Byla 2A-388-881/2012
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, dalyvaujant apeliantei ieškovei B. A., apeliantės B. A. atstovei adv. Natalijai Kminskienei, apelianto atsakovo UAB ..Pozicija“ atstovui A. P.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. ir atsakovo UAB „Pozicija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-269-600/2011 pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui UAB „Pozicija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5ieškovė B. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti atleidimą iš darbo 2010 m. sausio 29 d. neteisėtu; 2) priteisti penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 3) nustatyti ieškovės atleidimo iš darbo UAB „Pozicija“ pagrindą – darbo kodekso 129 straipsnio 1 dalį; 4) priteisti iš atsakovo 421,21 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimo už 2010 m. sausio mėn.; 5) priteisti iš atsakovo 132,85 Lt delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d.; 6) priteisti 874,12 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atleidžiant darbuotoją iš darbo, įsiskolinimą; 7) priteisti iš atsakovo 17 176,16 Lt darbo užmokestį už 60,9 darbo dienų kasmetinių atostogų uždelsimo laiką už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, pridedant jas prie nepanaudotų kasmetinių atostogų; 8) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 9) teismo sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio nurodyti vykdyti skubiai; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino ieškovės B. A. atleidimą iš darbo UAB „Pozicija“ ofsetinės spaudos cecho meistrės pareigų nuo 2010 m. sausio 29 d. 2010 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 8-06 „Dėl B. A. atleidimo“ pagrindu pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą neteisėtu ir laikė darbo sutartį nutraukta DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 421,21 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta, atskaičius mokesčius), 874,12 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atleidžiant iš darbo (suma nurodyta, atskaičius mokesčius), 11 144,84 Lt išeitinę išmoką (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių), 1 295,33 Lt (suma nurodyta, atskaičius mokesčius) dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2010 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo priėmimo – 2011 m. kovo 14 d., ir nuo 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Sprendimo dalį dėl 2 228,45 Lt (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo iš UAB „Pozicija“ ieškovės B. A. naudai nukreipė vykdyti skubiai, taip pat priteisė iš atsakovo 992,46 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

8Teismas konstatavo, kad darbdavys, 2009 m. liepos 23 d. gavęs ieškovės Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos (toliau – Tarnyba) išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, atleido ieškovę pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, kadangi įstatymu yra nustatyta, kad jeigu Tarnybos išvadoje nustatyta, kad darbuotojas negali dirbti iki tol dirbto darbo, nepriklausomai nuo darbdavio ir darbuotojo valios ir norų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo perkėlimo (jo sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą. Pasak teismo, darbo, kurio ieškovė negalėtų dirbti pagal 2009 m. gegužės 19 d. tarnybos pateiktą išvadą, ieškovė pagal 2005 m. vasario 1 d. sutartį niekada nedirbo, t. y. tarnybos nustatyti apribojimai nesusiję su ieškovės darbo sutartimi sulygto darbo pobūdžiu ir funkcijomis, todėl pripažino, kad darbo sutartį atsakovas su ieškove nutraukė DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9Teismas nustatė, kad darbo sutartimi ieškovei buvo sulygta mokėti kintamą darbo užmokestį nuo 1 200 Lt iki 1 600 Lt (darbo sutarties 1.2 p.). 2007 m. rugsėjo 28 d. darbdavio įsakymu ,,Dėl atlyginimų už darbą nustatymo“ ieškovei buvo nustatyta mokėti priedą prie pareiginio atlyginimo – 897 Lt. Nei darbo sutartimi, nei 2005 m. sausio 3 d. įsakymu ,,Dėl kintamo atlyginimo mokėjimo“ Nr. 8-01A nebuvo aptarta priedų mokėjimo sistema ar tvarka. Teismui ieškovė paaiškino, jog ji visada gaudavo 2 177 Lt dydžio darbo užmokestį, tačiau tik 2007 m. rugsėjo 28 d. viso darbo užmokesčio mokėjimas buvo įformintas. Su 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu ieškovė nebuvo supažindinta, ką pripažino ir pats darbdavys (CPK 187 str.). Teismui buvo pateikti du tos pačios dienos, tuo pačiu klausimu, priimti tuo pačiu numeriu, bet skirtingo turinio 2010 m. sausio 4 d. įsakymai dėl 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymo ,,Dėl atlyginimų už darbą nustatymo“, kuriais darbdavys nurodė panaikinąs 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymą ,,Dėl atlyginimų už darbą nustatymo“. Minėtų 2010 m. sausio 4 d. dviejų įsakymų analizė rodo, kad 2010 m. sausio 4 d. įsakyme nurodyta, kad panaikinamas 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 8-54BA, įsakymo 1-oje dalyje nurodant, kad pripažįstamas negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas dalyje, nustatančioje B. A. darbo užmokestį, kitame 2010 m. sausio 4 d. įsakyme nurodyta, kad pripažįstamas negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas „Dėl atlyginimų už darbą nustatymo“. Anot teismo, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės darbo užmokestis nuo 2007 m. rugsėjo 28 d. buvo 2 177 Lt (1 600 Lt + 897 Lt), todėl vienašališkai darbdavys pakeisti darbo užmokesčio dydžio DK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu negalėjo. Darbdavio argumentus, kad tai buvo ne darbo užmokesčio padidinimas, o priedas prie atlyginimo, teismas pripažino neįrodytais, pažymėjęs, kad nei ieškovės darbo sutartyje skiltyje darbo užmokestis nuorodų apie priedus, nei vidaus tvarkos taisyklėse, nei meistro pareiginiuose nuostatuose nebuvo nustatyta (DK 95 str. 3 d.). Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teismas pripažino, kad darbdavys nepagrįstai nuo 2010 m. sausio 4 d. sumažino ieškovei darbo užmokestį nuo 2 177 Lt iki 1 600 Lt, dėl ko pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti jai 421,21 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimo sumą (suma nurodyta, atskaičius mokesčius (1 683,71 Lt – 1 262,50 Lt). Tais pačiais argumentais teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimo priteisimo – 874,12 Lt (suma nurodyta, atskaičius mokesčius) (89 kalend. dienos x 0,7) x 105,14 Lt (vienos darbo dienos užmokestis ((1 187,45 Lt + 2 177 Lt) / 32 darbo dienų), 6 550,16 Lt – 5 400,68 Lt) (DK 141 str.).

