Byla 2A-34-241/2016
Dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – N. G.; išvadą byloje teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės DNB banko atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Audito ir turto vertinimo biuras“ atstovei advokatei Indrei Panavaitei, atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui Edgarui Tomui Paberaliui, trečiojo asmens N. G. atstovui advokatui Justui Sakavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Audito ir turto vertinimo biuras“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – N. G.; išvadą byloje teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojo atsakomybės už kredito įstaigos patirtus nuostolius, kai skolininkas kredito įstaigai negrąžina suteiktos paskolos, o įkeisto turto vertės nepakanka prievolės įvykdymui.

5Ieškovė prašė pripažinti atsakovės UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ (toliau – atsakovė ir/arba turto vertintoja) 2006 m. birželio 23 d. parengtą nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio ( - ) – turto vertinimo ataskaitą neteisinga ir priteisti solidariai iš atsakovų 461 940,92 Lt (133 787,34 Eur) nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, paaiškėjo, jog atsakovės UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos ir likvidacinė vertė neatitinka tikrovės. Pagal ieškovės turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvadą, sklypo rinkos vertė – 15 000 Lt (4 344,30 Eur), likvidacinė vertė – 10 000 Lt (2 896,20 Eur), t. y. keliasdešimt kartų mažesnė, nei buvo nurodyta vertintojos parengtoje turto vertinimo ataskaitoje. Remdamasi neteisinga turto vertinimo ataskaita, ieškovė išmokėjo N. G. 470 000 Lt (136 121,41 Eur) paskolą, iš kurios negrąžinti 461 940,92 Lt (133 787,34 Eur). Šios sumos ieškovė negali atgauti iš skolininko dėl vertintojos kaltės, nes paskolos išmokėjimo metu remiantis turto vertinimo ataskaita pakankama laikyta įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė yra netinkama ir nepakankama dėl neteisingai nustatytos įkeisto turto vertės. Ieškovė išmokėtą ir neatgautą paskolos sumą vertina kaip tiesioginius nuostolius. Ieškovės su turto vertintoja 2004 m. spalio 5 d. sudarytoje turto vertinimo sutartyje įtvirtinta vertintojos visiška atsakomybė už turto rinkos bei likvidacinės vertės nustatymo tikslumą, teisingumą ir pagrįstumą, įsipareigojimas teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti bankui padarytą žalą dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Turto vertintojos profesinę civilinę atsakomybę nuo 2005 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 23 d. buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudikas), todėl, ieškovės nuomone, jų atsakomybė šiuo atveju yra solidari.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį grindžia jos ir atsakovės UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2004 m. spalio 5 d. sudaryta sutartimi Nr.774/2004 dėl turto vertinimo, kurios 2.1 punkte numatyta ieškovės teisė pageidaujant gauti turto rinkos ir (ar) likvidacinės vertės įvertinimą, kreiptis pačiai ar nusiųsti savo klientus pas šį vertintoją. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė, vertindama ginčo turtą, veikė pagal su ieškove sudarytą bendradarbiavimo sutartį, dėl to yra saistoma šios sutarties sąlygų ir jai kyla sutartinė atsakomybė. Aplinkybė, kad turto vertės nustatymo pažymos 3 punkte nurodyta, jog vertinimo tikslas yra ne turto vertinimo ataskaitos parengimas ieškovei, o turto rinkos vertės (likvidacinės vertės) nustatymas, įkeičiant sklypą ieškovei už gautiną kreditą, teismo vertinimu, patvirtina, jog ginčo ataskaita parengta ne ieškovės užsakymu.

8Teismas sprendė, kad ieškovės teiginys, jog turto vertintoja neįvykdė pareigos teisingai atlikti turto vertinimą (kurį ieškovė įrodinėjo jos turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvada ir aplinkybe, kad ginčo žemės sklypo varžytynės neįvyko, nes neatvyko nė vienas pirkėjas), nepagrįstas objektyviais ir neginčytinais įrodymais, t. y. pateikti įrodymai nepakankami, kad būtų galima konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus nustatant turto vertę. Teismo vertinimu, ieškovės turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvada nepaneigia ginčo ataskaitos išvadų.

9Teismas nurodė, kad ieškovė remiasi draudiko žalos administravimo byloje esančia UAB „IMPEKSSERVIS“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje neužfiksuota sodybos pamatų liekanų, ir Neries regioninio parko direkcijos informacija, kurioje teigiama, kad šioje teritorijoje nebuvo sodybų. Šiuos įrodymus teismas laikė nepaneigiančiais ginčo ataskaitos išvadų pagrįstumo. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadoje užfiksuotus trūkumus teismas vertino kaip formalius, dėl kurių atsakovės ataskaita netampa neteisinga ar klaidinanti. Teismas sprendė, kad priežiūros institucijos nustatyti (formalūs) pažeidimai nepatvirtina ir nepaneigia, kad ataskaita turto vertės nustatymo aspektu yra neteisinga ar ydinga. Aplinkybė, kad į parduodamo turto (žemės sklypo) varžytynes neatvyko nė vienas pirkėjas, teismo nuomone, negali būti pagrindas išvadai, jog turto vertė nustatyta netinkamai.

10Teismas pažymėjo, kad jau po ieškinio pateikimo 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktu ieškovė perėmė įkeistą žemės sklypą už 21 000 Lt (6 082,02 Eur) ir taip sumažino N. G. skolą, tačiau ieškinio sumos nesumažino. Teismo teigimu, pirmiausia būtina užbaigti pradėtą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą tam, kad išaiškėtų, kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kurią kitą skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir paties žalos fakto bei jos dydžio.

11Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nesuponuoja neginčytinos išvados, jog kredito sutartis skolininko N. G. negali būti įvykdyta, kad yra išnaudotos visos negrąžinto kredito išieškojimo iš kredito gavėjo galimybės. Ieškovė nerealizavo visų galimybių išieškoti skolą iš skolininko turto, be to, nepagrįstai skolininko N. G. ir turto vertintojos atsakomybę laiko solidaria.

12Teismas pripažino nepakankamais ieškovės argumentų, kuriais ji grindė turto vertintojos kaltę dėl patirtų nuostolių. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismas nurodė, kad iš nagrinėjamos bylos duomenų akivaizdu, jog ieškovės patirti nuostoliai dėl negrąžinto kredito yra sąlygoti neteisėtų N. G. veiksmų, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Be to, nei kredito sutartyje, nei kituose ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad kredito išdavimą N. G. ar kredito sumą nulėmė atsakovės atliktas turto vertinimas ir (ar) nustatyta turto vertė. Teismas pažymėjo, kad sprendimą suteikti kreditą priėmė ieškovė, įvertindama ir tuo pačiu prisiimdama jos komercinei veiklai būdingą galimą kredito negrąžinimo riziką. N. G. ieškovei pateikė UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurią pagal kreditavimo vadovo nuostatas ieškovė privalėjo patikrinti (Kreditavimo vadovas „Įkeičiamo turto vertinimas“ Nr.11.01.02/24.0), tačiau bylos duomenys patvirtinta, kad tai nebuvo padaryta.

13Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, įskaitant dėl nukentėjusio asmens veiksmų, kurie vertinami kaip rizikos prisiėmimas (CK 6.259 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė neatliko žemės sklypo vertinimo, nors tokią pareigą turėjo pagal kreditavimo vadovo nuostatas, tokiu būdu prisiimdama galimų nuostolių riziką. Be to, ieškovės nepakankamą rūpestingumą ir apdairumą, nepateisinamą riziką rodo ir tai, kad ji suteikė N. G. paskolą, kurios dydis yra apie 70 procentų įkeičiamo turto rinkos vertės, o ne likvidacinės vertės, kaip nustatyta kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte, t. y. suteikė daugiau paskolos, nei galėjo.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. 2004 m. spalio 5 d. sutarties nuostatų taikymas turi įtakos tik vertintojos atsakomybės rūšiai – sutartinei ar deliktinei – o ne vertintojos atsakomybės sąlygoms apspręsti. Ieškovė pagrindė ir įrodė vertintojos civilinės atsakomybės sąlygas, taikomas tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei, todėl nepriklausomai nuo teismo išvadų 2004 m. spalio 5 d. sutarties taikymo klausimais, ieškinio reikalavimai turėjo būti patenkinti. Teismas netinkamai vertino 2004 m. spalio 5 d. sutarties sąlygas, ginčo ataskaitos parengimo aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą dėl šios sutarties netaikymo ginčo santykiams. Teismas nepagrįstai reikalavo, kad būtų pateikti objektyvūs duomenys ar įrodymai apie N. G. nukreipimą pas atsakovę ginčo turto vertei nustatyti. Esmine aplinkybe, leidžiančia tinkamai kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius, laikytina tai, kad ginčo ataskaitos užsakymo metu vertintojai buvo atskleista turto vertinimo dokumentų pateikimo ieškovei aplinkybė, su kuria vertintoją siejo sutartiniai santykiai. Turto vertintoja žinojo ir suprato arba turėjo žinoti ir suprasti, kad turto vertinimas turi būti atliktas laikantis 2004 m. spalio 5 d. sutarties sąlygų. Kita vertus, net šių aplinkybių nežinojimas ir nesuvokimas neatleido atsakovės nuo pareigos parengti teisingą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą.

172. Spręsdamas dėl turto vertintojos pareigų, atliekant ginčo turto vertinimą, pažeidimo fakto ir ginčo ataskaitos išvadų neteisingumo, teismas izoliuotai vertino byloje surinktus įrodymus arba jų įrodomąją reikšmę vertino formaliai, ne visų surinktų įrodymų kontekste. Jeigu teismui kilo abejonių dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės ir įrodymų vertinimo, jis turėjo galimybę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.).

183. Skolos išieškojimo iš įkeisto ginčo turto procedūra buvo baigta sudarius 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktą. Iš perimto įkeisto turto vertės padengus dalį pagal paskolą priskaičiuotų palūkanų, ieškinio reikalavimai nebuvo sumažinti. Ieškovė neteigė, kad turto vertintojos ir N. G. atsakomybė yra solidari. Šiuo atveju taikytina CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostata. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad skolos išieškojimas iš N. G. nėra perspektyvus. Galimybių išieškoti skolą iš skolininko išnaudojimo aspektu pažymėtina, kad visada lieka minimalios ar bent teorinės galimybės išieškoti skolą iš pagrindinio skolininko. Tokiu būdu remiantis šia pozicija, suinteresuoti asmenys visada suras dar vieną neišnaudotą skolos išieškojimo galimybę, kad jų atžvilgiu nebūtų taikoma subsidiari atsakomybė.

194. N. G. veiksmai, gavus ir negrąžinus paskolos, yra nepakankami ieškovės žalai atsirasti, nes paskolos grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo hipoteka. N. G. negrąžinus paskolos, šios skolininko prievolės įvykdymą ieškovė būtų gavusi iš hipoteka įkeisto turto. Tačiau paaiškėjo, kad hipoteka įkeisto turto vertė neatitinka ginčo ataskaitoje nurodytų duomenų. Šis vertės neatitikimas susidarė ne dėl rinkos svyravimų ar kitų priežasčių, o dėl turto vertintojos padarytų pažeidimų ir klaidingai nustatytos rinkos vertės. Suteikdama paskolą, ieškovė neprisiima rizikos už teisingą įkeičiamo turto rinkos vertės nustatymą. Šią riziką prisiima turto vertintojas ir jo civilinę atsakomybę draudžiantis draudikas. Teismas klaidingai nurodė, kad nėra duomenų, jog paskolos išdavimas N. G. ar jos sumos nustatymas yra sąlygotas atsakovės atlikto turto vertinimo ir/ar nustatytos turto rinkos vertės.

205. Teismo išvada apie Kreditavimo vadovo nuostatų pažeidimą yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Esant nepriklausomų turto vertintojų parengtam vertinimui, ieškovo turto vertinimo skyrius atlieka patikrinimą tik tuo atveju, kai numato suteikti kredito dydis sudaro 1 mln. Lt ir daugiau. Teismas neteisingai aiškina kreditavimo sutarties 13 punktą, pagal kurį N. G. suteikiamo (panaudoto) kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito grąžinimui užtikrinti ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto rinkos/likvidacinės vertės. Ši nuostata dėl padarytos techninės klaidos yra nevienareikšmiška ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į visas kreditavimo sutarties sudarymo aplinkybes.

21Atsakovė UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

221. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė ginčo ataskaitą parengė ne pagal 2004 m. spalio 5 d. sutartį, o kitu pagrindu, t. y. N. G. užsakius įvertinti ne jam, o kitam asmeniui – J. I. S. – nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apeliantė nepatvirtino aplinkybės, kad būtų siūliusi N. G. dėl vertinimo kreiptis pas atsakovę, nepaneigė, kad N. G. tapo ieškovės klientu jau po ginčo ataskaitos parengimo. Apeliantės siūlomas 2004 m. spalio 5 d. sutarties nuostatų aiškinimas, kad neva turto vertintoja turi nuspėti, jog turto vertinimo užsakovas gali būti banko klientu, kai nė vienas jų apie šią aplinkybę turto vertintojos neinformuoja ir kai potencialaus ieškovės kliento su ieškove nesieja jokie santykiai, neatitiktų ne tik teisingumo ir protingumo principų, tačiau prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms.

232. Nepaisant to, kad apeliantė skunde nurodė įrodymus, kurių pagrindu teismas turėjo padaryti išvadą, jog atsakovė parengė netinkamą ataskaitą ir dėl to joje nurodyti duomenys apie žemės sklypo vertę yra neteisingi, atsakovės įsitikinimu, tokios išvados padaryti negalima, o tam tikri neesminiai ir formalūs ataskaitos trūkumai neturi įtakos nustatytos žemės sklypo vertės teisingumui ir pagrįstumui.

243. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, žalos fakto ir dydžio, teisingai įvertino ir ieškovės veiksmus, atliktus N. G. suteikiant paskolą.

25Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė palaiko teismo sprendimą ir byloje pateiktus savo paaiškinimus.

26Trečiasis asmuo N. G. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

271.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ginčui svarbias faktines aplinkybes. Nesivadovavo oficialiais rašytinais įrodymais ir paneigė didesnę įrodomąją galią turinčiuose dokumentuose nustatytus faktus, kurie patvirtina, kad vertinamame žemės sklype sodybos pamatų nebuvo. Aplinkybes apie pamatų nebuvimo faktą patvirtina ir kitos byloje esančios turto vertinimo ataskaitos.

