Byla 2S-560-883/2016
Dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. E. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1401-362/2006 pagal pareiškėjų R. E. ir T. E. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

2Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Nagrinėjamojoje byloje kilo procesinių teisių įgyvendinimo klausimas, susijęs su asmens teise paduoti atskirąjį skundą.
  1. Pareiškėjai T. E. ir R. E. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis jų prašymas buvo patenkintas ir teismas 2006-03-30 sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis sprendimas įsiteisėjo. Pareiškėja R. U. (E.) 2014-09-03 kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto jai išdavimo. 2014-09-12 teisėjos rezoliucija (28 b. l.) šis jos prašymas buvo patenkintas ir pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas.
  1. 2016-04-05 teisme gautas pareiškėjo T. E. atskirasis skundas, kuriuo jis prašo panaikinti teismo 2014-09-12 išduotą vykdomąjį raštą ir sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016-04-07 nutartimi pareiškėjo T. E. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal CPK 646 str. 1 d., vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmos instancijos teismas išduodą vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-03-30 sprendimą vykdomasis raštas dėl nepilnamečio vaiko L. E. išlaikymo išduotas pareiškėjai R. U. pagal jos rašytinį prašymą. CPK 646 straipsnio 1 dalis nenumato, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Teismas pabrėžė, kad vykdomasis raštas išduotas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl šiuo atveju CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata netaikytina. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės (CK 3.53 str. 3 d.).
  1. Teismo vertinimu, vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, t. y. pareiškėjo T. E. galimybei gintis, kadangi pareiškėjas turi teisę visus įrodymus ir paaiškinimus dėl teikto išlaikymo pateikti vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui. Įstatymas taip pat suteikia teisę šalims kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo sąlygų pakeitimo, bei pakeitus sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, prašyti panaikinti vykdomąjį raštą.
  1. Atsižvelgęs į pareiškėjo prašymo turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjas siekia vykdomosios bylos užbaigimo vykdomosios bylos nutraukimu, panaikinant vykdomąjį dokumentą (CPK 629 str. 1 d. 5 p.), Teismas, remdamasis teismų praktika, išaiškino, kad neatsižvelgiant į tai, jog CPK nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų panaikinimo, ši procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai vykdytinas dokumentas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, pavyzdžiui, teismo įsakymas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pan.; tokiu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl vykdytino dokumento panaikinimo, vykdymo proceso prasme nusprendžia ir dėl vykdomojo dokumento panaikinimo.
  1. Teismas nurodė, kad teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto panaikinimas vykdymo procese yra negalimas, o CPK 334 straipsnis taip pat nesuteikia teisės paduoti atskirąjį skundą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, įvertinęs teismų praktiką, teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nes nagrinėjamu atveju nėra skundžiama jokia teismo priimta nutartis ir pareiškėjo prašoma taikyti vykdomojo dokumento civilinėje byloje Nr. 2-1401-362/2006 panaikinimo procedūra pareiškiant atskirąjį skundą teismui dėl jo panaikinimo negali būti taikoma.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Pareiškėjas T. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nutartį ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-12 vykdomąjį raštą bei sustabdyti priverstinį išieškojimą pagal 2014-09-12 vykdomąjį raštą dėl išlaikymo L. E. išieškojimo. Nurodo, jog, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl vykdomojo rašto, išduoto remiantis šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali būti paduotas atskirasis skundas. Pabrėžia, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra laikytina taikos sutartimi. Nesutinka su teismo išvada, kad vykdomojo rašto išdavimas neužkerta pareiškėjui galimybės gintis, nes šioje byloje spręstinas klausimas dėl teisės taikymo - ar po to, kai sutarto dydžio išlaikymas jau buvo sumokėtas iki vaiko pilnametystės, dar galima išieškoti išlaikymo dydžio indeksavimą už dešimt praėjusių metų, kai vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo net nebuvo pradėta, ir vaikas, kuriam priteistas išlaikymas, tapo pilnamečiu. Pareiškėjo nuomone, vykdomosios bylos nutraukimas galimas tik panaikinus vykdomąjį raštą, t.y. apskundus vykdomojo rašto išdavimą LR CPK 646 str. 3 d. nustatyta tvarka. Be to, nei pareiškėjų 2006-03-20 sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nei teismo 2006-03-30 sprendime nėra nustatyta, jog sutarto 500 Lt dydžio išlaikymo suma turės būti indeksuojama.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti T. E. atskirąjį skundą, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, be to, neprieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
  1. CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d. yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
  1. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-07 nutarties, kuria teismas T. E. atskirąjį skundą atsisakė priimti. Apeliantas nurodo, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo jis prašo panaikinti teismo 2014-09-12 išduotą vykdomąjį raštą ir sustabdyti priverstinį išieškojimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 str. 3 d. - teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl vykdomojo rašto, išduoto remiantis šalių sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali būti paduotas atskirasis skundas.
  1. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka bei pažymi, jog vykdomųjų raštų išdavimą reglamentuoja CPK VI dalis „Vykdymo procesas“. CPK 612 straipsnis numato, jog vykdymo procese priimtos teismo nutartys yra neskundžiamos, jeigu CPK nenumato kitaip. Ši taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat CPK 290 str. 5 d. numato, kad teisėjo rezoliucija, kuria jis išsprendžia procesinius klausimus, neskundžiama. Tad teisėjo rezoliucija dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog turėjo būti taikoma CPK 646 str. 3 d., kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vykdomasis raštas teismo išduotas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tad nagrinėjamu atveju išduotas vykdomasis raštas negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 1 d. 3 p.).
  1. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog išduotas vykdomasis raštas negali būti apeliacijos objektas, kiti atskirojo skundo argumentai tampa neaktualūs ir neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

10Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai