žalos dydžio.

8Atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad tinkamai vykdė savo, kaip gyvenamojo namo ( - ) administratoriaus funkcijas pagal 2001-09-01 Administravimo paslaugų sutartį, atliko kasmetines pastato bei jo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūras. 2003-04-15 atlikus apžiūrą, konstatuota, kad lietvamzdžiai funkcionuoja gerai. Žala atsirado ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl statybinių defektų. UAB „Erama“, statydama pastatą, privalėjo pasirūpinti, kad būtų tinkamai įrengtas vandens nutekėjimas nuo terasos, hidroizoliaciniai sluoksniai, tarpsluoksniai ir t.t. Viešajame registre nurodytas buto, esančio ( - ), savininkas – atsakovė M. K.-D., kuri ir turi atsakyti pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį. Terasa yra funkciškai susijusi su atsakovei M. K.-D. priklausančiais butais ir tik jai suteikta galimybė naudotis terasa. Be to nėra pagrįstas jokia metodika žalos apskaičiavimas, todėl draudimo išmokos dydis nustatytas nepagrįstai, savavališkai. Pagal draudimo sutartį ieškovas neturėjo prievolės sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmokos nenugalimos jėgos atveju, o kilus liūčiai - akivaizdžios force majeure aplinkybės.

9Atsakovas 729-oji DNSB su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimuose nurodė, kad namo bendrų konstrukcijų valdymą ir priežiūrą, jam priskirtus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, sutartimi perdavė atsakovui UAB „Namų priežiūros centras“, todėl žalos atsiradimo momentu nebuvo statinio valdytoju ir neturėjo prievolės užtikrinti, jog nebūtų daroma žala. 729-oji DNSB nėra civilinės atsakomybės subjektas CK 6.266 straipsnio prasme. Teresa nuosavybės teise priklauso atsakovei M. K.-D., ir yra buto ( - ) priklausinys. Lietaus nuotekų stovas negali būti laikomas bendrąja inžinierine įranga, kadangi jis nėra susijęs su viso namo inžinierinės techninės įrangos funkcionavimu. Namas ( - ) pastatytas nekokybiškai, tai patvirtina 2003-07-28 techninės ekspertizės aktas ir kiti dokumentai. Ieškovas nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Be to nebuvo pagrindo mokėti draudimo išmoką dėl nenugalimos jėgos (liūties), kas yra nedraudiminis įvykis.

10Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės M. K.-D. 19017,32 Lt ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai; ieškinį atsakovams 729-ąjai Daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Namų priežiūros centras“ atmetė; priteisė iš atsakovės M. K.-D. bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį trims atsakovams solidariai, nenurodydamas tokios atsakomybės pagrindų, todėl pripažino, jog atsakovei M. K.-D. ieškinys pareikštas CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip buto su atvira terasa ( - ) savininkei. Kitiems atsakovams ieškinys pareikštas - kaip bendrosios dalinės namo nuosavybės - lietaus vandens nuotėkų vamzdyno (tame tarpe ir jo stovo dalies, susijusios su ketvirtojo buto terasa) valdytojams - CK 6.266 straipsnio 1dalis, 6.263 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad buto savininko pareiga - elgtis taip, kad nebūtų padaryta žala bet kuriems kitiems asmenims. Vadovaudamasis nekilnojamojo daikto savininko griežtosios civilinės atsakomybės už dėl nuosavybės teise valdomo daikto trūkumų padarytą žalą principu, įtvirtintu CK 6.263 straipsnyje, teismas sprendė, kad atsakovė M. K.-D. privalo atlyginti žalą, kuri padaryta vandeniui nutekėjus iš jos nuosavybės teise valdomos terasos, kai vanduo prateka dėl bet kokių terasos trūkumų ir nėra civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Teismas, remdamasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2007-02-08 pažyma, padarė išvadą, jog 2003 m. gegužės 18 ir 19 d. iškritęs kritulių kiekis negali būti įvertintas kaip stichinė nelaimė ar neįprastas Lietuvos sąlygomis gamtos reiškinys, t.y. force majeure, nenugalimos jėgos aplinkybė. Pagal byloje esančias užliejimo aplinkybių tyrimo specialistų išvadas teismas sprendė, kad vanduo iš atsakovės M. K.-D. buto terasos pateko į trečiojo asmens A. N. butą ir taip padarė žalą trečiojo asmens turtui dėl terasos konstrukcinių ir jos būklės trūkumų – netinkamo terasos ir terasos-sienos sandūros hidroizoliacinio sluoksnio įrengimo, šio konstrukcijos elemento neefektyvumo. Žala padaryta dėl vandens pratekėjimo per terasos apsauginį, skirtą sulaikyti besikaupiantį vandenį nuo patekimo į žemiau esančias namo patalpas, sluoksnį, dėl šio sluoksnio funkcinio netinkamumo, t.y. dėl atsakovės M. K.-D. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto trūkumo, kurį pripažino ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį. Teismas netyrė priežasčių, kurios nulėmė tokius trūkumus, nes laikė, jog ginčo išsprendimui nesvarbi aplinkybė, ar tokie trūkumai susidarė dėl projektavimo, ar dėl statybos, ar dėl eksploatavimo klaidų. Teismas, remdamasis draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinančiu banko operacijų sąrašo išrašu, trečiojo asmens A. N. sutartimi su statybos įmone, atmetė atsakovų argumentus dėl žalos dydžio neįrodytumo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės M. K.-D. deliktinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos, todėl jos atžvilgiu ieškinį tenkino. Dėl atsakovų 729-osios DNSB ir UAB „Namų priežiūros centras“ civilinės atsakomybės teismas sprendė, kad atsakovės M. K.-D. civilinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo lietaus nuotėkų vamzdyno stovo priežiūros pakankamumo ir stovo būklės žalos atsiradimo metu. Teismas padarė išvadą, kad neįrodyta, jog žala galėjo būti padaryta dėl stovo užsikimšimo (nesvarbu, ar šis faktas yra įrodytas, todėl toks faktas netirtas) ar dėl paties vandens kaupimosi terasoje savaime, bet konstatavo, kad žala atsirado dėl vandens (kurio tam tikro kiekio kaupimasis terasoje yra nulemtas pačios terasos projektiniu sumanymu) pratekėjimo per terasos netinkamai funkcionuojantį hidroizoliacinį sluoksnį. Tokiu būdu teismas nustatė, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp galimos lietaus vandens vamzdyno stovo (bendrosios nuosavybės objekto) netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo, todėl netinkamo priežiūros fakto netyrė. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovų 729-osios DNSB ir UAB „Namų priežiūros centras“ galimai neteisėto elgesio bei žalos atsiradimo, ieškinį jų atžvilgiu teismas atmetė.

11Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai: priteisti iš atsakovų M. K.-D., 729-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, UAB „Namų priežiūros centras“ solidariai 19017,32 Lt žalos atlyginimą ieškovo naudai, 570 Lt žyminį mokestį bei penkis procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvydymo, taip pat priteisti iš atsakovų 729-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, UAB „Namų priežiūros centras“ lygiomis dalimis po 285,50 Lt ieškovo apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad už padarytą žalą solidariai (CK 6.6 str. 3 d.) atsakingi visi atsakovai, kadangi žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais (neveikimu) ir dėl atsakovų valdomo namo įrenginių trūkumų. Lietaus kanalizacijos vamzdynas yra bendroji namo inžinierinė įranga, kurios valdytojas yra 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, atsakinga už šių objektų valdymo, priežiūros ir kitokio tvarkymo organizavimą. Kadangi bendrija 2001-09-01 sudarė namo administravimo sutartį su UAB „Namų priežiūros centras“, pastarasis kartu su 729-ąja daugiabučio namo savininkų bendrija buvo pastato inžinierinės įrangos valdytoju. Teismas nepagrįstai priteisė tik dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės M. K.-D., nes ieškinį jos atžvilgiu tenkino pilnai. Teismas pagal CK 6.210 straipsnį, 6.37 straipsnį turėjo priteisti iš atsakovės M. K.-D. ieškovo naudai ir penkis procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvydymo.

