Byla 2S-86-368/2015

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje 2-1231-772/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko N. B. turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: N. B., R. B., antstolis A. L. ir Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau Šiaulių AVPK), ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija (toliau VMI) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama nustatyti, skolininko N. B. bendrosios sutuoktinių nuosavybės turto dalį, lygią ½ R. B. gaunamo darbo užmokesčio.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo netenkino. Nurodė, kad sutuoktinių santuoka nėra nutraukta arba nėra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo. Sprendė, kad skolininko skola kreditorei (valstybei) yra jo asmeninė prievolė, atsiradusi dėl asmeninių skolininko veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo jo sutuoktinė, ir ši prievolė nėra susijusi su šeimos poreikiais. Pažymėjo, kad skolininkas už šios prievolės įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu ir, teismo vertinimu, skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis nėra sutuoktinio ar sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą. Pabrėžė, kad skolininkas sutiko, jog sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį, apeliantas antstolis A. L. prašo teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą tenkinti. Atskirajame skunde teigiama, kad skolininko prievolės atsiradimo pobūdis ar pagrindas nėra bylos ginčo dalykas. Nurodoma, kad skolininko sutuoktinės iš darbo santykių gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Mano, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nepaneigė bendro turto dalių lygumo prezumpcijos. Apelianto vertinumu, tuo atveju, jei teismas nustatė, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas pareiškėjos prašymą turėjo tenkinti iš dalies, o ne atmesti.

8Atsiliepdama į atskirąjį skundą, pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prašo apelianto skundą tenkinti – panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir tenkinti jos prašymą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis nelaikytinas sutuoktinio ar sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą.

9Atsiliepdami į atskirąjį skundą, suinteresuoti asmenys N. B., R. B. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad Civilinio kodekso (toliau CK) nuostatos leidžia tam tikrais atvejais nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, jog skolininkas neprisideda prie bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo. Be to, R. B. faktiškai viena išlaiko tris mažamečius vaikus. Atkreipė dėmesį tai, kad skolininkas nurodė, jog atsisakė nuo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies nustatymo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

13Apelianto antstolio A. L. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

14Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atmesti pareiškėjos (kreditorės) pareiškimą dėl bendrojoje jungtinės nuosavybės skolininko turto dalies nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.

15Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintos, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

16Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininko piniginė prievolė kreditorei yra asmeninė, ir sprendė, jog ši prievolė nėra susijusi su šeimos poreikiais.

17Pirmosios instancijos teismas teisiniais argumentais nepagrindė savo išvadų, kad skolininko prievolė valstybei yra jo asmeninė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis vykdo Šiaulių AVPK 2013-03-12 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl 650,00 Lt baudos išieškojimo iš skolininko valstybei, atstovaujamai VMI. Iš minėto nutarimo turinio matyti, kad skolininkas (juridinio asmens vadovas) policijos pareigūnams nenurodė duomenų apie asmenį, kuris naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, N. B. ir R. B. įtraukti bendraatsakoviais individualios įmonės „Montela“ bankroto byloje (Šiaulių apygardos civilinė byla Nr. B2-225-267/2015), taip pat B. TŪB „EMO“ bankroto byloje (Šiaulių apygardos civilinė byla Nr. B2-226-368/2015). Nors šeimos ir įmonių teisės normose nenumatyta prezumpcijos, jog neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (dalyvio) sutuoktinis atsako už tokios įmonės prievoles vien dėl to, kad ši įmonė priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir iš jos veiklos gautos pajamos panaudojamos šeimos interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, ir aplinkybes, kad individuali įmonė yra šeimos verslas, įrodinėja kreditoriai, nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog skolininko prievolė valstybei yra jo asmeninė.

18Be to, šiuo atveju nebuvo ginčo dėl skolininko prievolės atsiradimo ir pagrindo, ir tai neturi didesnės teisinės reikšmes, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, kadangi pagal CPK 667 straipsnį, reglamentuojantį skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

19Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

20CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos).

21Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis nėra sutuoktinio ar sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra neteisingos.

22Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pritarė skolininko sutuoktinės nurodytoms aplinkybėms, jog skolininkas neprisideda prie bendrosios nuosavybės kūrimo, nedirba, negauna pajamų. Bylos duomenimis, skolininkas ir sutuoktinė turi nepilnamečių vaikų. Teismas pažymi, kad prieš tai nurodytos aplinkybės šiuo atveju gali būti teisiškai reikšmingos, sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra pagrindas atmesti kreditorės pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo, kadangi teisinis reglamentavimas suteikia teisę išieškotojai reikalauti nustatyti skolininko dalį, kad iš jos būtų galima išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis).

23Taigi nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ir jo sutuoktinė absoliučiai nebeveda bendro ūkio. Priešingai, skolininkas ir jo sutuoktinė nurodė, kad gyvena kartu. Be to, bendro ūkio vedimas negali būti sutapatinamas su skolininko darbine veikla ir išimtinai prisidėjimu prie šeimos (tarpusavio ir vaikų) išlaikymo, kadangi bendro ūkio vedimas ir kūrimas apima žymiai platesnius klausimus: buities, ūkio, kitus klausimus.

24Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25Taigi nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinio nepakankamas prisidėjimas prie bendro ūkio vedimo, gali būti kriterijais, į kuriuos atsižvelgdamas, esant poreikiui, pirmosios instancijos teismas galėtų nustatyti skolininkui mažesnę, dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, siekiant apsaugoti sutuoktinės, vaiko interesus (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

26Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

27Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Nutarė

29Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija (toliau VMI) kreipėsi į... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 7. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį,... 8. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, pareiškėja Valstybinės mokesčių... 9. Atsiliepdami į atskirąjį skundą, suinteresuoti asmenys N. B., R. B. prašo... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 11. teisiniai argumentai ir išvados... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Apelianto antstolio A. L. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies... 14. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta... 15. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininko piniginė prievolė... 17. Pirmosios instancijos teismas teisiniais argumentais nepagrindė savo išvadų,... 18. Be to, šiuo atveju nebuvo ginčo dėl skolininko prievolės atsiradimo ir... 19. Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme,... 20. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo... 21. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos... 22. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pritarė... 23. Taigi nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik nustačius realų tokio... 24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių... 25. Taigi nepilnamečių vaikų interesai, sutuoktinio nepakankamas prisidėjimas... 26. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir... 27. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad byla... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1... 29. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir... 30. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....