Byla 1A-143-255/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Ingai Navickienei,

2dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,

3nuteistajai S. S.,

4nuteistosios gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

5teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos. S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. ( - ), išduoto ( - ) – paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus pakeistinos į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

6Nuosprendžiui įsiteisėjus 70 Lt, laikomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariate pagal kvitą ( - ), ir kasos pajamų orderio kvitą, serija ( - ), konfiskuoti.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8S. S. nuteista už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., ( - ), prie veterinarijos klinikos, gydymo tikslais gavusi metadono iš UAB ( - ), už 20 Lt neteisėtai pardavė 10 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – metadono – E. P..

9Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jai švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl per griežtos bausmės.

10Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ji nuo 2009 m. gegužės 5 d. yra įtraukta į UAB ( - ) metadono programą. Be to, teismas nustatė, kad narkotinę medžiagą – metadoną – ji laikė teisėtai tik gydymo tikslams, tikslo platinti ar praturtėti iš metadono ji neturėjo, jos tyčinė nusikalstama veika susiformavo dėl sunkių gyvenimo sąlygų: darbo neturėjimo, sunkiai sergančios motinos slaugymo, siekimo gautomis lėšomis susimokėti už vaiko lankomo darželio paslaugas, turėto didelio spaudimo ir grasinimų iš kai kurių asmenų dėl metadono gavimo, nes jie buvo pašalinti iš metadono programos už taisyklių pažeidimą. Apeliantė nurodo, kad ji savo padarytos nusikalstamos veikos neteisina ir dėl jos gailisi, tačiau mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Nurodo, kad ji yra neteista, registruota darbo biržoje, jokių pažeidimų dalyvaudama pakaitinėje metadono programoje nėra padariusi, viena augina mažametį sūnų, kurio tėvas mirė 2013 m. sausio 17 d., sūnus prie jos labai prisirišęs, sunkiai išgyveno tėvo netektį, šį rudenį pradės lankyti mokyklą, todėl dėl laisvės atėmimo bausmės ji neturėtų galimybės padėti sūnui pasiruošti mokyklai ir joje adaptuotis, toks ilgas jos ir sūnaus išskyrimas jos vaikui gali būti gili psichologinė trauma. Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad teismas neįvertino ir to, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos ji geranoriškai ir visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismui taip pat paaiškino apie kitus sunkumus jos šeimoje – apie tai, kad jos motinai, gim. ( - ), 2014 m. balandžio mėnesį buvo amputuota koja, prieš tai kita koja buvo lūžusi, todėl jos motina praktiškai yra neįgali, prikaustyta prie lovos, negali judėti ir savimi pasirūpinti, todėl jai reikalinga nuolatinė globa ir priežiūra, jau yra 3 metai, kaip ji nevaikšto, o gyvena 4 aukšte. Visą šį laiką mama rūpinosi apeliantė, kadangi daugiau giminių ar artimųjų neturi, todėl jeigu jai tektų dvejus metus praleisti laisvės atėmimo įstaigoje, jos motina būtų palikta likimo valiai.

11Apeliantė mano, kad apylinkės teismas jai skyrė per griežtą bausmę, nors ji dėl nusikalstamos veikos labai gailisi ir pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti, intensyviai ieško darbo, nori sąžiningai dirbti ir dorai elgtis, prižiūrėti sūnų ir rūpintis neįgalia motina. Griežta laisvės atėmimo bausmė gali sugadinti ne tik jos, bet ir jos artimųjų gyvenimą ir ateitį. Mano, kad apylinkės teismas galėjo jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jai švelnesnę bausmę netaikant realios laisvės atėmimo bausmės (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-557/2014). Todėl prašo atsižvelgti į visas skunde nurodytas aplinkybes ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.

12Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

13Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

14Nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

15Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, S. S. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo. Pati apeliantė nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jai paskirtos bausmės, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistosios kaltės nepasisako.

16S. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę S. S., atsižvelgė į tai, kad jos atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą iš ( - ) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, išlaiko mažametį sūnų. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas S. S. skyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pagrindų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir S. S. skirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir mano, kad S. S. paskirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

17Nors apeliantė skunde prašo jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad iš esmės S. S. prašo jai neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, kadangi ji turi rūpintis savo mažamečiu sūnumi, kuriuo, be jos, daugiau nėra kam pasirūpinti, nes jos sugyventinis ir sūnaus tėvas yra miręs. Kadangi S. S. nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri numatė galimybę atidėti bausmės vykdymo atidėjimą tik tokiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas S. S., kadangi ji pripažinta kalta dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Tačiau 2015 m. kovo 19 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas“ Nr. XII-1554, kuris įsigaliojo 2015 m. kovo 24 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista 75 straipsnio 1 dalis ir joje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi po šio įstatymo įsigaliojimo atsirado galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija ketverių metų ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Įvertinus BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus darytina išvada, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija yra švelnesnė negu BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi S. S. nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, ir lengvina padėtį nuteistajai, todėl šiuo atveju gali būti taikoma ir S. S., jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42/2012). Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

19Vertinant BK 75 straipsnio taikymo S. S. galimybes, pažymėtina, kad S. S. teisiama pirmą kartą, po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, viena augina mažametį sūnų, prižiūri sunkiai sergančią motiną, niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje. Anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. pripažino kaltę ir nuosekliai nurodė jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu padėjo išsiaiškinti nusikaltimą ir nustatyti aplinkybes, kurioms esant šis nusikaltimas buvo padarytas. Nors S. S. ir padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į aplinkybę, kad S. S. neteisėtai pardavė 10 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – metadono. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, nedideliu metadono kiekiu reikia laikyti ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, o didelis kiekis yra laikomas daugiau kaip 1 g šios narkotinės medžiagos. S. S. parduotame 10 ml skystyje esančios narkotinės medžiagos (10 ml sudėtyje buvo 0,007 g narkotinės medžiagos – metadono), kiekis daug mažesnis negu minėtose rekomendacijose nustatyta metadono nedidelio kiekio maksimali riba. Nėra pagrindo netikėti nuteistosios S. S. parodymais, kad narkotinę medžiagą – metadoną – ji pardavė dėl sunkios finansinės būklės, kadangi reikėjo sumokėti už sūnaus lankomą darželį, nes iš bylos duomenų matyti, kad vienintelės S. S. pajamos yra gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Taigi iš visumos aptartų duomenų matyti, kad S. S. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jos vertybinės orientacijos.

20Atsižvelgusi į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas ir kaltininkės asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. S. taikant BK 75 straipsnį (įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi 2015 m. gruodžio 24 d.) ir 2014 m. gruodžio 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Kolegija nusprendžia S. S. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jai 2014 m. gruodžio 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskiriant jai BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

21Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. kovo 12 d. iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gautos pažymos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajai S. S., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios S. S.. Teisėjų kolegijos manymu, toks prašymas netenkintinas.

22BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.).

23Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galioja galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Teismų praktikoje vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014). Todėl teisėjų kolegija mano, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš nuteistosios netenkintinas.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti:

26Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2014 m. gruodžio 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu S. S. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant S. S. neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistosios prižiūrą vykdančios institucijos leidimo.

27Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta: bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą).

28S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. ( - ), išduoto ( - ), – paėmimą – panaikinti.

29Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,... 3. nuteistajai S. S.,... 4. nuteistosios gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,... 5. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 6. Nuosprendžiui įsiteisėjus 70 Lt, laikomi Tauragės apskrities vyriausiojo... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. S. S. nuteista už tai, kad ji 2013 m. lapkričio 14 d., apie 14 val., ( - ),... 9. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. S. prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 16 d.... 10. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ji nuo 2009 m. gegužės 5 d. yra... 11. Apeliantė mano, kad apylinkės teismas jai skyrė per griežtą bausmę, nors... 12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.... 13. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą... 14. Nuteistosios S. S. apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismo... 15. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320... 16. S. S. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1... 17. Nors apeliantė skunde prašo jai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau iš... 18. Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės... 19. Vertinant BK 75 straipsnio taikymo S. S. galimybes, pažymėtina, kad S. S.... 20. Atsižvelgusi į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 21. Klaipėdos apygardos teisme 2015 m. kovo 12 d. iš Klaipėdos valstybės... 22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar... 23. Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galioja galimybė... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendį... 26. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2014 m. gruodžio 16 d.... 27. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta: bausmę paskirti atlikti... 28. S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą... 29. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....