Byla 2A-185-790/2019
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. galutinio sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Scandagra“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 168 911,16 Eur dydžio skolą, 6 688,88 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. IM16/072, pagal kurią nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. kovo 23 d. atsakovas nupirko iš ieškovės prekių už 168 911,16 Eur. Mokėjimo terminas baigėsi 2017 m. spalio 1 d., tačiau atsakovas už prekes neatsiskaitė.

82.

9Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 168 911,16 Eur skolą, 6 688,88 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 1 578 Eur bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad jis yra ūkininkas bei prekes įsigijo ūkio reikmėms. Skola ieškovei yra nurodyta teisingai, tačiau jis neatsiskaito su ieškove ne dėl to, kad atsiskaitymo vengia ar yra nesąžiningas. Atsakovas teigė, kad jis negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų keletą kartų buvo viršyta daugiametė kritulių norma, buvo apsemti pasėliai. Dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 2 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją. Atsakovas negalėjo numatyti tokių aplinkybių ir dėl jų negali su ieškove atsiskaityti. Kadangi atsakovo skola susidarė dėl force majeure aplinkybių, egzistuojant kurioms šalis yra atleidžiama nuo atsakomybės, nesutiko su procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimu.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo J. B. valstybei 8,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

155.

16Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti. To paties straipsnio 3 dalis nustatyta, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

176.

18Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės taisyklėse nurodoma, kad force majeure sąvoka apibūdinama kaip nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Šiose taisyklėse taip pat nustatyta, kad šalis nėra finansiškai atsakinga už kokių nors įsipareigojimų nevykdymą, jeigu ji sugeba įrodyti, kad nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų dėl nepriklausančios nuo jo kliūties; negalima tikėtis, jog sutarties sudarymo metu ji galėjo numatyti tą kliūtį ir jos poveikį gebėjimui vykdyti įsipareigojimus; ji negalėjo išvengti ar nugalėti kliūties ar bent jos poveikio.

197.

20Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas informavo ieškovę apie aplinkybes, turėsiančias įtakos atsiskaitymui pagal šalių sudarytą sutartį. Be to, teismo teigimu, dėl lietingų orų nukentėję žemdirbiai turėjo kreiptis į savivaldybes ir informuoti apie patirtą žalą, ir tuo pagrindu turėjo būti pateiktos deklaracijos apie nukentėjusius pasėlius ir sulaukta savivaldybės sudarytos komisijos sprendimo pripažįstamas asmuo nekentėjusiu ar ne. Teismas pažymėjo, kad atsakovas į bylą nepateikė prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos, deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius, sprendimo dėl pripažinimo nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos.

218.

22Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolių pagal šalių sudarytą sutartį vykdymo, kai ir pagal minėtas taisykles dėl nenugalimos jėgos aplinkybių yra nustatyta, jog įsipareigojimų nevykdanti šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo, baudų ir kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas) tol, kol egzistuoja pagrindas atleisti nuo atsakomybės.

239.

24Teismas pažymėjo, kad nekilo šalių ginčo dėl to, jog atsakovas prekes gavo. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas privalėjo iki 2017 m. spalio 1 d. atsiskaityti pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 15 d. preliminarų sprendimą.

25II.

26Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2710.

28Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2910.1.

30Nors atsakovas nėra gavęs savivaldybės sudarytos komisijos sprendimo pripažinti jį nukentėjusiu, tačiau žuvusius pasėlius deklaravo. Atsakovas teikia šiuos įrodymus kartu su apeliaciniu skundu ir prašo juos prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes šių įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik sužinojus apie teismo sprendimą. Dėl pačios ieškovės iniciatyva atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis ne tik negali vykdyti įprastinės ūkinės komercinės veiklos, tačiau ir atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas, todėl šių paslaugų teikimas yra ribotas, o pats apeliantas neturi teisinio išsilavinimo.

3110.2.

32Apeliantas, būdamas ūkininkas, nors ir galėjo žinoti apie didesnį nei įprasta kritulių kiekį, tačiau jis negalėjo numatyti, kad iškris būtent toks kritulių kiekis, kuris bus pripažintas stichine nelaime valstybiniu mastu bei sunaikins visą apelianto derlių.

3310.3.

34Pirmosios instancijos teismas neanalizavo CK 6.212 straipsnyje nurodytų sąlygų buvimo. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad vienokios ar kitokios byloje įrodinėjamos aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, tačiau to nepadaręs neatskleidė bylos esmės.

3511.

36Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Scandagra“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3711.1.

38Atsakovas neinformavo ieškovės apie galbūt susidariusias force majeure aplinkybes, turėsiančias įtakos prisiimtų įsipareigojimų vykdymui ir nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų.

3911.2.

40Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atmesti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes net ir CK 6.212 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį arba sustabdyti jos įvykdymą, arba reikalauti sumokėti palūkanas.

41Teisėjų kolegija

konstatuoja:

42III.

43Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4412.

45Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo J. B. apeliacinio skundo ribų.

46Dėl naujų įrodymų pateikimo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

4713.

48Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė išliko vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

4914.

50Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas ir 2017 m. spalio 27 d. pažymą apie 2017 metais žuvusius žemės ūkio augalų pasėlių plotus. Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažyma jau buvo pateikta pirmosios instancijos teismui (b. l. 83), šis įrodymas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas, todėl pakartotinis šio įrodymo priėmimas nėra tikslingas. Sprendžiant dėl 2017 m. spalio 27 d. pažymos apie 2017 metais žuvusius žemės ūkio augalų pasėlių plotus, kuria atsakovas siekia įrodyti, kad jis žuvusius pasėlius deklaravo, priėmimo, vertintina, kad šį įrodymą atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo teikė 2018 m. vasario 6 d., kai pažyma jau buvo surašyta, taigi atsakovui, prieštaravimuose teigiant, kad jis negali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl apsemtų pasėlių, nebuvo jokių kliūčių šią pažymą pateikti. Todėl teismas vertina, kad minėta pažyma galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, ir jokių aplinkybių, liudijančių, kad tik vėliau atsirado būtinybė pateikti šią pažymą apeliacinės instancijos teismui, nenustatyta. Tokioje situacijoje šio įrodymo priėmimas sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme, jo priėmimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas.

51Dėl force majeure aplinkybių

5215.

53Atsakovas pirmosios instancijos teismui teigė, kad negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių, todėl nesutiko su procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Paties skolos už nupirktas prekes fakto ir jos dydžio atsakovas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolių pagal sutartį vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

5416.

55Force majeure institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2006; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012; kt.).

5617.

57Tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

5818.

59Atsakovas, teigdamas, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, turėjo ne deklaratyviai remtis tuo, kad Lietuvoje 2017 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje keletą kartų buvo viršyta daugiametė kritulių norma, buvo apsemti pasėliai ir dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 2 d. paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją, bet šias aplinkybes sieti su negalėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių nevykdymo ieškovė kreipėsi teisminės gynybos. Tačiau atsakovas, tik deklaratyviai teigdamas apie tokių aplinkybių buvimą, jokių konkrečių duomenų, kurioje Lietuvos vietovėje vykdo ūkininko veiklą, kiek šioje vietovėje iškrito kritulių, ar šioje vietovėje iškritęs kritulių kiekis negalėjo būti iš anksto numatomas, kokį pasėlių plotą jis augino, kiek jų dėl kritulių nukentėjo, nenurodė, nesiejo galimo pasėlių apsėmimo su tuo, kad tokios aplinkybės jam apsunkino vykdyti pirkėjui tenkančią prievolę sumokėti už priimtas prekes.

6019.

61Kaip minėta, atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokioje Lietuvos vietovėje vykdo ūkininko veiklą. Pagal procesiniuose dokumentuose nurodytą gyvenamosios vietos adresą ir į bylą pateiktų krovinių važtaraščių duomenis galima daryti prielaidą, kad atsakovas ūkininkauja Varėnos raj. Atsakovas, grįsdamas savo atsikirtimus nenugalimos jėgos aplinkybėmis, pateikė tik vieną įrodymą, t. y. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymą apie tai, kad, Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, per 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. iškritęs kritulių kiekis 1,5 karto viršijo minėto laikotarpio vidutinį daugiametį kritulių kiekį – standartinę klimato normą. Tačiau nėra aišku, kaip šie duomenys apie Vilniaus rajone iškritusį kritulių kiekį susiję su atsakovo veikla. Daugiau jokių įrodymų savo atsikirtimams pagrįsti atsakovas nepateikė.

6220.

63Kartu pastebėtina, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kurios ūkininkaujantis asmuo negalėjo protingai numatyti, galėtų būti pripažintas tik neįprastai didelis kritulių kiekis vietovėje, bet ne įprastas vidutinio daugiamečio kritulių kiekio viršijimas. Šiuo atveju atsakovas, pateikdamas minėtą pažymą apie 1,5 karto viršijusį vidutinį daugiametį kritulių kiekį, nepateikia duomenų, kad toks viršijimas atitinkamoje vietovėje yra neįprastas ir negalėjo būti protingai numatomas.

6421.

65CK 6.200 straipsnio reikalavimai įpareigoja sutarties šalis sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybių, šalis apie jas privalo pranešti kitai sutarties šaliai (CK 6.212 straipsnio 3 dalis). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad apie negalėjimą vykdyti sutartinius įsipareigojimus jis ieškovei pranešė.

6622.

67Atsakovas nenugalimos jėgos institutu rėmėsi ne siekdamas paneigti savo prievolę sumokėti už prekes, bet nesutikdamas su procesinių palūkanų priteisimu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). CK 6.212 straipsnio 4 dalis nustato, kad nenugalimos jėgos aplinkybės neatima iš kitos šalies teisės reikalauti sumokėti palūkanas. Taigi, atsakovas nepagrįstai remiasi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, nesutikdamas su procesinių palūkanų priteisimu. Dėl siūlymo pateikti papildomus įrodymus ir bylos esmės atskleidimo

6823.

69Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo CK 6.212 straipsnyje įtvirtintų sąlygų buvimo, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7024.

71Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas analizavo CK 6.212 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimą ir padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolių pagal sutartį vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, darydamas šią išvadą, be kita ko, įvertino aplinkybes, kad atsakovas nepranešė kitai sutarties šaliai apie tokių aplinkybių susidarymą, nepateikė įrodymų apie kreipimąsi į savivaldybę dėl nukentėjusių pasėlių ir kt.

7225.

73Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas, jog byloje įrodinėjamos aplinkybės nėra pakankamai pagrįstos, turėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. CPK 12 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7426.

75Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015). Vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

7627.

77Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiasi teismo pasyvumu renkant įrodymus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjama byla yra dispozityvi ir teismas joje neturi teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad teismui kilo pareiga siūlyti atsakovui pateikti papildomų įrodymų. Matyti, kad pats atsakovas akivaizdžiai vengė naudotis proceso rungimosi garantijomis, ir teikdamas prieštaravimus dėl ieškinio bei preliminaraus teismo sprendimo, pateikė tik vieną jau aptartą dokumentą (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą), tačiau į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė. Taigi, atsakovas nepagrįstai įrodinėjimo naštą siekia perkelti teismui, kai jis pats neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Nors atsakovas teigia, kad jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali atsiskaityti už teikiamas teisines paslaugas, todėl šių paslaugų teikimas yra ribotas, vis dėlto atsakovas nepateikia jokių duomenų, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis iš tiesų neturėjo jokių objektyvių galimybių pasinaudoti teisine pagalba. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad, atsakovui nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti tas aplinkybes, kuriomis jis grindė savo atsikirtimus į ieškinį, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus įrodinėjimo procese.

7828.

79Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai teisiškai kvalifikavo susiklosčiusius šalių teisinius santykius, todėl jokio pagrindo konstatuoti atsakovo nurodomo pažeidimo nėra.

8029.

81Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo prievolių vykdymo normas, nepažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

8230.

83Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos. Apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme duomenų nėra, šalys jų priteisti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

8431.

85Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui atidėjo 1 146 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, šio dydžio žyminis mokestis priteistinas valstybei (CPK 84, 96 straipsniai).

86Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

87Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

88Priteisti valstybei iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 146 (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, mokėtiną už apeliacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 168 911,16... 8. 2.... 9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 15 d. preliminariu sprendimu... 10. 3.... 11. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. galutiniu sprendimu... 15. 5.... 16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)... 17. 6.... 18. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d.... 19. 7.... 20. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog... 21. 8.... 22. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo... 23. 9.... 24. Teismas pažymėjo, kad nekilo šalių ginčo dėl to, jog atsakovas prekes... 25. II.... 26. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 27. 10.... 28. Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m.... 29. 10.1.... 30. Nors atsakovas nėra gavęs savivaldybės sudarytos komisijos sprendimo... 31. 10.2.... 32. Apeliantas, būdamas ūkininkas, nors ir galėjo žinoti apie didesnį nei... 33. 10.3.... 34. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo CK 6.212 straipsnyje nurodytų... 35. 11.... 36. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,Scandagra“ prašo Vilniaus... 37. 11.1.... 38. Atsakovas neinformavo ieškovės apie galbūt susidariusias force majeure... 39. 11.2.... 40. Teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atmesti reikalavimą dėl... 41. Teisėjų kolegija... 42. III.... 43. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 44. 12.... 45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320... 46. Dėl naujų įrodymų pateikimo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka... 47. 13.... 48. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso... 49. 14.... 50. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos hidrometeorologijos... 51. Dėl force majeure aplinkybių... 52. 15.... 53. Atsakovas pirmosios instancijos teismui teigė, kad negali vykdyti savo... 54. 16.... 55. Force majeure institutas, įtvirtintas CK šeštosios knygos XVII skyriuje... 56. 17.... 57. Tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure... 58. 18.... 59. Atsakovas, teigdamas, kad negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl... 60. 19.... 61. Kaip minėta, atsakovas teismui nepateikė duomenų, kokioje Lietuvos... 62. 20.... 63. Kartu pastebėtina, kad nenugalimos jėgos aplinkybe, kurios ūkininkaujantis... 64. 21.... 65. CK 6.200 straipsnio reikalavimai įpareigoja sutarties šalis sutartį vykdyti... 66. 22.... 67. Atsakovas nenugalimos jėgos institutu rėmėsi ne siekdamas paneigti savo... 68. 23.... 69. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 70. 24.... 71. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas... 72. 25.... 73. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas,... 74. 26.... 75. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis... 76. 27.... 77. Nagrinėjamu atveju atsakovas skundžiasi teismo pasyvumu renkant įrodymus,... 78. 28.... 79. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos... 80. 29.... 81. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 82. 30.... 83. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi... 84. 31.... 85. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovui atidėjo... 86. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 87. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą palikti... 88. Priteisti valstybei iš atsakovo J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1...