12Apeliaciniu skundu atsakovė M. K.-D. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl 19017,32 Lt iš jos priteisimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, kai kurių šalių pateiktų įrodymų ir atsikirtimų visai netyrė, dėl jų nepasisakė, nenustatė atsakovės M. K.-D. civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį sąlygų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad M. K.-D. yra turto - terasos, iš kurios įvyko užpilimas, savininkė. Buto pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė iš UAB „Erama“ nupirko tik butą, esantį ( - ). Terasa, kaip tokia, nėra inventorizuota, neturi nei unikalaus, nei kadastrinio numerio, buto pirkimo-pardavimo sutartyje neaptartos jos naudojimo teisės. Nors apeliantė neneigia, kad turi galimybę iš buto ( - ) patekti į terasą ant gyvenamojo namo stogo, tačiau atsakovės teisės į stogą nėra niekur įregistruotos, ji neturi galimybės naudotis visu stogu dėl aptvertos apsauginės tvorelės. Terasinio stogo, esančio prie apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto paskirtis – apsaugoti nuo atmosferos poveikio visas po šiuo stogu esančias patalpas. Stogas, kaip ir bendro naudojimo inžinierinė techninė įranga (lietvamzdžiai), yra bendroji dalinė buto ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.82 str.). Apeliantė turi teisę CK 4.83 straipsnio 1 dalies pagrindu vaikščioti terasiniu stogu, esančiu prie jos buto, tačiau tai nesukuria tik jai vienai nuosavybės teisių į šį stogą, kaip bendrą namo inžinierinę konstrukciją. Teismas, konstatuodamas, kad stogas yra tik vienos atsakovės M. K.-D. nuosavybė, pažeidė CK 4.82, 4.83 straipsnius. Kadangi terasinio stogo konstrukcijos yra bendroji namo savininkų nuosavybė, tai teismas privalėjo į bylą įtraukti visus susijusių butų ir patalpų savininkus (CPK 266 str., 45 str.), todėl yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Stogo inžinierinės konstrukcijos, dėl kurių defektų aplietas žemiau esantis butas, yra bendros namo inžinierinės konstrukcijos, todėl draudimo išmoka galėtų būti priteista tik iš visų namo butų ir kitų patalpų savininkų, proporcingai jų valdomos nuosavybės daliai (CK 4.83 str.). Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė nuotraukas, kurios įrodo, kad terasinis stogas yra bendra namo konstrukcija. Teismas iš esmės netyrė atsakovų 729-osios DNSB ir UAB „Namų priežiūros centras“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl negalėjo konstatuoti, kad nėra priežastinio ryšio tarp galimos lietaus vandens vamzdyno stovo netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo. Apeliantė niekuomet nedarė jokių kliūčių šių atsakovų atstovams patekti ant terasinio stogo ir atlikti jo ar kitų namo inžinierinių konstrukcijų priežiūrą. 2007-12-05 statinio dalies ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad vanduo į A. N. butą patenka pro 6-me aukšte esančią terasą, statytojui priėmus realizuoti netinkamai parengtą darbo projektą ir terasos įrengimo metu atlikus tam tikrus pakeitimus. Be to buto užliejimo metu galiojo UAB „Erama“ suteikta statybos darbų garantija, todėl už padarytą žalą atsakingas buto pardavėjas ir statytojas, suteikęs tokią garantiją. Teismas netenkino prašymo pakeisti atsakovę M. K.-D. tinkamu atsakovu UAB „Erama“, kadangi su tuo nesutiko ieškovas, todėl privalėjo ieškinį apeliantės atžvilgiu atmesti (CPK 45 str.). Be to byloje nėra buhalterinių įrodymų, jog tretysis asmuo A. N. tikrai patyrė 19017,32 Lt nuostolį.

13Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovė M. K.-D., vadovaudamasi savo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

14Atsiliepimu į atsakovės M. K.-D. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad, vadovaujantis 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalimi, balkonas (terasa) laikytinas buto priklausiniu. Patekti į ginčo terasą galima tik iš butų 5 ir 6, esančių ( - ), ir tik šių butų savininkės M. K.-D. sutikimu. Jei terasa būtų bendro naudojimo stogas, visi namo gyventojai ar bendrijos atstovai turėtų teisę nekliudomai patekti ant šios tersasos, ją prižiūrėti ir naudotis. Terasinis stogas, kurio sąvoką pateikia apeliantė, yra nauja aplinkybė, prie apeliacinio skundo pridėtose nuotraukose įrašas apie terasinį stogą padarytas pačios apeliantės, o oficialiuose dokumentuose terasa taip įvardijama nėra.

15Atsiliepimu į atsakovės M. K.-D. apeliacinį skundą atsakovas 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybe, jog ginčo terasa nėra atsakovės nuosavybė, yra teisiškai nepagrįstas, nes prieštarauja bylos medžiagai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-365/2005, civilinė byla Nr. 3K-3-32/2008). Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Nagrinėjamoje byloje juo yra atsakovė M. K.-D., kuri pati pripažįsta terasos valdymą. Parduodant butą savininkei, pagal tuo metu galiojusias teisės normas, terasa buvo laikoma buto priklausiniu (1964 m. CK 153 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/1999 pažymėjo, kad balkonas laikomas buto priklausiniu, jeigu konstrukciškai tik buto savininkas gali juo naudotis.

16Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovas 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija taip pat prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, palikti sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad apelianto reikalavimas 729-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai yra teisiškai nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai dėl CK 6.266 straipsnio taikymo. Bendrija pagal 2001-09-01 administravimo paslaugų sutartį, sudarytą su administratoriumi UAB „Namų priežiūros centras“, sutartines prievoles vykdė tinkamai. Teismui nenustačius priežastinio ryšio tarp galimos lietaus vandens vamzdyno stovo netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo, negalėjo tenkinti ieškinio jų atžvilgiu. Prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui (valdytojui), kuriuo šiuo atveju yra atsakovė M. K.-D. Tokia teismo išvada visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (civilinė byla Nr.3K-7-365/2005). Apelianto reiklavimas priteisti iš 729-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos žalos atlyginimą yra nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-7-397/2001). Byloje yra įrodymų, kad butas buvo užlietas ne kartą, todėl vien tik draudimo išmokos sumokėjimas neįrodo aplinkybės, jog visa žala patirta dėl 2003-05-19 įvykio. Be to apeliantas draudiminę išmoką sumokėjo dėl nedraudiminio įvykio, pažeisdamas CK 6.987 straipsnį.

17Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės M. K.-D. apeliacinius skundus atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“ prašo apeliacinius skundus atmesti, teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad teismas įvertino visas reišmingas bylai aplinkybes. Nesutinka, kad 2001-09-01 Administravimo paslaugų sutarties galiojimo metu UAB „Namų priežiūros centras“ buvo pastato inžinierinės įrangos valdytojas, nes to nenumatė Administravimo paslaugų sutarties 2.2.11 punktas. Priklausinys perduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, jei pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip, ir jį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str., 4.19 str. ). Terasa funkciškai susijusi tik su atsakovės M. K.-D. butu, galimybė naudotis terasa suteikta tik šiai atsakovei. Buto pirkimo-pardavimo sutarties išraše yra aptartos sąlygos, kurios suteikia atsakovei teisę naudojantis terasa, įsirengti šalto vandens tiekimą, elektros lizdus, langus. Tokios teisės likusieji namo bendraturčiai neturi. Atsakovė, kaip nekilnojamojo daikto savininkė, privalėjo elgtis taip, kad nekiltų neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims. Atsakovė bute ( - ) negyveno, butu nesirūpino, nemokėjo jo išlaikymo, todėl atmestini jos argumentai, kad ji tinkamai prižiūrėjo ir rūpinosi savo turtu. Be to ji neginčijo savo nuosavybės teisių į terasą. Tik ji galėjo patekti į terasą, ja naudotis ir valdyti. UAB „Namų priežiūros centras“ nėra buto, esančio ( - ) nei savininkas, nei valdytojas, todėl jam negali kilti atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį.

18Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės M. K.-D. apeliacinius skundus tretysis asmuo UAB „Erama“ prašo apeliacinių skundų tenkinimą (netenkinimą) spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakomybės subjektu gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas (CK 6.266 str.). Atsakovės 2000-07-19 buto pirkimo-pardavimo sutartyje aptartos terasos naudojimo sąlygos, kurios neaptartos su kitais namo gyventojais, kurie neturi jokių galimybių patekti į terasą. Taigi atsakovė M. K.-D. laikytina bent jau terasos valdytoja. Be to ši aplinkybė yra nauja, todėl negali būti apeliacijos pagrindas. Naujai pateikti įrodymai – nuotraukos neturėtų būti prijungti prie bylos medžiagos, nes atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji nepateikė jų anksčiau. Atsižvelgdamas į CK 6.266 straipsnį, teismas pagrįstai nevertino bei netyrė aplinkybių, dėl ko atsirado žala: dėl projektavimo, statybos ar eksploatavimo klaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.3K-7-365/2005, civilinė byla Nr.3K-3-584/2005). Teismas taip pat pagrįstai netyrė UAB „Erama“ atsakomybės bei kaltės, nes, pareiškus ieškinį CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaltės klausimas neanalizuojamas. Tas pats pasakytina ir dėl atsakovų 729-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos bei UAB „Namų priežiūros centras“ civilinę atsakomybę. Pritarė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ argumentams, kad atsakovės M. K.-D. atžvilgiu ieškinį patenkinus pilnai, iš jos turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos bei išspręstas procesinių palūkanų priteisimo klausimas.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kiekvienos iš šalių (apeliantų) atstovai palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti, o priešingos šalies – atmesti. Kitų atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovai prašė atmesti abu apeliacinius skundus ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – fotonuotraukos (b.l. 155-164, t.3), banko sąskaitos išrašas (b.l. 204-205, t.3), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-10-16 ir 2008-09-23 išrašai, buto ( - ) nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos nuorašas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-07 pranešimo ir M. S. N. bei G.A. N. ieškinio nuorašai.

20Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės M. K.-D. - tenkintinas.

21Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės M. K.-D. apeliacinių skundų ribose.

22Ieškovas AB „Lietuvos draudimas, remdamasis tuo, kad 2003-05-19 buvo užpiltas butas ( - ), priklausantis draudikui A. N., ir ieškovas dėl to išmokėjo draudikui 19017,32 Lt draudimo išmoką, pareiškė atgręžtinius reikalavimus CK 6.1015 straipsnio pagrindu atsakovams M. K.-D., 729-ąjai Daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Namų priežiūros centras“, kaip solidariai atsakingiems už žalą asmenims: pradiniame ieškinyje atsakove buvo nurodyta tik M. K.-D., motyvuojant tuo, kad trečiojo asmens turtas buvo užpiltas iš jos nuosavybės teise valdomos terasos ir jai nuosavybės teise priklausančio buto; patikslintais ieškiniais – atsakovais taip pat įtraukti 729-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB „Namų priežiūros centras“, motyvuojant tuo, jog yra tikėtina, kad trečiojo asmens buto užpylimo priežastis gali būti ir bendros daugiabučio gyvenamojo namo inžinierinės įrangos netinkama priežiūra. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.266 straipsniu, nustatančiu statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, ieškinį tenkino tik atsakovės M. K.-D. atžvilgiu, konstatavęs, jog ši atsakovė yra buto su atvira terasa ( - ) savininkė ir privalo atlyginti žalą, jei žala padaryta vandeniui nutekėjus iš jos nuosavybės teise valdomos terasos, kai vanduo prateka dėl bet kokių terasos trūkumų ir nėra civilinę atsakomybę šalinančių aplinkybių. Atsakovė M. K.-D. su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, jog teismas netinkamai pritaikė CK 6.266 straipsnį bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantei.

23Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, privalo vadovautis šiuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, kat. 32; 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, kat. 2.4.3.7; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, kat. 114.11; 121.21; 128.2 ir kt.).

24Taigi, teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 straipsnis reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį atsakovės M. K.-D. atžvilgiu, nurodytų nuostatų nesilaikė.

25Pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė kyla objekto savininkui ar jo valdytojui. Apeliantė M. K.-D. teisingai tvirtina, jog į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ji yra terasos, iš kurios įvyko užpylimas, savininkė (2000-07-19 buto ( - ) pirkimo-pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-10-16 išrašai, buto ( - ) nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos nuorašas ir kt.). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas konstatavo priešingai. Apeliantė neneigia, kad ji turi galimybę iš savo buto patekti į ginčo terasą, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji yra faktinė ir vienintelė šios terasos valdytoja, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės to nepatvirtina.

26Iš byloje esančių ekspertizių aktų ir jų priedų matyti, kad daugiabučio namo ( - ) stogas yra dviejų lygmenų: dalis namo yra septynių aukštų, uždengta mansardinio tipo stogu, dalis – penkių aukštų, uždengta plokščiu (sutapdintu) stogu. Atmosferos krituliai (lietus) nuo septintojo aukšto stogo keturiais lietvamzdžiais nuteka ant penktojo aukšto stogo, kur yra įrengta tolesnė vandens nutekėjimo sistema: po terasos danga yra įrengta stogo hidroizoliacija ir vandens nuleidimo sistema. Visas kritulių kiekis, kuris patenka ant aukščiau esančio mansardinio stogo, negali nutekėti kitaip, kaip per penkto aukšto stoge įrengtas inžinierines sistemas, o iš ten – žemyn į gatvę. Penktojo aukšto stogo lietvamzdžiai ir kita inžinierinė įranga yra daugiabučio namo inžinierinės įrangos dalis. Pažymėtina, jog byloje esančiame 2007-02-23 eksperto S. M. ekspertizės akte (1 bylos tomo priedas), prie kurio yra gyvenamojo namo architektūrinė dokumentacija, penktojo aukšto stogas įvardijamas eksploatuojamuoju stogu, o ne terasa. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos, atvirkščiai, jas patvirtina ne tik nuotraukos ekspertizės aktuose, bet ir apeliacinės instancijos teismui atsakovės M. K.-D. pateiktos fotonuotraukos.

27Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Vadinasi, atsakovė M. K.-D. turi teisę naudotis terasiniu namo stogu, esančiu prie jos buto (byloje įvardijamu terasa), tačiau tai nesukuria jai nuosavybės teisių į šią bendrą namo inžinierinę konstrukciją. Taigi tai, kas skundžiamame sprendime yra įvardijama kaip atsakovės terasa, faktiškai yra penkių aukštų namo stogas (bendroji laikančioji konstrukcija), kurios paskirtis yra saugoti pastatą nuo įvairaus aplinkos poveikio (kritulių, temperatūros svyravimų ir pan.), nes, jeigu nebūtų šios terasos (stogo) ir joje integruotų inžinierinių tinklų, būtų neįmanoma naudoti žemiau įrengtų patalpų (butų). Kadangi ginčo terasa kartu yra ir namo stogas, tai joje esančios inžinierinės sistemos yra bendros visam daugiabučiam namui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog terasinis stogas (terasa) yra tik vienos atsakovės M. K.-D. nuosavybė, netinkamai aiškino ir taikė CK 4.82-4.83 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, jog terasinio stogo (terasos) sampratos buvo aiškiai ir kvalifikuotai išaiškintos ir byloje esančiuose ekspertizių aktuose (2007-02-23 eksperto S. M. akte ir 2007-12-05 statinio dalies ekspertizės akte), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jas neatsižvelgė ir nesivadovavo. Tokiu būdu taikyti CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, vien tik atsakovės M. K.-D. atžvilgiu nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamo ir pagrįsto pagrindo. Daugiabučio namo stogo inžinierinių sistemų savininkus (kitų butų ir patalpų savininkus) byloje atstovavo 729-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija, tačiau jai ieškinys CK 6.266 straipsnio pagrindu nebuvo pareikštas, todėl negali būti nagrinėjamas (CPK 135 str., 265 str. 2 d.).

28Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje esančios užliejimo aplinkybių tyrimų, atliktų skirtingų, bet neabejotinai kvalifikuotų specialistų, išvados leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog vanduo iš ginčo terasos pateko į trečiojo asmens A. N. butą ir taip padarė žalą trečiojo asmens turtui ir tai įvyko dėl terasos konstrukcinių ir jos būklės trūkumų: netinkamo terasos ir terasos-sienos sandūros hidroizoliacinio sluoksnio įrengimo, šio konstrukcijos elemento neefektyvumo, vandens patekimo į terasą ir galimo kaupimosi joje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokia išvada nesutikti: 2007-12-05 statinio dalies ekspertizės akto (b.l. 48-53, t.3) išvadose konstatuota, jog vanduo į pirmąjį (trečiojo asmens A. N.) butą patenka pro šeštame aukšte esančią terasą, statytojui priėmus realizuoti netinkamai parengtą darbo projektą, o jos įrengimo metu atlikus konstrukcijos naudojimo patikimumą pabloginančius pakeitimus, neužtikrinus statybos darbų technologijos bei procesų režimo ir statybos darbų kokybės kontrolės. Taigi akivaizdu, kad kompetentingi specialistai (ekspertai) vienareikšmiškai nustatė ir konstatavo, jog žala trečiojo asmens butui ir buvo padaryta dėl statytojo netinkamų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kokios priežastys nulėmė tokius trūkumus, nes laikė, jog žala padaryta dėl atsakovės M. K.-D. nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto (terasos) trūkumo. Tačiau, kaip jau minėta, ginčo terasa atsakovei nuosavybės teise nepriklauso, o byloje neginčijamai nustatyta, kad jos trūkumai atsirado dėl projektavimo ir statybos klaidų bei trūkumų. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui M. S. N. bei G.A. N. pateiktame ieškinyje nurodytos aplinkybės (šio ieškinio nuorašas pateiktas apeliacinės instancijos teismui).

292003-05-19 užliejimo metu galiojo trečiojo asmens UAB „Erama“ atsakovei M. K.-D. suteikta statybos darbų garantija pagal 2000-07-19 pirkimo-pardavimo sutarties 8 punktą (b.l. 89-90, t.1). Todėl už padarytą žalą yra atsakingas buto pardavėjas (statytojas), kadangi ji padaryta garantijos laikotarpiu (CK 6.335, 6.338, 6.697 str.). Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovės M. K.-D. atstovas teismo posėdyje (b.l. 58-63, t.3) prašė pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu UAB „Erama“, bet teismas šio prašymo netenkino, kadangi nesutiko ieškovas (CPK 45 str.). Todėl ieškinys atsakovės M. K.-D. atžvilgiu turėjo būti atmestas.

30Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino terasinio stogo funkciją ir paskirtį, stogo inžinierinių konstrukcijų nuosavybę, todėl nepagrįstai pritaikė CK 6.266 straipsnio nuostatas apeliantės M. K.-D. atžvilgiu ir tenkino ieškinį. Dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymo teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.), o ieškinys atsakovės M. K.-D. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

31Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovų 729-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Namų priežiūros centras“ atžvilgiu atmetė. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo priteisti žalos atlyginimą iš visų trijų atsakovų solidariai. Jau buvo aptarta, jog tenkinti ieškinį atsakovės M. K.-D. atžvilgiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka taip pat su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, kad tenkinti ieškinį ir kitų dviejų atsakovų atžvilgiu taip pat nėra pagrindo. Pažymėtina, kad UAB „Avarija“ 2003-05-30 raštas Nr.215, kuriuo remiasi ieškovas apeliaciniame skunde, patvirtina, kad buvo valomas ne vandens nuotėkio stovas, esantis viršuje, o kanalizacijos vamzdynas, esantis apačioje. Todėl šis raštas negali būti pripažintas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu apelianto nurodytas aplinkybes.