282.Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

31Byloje nustatyta, kad ieškovė AB DNB bankas (toliau – ir bankas) ir trečiasis asmuo N. G. 2006 m. liepos 13 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 3126-06IL (toliau – kredito sutartis) dėl 470 000 Lt (136 121,41 Eur) kredito suteikimo (1 t., 7-13 b. l.). Pagal kredito sutarties specialiosios dalies 10.1 punktą kredito gavėjo N. G. įsipareigojimų vykdymui užtikrinti hipotekos lakštu turėjo būti įkeistas 3,9866 ha žemės sklypas, ( - ); kredito gavėjas hipotekos įforminimo metu turėjo būti įkeičiamo turto savininku. Kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui suteikiamo (panaudoto) kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 70 procentų kredito grąžinimui užtikrinti ieškovei įkeisto nekilnojamojo turto, įvertinto ieškovo nustatyta tvarka, rinkos arba likvidacinės vertės; jei kredito ir įkeisto turto santykis neatitinka sutartyje nustatyto, bankas turi teisę atsisakyti išduoti kreditą atitinkamai daliai. Minėtas žemės sklypas ieškovei įkeistas 2006 m. liepos 14 d. hipotekos lakštu, o 470 000 Lt (136 121,41 Eur) kreditas N. G. suteiktas (kredito suma pervesta į N. G. sąskaitą) 2006 m. liepos 20 d., prieš tai ieškovei pateikus N. G. užsakymu A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ (dabar BUAB „Audito ir turto vertinimo biuras“) 2006 m. birželio 23 d. atlikto minėto žemės sklypo vertinimo ataskaitą ir turto vertės nustatymo pažymą (toliau – ir ginčo ataskaita, pažyma), kuriose nurodyta vertinamo turto rinkos vertė – 676 000 Lt (195 783,13 Eur), likvidacinė vertė – 480 000 Lt (139 017,61 Eur) (1 t., 14-16, 17, 26-57 b. l.). Kredito gavėjui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2009 m. rugsėjo 11 d. pranešimu nutraukė sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto (1 t., 18, 1-20, 22-24 b. l.). Ieškovei nutraukus kredito sutartį N. G. skola buvo 461 940,92 Lt (133 787,34 Eur) negrąžinto kredito, 61 663,86 Lt (17 859,09 Eur) nesumokėtų palūkanų, 40 844,44 Lt (11 829,37 Eur) nesumokėtų delspinigių (1 t., 22 b. l.). Priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto metu, neįvykus įkeisto turto varžytynėms, ieškovė perėmė N. G. priklausantį žemės sklypą antstolio 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktu už 21 000 Lt (6082,02 Eur) (1 t., 86-91, 157 b. l.). Likusios N. G. skolos išieškojimo procesas pasibaigė antstoliui 2011 m. gruodžio 16 d. surašius išieškojimo negalimumo aktą(3 t., 131b. l.).

32Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės, kai skolininkas kredito įstaigai negrąžina suteiktos paskolos, o įkeisto turto vertės nepakanka prievolei įvykdyti.

33Dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo

34Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga dėl joje neteisingai nustatytos vertinamo žemės sklypo vertės, nepagrįstai nurodant, kad vertinamame žemės sklype yra išlikę buvusios sodybos pamatai; aplinkybę, kad vertinamas žemės sklypas yra regioninio parko ir hidrografinio draustinio teritorijoje, vertinant kaip didinančią turto rinkos kainą; taikant lyginamosios vertės metodą netinkamai ir tendencingai pasirinkus lyginamuosius objektus: nė vienam iš pasirinktų lyginamųjų objektų nesant saugomoje teritorijoje, neribojant veiklos ir statinių statybos galimybės.

35Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, paneigiančių ataskaitos išvadų dėl turto vertės teisingumą. Ieškovės turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvados apie žemės sklypo rinkos vertę teismas nepripažino paneigiančia ginčo ataskaitos išvadų ir sprendė, kad ieškovės specialistų samprotavimai dėl negalėjimo identifikuoti vertinamame sklype stovėjusių statinių, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi žemės sklype buvo rasti ir užfiksuoti sodybos statinių pamatų fragmentai, išlikę vaismedžiai, kiti augalai. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės turto vertinimo skyrius, nustatęs, kad vertinamo žemė sklypo vertė yra 15 000 Lt (4 344,30 Eur), neskaičiavo, kokia būtų žemės sklypo vertė, jei statyba vertinamame žemės sklype būtų galima. Teismas pabrėžė, kad ieškovės specialistų ataskaita surašyta 2009 metais, kai nekilnojamojo turto rinkoje vyko dideli pokyčiai, tuo tarpu atsakovė turtą vertino 2006 metais. UAB „IMPEKSSERVIS“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, kurioje teigiama, jog vertinamame žemės sklype nebuvo sodybų, teismas vertino kaip nepaneigiančią atsakovės turto vertinimo išvadų, kadangi ataskaitą pateikė toks pats vertintojas kaip ir atsakovė. Teismas sprendė, kad tokio paties vertintojo nuomonė turi tokią pačią įrodomąją reikšmę. Teismas atkreipė dėmesį, kad abiejose ataskaitose yra užfiksuoti duomenys apie žemės sklype rastus stulpelius, kuriuos atsakovė įvardijo kaip sodybos pamatų liekanas, UAB „IMPEKSSERVIS“ vertintojas – kaip žyminčius upės apsaugos zonos ribą. Teismas pabrėžė, kad atsakovės nuomonė dėl sodybos liekanų buvimo vertinamame žemės sklype yra grindžiama archyviniais dokumentais apie buvusius statinius ir rastomis sodo liekanomis, o UAB „IMPEKSSERVIS“ tokio pagrindimo nėra, todėl padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, neginčijamai paneigiančių atsakovės ataskaitoje nustatytą žemės sklypo vertę.

36Nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl įrodymų vertinimo ir nenustatė, kad atsakovės vertinamo žemės sklypo vertė nustatyta neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-686/2015, išnagrinėjusi ieškovės kasacinį skundą dėl šioje byloje priimtų žemesnės instancijos teismų sprendimų, nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, buvo ar nebuvo ginčo sklype sodybos liekanų, t. y. dėl juridinio fakto egzistavimo; kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atidžiai vertino atsakovių pateiktus įrodymus, vadovavosi turto vertintojos išreikšta nuomone dėl sodybos liekanų ginčo sklype egzistavimo, tačiau nevertino atsakovės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo Saugomų teritorijų įstatymo, reglamentuojančio draustinių statusą, reikalavimų kontekste, o tai svarbu nustatant atsakovės kaltę.

37Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjime nurodyta, kad pagrindinė tikslinė vertinamo žemės sklypo žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė (1 t., 44-46 b. l.). Vertinimo ataskaitos aprašomojoje dalyje turto vertintoja teisingai pažymėjo, kad vertinamas žemės sklypas patenka į hidrografinį draustinį ir yra regioniniame parke. Taigi atsakovė vertino žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris patenka į regioninio parko ir hidrografinio draustinio teritoriją. Viena iš esminių aplinkybių, lėmusių turto vertintojos išvadą dėl didelės žemės sklypo vertės, yra susijusi su vertintojos konstatuotu buvusios sodybos ginčo sklype buvimo faktu. Ginčo žemės sklypo vertę atsakovė nustatė naudodama lyginamosios vertės metodą.

38Apeliantės teigimu, neteisingą žemės sklypo vertės nustatymą lėmė turto vertintojos netinkamai taikytas lyginamosios vertės metodas ir netinkamai pasirinkti palyginamieji objektai – pasirinkti objektai nebuvo saugomoje teritorijoje ir juose nebuvo ribojama statinių statybos galimybė. Turto vertinimo metu galiojusios LR Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 26 punkte nurodyta, kad palyginamosios vertės metodo esmė yra palyginimas, t. y. nustatant turto vertę rinkoje, palyginamos panašių turto objektų sandorių kainos, atsižvelgiant į vertinamo objekto ir analogų skirtumus. Vertinant turtą šiuo metodu, tiesiogiai taikomas pakeitimo kitu turtu principas; 27 punkte numatyta, kad taikydamas palyginamosios vertės metodą, turto vertintojas turi surinkti ir analizuoti kuo daugiau duomenų apie toje vietovėje įvykusius panašių objektų pirkimo–pardavimo sandorius, taip pat apie siūlomus parduoti panašius objektus; pagal 29 punktą turto vertintojas turi pasižymėti visas nepanašias (skirtingas) vertinamo ir palyginamojo objektų savybes (patikslinimus) ir apskaičiuoti vertinamo objekto vertę. Nustatydama žemės sklypo vertę turto vertintoja pasirinko žemės sklypus, esančius ( - ). Nors lyginamieji žemės sklypai geografiškai netoli nutolę nuo vertinamojo žemės klypo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, savo individualiomis savybėmis lyginamieji objektai nebuvo kuo artimesni vertinamajam žemės sklypui.

39Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose nenustatytose vietose, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Aptartos STĮ nuostatos patvirtina, kad tiek draustiniuose, tiek regioniniuose parkuose yra draudžiama statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, STĮ nuostatos dėl statybos leidimo saugomose teritorijose turėtų būti aiškinamos siauru aspektu ir statybų galimybė tokiose teritorijose galima tik esamų ir buvusių sodybų faktui esant patvirtintam oficialiais įrodymais arba pažymėtam vietovės ar kituose planuose arba nustačius juridinį faktą. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra įrašo apie atsakovės vertintame žemės sklype esamos ar buvusios sodybos faktą. Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme buvo tiriamas ir vertinamas Trakų rajono Neries kolūkio vienkiemių įvertinimo planas, kuriame pažymėtos sodybų ribos, kartu su žemės sklypo planu, kuriame pažymėtas vertinamas žemės sklypas, tačiau atsakovė neįrodė, kad vertinamame vietovės plane vertinamo žemės sklypo teritorijoje yra pažymėta sodyba. Taigi sodybos faktas nėra pažymėtas vietovės ar kituose planuose, taip pat nėra teismo nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto dėl vertintame žemės sklype buvusios sodybos. Kita vertus, šioje byloje nėra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, o yra sprendžiama, ar pagal turimus duomenis ir galiojantį teisinį reglamentavimą, turto vertintoja turėjo pagrindą daryti išvadą dėl statybų galimybės vertinamame žemės sklype.

40Nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausias Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo formuojamą praktiką juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose, kuriose yra pažymėjęs, kad, teismams sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo vietos fakto nustatymo, yra privalu užtikrinti, kad be pakankamo pagrindo nebūtų didinamas draustinio teritorijos užstatymas, vietoje vienos sodybos nebūtų atkuriamos kelios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013). Buvusios sodybos faktas teismo gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai įrodoma, kad ginčo sklype buvo gyvenamasis namas. Vien ūkinių pastatų, be gyvenamojo namo, buvimas negali būti pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo sklype buvo sodyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2008). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas išimtinai priskiriamas teismų kompetencijai. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar vertintoja turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie statybos galimybę vertinamame žemės sklype ir lyginamaisiais objektais pasirinkti žemės sklypus, nesančius regioninio parko ar hidrografinio draustinio teritorijoje ir kuriuose statyba nėra draudžiama.

41Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prie vertinimo ataskaitos pridėti archyviniai dokumentai leido vertintojai spręsti apie sodybos liekanų vertinamame sklype buvimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai teismo išvadai nepritaria ir sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė apie teisingai nustatytą vertinamojo žemės sklypo rinkos vertę.

42Vertinant ataskaitos išvados dėl sodybos buvimo vertinamame žemės sklype fakto pagrįstumą, svarbu nustatyti, kokių duomenų pagrindu turto vertintoja padarė tokią išvadą. Ginčo turto vertinimo ataskaitoje ir turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad vertinamo turto (žemės sklypo, esančio ( - ) savivaldybėje rinkos vertė) – 676 000 Lt (195 783,13 Eur), o likvidacinė vertė – 480 000 Lt (139 018,61 Eur); kad 1967 m. nugriauta sodyba, pagal dokumentus išlikę pamatai; tvarto ir pirties pamatai yra vertinamame sklype, o namo pamatai – kitame žemės sklype. Taigi ataskaitos aprašomojoje dalyje pati vertintoja nustatė, jog vertinamame sklype sodybos pamatų nebuvo. Iš atsakovės prie ataskaitos pridėtų nuotraukų matyti, kad nuotraukoje, po kuria parašyta „buvusi sodyba“, yra užfiksuoti medžiai, kurie nepatvirtina sodybos buvimo, o nuotraukoje, po kuria parašyta „pamatai“, užfiksuoti du stulpai, kurie draudiko pateiktoje UAB „IMPEKSSERVIS“ atlikto turto vertinimo ataskaitoje vertinti kaip upės apsaugos zonos ribą žymintys ženklai.

43Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie atsakovės vertinimo ataskaitos pridėti archyviniai dokumentai (1 t., 47-53 b. l.), sklype užfiksuoti alyvų krūmai ar esantys betoniniai stulpai nebuvo pakankami turto vertintojai konstatuoti vertinamame žemės sklype buvus sodybos liekanas ir šiuo pagrindu vertinamąjį žemės sklypą lyginti su žemės sklypais, kuriuose statyba nėra draudžiama. Šias išvadas pagrindžia ir byloje esantys kiti du ginčo žemės sklypo vertės nustatymo dokumentai bei teismo paskirtos ekspertizės išvados. Pagal banko turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvadą ginčo žemės sklypo rinkos vertė sudaro 15 000 Lt (4 344,30 Eur), o likvidacinė – 10 000 Lt (2 896,20 Eur) (1 t., 59, 60 b. l.). Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu UAB „IMPEKSSERVIS“ atliktoje ginčo žemės sklypo vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 80 žemės sklypo vertė 2006 m. birželio 23 d. nurodyta 43 000 Lt (12 453,66 Eur), o likvidacinė vertė – 39 000 Lt (11 295,18 Eur), 2010 m. balandžio 12 d. rinkos vertė buvo 25 000 Lt (7 240,50 Eur), o likvidacinė – 21 000 Lt (6 082,02 Eur) (2 t., 23-68 b. l.). Ataskaitoje nurodyta, kad vertinamas žemės sklypas priklauso Neries regioniniam parkui, yra vandens telkinių apsaugos zonoje ir priklauso hidrografiniam draustiniui. Vertintojai neturėjo pagrindo konstatuoti apie vertiname žemės sklype buvusius pastatus, todėl sprendė, kad geriausiai ir efektyviausiai vertinamas sklypas gali būti panaudotas žemės ūkio reikmėms be galimybės įkurti ar atkurti statinius.

44Ieškovės prašymu apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi byloje buvo paskirta žemės sklypo retrospektyvinė turto vertinimo ekspertizė ir ją atlikti pavesta teismo ekspertui Š. V.. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: kokia buvo 3,9866 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė 2006 m. birželio 23 d.; ar turto vertintojui nustatant nurodyto žemės sklypo rinkos vertę, yra svarbus sodybos (gyvenamojo namo) liekanų buvimo žemės sklype klausimas? Jei taip, kaip ši aplinkybė atsispindi ar turėtų atsispindėti turto vertinimo ataskaitoje?; ar turto vertinimą reglamentuojantys šaltiniai sudaro galimybę turto vertintojui, vertinant pirmame klausime nurodytą žemės sklypą, palyginamaisiais pavyzdžiais pasirinkti žemės sklypus, kuriuose gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų statyba nėra draudžiama imperatyviomis Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų normomis? Ekspertas nustatė, kad vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2006 m. birželio 23 d. buvo 88 736,96 Lt (25 700 Eur); nurodė, kad žemės sklype esančių sodybos liekanų buvimo faktas galėtų būti svarbus nustatant žemės sklypo rinkos vertę tik tokiu atveju, jei minėtas faktas teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų vertinamame žemės sklype pastato statybos galimybę. Tokiu atveju turto vertintojas turėtų įvertinti minėtos statybos galimybės įtaką nekilnojamojo turto rinkos vertei; nurodė, kad turto vertinimą reglamentuojantys šaltiniai sudaro galimybę turto vertintojui palyginamaisiais pavyzdžiais pasirinkti žemės sklypus, kuriuose gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų statyba nėra draudžiama, tačiau būtina taikyti rinkos vertės pataisas, kurios įvertintų vertinamojo ir lyginamųjų nekilnojamojo turto objektų konkrečių individualių charakteristikų skirtumų įtaką vertinamo žemės sklypo rinkos vertei.

45Nei viename iš pateiktų žemės sklypo vertinimo dokumentų nebuvo padaryta išvada apie sodybos liekanų žemės sklype buvimo faktą, kas neleido vertintojams kaip lyginamųjų objektų pasirinkti žemės sklypų, kuriuose statybos galimybė nėra draudžiama. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovė atlikdama žemės sklypo vertinimą ir taikydama lyginamąjį metodą, turėjo pasirinkti objektus, esančius regioniniame parke ir hidrografiniame draustinyje, kuriuose statyba nėra leidžiama arba nesant atitinkamų objektų, įvertinti šią aplinkybę ir padaryti atitinkamas turto vertės korekcijas.

46Turto vertės neatitikimo negalima pagrįsti rinkoje vykusiais nekilnojamojo turto vertės pokyčiais, kadangi neteisingą žemės sklypo vertės nustatymą lėmė neteisingas lyginamųjų objektų nustatant žemės sklypo vertę pasirinkimas, o ne nekilnojamojo turto rinkoje vykę kainų pokyčiai.

47Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog vertintame žemės sklype nebuvus gyvenamojo namo pamatų, pagal vertinimo metu turimus duomenis vertintoja neturėjo pagrindo žemės sklypą laikyti atitinkančiu STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus ir spręsti apie jame esančias galimybes statyti statinius, todėl vertintojos pasirinkti lyginamieji objektai neturėjo būti tokie žemės sklypai, kuriuose statybos galimybė nėra ribojama, kurie nėra draustinių ar regioninių parkų teritorijose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pasirinkti netinkami lyginamieji objektai sąlygojo neteisingos vertinamo žemės sklypo vertės nustatymą. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (redakcija galiojusi iki 2012 m. gegužės 1 d.) 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad iškilę ginčai dėl turto vertinimo sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus dėl netinkamos žemės sklypo vertės nustatyto, todėl tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą ir pripažįsta A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 23 d. parengtą žemės sklypo, esančio ( - ), turto vertinimo ataskaitą neteisinga.

48Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atlikta turto vertinimo ataskaita pripažinta neteisinga, yra pagrindas vertinti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą.

49Dėl atsakovės civilinės atsakomybės rūšies

50Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog vertindama ginčo turtą atsakovė veikė pagal su ieškove sudarytą bendradarbiavimo sutartį, dėl ko yra saistoma sutarties sąlygų ir jai kyla sutartinė atsakomybė. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad turto vertinimą užsakė ne ieškovė, o trečiasis asmuo, prašydamas įvertinti ne jam, o kitam asmeniui – J. I. S. – priklausantį turtą. Teismas atkreipė dėmesį, kad banko su J. I. S. nesiejo teisiniai santykiai, ji nebuvo banko klientė, N. G. taip pat nebuvo banko klientu. Teismas nenustatė, kad ieškovė rekomendavo turto vertintoją trečiajam asmeniui. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad vertindama turtą atsakovė neveikė bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai vertino 2004 m. spalio 5 d. sutarties sąlygas, ginčo ataskaitos parengimo aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą dėl sutarties netaikymo ginčo santykiams.

51Byloje nustatyta, kad ieškovė ir turto vertintoja 2004 m. spalio 5 d. sudarė turto vertinimo sutartį, kuria turto vertintoja įsipareigojo atlikti nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių ar verslo, kurį bankas ketina įsikeisti, suteikdamas paskolą, arba dėl kitų priežasčių pageidauja įvertinti, įvertinimą rinkos ar/ir likvidacine verte (1 t., 61-63, 64-67 b. l.). Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad pageidaudamas gauti turto rinkos ar/ir likvidacinės vertės įvertinimą, bankas gali kreiptis pats ar nukreipti savo klientus į turto vertintoją, kad šis įvertintų turtą. Pagal sutarties 2.3 punktą, atlikęs turto vertinimą įkeitimo tikslu pagal banko pateiktas nuorodas, turto vertintojas pateikia klientui arba bankui turto vertinimo ataskaitą ir pažymą apie turto rinkos vertės nustatymą. Sutarties 2.5 punkte įtvirtina, kad jeigu į turto vertintoją kreipiasi banko klientas, už turto vertintojo suteiktas paslaugas moka banko klientas. Jei dėl turto vertinimo tiesiogiai kreipiasi bankas, už turto vertintojo suteiktas paslaugas moka bankas. Šios sutarties nuostatos patvirtina, kad turto vertinimas galėjo būti vykdomas tiek banko kliento, tiek banko užsakymu, todėl teismo išvados, kad turto vertinimas atliktas ne pagal sutartį, kadangi bankas nesikreipė dėl turto vertinimo ir už turto vertinimą nemokėjo, nepagrindžia aplinkybės, kad turto vertintoja neveikė sutarties pagrindu. Aplinkybė, kad byloje nėra įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad N. G. pas turto vertintoją nukreipė bankas, negali būti vertinama kaip paneigianti turto vertinimo ataskaitos parengimą ieškovės ir turto vertintojos sudarytos turto vertinimo sutarties pagrindu. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atlikdama turto vertinimą ji nežinojo, jog vertinimas atliekamas bankui. Turto vertinimo pažymoje nurodytas turto vertinimo tikslas – turto rinkos vertės (likvidacinės vertės) nustatymas už gautiną kreditą, įkeičiant sklypą AB „DnB NORD bankas“. Taigi atlikdama turto vertinimą, vertintoja žinojo, kad jis bus teikiamas bankui, o tai atitiko vertintojos ir banko sudarytos sutarties 2.1 ir 2.3 punktus, todėl nepagrįstais pripažintini tiek teismo, tiek atsakovių argumentai, kad turto vertintoja neveikė tarp ieškovės ir turto vertintojos sudarytos sutarties pagrindu.

52Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl turto vertintojo civilinės atsakomybės tuo atveju, kai vertinimas atliktas kliento užsakymu, esant banko su turto vertintoju pasirašytoms turto vertinimo sutartims, yra pažymėjęs, kad bendradarbiavimo sutartys galėjo būti vykdomos būtent atliekant konkretaus turto vertinimą pagal kitus susitarimus, nepriklausomai nuo to, ar dėl to konkretaus turto objekto vertinimo kreipėsi pats ieškovas, ar jo klientai. Taigi kiti susitarimai dėl konkretaus turto vertinimo su bendradarbiavimo sutartimis yra susieti tikslo pateikti tinkamą ieškovui skirtą turto vertinimą. Tokiu būdu bendradarbiavimo sutarčių vykdymas pasireiškia per tam tikros kokybės turto vertinimą, atliekant konkrečius užsakymus. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje konstatuota, kad atsakovų ir vertinto turto savininko sudarytos turto vertinimo sutartys pateko į bendradarbiavimo sutarčių vykdymo sritį – atsakovai, vertindami turtą, turėjo laikytis bendradarbiavimo sutartimis prisiimtų reikalavimų, užtikrinančių pagrįstą ieškovo pasitikėjimą pateikiamu vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

53Teismas sprendė, kad turto vertinimo ataskaitos atlikimo metu N. G. nebuvo banko klientu, kadangi paraiška bankui pateikta 2006 m. birželio 30 d., o mokėjimai už turto vertinimą atlikti 2006 m. birželio 28 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės su turto vertintoja sudarytoje sutartyje nėra apibrėžiama banko kliento samprata, tačiau atsižvelgiant į tai, kad svarstydamas kredito suteikimo galimybę bankas iš anksto įvertina įkeičiamo turto vertę, kad nuo įkeičiamo turto vertės priklauso suteikiamo kredito dydis, akivaizdu, kad toks vertinimas atliekamas dar iki sutarties su banku pasirašymo, todėl toks asmuo yra tik būsimas klientas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neleidžia pažodžiui aiškinti sutartyje įtvirtintos kliento sąvokos ir daryti išvadą, kad klientais laikytini tik asmenys, kuriuos su banku jau sieja sutartiniai santykiai. Įvertinusi banko ir turto vertintojos sudarytos sutarties turinį, turto vertintojos pateiktą ataskaitą ir pažymą apie žemės sklypo rinkos vertės nustatymą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės atliktos ataskaitos nevertino šalių sudarytos sutarties aspektu. Nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad atlikdama turto vertinimą atsakovė veikė sutarties pagrindu, todėl jos veiksmai vertintini sutartinės civilinės atsakomybės kontekste.

54CK 6.256 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį, vykdantį sutartį, elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Be to, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju keliamas profesionalios turto vertintojos sutartinės atsakomybės klausimas, konstatuotina, jog turi būti nustatytos trys sąlygos šiai atsakomybei kilti: atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, ieškovei dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys.

55Dėl turto vertintojos veiksmų neteisėtumo

56Banko ir turto vertintojos sudarytos turto vertinimo sutarties 4.1 punkte numatyta turto vertintojo atsakomybė už turto rinkos bei likvidacinės vertės nustatymo tikslumą, teisingumą ir pagrįstumą bei įsipareigojimas teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti bankui žalą, padarytą dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo13 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2012-05-01) numatyta turtą vertinančios įmonės atsakomybė už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus teisės aktų ir sutartyje tarp įmonės bei užsakovo nustatyta tvarka, taip pat pareiga atlyginti užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuotas atsakovės neteisingai nustatytas žemės sklypo vertės faktas – nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė veikė kaip verslininkė, turto vertinimo srities profesionalė ir neįrodė, kad turto vertės netinkamą nustatymą lėmė nenugalima jėga, darytina išvada, kad ji netinkamai įvykdė tiek sutarties, tiek įstatymo nustatytus reikalavimus dėl teisingos ir tinkamos žemės sklypo vertės nustatymo, todėl yra pagrindas konstatuoti vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų – nagrinėjamoje byloje faktą.

57Dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio

58CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė 461 940,92 Lt nuostolių, kuriuos sieja su banko išmokėta ir neatgauta paskolos suma, kurios negali padengti dėl netinkamos ir nepakankamos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės (neteisingai nustatytos įkeisto turto vertės). Taigi ieškovė suteiktos paskolos negrąžinimą ir šio reikalavimo negalėjimą patenkinti iš hipoteka įkeisto turto dėl netinkamai nustatytos įkeisto turto vertės įvardina kaip turto netekimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir jos dydžio.

59Apeliantės įsitikinimu, žalos faktą ir jos dydį pagrindžia negrąžintos paskolos suma. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankas kredito sutartimi trečiajam asmeniui suteikė 470 000 Lt (136 121,41 Eur) kreditą, kurio grąžinimas buvo užtikrintas atsakovės įvertinto žemės sklypo hipoteka. Trečiajam asmeniui nevykdant pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, bankas nutraukė kredito sutartį ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto metu, neįvykus įkeisto turto varžytynėms, ieškovė 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktu už 21 000 Lt (6 082,02 Eur) perėmė atsakovės vertintą N. G. priklausantį žemės sklypą (1 t., 86-91, 157 b. l.). Likusios N. G. skolos išieškojimo procesas pasibaigė antstoliui 2011 m. gruodžio 16 d. surašius išieškojimo negalimumo aktą (3 t., 131 b. l.). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog trečiajam asmeniui nevykdant prievolės grąžinti paimtą kreditą ir skolos dalį padengus įkeistu turtu, negrąžinta skolos suma sudaro 461 940,92 Lt (133 787,34 Eur).

60Atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės veiksmų nesiekiant skolos išieškojimo iš trečiojo asmens jo gyvenamojoje vietoje – Airijoje, svarbūs vertinant ne žalos dydžio klausimą, o sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos faktas ir jos dydis šioje byloje nustatytas.

61Dėl priežastinio ryšio

62Pirmosios instancijos teismas konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovės netinkamai parengtos ataskaitos ir ieškovės patirtos žalos nebuvimą. Teismas sprendė, kad banko patirta žala yra tiesiogiai sąlygota N. G. veiksmų – sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nes paskolą gavo N. G. ir iki šiol jos negrąžino. Teismas pažymėjo, kad kredito sutartyje nėra duomenų, kad kredito išdavimas trečiajam asmeniui ar jo sumos nustatymas yra sąlygotas atsakovės atlikto turto vertinimo ir/ar nustatytos turto vertės. Apeliantė su šiomis teismo išvadomis nesutinka. Jos teigimu, N. G. veiksmai negražinus paskolos, yra nepakankami banko žalai atsirasti, kadangi paskolos grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, tačiau paaiškėjo, kad hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto rinkos vertė neatitinka vertintojo ataskaitoje nurodytos vertės, banko reikalavimas negalėjo būti patenkintas iš įkeisto turto.

63CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sinequanon testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-345/2007). Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

64Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad N. G. veiksmai negrąžinus paskolos yra nepakankami banko žalai atsirasti, kadangi paskolos grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, iš kurio vertės N. G. nevykdant įsipareigojimų galėjo būti tenkinami banko reikalavimai. Sprendžiant netinkamai nustatytos įkeisto turto vertės ir negrąžintos paskolos priežastinio ryšio klausimą, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu N. G. būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus pagal sutartį, aplinkybė, kad įkeisto turto vertė nustatyta netinkamai, nesąlygotų žalos atsiradimo bankui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie tiesioginio priežastinio ryšio tarp negrąžintos paskolos ir neteisingos įkeisto turto vertės nustatymo nebuvimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys tarp bankui atsiradusios žalos dalies ir neteisėtos ataskaitos parengimo ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo atsakovės neteisėto veikimo. Šiuo atveju svarbu įvertinti įkeičiamo turto vertės nustatymo reikšmę ir hipotekos kaip užtikrinimo priemonės tikslą.

65Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Įkeičiamo turto rinkos vertė yra esminė hipotekos savybė, nurodanti, kokia dalimi iš įkeisto turto galės būti patenkinta neįvykdyta prievolė. Jeigu įkeičiamas žemės sklypas išties būtų vertas ataskaitoje nurodytos sumos, bankas negrąžintos paskolos dalį galėtų patenkinti iš hipoteka įkeisto turto ir tokiu būdu sumažinti savo nuostolius. Paaiškėjus, kad įkeisto turto rinkos vertė neatitinka vertinimo ataskaitoje nurodytos vertės, akivaizdu, kad užtikrinimo priemonė, kuri turėjo apsaugoti banko interesus, neįvykdė jai skirtos funkcijos būtent dėl neteisingai atlikto įkeičiamo žemės sklypo vertinimo. Teisėjų kolegijos manymu, netiesioginio ryšio tarp atsakovės atlikto netinkamo turto vertės nustatymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistavimą patvirtina ir tai, kad, jeigu darytume išvadą, jog esant netinkamam turto vertinimui ir dėl to prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonei esant nepakankamai, bankui dėl skolininko negrąžintos paskolos atsiradusios žalos yra atsakingas tik skolininkas, neįvykdęs savo sutartinės prievolės grąžinti kreditą, būtų paneigiama turto vertintojo atsakomybė jam neteisingai nustačius vertinamo turto vertę, nors tokia atsakomybė numatyta tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek įstatyme.

66Dėl banko veiksmų įtakos žalos atsiradimui

67Atsakovės kelia banko kaip finansų įstaigos veiksmų įtakos žalos atsiradimui klausimą. Jų teigimu, nepatikrinęs atsakovės pateiktos ataskaitos teisingumo, dėl atsiradusios žalos yra kaltas pats bankas.

68Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netgi jei būtų konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai nustatant netikslią žemės sklypo vertę, atsakomybę dėl nuostolių atsiradimo turėtų prisiimti ieškovė, nes atsakovės atliktas turto vertinimas privalėjo būti patikrintas ieškovės turto vertinimo skyriaus. Apeliantė šią teismo išvadą kvestionuoja jos pagrindimo stoka. Pasak apeliantės, Kreditavimo vadovo 1.5 punktas nustato visų subjektų, galinčių atlikti turto vertinimą, ratą, o 1.5.2 punktas numato galimybę, o ne prievolę turto vertinimo skyriaus ekspertams vertinti įkeičiamą turtą, kai kreditas yra didesnis už 300 000 Lt (86 886 Eur), ir atriboja turto vertinimo skyriaus ekspertų kompetenciją nuo kitų banko darbuotojų kompetencijos.

69Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais iš dalies sutinka. Kreditavimo vadovo „Įkeičiamo turto vertinimas“ 1.5 punkte išties nurodyti subjektai, galintys atlikti turto vertinimą. Kreditavimo vadovo 1.5.2 punkte numatyta, kad turto vertinimo skyriaus ekspertai vertina įkeičiamą turtą, jeigu kreditas yra didesnis už 300 000 Lt (86 886 Eur). Vadovo 6.1 punkte numatyta, kad nepriklausomi turto vertintojai vertina bankui įkeičiamą turtą, kai to pageidauja kredito gavėjas ar turto vertinimo neatlieka bankas. Vadovo 7.1 punkte numatyta, kad turto vertinimo skyrius kontroliuoja bankui įkeičiamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo darbų kokybę; turto vertinimo skyrius tikrina visas nepriklausomų turto vertintojų turto vertinimo ataskaitas, jei numatomo suteikti kredito dydis 1 mln. Lt (289 620,02 Eur) ir daugiau, bei pasirinktinai – kai kredito dydis mažiau nei 1 mln. Lt (289 620,02 Eur) (7.2. p.). Trečiajam asmeniui N. G. suteikiamo kredito suma neviršijo 1 mln. Lt (289 620,02 Eur), todėl turto vertinimo skyrius neprivalėjo tikrinti nepriklausomo eksperto pateikto turto vertinimo, tačiau byloje esantis turto vertinimo skyriaus 2006 m. birželio 28 d. raštas banko valdybos nariui A. S. (1 t., 68-69 b. l.) patvirtina, kad atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita privalėjo būti patikrinta turto vertinimo skyriaus.

70Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 5 dalyje paaiškinta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

71Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditų išdavimas ieškovei yra ūkinė komercinė veikla. Šioje srityje ieškovė veikia kaip savo srities profesionalė, todėl vykdomos veiklos ypatumai suponuoja ypatingai didelę ieškovės atidumo ir rūpestingo pareigą. Tokiu atveju banko veiksmus svarbu įvertinti vykdytos veiklos ir susiklosčiusios situacijos kontekste.

72Banko Turto vertinimo skyrius 2006 m. birželio 28 d. raštu valdybos nariui pateikė informaciją apie atsakovės nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 2006 m. birželio 22 d. atliktų turto vertinimų devyniuose turto vertinimo objektuose neteisingai nustatytą turto rinkos ir/ar likvidacinę vertę. Turto vertinimo skyrius nurodė, kad be nurodytų ataskaitų buvo ir daug kitų pastabų dėl nepatenkinamai atliekamo turto vertinimo, todėl pasiūlė nebepriimti atsakovės atliktų turto vertinimo ataskaitų bei nutraukti su atsakove bendradarbiavimo sutartį. Bankas 2006 m. birželio 29 d. raštu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė su atsakove sudarytą turto vertinimo sutartį (1 t., 71 b. l.). Byloje ginčijamą turto vertinimą atsakovė atliko 2006 m. birželio 23 d., o kreditavimo sutartį su N. G. bankas pasirašė 2006 m. liepos 13 d., t. y. sudarydamas sutartį bankas jau turėjo informaciją apie atsakovės netinkamai atliekamus turto vertinimus, atsakovei jau buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą, todėl vadovaudamasis atsakovės vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo žemės sklypo verte jos nepatikrinęs, bankas veikė aplaidžiai ir itin nerūpestingai, todėl yra atsakingas už įkeičiamo turto vertės nepatikrinimą ir netinkamos paskolos gavėjo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės priėmimą. Susiklosčiusioje situacijoje ieškovė neturėjo pagrindo pasitikėti pateikta ataskaita, privalėjo patikrinti įkeičiamo turto vertę ir netgi apskritai tokios ataskaitos nepriimti, todėl neatlikusi tokių veiksmų yra atsakinga už jai kilusias neigiamas pasekmes, t. y. negalėjimo iš įkeisto turto vertės patenkinti savo reikalavimo. Ieškovė yra savo srities profesionalė, savo struktūroje turinti atskirą turto vertinimo skyrių, turėdama duomenis apie atsakovės pagal bendradarbiavimo sutartį netinkamai vykdomas pareigas, t. y. netinkamai atliekamą turto vertinimą ir esant siūlymui nepriimti atsakovės teikiamų turto vertinimo ataskaitų ir jau išsiuntus raštą dėl sutarties su atsakove nutraukimo, dėl vykdomos veiklos bankui taikant itin aukštus apdairumo ir atidumo reikalavimus, ieškovė privalėjo atlikti turto vertinimo patikrinimą arba apskritai jo nepriimti ir pati vertinti įkeičiamą turtą. Nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą dėl pačios ieškovės veiksmų priežastiniu ryšiu susijusių su atsiradusia žala.

73Atsakovė teisi, kad siekdamas sumažinti susidariusios žalos dydį, bankas nesiėmė aktyvių skolos iš N. G. išieškojimo veiksmų jo gyvenamosios ir darbo vietos valstybėje – Airijoje. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad dėl nurodytos žalos dydžio, t. y. nepatenkintos reikalavimo dalies yra paties banko kaltė. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad per ieškovės partnerius – skolų išieškojimo bendroves – N. G. gyvenamosios vietos valstybėje yra iniciuojamas skolos išieškojimo procesas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Antstoliui surašius išieškojimo negalimumo iš N. G. turto aktą, ir išieškojimo procesui Lietuvoje pasibaigus, ieškovė nesikreipė dėl skolos išieškojimo į Airiją, nors atsižvelgiant į tai, kad N. G. gyvenamoji ir darbo vieta yra Airijoje, ieškovė privalėjo inicijuoti skolos išieškojimo procesą skolininko gyvenamosios ir darbo vietos valstybėje.

74Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos nagrinėjamo ginčo atveju taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalį ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi ieškovės veiksmai, šiuo atveju neveikimas, sąlygojo žalos atsiradimą – nepatikrindama ir pati neatlikusi įkeičiamo turto vertinimo, ieškovė prisiėmė su galimu įkeičiamo turto nustatytos rinkos vertės neatitikimu susijusią riziką, o nesikreipdama į trečiojo asmens gyvenamosios ir darbo vietos valstybę dėl priverstinio skolos išieškojimo, sudarė sąlygas žalos padidėjimui.

75Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovės pateikti įrodymai nepaneigia atsakovės atliktos turto vertinimo ataskaitos neteisingumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškovės ieškinio reikalavimą dėl ataskaitos pripažinimo neteisinga tenkinti (CPK 185 str., 239 str. 1 d.), tačiau sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, palikti nepakeistą, CK 6.253 straipsnio 1 dalies pagrindu atleidus atsakovę nuo atsakomybės dėl banko kaltų veiksmų, dėl kurių jam atsirado nuostoliai.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų

77Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y ginčijama turto vertinimo ataskaita pripažinta neteisinga, tačiau ieškovė nepasiekė teisinio rezultato, kurio siekė paduodama ieškinį, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra patenkintas. Ieškovė laikytina iš esmės pralaimėjusi bylą, kadangi neįrodė teisės į žalos atlyginimo priteisimą. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl ataskaitos pripažinimo neteisinga savo materialiąją prasme nėra savarankiškas, juo ieškovė įrodinėjo atsakovės veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, siekiant įrodyti reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai ieškovę pripažinti ginčą pralaimėjusia šalimi ir neturinčia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, išskyrus teisę į išlaidas, skirtas teismo ekspertizei apmokėti. Ieškovės prašymu byloje buvo paskirta žemės sklypo retrospektyvinė turto vertės nustatymo ekspertizė. Už teismo ekspertizės atlikimą ieškovė sumokėjo 1 000 Eur (6 t. 25 b. l.). Ekspertizės išvadomis kaip dar vienu įrodymu ieškovė įrodinėjo atsakovės netinkamai nustatytą turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės išvados dar kartą patvirtino šią ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos ieškovei lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi atsakovei UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ iškelta bankroto byla, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos apmokomos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

78Ieškovė ir trečiasis asmuo N. G., kuris palaikė ieškovės ieškinį, neturi teisės į kasaciniame teisme turėtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą, kadangi kasaciniu skundu prašomo rezultato – panaikinti abiejų instancijų priimtus procesinius sprendimus ir ieškinį patenkinti visiškai – nepasiekė, o bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas.

79Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Atsakovė UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ turėjo 2 500 Lt (724,05 Eur) išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (4 t., 183, 184 b. l.) ir 200 Eur už atstovavimą (5 t., 149 b. l.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokatės atsakovei teikiamų paslaugų pastovumą ir Rekomendacijų nuostatas, daro išvadą, kad būtinos ir pagrįstos atsakovės išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti yra 2 000 Lt (579,24 Eur), kurios priteistinos iš bylą iš esmės pralaimėjusios ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

80Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

81Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudarė 2 Eur (5 t., 71 b. l.), o apeliacinės instancijos teisme sudaro 3,60 Eur (5 t., 166 b. l.), iš viso 5,60 Eur. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str.).

82Dėl dokumentų originalų grąžinimo

83Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrius 2015 m. birželio 8 d. pateikė teismui Trakų rajono Neries kolūkio vienkiemių įvertinimo plano originalą, kurį prašė grąžinti po civilinės bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė į bylą ginčo objektu buvusios turto vertinimo ataskaitos ir pažymos bei UAB „Inreal GEO“ parengtos techninės ataskaitos originalus; atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė UAB „IMPEKSSERVIS“ atliktos ginčo žemės sklypo vertės nustatymo ataskaitos Nr. 80 priedo Nr. 3 originalą. Išnagrinėjus bylą, šie dokumentų, kurių kopijos yra byloje (1 t., 25-58 b. l.; 2 t. 23-76 b. l.; 5 t., 180-181 b. l.; 6 t., 9-15 b. l.), originalai grąžintini juos padavusiems asmenims (CPK 198 str. 3 d.).

84Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3punktu,

Nutarė

85Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti.

86Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti A. C. tikrosios ūkinės bendrijos „Audito ir turto vertinimo biuras“ (dabar bankrutuojanti UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“) 2006 m. birželio 23 d. parengtą žemės sklypo, esančio ( - )., turto vertinimo ataskaitą neteisinga.

87Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

88Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas, j. a. k. 112029270, 5,60 Eur (penkis eurus ir 60 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

89Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Audito ir turto vertinimo biuras“, j. a. k. 123729060, 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios apmokamos iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Audito ir turto vertinimo biuras“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

90Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

91Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Audito ir turto vertinimo biuras“, j. a. k. 123729060, iš ieškovės akcinės bendrovės DNB banko, j. a. k. 112029270, 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

92Grąžinti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Elektrėnų skyriui Trakų rajono Neries kolūkio vienkiemių įvertinimo plano originalą.

93Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui A. C. tikrosios ūkinės bendrijos „Audito ir turto vertinimo biuras“ 2006 m. birželio 23 d. parengtos žemės sklypo, esančio ( - ), turto vertinimo ataskaitos ir Turto vertės nustatymo pažymos bei uždarosios akcinės bendrovės „Inreal GEO“ parengtos techninės ataskaitos originalus.

94Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ UAB „IMPEKSSERVIS“ atliktos nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 80 priedo Nr. 3 originalą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojo atsakomybės už kredito įstaigos... 5. Ieškovė prašė pripažinti atsakovės UAB „Audito ir turto vertinimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginys, jog turto vertintoja neįvykdė... 9. Teismas nurodė, kad ieškovė remiasi draudiko žalos administravimo byloje... 10. Teismas pažymėjo, kad jau po ieškinio pateikimo 2011 m. liepos 7 d. turto... 11. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nesuponuoja neginčytinos... 12. Teismas pripažino nepakankamais ieškovės argumentų, kuriais ji grindė... 13. Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d.... 16. 1. 2004 m. spalio 5 d. sutarties nuostatų taikymas turi įtakos tik... 17. 2. Spręsdamas dėl turto vertintojos pareigų, atliekant ginčo turto... 18. 3. Skolos išieškojimo iš įkeisto ginčo turto procedūra buvo baigta... 19. 4. N. G. veiksmai, gavus ir negrąžinus paskolos, yra nepakankami ieškovės... 20. 5. Teismo išvada apie Kreditavimo vadovo nuostatų pažeidimą yra nemotyvuota... 21. Atsakovė UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ prašo Vilniaus apygardos... 22. 1. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė ginčo ataskaitą parengė ne... 23. 2. Nepaisant to, kad apeliantė skunde nurodė įrodymus, kurių pagrindu... 24. 3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės... 25. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 26. Trečiasis asmuo N. G. prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują... 27. 1.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ginčui svarbias... 28. 2.Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB DNB bankas (toliau – ir bankas) ir... 32. Byloje kilo ginčas dėl turto vertintojos civilinės atsakomybės, kai... 33. Dėl turto vertinimo ataskaitos teisingumo... 34. Ieškiniu ieškovė prašė pripažinti turto vertinimo ataskaitą neteisinga... 35. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, kad ieškovė... 36. Nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo... 37. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjime nurodyta,... 38. Apeliantės teigimu, neteisingą žemės sklypo vertės nustatymą lėmė turto... 39. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8... 40. Nagrinėdamas ieškovės kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausias Teismas... 41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prie vertinimo ataskaitos pridėti... 42. Vertinant ataskaitos išvados dėl sodybos buvimo vertinamame žemės sklype... 43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie atsakovės vertinimo ataskaitos... 44. Ieškovės prašymu apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d.... 45. Nei viename iš pateiktų žemės sklypo vertinimo dokumentų nebuvo padaryta... 46. Turto vertės neatitikimo negalima pagrįsti rinkoje vykusiais nekilnojamojo... 47. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog vertintame žemės... 48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atlikta turto vertinimo ataskaita... 49. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės rūšies... 50. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog... 51. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir turto vertintoja 2004 m. spalio 5 d. sudarė... 52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas dėl turto vertintojo civilinės... 53. Teismas sprendė, kad turto vertinimo ataskaitos atlikimo metu N. G. nebuvo... 54. CK 6.256 straipsnio 1 dalis įpareigoja kiekvieną asmenį, vykdantį sutartį,... 55. Dėl turto vertintojos veiksmų neteisėtumo... 56. Banko ir turto vertintojos sudarytos turto vertinimo sutarties 4.1 punkte... 57. Dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio... 58. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas... 59. Apeliantės įsitikinimu, žalos faktą ir jos dydį pagrindžia negrąžintos... 60. Atsakovės nurodyti argumentai dėl ieškovės veiksmų nesiekiant skolos... 61. Dėl priežastinio ryšio... 62. Pirmosios instancijos teismas konstatavo priežastinio ryšio tarp atsakovės... 63. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 64. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad N. G.... 65. Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka – daiktinė teisė į svetimą... 66. Dėl banko veiksmų įtakos žalos atsiradimui... 67. Atsakovės kelia banko kaip finansų įstaigos veiksmų įtakos žalos... 68. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad netgi jei būtų konstatuoti... 69. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės argumentais iš dalies... 70. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat... 71. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditų išdavimas ieškovei yra ūkinė... 72. Banko Turto vertinimo skyrius 2006 m. birželio 28 d. raštu valdybos nariui... 73. Atsakovė teisi, kad siekdamas sumažinti susidariusios žalos dydį, bankas... 74. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės yra pakankamos... 75. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 77. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 78. Ieškovė ir trečiasis asmuo N. G., kuris palaikė ieškovės ieškinį,... 79. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 80. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė įrodymų apie turėtas... 81. Kasaciniame teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos... 82. Dėl dokumentų originalų grąžinimo... 83. Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 84. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 85. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti.... 86. Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl turto vertinimo... 87. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 88. Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės DNB bankas, j. a. k.... 89. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, iš... 90. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui, j. a. k. 112029270, iš... 91. Priteisti atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Audito ir... 92. Grąžinti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Elektrėnų skyriui Trakų... 93. Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei DNB bankui A. C. tikrosios ūkinės... 94. Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ UAB...