10Be to, teismas, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, ieškovei iš darbdavio priteisė 5 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 11 144,84 Lt ((2 177 Lt (2010 m. sausio mėn.) + 1 187,45 (2009 m. gruodžio mėn.)) / 32 darbo dienų x 21,2 koef. x 5 mėn.) (DK 140 str. 1 d. 5 p.).

11Teismas taip pat priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kurio dydis yra 1 295,33 Lt (suma nurodyta, atskaičius mokesčius, jos dydį sudaro neišmokėta darbo išmokų suma atleidimo dieną – 421,21 Lt + 874,12 Lt), skaičiuotinos laikotarpiu kas mėnesį nuo 2010 m. sausio 29 d. iki 2011 m. kovo 14 d. ir nuo 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (DK 141 str. 3 d.).

12Ieškovės reikalavimo priteisti 132,85 Lt delspinigių už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. teismas netenkino, nurodęs, kad delspinigiai priteisiami už ne laiku išmokėtą darbo užmokestį tol, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai, todėl po 2010 m. sausio 29 d. delspinigiai negali būti skaičiuojami, o už 2007-2009 metų laikotarpį delspinigius atsakovas ieškovei sumokėjo.

13Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 17 176,16 Lt darbo užmokestį DK 176 straipsnio 2 dalies pagrindu už 60,9 darbo dienų kasmetinių atostogų uždelsimo laiką už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 26 d. pridedant jas prie nepanaudotų kasmetinių atostogų. Teismas nurodė, kad DK 176 straipsnio 2 dalis taikoma tuo atveju, kai darbo santykiai dar nėra nutrūkę, tuo tarpu, nutrūkus darbo santykiams, darbuotojas turi teisę reikalauti išmokų, numatytų DK 141 straipsnyje.

14Be to, teismas nustatė, kad darbdavio iniciatyva darbe buvo sudaryta įtempta situacija, kuri sąlygojo ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmą ir neužtikrinimą savo ateitimi, įvertinęs ieškovės amžių (iki pensijos buvo likę tik keleri metai), tai, kad ieškovė į darbą 2009 m. gruodžio mėnesį grįžo ne tik po atostogų, bet ir po ligos, elementarių gero elgesio taisyklių iš darbdavio pusės nepaisymą, teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškovę patyrus neturtinę žalą, kurios dydį teismas, atsižvelgęs, jog ieškovė buvo atleista praėjus pusantro mėnesio, įvertino apytikriai 2 ieškovės atlyginimų dydžiu, kas sudaro 4 000 Lt sumą.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16Ieškovė B. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 17 176,16 Lt kompensacijos už darbo užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimo uždelsimo laiką priteisimo DK 176 straipsnio 2 dalies pagrindu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo 17 176,16 Lt darbo užmokestį (suma išmokėjimui) už 228,9 darbo dienas kasmetinių atostogų uždelsimo laiką už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 1 d. (t. y. už 2007, 2008 ir 2009 m.), pridedant jas prie nepanaudotų kasmetinių atostogų, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, ir išspręsti šį klausimą iš esmės, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Pozicija“ ieškovės naudai priteisiama 2 228,45 Lt (neatskaičius mokesčių) arba 1 693,28 Lt (mokesčius atskaičius) dydžio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2011 m. kovo 14 d.), ir nuo 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o taip pat panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria teismas nemotyvuotai sumažino ieškovei iš atsakovo priteisiamą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą ir išspręsti šį klausimą iš esmės, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Pozicija“ ieškovės naudai priteisiama 2 250 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

171. DK 176 straipsnis nenustato darbuotojui pareigos reikalauti, kad darbdavys pratęstų atostogas tiek dienų, kiek buvo pavėluota sumokėti už kasmetines atostogas, todėl darbuotojui, nepasinaudojus savo teise reikalauti kasmetinių atostogų pratęsimo, pratęstų atostogų laikas turėtų būti pridedamas prie nepanaudotų kasmetinių atostogų laiko.

182. Teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas atsiranda kartu su darbo santykių pabaiga, todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė kompensacijos už nepanaudotas atostogas galėjo reikalauti, iki ją su atsakovu siejo darbo santykiai. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio sumą už kasmetinių atostogų uždelsimo laiką yra reikalavimas, kylantis iš DK 141 straipsnyje numatytos darbdavio pareigos visiškai atsiskaityti su iš darbo atleidžiamu darbuotoju. DK 177 straipsnyje numatyta darbuotojo teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas įgyvendinama remiantis DK 141 straipsniu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutrūkus darbo santykiams, ieškovė negali reikalauti kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 176 str., 177 str.).

193. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo ir dviprasmiškai nustatė ieškovės vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovės vidutinis darbo užmokestis už skaičiuojamąjį laikotarpį yra 2 228,45 Lt (neatskaičius mokesčių) arba 1 693,28 Lt (mokesčius atskaičius).

204. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kad ieškovės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti būtų priteisęs iš dalies, nepaaiškino, kodėl vietoje 2 250 Lt priteisia tik 2 000 Lt. Ieškovės pagrindiniai reikalavimai, susiję su atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu, buvo visiškai patenkinti, todėl jos patirta išlaidų advokato pagalbai suma turėtų būti atlyginta visiškai.

21Atsakovas UAB „Pozicija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

221. Ieškovė nurodo netinkamą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokesčio dydį ir dėl to neteisingai skaičiuoja jai priklausančias kompensacijas.

232. Apeliantei nepasinaudojus savo teise pratęsti atostogas, darbdavys neprivalo jai mokėti jokių kompensacijų už uždelsimo sumokėti atostoginius laiką, tačiau vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi UAB „Pozicija“ atsiranda prievolė ieškovei už uždelstą darbo užmokesčio sumokėjimo laiką apskaičiuoti ir sumokėti delspinigius, ką ji ir yra padariusi. Taigi apeliantės reikalavimas priteisti 17 176,16 Lt už atostogų uždelsimo laiką, pridedant jas prie nepanaudotų kasmetinių atostogų, yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas.

243. Teismas teisingai nurodė priteistino užmokesčio sumą – 1 295,33 Lt, kurią sudaro neišmokėtų darbo išmokų suma atleidimo dieną – 421,21 Lt + 874,12 Lt (kompensacija už nepanaudotas atostogas), tačiau teismas šias sumas skaičiavo ne nuo sutarto su apeliante darbo sutartimi 1 600 Lt atlyginimo, o nuo 2 177 Lt sumos. Atsakovas sutinka su teismu dėl paskaičiavimo metodikos, tačiau nesutinka, kad teismas visas išmokas skaičiavo nuo 2 177 Lt dydžio atlyginimo, o ne pagal darbo sutartimi sulygto 1 600 Lt atlyginimo.

254. Teismo sprendimu apeliantės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, todėl teismo sprendimas priteisti apeliantės naudai 2 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti yra teisėtas ir teisingas, be to, jis atitinka CPK 98 straipsnio nuostatas.

26Atsakovas UAB „Pozicija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą dalyje, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys būtų atmestas visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

271. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovės dirbamas darbas buvo susijęs su 2009 m. gegužės 19 d. Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos (toliau – Tarnyba) išvadoje minimais rizikos veiksniais, t. y. buvo dirbamas pamainomis, viršvalandžiais, buvo tiesiogiai susijęs su fiziniu krūviu.

282. Nuo to momento, kai darbdavys sužino apie tai, kad jo įmonėje dirba darbuotojas, kuriam nustatytas dalinis darbingumas ir rekomenduojama nepilna darbo dienos trukmė, o darbuotojas nesilaiko Tarnybos jam nustatytų rekomendacijų, darbdavys negali nekeisti pirminės darbo sutarties sąlygų ir tęsti darbo santykių su ieškovu pagal pirminės darbo sutarties sąlygas. 2010 m. sausio 19 d. atsakovas DK 273 straipsnio 1 dalies pagrindu raštu pasiūlė ieškovei pakeisti darbo pobūdį ir pereiti dirbti į ofseto cechą brošiūruotojos pareigoms. Būtent šioje darbo vietoje atsakovas galėjo užtikrinti ieškovei Tarnybos rekomenduojamas darbo sąlygas: nedirbti pamaininio darbo, vengti ergonominių rizikos faktorių, nedirbti pilnos darbo dienos ar darbo savaitės. Ieškovei atsisakius pakeisti darbą ir dirbti sutrumpintu 6 valandų darbo laiku, atsakovas negalėjo užimamai pareigybei taikyti nepilnos darbo dienos arba darbo savaitės, kadangi meistro darbas yra dirbamas 8 darbo valandas ir yra pamaininis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė ir neįvertino tos esminės aplinkybės, kad atleidžiant darbuotoją pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą darbdavys dėjo maksimalias pastangas neįgaliu tapusį darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą, tačiau šiam atsisakius, darbuotoją perkelti į kitą darbą nebuvo galimybės.

293. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šie įrodymai: įmonės vidaus tvarkos taisyklės, ieškovės pareiginiai nuostatai, darbuotojų darbo grafikai, liudytojų parodymai. Iškviesti liudytojai L. L., D. M., A. V. S. patvirtino, kad įmonėje, sutinkamai su jos vidaus tvarkos taisyklėmis, nustatytas dviejų pamainų darbas, dalyvaujant gamybos meistrui kiekvienoje pamainoje. Tačiau vertindamas pateiktus įrodymus teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes savo sprendimą grindė grynai formaliais, išimtinai ieškovei naudingais argumentais, nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir pažeidė atsakovo teisę į tinkamą procesą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad: pirma, visi įmonėje dirbusieji darbuotojai su vidaus tvarkos taisyklėmis ir saugos instrukcijomis buvo supažindinti pasirašytinai, tame tarpe ir ieškovė, antra, vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja visos įmonės veiklą, o ne atskirų jos darbuotojų funkcijas, todėl jeigu įmonėje nustatytas pamaininis darbas, pamaininį darbą dirba visi jos darbuotojai, kurie betarpiškai susieti su gamyba, trečia, darbo apskaitos žiniaraščiai nėra tas dokumentas, kuriame atsispindi, kas ir kokioje pamainoje dirbo, ketvirta, spaustuvėje yra sudaromas vieningas pamainų darbo grafikas, kuriame įvardijami darbuotojai ir meistrai, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti pamainų darbo grafikai už 2009 m. gruodį ir 2010 m. sausio mėnesius, tačiau teismas nepagrįstai juos atmetė, penkta, jokiais norminiais aktais, tame tarpe ir darbo sutartimi, nėra aptariama sąlyga, kad darbuotojas yra priimamas dirbti tik pirmai, ar tik antrai pamainai, kaip organizuojamas gamybos procesas įmonėje, nustato vidaus tvarkos taisyklės, šešta, darbuotojo pareiginiai nuostatai – tai dokumentas, kuriuo apibrėžiamos pagrindinės pareigybės funkcijos, tai netapatu instrukcijai, kuria nustatoma veiksmų seka: ką ir kaip paimti, kur nunešti ir kaip padėti, septinta, ieškovė, darbdaviui pateikdama Tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, siekė, kad jai būtų sudarytos tokios sąlygos, kokios yra nurodytos šioje išvadoje, t. y. kad jai nereikėtų dirbti su fiziniais krūviais susijusio pamaininio, viršvalandinio ar naktinio darbo.

304. Teismas, pažeisdamas bylos įrodymų vertinimo taisykles, padarė prieštaringas, viena kitai prieštaraujančias išvadas.

315. Teismas darbdavio pastangas sudaryti darbuotojui atitinkamą galimybę likti dirbti pas darbdavį įvertino kaip psichologinį smurtą prieš ieškovę, o ne kaip sąžiningai ir dorai atliktą pareigą.

326. Teismas neįvertino atsakovo pastangų suteikti ieškovei galimybę dirbti lengvesnėmis sąlygomis ir vertino tai ne kaip kompromisinių sprendimų paieškas, o kaip spaudimą, darbdavio valios, nukreiptos darbuotojui atleisti iš darbo, apraiškas.

337. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad darbdavys norėjo ieškovę atleisti. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad pati ieškovė nenorėjo pasilikti darbe.

348. Darbo sutartimi buvo sulygta mokėti ieškovei kintamą darbo užmokestį nuo 1 200 Lt iki 1 600 Lt. Ieškovei skirtas laikinas priedas prie atlyginimo nebuvo aptartas darbo sutartyje, todėl tiek jo skyrimas, tiek nuėmimas yra sietini tik su darbdavio valia ir DK 95 straipsnio 3 dalies, DK 230 straipsnio, 122 straipsnio reikalavimai šiuo atveju negali būti taikomi. Taigi teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovės darbo užmokestis sumažintas neteisėtai ir tuo pagrindu darbo užmokestį, kompensacijas ir kitas išmokas skaičiavo nuo 2 177 Lt dydžio atlyginimo, o ne pagal darbo sutartimi sulygto maksimalaus 1 600 Lt dydžio atlyginimo.

359. Pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščius procesinių terminų pažeidimus (CPK 7 str. 1 d., 228 str. 2 d., 229 str., 413 str. 1-2 d.), vien tik parengiamiesiems posėdžiams buvo skirta virš 300 dienų.

3610. Teismas neatsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų, būtinų įvertinti priteisiant neturtinę žalą, visumą ir nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, nors priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės sveikatos pablogėjimo neįrodytas.

37Ieškovė B. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

381. Nei 2005 m. vasario 1 d. darbo sutartis, nei Ofsetinės spaudos cecho meistro pareiginiai nuostatai (patvirtinti 2006 m. rugpjūčio 8 d.), nei Vidaus tvarkos taisyklės negali patvirtinti atsakovo teiginio, kad ieškovė dirbo pamainomis, o būtent – ne tik pirmą, bet ir antrą pamainą. Atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių kitų dokumentų (nei darbo laiko apskaitos žiniaraščių, nei meistrų darbo arba pamainų grafikų), taip pat negalėjo nurodyti, kaip kitaip galėtų patvirtinti savo teiginius, kad konkrečiai ieškovė (o ne apskritai įmonė) dirbo pamainomis ir dirbo viršvalandžius. Ieškovė niekada nėra gavusi papildomo apmokėjimo už viršvalandinį darbą, kas dar kartą patvirtina, kad ieškovė viršvalandžių nedirbo.

392. Teismas, objektyviai ir visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, teisingai juos įvertino ir nusprendė, kad ieškovės darbas nebuvo pamaininis, todėl atsakovo teiginiai, kad teismas neištyrė įrodymų ir aplinkybių darydamas išvadą, kad ieškovės darbas nebuvo pamaininis, yra atmestini kaip neteisingi ir nepagrįsti.

403. Atsakovo teiginys, kad ieškovė, 2009 m. liepos 23 d. pateikusi bendrovės administracijai išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pareikalavo sudaryti jai darbo sąlygas, kurios atitiktų išvadoje nurodytas, yra visiškai nauja aplinkybė, kurios atsakovas niekada neminėjo ir neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Be to, ši aplinkybė prieštarauja objektyvios tikrovės faktams, ieškovėms parodymams ir yra niekuo nepagrįsta, todėl laikytina neįrodyta.

414. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba 2010 m. vasario 4 d. rašte Nr. R-1101 (1.9) paaiškino, kad išvadoje nurodyta rekomendacinė dalis, susijusi su darbo laiku, darbdaviui tampa privaloma tik tuo atveju, kai neįgalus vadovaudamasis DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punko raštu paprašo darbdavio sutrumpinti darbo laiką, todėl nesant darbuotojo prašymo suteikti jam galimybę dirbti trumpesnį laiko tarpą, tokia rekomendacija darbdaviui negalioja.

425. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad ieškovės darbas buvo susijęs su fiziniais krūviais, buvo pamaininis su viršvalandžiais, todėl atsakovas neturi jokio pagrindo teigti, kad teismas neįvertino ar netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu.

436. 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 8-45A „Dėl B. A. darbo pobūdžio ir sąlygų“ ieškovės nedarbingumo laikotarpiu atsakovas vienašališkai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. sutrumpino ieškovės darbo savaitę ir nustatė mažesnio dydžio darbo užmokestį, ir apie tokį savo sprendimą ieškovės net neinformavo. Ieškovė, grįžusi į darbą, dirbo kaip įprastai 8 val. per dieną ir apie tokį atsakovo sprendimą sužinojo tik gavusi mažesnį darbo užmokestį. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip kompromisinių sprendimų ieškojimas. Tuo tarpu pasiūlyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsakovas pasiūlė išmokėti ieškovei trijų dydžių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją vietoje ieškovei priklausančios penkių dydžių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Be to, žodžiu ieškovei paaiškino, kad kompensacija bus skaičiuojama ne nuo ieškovės įprasto darbo užmokesčio, bet nuo 800 Lt atlyginimo. Tokio pasiūlymo negalima pavadinti naudingesniu ieškovei, nes jis pablogina darbuotojo padėtį, nustatytą DK. Be to, tiek ieškovės, tiek liudytojos D. M. parodymai patvirtina, kad atsakovo ieškovei siūlomas brošiūruotojos darbas buvo trijų pamainų ir jį dirbo trys brošiūruotojos, todėl atsakovo teiginiai apie siūlymą ieškovei jos sveikatos būklę atitinkančio darbo, yra nesąžiningi ir neteisingi.

447. Darbdavys nustatė ieškovei 2 177 Lt atlyginimą ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šias aplinkybes nustatė, ištyręs byloje esančius įrodymus.

458. Neturėdamas ieškovės sutikimo atsakovas negalėjo sumažinti ieškovės darbo užmokesčio (DK 120 str. 3 d.). Be to, ne vėliau kaip prieš mėnesį atsakovas privalėjo raštu pranešti darbuotojams apie numatomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas (DK 203 str.), tačiau to nepadarė.

469. Atsižvelgiant į DK 186 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, ieškovei teismo priteistų išmokų skaičiavimui nėra reikšminga aplinkybė, ar mokama atlyginimo dalis, viršijanti darbo sutartyje nustatytą maksimalią 1 600 Lt sumą, yra laikinas priedas ar atlyginimo padidinimas, nes ieškovė 2 177 Lt sumą oficialiai gaudavo nuo 2007 m. rugsėjo 28 d., t. y. pastaruosius trejus metus iki atleidimo, ir tai patvirtina banko sąskaitos išrašai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys vienašališkai pakeisti ieškovės darbo užmokesčio DK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu negalėjo, todėl nepagrįstai nuo 2010 m. sausio 4 d. sumažino ieškovei darbo užmokestį nuo 2 177 Lt iki 1 600 Lt. Taip pat teisingi ir pagrįsti pirmosios instancijos teismo ieškovei priklausančių kompensacijų skaičiavimai (tiek, kiek jie nėra ginčijami ieškovės apeliaciniu skundu).

4710. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. sausio 29 d. ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą. Teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodo, kad spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įvertino tiek faktines bylos aplinkybes, tiek liudytojų parodymus, ir nustatęs priežastinį ryšį, kad būtent atsakovo veiksmai sąlygojo ieškovės patirtus vidinius išgyvenimus, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

51Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kurie sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, pagrįstai sprendė, jog ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė iš darbo buvo atleista DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu, be to, teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį, dėl ko egzistuoja pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

52Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

53Nors ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti, jog ieškovė iš darbo buvo atleista DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu ir pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai, taikytinas alternatyvus ieškovės teisių gynubos būdas.

54Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar yra pagrindas darbuotojo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas. Bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko: nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Teismas gali keisti ieškinio dalyką bylose dėl grąžinimo į darbą, jeigu nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d.). Aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties – darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti – egzistavimas nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes, nesuabsoliutinant nė vienos iš ginčo šalių pozicijos bei interesų. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs – DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. AB aviakompanija ,,Lietuvos avialinijos“, bylos Nr. 3K-3-178/2005; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-3-333/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VĮ Mažeikių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-231/2007; 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-117/2010).

55Kadangi ieškovė nepageidauja būti grąžinta į pirmesnį darbą, teisėjų kolegija taiko alternatyvų ieškovės teisių gynybos būdą, numatytą DK 297 straipsnio 4 dalyje. DK 297 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

56DK 140 straipsnio 1 dalis nustato, jog nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, teisingai nusprendė, kad ieškovei, kuri buvo neteisėtai atleista iš darbo, priklauso penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, jai išmokėjo dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, konstatuoja, jog ieškovei pirmosios instancijos teismo priteista penkių mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mažinama iki trijų mėnesių, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, ieškovei priteisinat 6 686,90 Lt išeitinę išmoką (suma nurodyta, neatskaičius mokesčių).

57Kadangi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nepagrįstai taikė DK 129 straipsnyje numatytus atleidimo iš darbo sukeliamus teisinius padarinius, teisėjų kolegija daro išvadą, jog taikant alternatyvų ieškovės pažeistų teisių gynybos būdą, pakeičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei priteistas vidutinio mėnesinio darbo užmokestis už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos – 2010 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo priėmimo – 2011 m. kovo 14 d., priteisiant ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2010 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

58Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 17 176,16 Lt kompensacijos už darbo užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimo uždelsimo laiką priteisimo DK 176 straipsnio 2 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pačiai apeliantei iki darbo santykių nutraukimo momento nepasinaudojus savo teise pratęsti atostogas tuo metu, kai ji dar dirbo atsakovo įmonėje, darbdavys, nutrūkus darbo santykiams, neprivalo ieškovei sumokėti jokių kompensacijų už uždelsimo sumokėti atostoginius laiką, nes ieškovei neišėjus atostogų, atostoginiai ir neturėjo būti skaičiuojami, taigi nesant pareigos darbdaviui išmokėti darbuotojui atostoginius, jam neatsiranda ir pareiga mokėti kompensaciją už darbo užmokesčio už kasmetines atostogas mokėjimo uždelsimo laiką. Tačiau vadovaujantis DK 207 straipsnio 1 dalimi darbdaviui atsiranda prievolė ieškovei už uždelstą darbo užmokesčio sumokėjimo laiką apskaičiuoti ir sumokėti delspinigius, ką atsakovas ir yra padaręs. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės prašoma taikyti DK norma, reglamentuojanti kasmetinių atostogų apmokėjimą, taikoma tik tuo atveju, jei darbo santykiai dar nėra nutrūkę. Nagrinėjamu atveju, darbo santykiai tarp šalių yra pasibaigę, todėl ieškovė turi teisę reikalauti tik išmokų, numatytų DK 141 straipsnyje, kuomet darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. Toks reguliavimas yra numatytas DK, kurio 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 177 str. 2 d.). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, įstatymų leidėjas aiškiai atribojo kasmetinių atostogų suteikimą ir apmokėjimą galiojant darbo santykiams ir šiems santykiams pasibaigus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimą atmetė.

59Ieškovė taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Nurodo, kad iš atsakovo ieškovės naudai turėjo būti priteista 2 228,45 Lt (neatskaičius mokesčių) arba 1 693,28 Lt (mokesčius atskaičius) dydžio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo dienos (2010 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo priėmimo (2011 m. kovo 14 d.), ir nuo 2011 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nors, kaip jau buvo minėta, ieškovė netinkamai traktuoja pravaikštos terminą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pateiktu vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimu (ieškovė buvo atleista 2010 m. sausio 29 d., t. y. paskutinę mėnesio dieną, todėl vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamąjį laikotarpį sudaro 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiai, o taip pat 2010 m. sausio mėnuo; ieškovė per skaičiuojamąjį laikotarpį dirbo 32 darbo dienas ir uždirbo 3 364,45 Lt, t. y. 105,14 Lt per 1 darbo dieną (3 36,45 Lt/32 d. d. ? 105,14 Lt); esant penkių darbo dienų savaitei, metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,2, todėl ieškovės vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydis yra 2 228,45 Lt (105,14 Lt * 21,2 ? 2 228,45 Lt), todėl šioje dalyje pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdamas ieškovei 1 693,28 Lt (suma nurodyta, atskaičius mokesčius) dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2010 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

60Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apieliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai sumažino ieškovei iš atsakovo priteisiamą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, todėl teismo sprendimas priteisti apeliantės naudai 2 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti yra teisėtas ir teisingas, proporcingas ir atitinkantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir principus.

61Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

62Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ieškovę iš darbo atleido DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Šioje DK normoje suformuluota imperatyvaus pobūdžio taisyklė, pagal kurią darbo sutartis be įspėjimo turi būti nutraukta tuo atveju, kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą dėl savo sveikatos būklės negali toliau eiti pareigų ar dirbti darbo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nepagrįstai rėmėsi šia norma, nes įstatymu yra nustatyta, kad jeigu Tarnybos išvadoje nustatyta, kad darbuotojas negali dirbti iki tol dirbto darbo, nepriklausomai nuo darbdavio ir darbuotojo valios ir norų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo perkėlimo (jo sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą. Tuo tarpu darbo, kurio ieškovė būtų negalėjusi dirbti atsižvelgiant į 2009 m. gegužės 19 d. Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos išvadą, ieškovė niekada nedirbo. Kadangi atsakovas neįrodė, jog ieškovė dirbo pamainomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės darbo pobūdis nebuvo susiję su Tarnybos išvadoje minimais rizikos veiksniais, kurie būtų galėję būti pagrindu atleisti ieškovę iš darbo DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nors atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB ,,Pozicija“ darbo grafikus pagal pamainas, kuriomis buvo dirbama įmonėje, tačiau šie grafikai neįrodo, jog būtent ieškovė iki atleidimo iš darbo 2010 m. sausio 29 d. būtų dirbusi pamaininį darbą, dėl ko darbdavys būtų turėjęs pareigą siūlyti ieškovei kitas pareigas ar atleidimą iš darbo. Kad ieškovė, būdama ofsetinės spaudos cecho meistre, nedirbo pamaininio darbo, patvirtina ir darbo sutarties, meistro pareiginių nuostatų analizė, liudytojo A. V. S. parodymai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančių įrodymų visetą. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Taigi atsižvelgdama į faktiškai tarp šalių susiklosčiusius santykius, byloje esančių įrodymų visetą, o taip pat įrodinėjimo naštos darbo bylose paskirstymo taisyklę, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovės atkleidimo iš darbo metu egzistavo visos tokiam atleidimui būtinos sąlygos, o kartu ir DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas atleidimo iš darbo pagrindas.

63Kita vertus, atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2009 m. gegužės 19 d. Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos išvada ieškovės atžvilgiu buvo privalomojo pobūdžio, todėl atsakovas turėjo pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad įgyvendinti tarnybos pateiktas rekomendacijas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas netinkamai traktuoja išvados privalomąjį pobūdį, nes Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba 2010 m. vasario 4 d. rašte Nr. R-1101 (1.9) paaiškino, kad išvadoje nurodyta rekomendacinė dalis, susijusi su darbo laiku, darbdaviui tampa privaloma tik tuo atveju, kai neįgalus asmuo, vadovaudamasis DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punktu, raštu paprašo darbdavio sutrumpinti darbo laiką. Tuo tarpu nesant darbuotojo prašymo suteikti jam galimybę dirbti trumpesnį laiko tarpą, tokia rekomendacija darbdaviui negalioja. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pati ieškovė, pateikdama Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos išvadą, paprašė palengvinti jai darbo sąlygas, tačiau šiuos atsakovo teiginius paneigia ieškovės paaiškinimai ir nuosekli pozicija viso bylos nagrinėjimo metu.

64Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo pastangų suteikti ieškovei galimybę dirbti lengvesnėmis sąlygomis ir vertino tai ne kaip kompromisinių sprendimų paieškas, o kaip spaudimą, darbdavio valios, nukreiptos darbuotojui atleisti iš darbo, apraiškas. 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 8-45A „Dėl B. A. darbo pobūdžio ir sąlygų“ ieškovės nedarbingumo laikotarpiu atsakovas vienašališkai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. sutrumpino ieškovės darbo savaitę ir nustatė mažesnio dydžio darbo užmokestį, ir apie tokį savo sprendimą ieškovės net neinformavo. Ieškovė, grįžusi į darbą, dirbo kaip įprastai 8 val. per dieną ir apie tokį atsakovo sprendimą sužinojo tik gavusi mažesnį darbo užmokestį. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip kompromisinių sprendimų ieškojimas. Tuo tarpu pasiūlyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu atsakovas pasiūlė išmokėti ieškovei trijų dydžių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją vietoje ieškovei priklausančios penkių dydžių vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Be to, žodžiu ieškovei paaiškino, kad kompensacija bus skaičiuojama ne nuo ieškovės įprasto darbo užmokesčio, bet nuo 800 Lt atlyginimo. Taigi teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog tokio darbdavio pasiūlymo negalima pavadinti naudingesniu ieškovei, nes jis pablogina darbuotojo padėtį, nustatytą DK. Be to, tiek ieškovės, tiek liudytojos D. M. parodymai patvirtina, kad atsakovo ieškovei siūlomas brošiūruotojos darbas buvo trijų pamainų ir jį dirbo trys brošiūruotojos, todėl atsakovo teiginiai apie siūlymą ieškovei jos sveikatos būklę atitinkančio darbo, yra nesąžiningi ir neteisingi.

65Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal susiformavusią teismų praktiką nereikalaujama, kad Tarnybos išvadoje būtų įvardytas draudimas dirbti iki tol darbuotojo konkrečiai dirbtą darbą. Svarbu, kad pagal Tarnybos išvadoje pateiktus darbuotojui nurodytus darbo funkcijų apribojimus būtų galima aiškiai ir neabejotinai suprasti, jog darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar dalies jų, dėl kurių atlikimo su darbuotoju buvo sudaryta darbo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2011). Kaip jau buvo minėta, byloje nėra nustatyta, kad ieškovė nebūtų galėjusi dirbti darbo, kuris buvo sulygtas darbo sutartyje, t. y. atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad ieškovės darbas buvo susijęs su fiziniais krūviais, buvo pamaininis su viršvalandžiais, kas būtų pagrindas svarstyti jos atleidimą iš darbo.

66Apeliaciniame skunde atsakovas tai pat nurodo, kad darbo sutartimi buvo sulygta mokėti ieškovei kintamą darbo užmokestį nuo 1 200 Lt iki 1 600 Lt, o priedas, kurį gaudavo ieškovė, buvo laikinas, ir nebuvo aptartas darbo sutartyje, todėl tiek jo skyrimas, tiek nuėmimas yra sietini tik su darbdavio valia ir DK 95 straipsnio 3 dalies, taigi DK 230 straipsnio, 122 straipsnio reikalavimai šiuo atveju negali būti taikomi, atitinkamai, darbo užmokestis, kompensacijos ir kitos išmokos turi būti skaičiuojamos ne nuo 2 177 Lt dydžio atlyginimo, o nuo pagal darbo sutartimi sulygto maksimalaus 1 600 Lt dydžio atlyginimo. Teisėjų kolegija atmeta šį atsakovo argumentą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, nors ir ieškovei buvo sulygta mokėti kintamą darbo užmokestį nuo 1 200 Lt iki 1600 Lt (darbo sutarties 1.2 p.), tačiau 2007 m. rugsėjo 28 d. darbdavio įsakymu ,,Dėl atlyginimų už darbą nustatymo“ ieškovei buvo nuspręsta mokėti priedą prie pareiginio atlyginimo – 897 Lt.

67Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 6 punkte nustatyta, jog apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: pirma, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis; antra, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Aprašo 3 punktas nustato, jog į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius; padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais; priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse. Taigi nežiūrint į tai, kad priedas prie atlyginimo iš tiesų priklauso nuo darbdavio valios, tačiau teisės aktų, reglamentuojančių vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, nuostatos įpareigoja į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuoti ir priedą prie atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ieškovės vidutinį darbo užmokestį įskaičiavo ir priedą prie pareiginio atlyginimo. Juolab, kad ir pats darbdavys, skaičiuodamas išeitinę išmoką ieškovei, pripažino, kad ieškovei priklauso išeitinė išmoka už du mėnesius, t. y. 4 354 Lt (2 177 Lt * 2 mėn.), kas rodo, jog atsakovas į vidutinį ieškovei priklausantį darbo užmokestį įskaičiavo priedą prie pareiginio atlyginimo. Taigi nors atsakovas įrodinėja, jog 2010 m. sausio 4 d. įsakymu, 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas, kuriuo ieškovei buvo paskirtas priedas prie pareiginės algos, buvo panaikintas, tačiau neinformavęs ieškovės darbdavys vienašališkai pakeisti darbo užmokesčio dydžio DK 95 straipsnio 3 dalies pagrindu negalėjo, be to, ne vėliau kaip prieš mėnesį atsakovas privalėjo raštu pranešti darbuotojams apie numatomas naujas darbo apmokėjimo sąlygas (DK 203 str.), tačiau to nepadarė, todėl galiojant minėtam įsakymui, pirmosios instancijos teismas, neturėjo pagrindo kitaip apskaičiuoti vidutinio ieškovės darbo užmokesčio.

68Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nurodomi pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai pažeidimai, tačiau sprendžia, jog šiuo pagrindu naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

69Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su sprendimo dalies dėl neturtinės žalos priteisimo ginčijimu ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius santykius, ieškovės išgyvenimus, amžių, darbdavio elgesį, pagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, o taip pat teisingai nustatė neturtinės žalos dydį, todėl šioje dalyje, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, palieka pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

70Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

71Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą.

72Taikyti alternatyvų ieškovės B. A. pažeistų teisių gynybos būdą.

73Laikyti, kad darbo sutartis su ieškove B. A. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

74Priteisti iš atsakovo UAB „Pozicija“ ieškovės B. A. naudai trijų mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 6 686,90 Lt , 1 693,28 Lt (suma nurodyta, atskaičius mokesčius) dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2010 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

75Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. ieškovė B. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas konstatavo, kad darbdavys, 2009 m. liepos 23 d. gavęs ieškovės... 9. Teismas nustatė, kad darbo sutartimi ieškovei buvo sulygta mokėti kintamą... 10. Be to, teismas, vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, ieškovei iš... 11. Teismas taip pat priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą... 12. Ieškovės reikalavimo priteisti 132,85 Lt delspinigių už pavėluotai... 13. Teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 17 176,16 Lt darbo... 14. Be to, teismas nustatė, kad darbdavio iniciatyva darbe buvo sudaryta įtempta... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 16. Ieškovė B. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1... 17. 1. DK 176 straipsnis nenustato darbuotojui pareigos reikalauti, kad darbdavys... 18. 2. Teisė į piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas... 19. 3. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai apskaičiavo ir dviprasmiškai... 20. 4. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kad ieškovės patirtas... 21. Atsakovas UAB „Pozicija“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį... 22. 1. Ieškovė nurodo netinkamą darbo sutartimi sulygtą darbo užmokesčio... 23. 2. Apeliantei nepasinaudojus savo teise pratęsti atostogas, darbdavys... 24. 3. Teismas teisingai nurodė priteistino užmokesčio sumą – 1 295,33 Lt,... 25. 4. Teismo sprendimu apeliantės reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, todėl... 26. Atsakovas UAB „Pozicija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1... 27. 1. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieškovės dirbamas darbas... 28. 2. Nuo to momento, kai darbdavys sužino apie tai, kad jo įmonėje dirba... 29. 3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti šie įrodymai: įmonės vidaus... 30. 4. Teismas, pažeisdamas bylos įrodymų vertinimo taisykles, padarė... 31. 5. Teismas darbdavio pastangas sudaryti darbuotojui atitinkamą galimybę likti... 32. 6. Teismas neįvertino atsakovo pastangų suteikti ieškovei galimybę dirbti... 33. 7. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad darbdavys norėjo ieškovę atleisti.... 34. 8. Darbo sutartimi buvo sulygta mokėti ieškovei kintamą darbo užmokestį... 35. 9. Pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščius procesinių terminų... 36. 10. Teismas neatsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų, būtinų... 37. Ieškovė B. A. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame... 38. 1. Nei 2005 m. vasario 1 d. darbo sutartis, nei Ofsetinės spaudos cecho... 39. 2. Teismas, objektyviai ir visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus... 40. 3. Atsakovo teiginys, kad ieškovė, 2009 m. liepos 23 d. pateikusi bendrovės... 41. 4. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnyba 2010 m. vasario 4 d. rašte Nr.... 42. 5. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną... 43. 6. 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 8-45A „Dėl B. A. darbo pobūdžio... 44. 7. Darbdavys nustatė ieškovei 2 177 Lt atlyginimą ir pirmosios instancijos... 45. 8. Neturėdamas ieškovės sutikimo atsakovas negalėjo sumažinti ieškovės... 46. 9. Atsižvelgiant į DK 186 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, ieškovei teismo... 47. 10. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. sausio 29 d. ieškovė... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 52. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų... 53. Nors ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti, jog ieškovė... 54. Nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus pripažinti atleidimą iš... 55. Kadangi ieškovė nepageidauja būti grąžinta į pirmesnį darbą, teisėjų... 56. DK 140 straipsnio 1 dalis nustato, jog nutraukus darbo sutartį, atleistam... 57. Kadangi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės atleidimą iš... 58. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 59. Ieškovė taip pat ginčija sprendimo dalį, kuria teismas netinkamai... 60. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apieliacinio skundo argumentą, jog... 61. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų... 62. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ieškovę iš darbo atleido DK 136... 63. Kita vertus, atsakovas nepagrįstai teigia, jog 2009 m. gegužės 19 d.... 64. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios... 65. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal susiformavusią... 66. Apeliaciniame skunde atsakovas tai pat nurodo, kad darbo sutartimi buvo sulygta... 67. Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir... 68. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo... 69. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su sprendimo dalies... 70. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 71. Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą.... 72. Taikyti alternatyvų ieškovės B. A. pažeistų teisių gynybos būdą.... 73. Laikyti, kad darbo sutartis su ieškove B. A. nutraukta teismo sprendimu nuo jo... 74. Priteisti iš atsakovo UAB „Pozicija“ ieškovės B. A. naudai trijų... 75. Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo dalį...