32Bylos duomenys tvirtina, kad 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2001-09-01 sudarė administravimo paslaugų sutartį su UAB „Namų priežiūros centras“. Pagal šią sutartį administravimo paslaugas teikianti įmonė už užmokestį įsipareigojo prižiūrėti namą, jo pagrindines konstrukcijas, inžinierinę įrangą ir kt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp galimos lietaus vamzdyno stovo netinkamos priežiūros ir žalos atsiradimo. Apeliaciniame skunde šios teismo išvados ieškovas nepaneigė (CPK 178, 185 str.). Nenustačius priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245-6.249 str.), ieškinys atsakovų 729-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Namų priežiūros centras“ atžvilgiu pagrįstai netenkintas.

33Visiškai atmetant ieškinį visų trijų atsakovų atžvilgiu, tampa nereikšmingi atsakovės M. K.-D. apeliacinio skundo ir kitų atsakovų atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai ir motyvai, susiję su atlygintos žalos dydžio įrodytinumu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šių argumentų nepasisako.

34Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų bei išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymas (CPK 93 str. 4 d., 98 str.): atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (b.l. 147, t.3) ir valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Iš ieškovo taip pat priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atsakovams ir trečiajam asmeniui pagal pateiktus į bylą dokumentus (b.l. 178-179, 180-184, t.2; b.l. 54, 55-57, 72-74, 216, 217, t.3), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į tai, kad byla yra didelės apimties (3 tomai), sudėtinga, advokatų darbo ir laiko sąnaudos yra didelės – pirmosios instancijos teisme įvyko visa eilė teismo posėdžių, kurių nagrinėjimas užsitęsė, surašyti didelės apimties procesiniai dokumentai, apeliacinės instancijos teisme įvyko du teismo posėdžiai, surašyti didelės apimties procesiniai dokumentai ir t.t.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą pakeisti:

37panaikinti sprendimo dalį, kurioje iš M. K.-D. priteista 19017,32 Lt ir 285 Lt bylinėjimosi išlaidų AB „Lietuvos draudimas“ naudai, 3932 Lt bylinėjimosi išlaidų A. N. naudai bei 60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

38Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 571 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6446,69 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės M. K.-D. naudai bei 4932 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiojo asmens A. N. naudai.

39Priteistą iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2360 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovo 729-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai padidinti iki 4000 Lt.

40Priteistą iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei sumą padidinti iki 120 Lt.

41Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Virginijos Volskienės, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant... 3. Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Vyteniui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas “ 2006-03-06 kreipėsi į teismą su... 7. Atsakovė M. K.-D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į... 8. Atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“ su ieškiniu nesutiko, prašė... 9. Atsakovas 729-oji DNSB su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendimu AB... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė M. K.-D. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl... 13. Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą... 14. Atsiliepimu į atsakovės M. K.-D. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos... 15. Atsiliepimu į atsakovės M. K.-D. apeliacinį skundą atsakovas 729-oji... 16. Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą... 17. Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės M. K.-D.... 18. Atsiliepimu į ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės M. K.-D.... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kiekvienos iš šalių (apeliantų)... 20. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės... 21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 22. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas, remdamasis tuo, kad 2003-05-19 buvo... 23. Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK... 24. Taigi, teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka... 25. Pagal CK 6.266 straipsnį atsakomybė kyla objekto savininkui ar jo valdytojui.... 26. Iš byloje esančių ekspertizių aktų ir jų priedų matyti, kad daugiabučio... 27. Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas)... 28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad byloje... 29. 2003-05-19 užliejimo metu galiojo trečiojo asmens UAB „Erama“ atsakovei... 30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 31. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovų... 32. Bylos duomenys tvirtina, kad 729-oji daugiabučio namo savininkų bendrija... 33. Visiškai atmetant ieškinį visų trijų atsakovų atžvilgiu, tampa... 34. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 36. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą... 37. panaikinti sprendimo dalį, kurioje iš M. K.-D. priteista 19017,32 Lt ir 285... 38. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 571 Lt bylinėjimosi... 39. Priteistą iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 2360 Lt bylinėjimosi... 40. Priteistą iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 60 Lt bylinėjimosi... 41. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą....