Byla 2-886-544/2010

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui, atsakovės atstovei E. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų L. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-886-544-10 pagal ieškovės BIĮ „Automobilių pervežimai“ ieškinį atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų L. S., dėl 53 976,44 Lt draudimo išmokos, metinių palūkanų priteisimo ir

Nustatė

4Ieškovė BIĮ „Automobilių pervežimai“ prašė priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ 53 976,44 Lt draudimo išmoką, 6 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-15 ieškovės darbuotojui L. S. vilkiku VOLVO, valst. Nr. COU 955/BM 298, pervežant užsakovo krovinį iškilo nenumatytų aplinkybių, dėl ko ieškovo savininkė priėmė sprendimą sukeisti ieškovo pervežamą krovinį su kito vilkiko kroviniu Prancūzijos mieste Metz, kad tretysis asmuo galėtų su Lietuvai skirtu kroviniu grįžti namo. Vežamų naujų automobilių užvedimo rakteliai buvo laikomi užrakintoje ir su įjungta signalizacija tralo kabinoje. Perkeliant automobilius suveikė L. S. vairuoto tralo kabinos signalizacija, po ko vienas iš perkrauti laukiančių automobilių VW Tiguan, vin. kodas WVGZZZ5NZ9W050784, buvo nuvarytas. Buvo rasta išlaužta tralo keleivio pusės durų spynelė ir pasigesta nuvaryto automobilio raktelių. Kadangi L. S. užsienio kalbomis nekalba, apie įvykį buvo informuotas vadybininkas, kuris įvykio aprašymą anglų kalba telefono žinute atsiuntė L. S., o šis pranešimą nuvežė į policiją. Policininkai pranešimą iš anglų kalbos išvertė į prancūzų kalbą. Vertėjo nebuvo, todėl L. S. pasirašė ant teksto nesuprasdamas jo turinio. Apie draudiminį įvykį atsakovė buvo informuota. Pervežimo užsakovas Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica, S. L. už pavogtą automobilį atlikdamas vienašalį įskaitymą nuo ieškovei skirto atlygio už atliktas pervežimo paslaugas išskaičiavo pavogto automobilio vertės 24 208 EUR patirtus nuostolius. Kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau buvo nurodyta, kad sprendimas nepriimtas, kol negauta visa informacija apie įvykį iš policijos. 2009-08-25 raštu Nr. 04-15C-52390 atsakovė informavo, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 str. 3 p. (kompensacija negalėtų būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio), vežėjo maksimali atsakomybė dėl prarasto dalies krovinio - automobilio VW Tiguan - sudaro 53 976,44 Lt (prarasto a/m bruto svoris sudaro 1 679,00 kg). Taip pat buvo pranešta, kad atsakovė priėmė sprendimą nutraukti žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos, kadangi teisėsaugos institucijoje nėra patvirtintas 2008-10-15 vagystės faktas, ieškovė pateikė neteisingus duomenis ir informaciją apie įvykio aplinkybes. Tačiau netikslumai galėjo atsirasti tik dėl to, kad L. S. nemokėjo užsienio kalbos. Atsakovė 2009-08-25 raštu 04-15C-52390 nurodė, kad maksimali atsakovo atsakomybė už prarastą krovinio dalį galėtų būti tik 53 976,44 Lt (15 632,65 EUR). Draudimo sutartis draudimo išmokos mokėjimo nesiejo su krovinio vagystės išaiškinimu ir kaltininko suradimu. Įvykis užregistruotas, teisėsaugos institucijos tyrimą atliko, kaltininko neišaiškino, todėl nėra pagrindo nemokėti atsakovei draudimo išmokos. Eksperto pranešime Nr. 090293 žalos atsiradimo priežastimi nurodyta tai, kad krovinio dalis iš didžiakrūvio automobilio priekabos buvo pavogta nenustatytų nusikaltėlių nenustatytoms aplinkybėms ir kad šis pranešimas nenulemia šalių atsakomybės laipsnio. Todėl šis ekspertų pranešimas negali būti pagrindiniu įrodymu byloje. L. S. neatliko jokių vairuotojui draudžiamų veiksmų, nenutolo nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų gelbėjimo priemonių, sustojimas buvo neišvengiamas, nes iškilo būtinybė sukeisti krovinius, sustojimo aikštelėje buvo įrengta vaizdo kamera, o jei vaizdo įrašas nepadėjo, tai trečiojo asmens kaltės nėra (b. l. 2-4, 140-142).

5Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarp šalių tikrai buvo sudaryta draudimo sutartis. Joje yra numatyta besąlyginės 1500,00 Lt franšizės suma pretenzijoms dėl vežamų automobilių, todėl ši suma turi būti atimama nuo apskaičiuotos (nustatytos) galutinės draudimo išmokos sumos. Pagal bylos įrodymus ir CMR konvencijos nuostatas maksimali atsakomybė dėl prarasto krovinio dalies šiuo atveju galėjo būti tik 53 976,44 Lt. Nurodė, jog 2008-10-23 gavo ieškovės pranešimą apie 2008-10-15 įvykį. 2008-12-31, 2009-01-22, 2009-02-11, 2009-04-08 raštais kreipėsi į Prancūzijos teisėsaugos instituciją prašydama pateikti informaciją bei dokumentus, būtiną tolimesniam žalos bylos administravimui dėl 2008-10-15 įvykio pripažinimo draudžiamuoju. 2009-01-23 pateikė raštą Prancūzijos Wolkswagen grupės įmonei, iš kurios 2009-02-10 gavo papildomus duomenis ir dokumentus. 2009-05-06 UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į LR Ambasadą Prancūzijos Respublikoje prašydama padėti gauti atsakymą į išsiųstus užklausimus. 2009-05-25 pateikė užsakymą nepriklausomiems ekspertams OOO „Lars Krogius“ dėl įvykio aplinkybių ir 2009-08-25 gavo atsakymą. Apie žalos administravimo bylos nagrinėjimą ieškovė buvo informuota. Įvertinus gautus įrodymus, draudimo sutarties bei Taisyklių nuostatas 2009-08-25 priėmė sprendimą nutraukti šios bylos žalos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos, kadangi 2008-10-15 įvykio faktas nėra patvirtintas teisėsaugos institucijos, be to, nustatyta, jog ieškovė pateikė neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes. OOR „Lars Krogius“ ataskaitoje Nr. 090293 nurodyta, kad 2008-10-15 vagystės fakto nurodomoje vietoje tyrimas nepatvirtino, manoma, jog vagystė buvo įvykdyta anksčiau ir kitoje vietoje arba vairuotojas buvo vagystę padariusių asmenų bendrininkas. Be to, ieškovė atsakovei pateikė vairuotojo paaiškinimą, kad krovinys buvo pavogtas sugadinus vilkiko durų užraktą bei vairuotojui vykdant krovinio perkrovimą. Gautose policijos pažymose nurodoma, jog nebuvo nustatyta jokių įsilaužimo į vilkiką požymių, be to, įvykį užregistravusiai teisėsaugos institucijai vairuotojas nurodė, jog krovinys pavogtas vakarieniaujant stovėjimo aikštelės kavinėje. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos ir todėl, kad vairuotojas nesilaikė draudimo sutarties Priede Nr. 2 nustatytų reikalavimų rūpintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga. OOO „Lars Krogius“ nepriklausomų ekspertų ataskaitoje, kuri yra viena iš pagrindinių įrodymų, teigiama, jog vienintelė eksperto apžiūros metu aptikta vaizdo kamera yra išorinėje automobilių stovėjimo aikštelės pusėje, žymiai toliau nuo nurodytos įvykio vietos ir kad visos nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nurodyta automobilių stovėjimo aikštelė nepritaikyta didžiakrūviams automobiliams statyti ir perkrauti. Automobilio sustojimas šiuo atveju nebuvo neišvengiamas ir privalomas, nes jis nebuvo padarytas dėl techninių gedimų negalint toliau važiuoti. Vairuotojai, norėdami susikeisti pervežamu kroviniu, turėjo tai atlikti saugomoje stovėjimo aikštelėje ar netoli stacionaraus milicijos posto. Ieškovo darbuotojų veika neatitiko apdairaus ir protingo asmens elgesio standartų, todėl yra ieškovo kaltė. Todėl atsakovė teigia, kad turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2010-09-08 gavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinės ryšių valdybos 2010-09-06 raštą Nr. TR/06134/076/LU10, kuriame nurodoma, jog valdyboje gautas Interpolo Liuksemburgo nacionalinio biuro pranešimas apie rastą automobilį „Volkswagen Tiguan“ Vin:WVGZZZ5NZ9W050784 ir prašoma pranešti, ar UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo draudimo išmoką ir įgijo nuosavybės teisę į minėtą automobilį. Atsakovė pateikė atsakymą apie priimtą sprendimą, o apie minėtą pranešimą buvo informuotas ieškovės atstovas. Taigi automobilis, dėl kurio vagystės reiškiamas ieškinys priteisti draudimo išmoką, buvo rastas, atitinkamai išnyko ir bylos objekto dalykas, o ieškovė gali jį susigrąžinti.

6Tretysis asmuo L. S. ieškinį siūlė spręsti teismo nuožiūra. Jis paaiškino, kad nagrinėjamu atveju jo krovinys buvo nauji automobiliai. Iškilus būtinumui reikėjo perkrauti krovinius, tačiau saugomų aikštelių ir aikštelių prie policijos postų Prancūzijoje faktiškai nėra arba jos yra prie didžiųjų miestų. Šiuo atveju perkrovimui reikėjo didelės aikštelės, todėl sustojo aikštelėje prie marketo. Aikštelėje nebuvo ženklo, kad negalima važiuoti sunkiasvoriams automobiliams. Joje buvo įrengta kamera. Perkrovimą vykdė dienos metu, tačiau baigiantis darbams sutemo. Jis transporto priemonę pastatė aikštelės pakraštyje. Perkeliant 5 automobilį įvyko vagystė. Vilkiko spynelė buvo išlaužta (prasukta), ko iš karto nepastebėjo, o iš kabinos pavogti krovinio (naujo automobilio) užvedimo rakteliai, kuriais automobilis užvestas ir nuvarytas. Prieš ta ibuvo bandyta nuvaryti kitą automobilį, bet nepavyko jo užvesti. Policijos pareigūnai negreit atvažiavo ir nieko nepažiūrėjo, tik surašė dokumentus ir pavaikščiojo aplink tralą. Policijai spynelės išlaužimo žymių neparodė. Vėliau jai pateikė paaiškinimą, kurį žinute anglų kalba atsiuntė vadybininkas iš Lietuvos, nes jis pats anglų kalbos nemoka. Policininkas be vertėjo išvertė tekstą į prancūzų kalbą, ir jis po juo pasirašė teksto nesuprasdamas.

7Ieškinys atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

8Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2009-11-17 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovei bankrutavusiai IĮ „Automobilių pervežimai“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB „Restrus“ (b. l. 31-33). Administratoriaus ieškinys atsakovei pareikštas ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais, vykdant šiuo įstatymu jam pavestas pareigas patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

9Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2008-05-22 ieškovė IĮ „Automobilių pervežimai“ su atsakove UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė Vežėjo automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (polisą) Nr. PZU Nr. 1093885, pagal kurią buvo apdrausta ieškovės atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal CMR konvenciją laikotarpiu nuo 2008-05-25 iki 2009-05-24. Ginčo dėl to, kad nagrinėjamo įvykio metu draudimo apsauga galiojo, nėra (b. l. 6-11, 12-14). Byloje nustatyta, kad krovinių pervežimas buvo vykdomas kelių transporto priemone už užmokestį, o krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta buvo skirtingų valstybių teritorijose ir šios valstybės yra CMR konvencijos narės (Konvencijos 1 str. 1 p.). 2008-10-15 tretysis asmuo L. S., dirbdamas IĮ „Automobilių pervežimai“ vairuotoju, vilkiku VOLVO, valst. Nr. COU 955/BM 298, vežė iš Ispanijos į Vokietiją užsakovo Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica S.L. krovinį (naujus automobilius) pagal 2008-10-22 PVM sąskaitą-faktūrą AUT-P Nr. 0000671 (b. l. 15-16, 28-30). Dėl vairuotojui iškilusių problemų ieškovės savininkė priėmė sprendimą sukeisti vilkikais vežamus krovinius artimiausiame Prancūzijos mieste Metz, kad tretysis asmuo galėtų su Lietuvai skirtu kroviniu grįžti namo. Perkeliant automobilius stovėjimo aikštelėje Cora, esančioje 11 Rue des Saules, a Mondelange Prancūzijos mieste Metz nuo vieno vilkiko į kitą suveikė L. S. vairuoto tralo kabinos signalizacija ir vienas iš perkrauti laukiančių automobilių VW Tiguan, vin. kodas WVGZZZ5NZ9W050784, buvo nuvarytas. Tretysis asmuo L. S. 2008-10-15 pateikė vietos policijai pranešimą apie minėtą įvykį (b. l. 19). Pervežimo užsakovas Wallenius Wilhelmsen Logistics Iberica, S. L. už pavogtą automobilį iš ieškovės atlygio išskaičiavo pavogto automobilio vertės 24 208 EUR dydžio patirtus nuostolius (b. l. 21). 2008-10-16 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo (b. l. 20-23, 132). Atsakovė dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu sprendimo nepriėmė, kol negavo visos informacijos apie įvykį iš policijos ir dokumentų, būtinų sprendimui priimti, o apie atliekamo tyrimo rezultatus informuodavo ieškovę (b. l. 24-26, 118, 119, 121-131). 2008-12-31, 2009-01-23, 2009-02-11, 2009-04-08, 2009-05-06 atsakovė kreipėsi į Prancūzijos teisėsaugos instituciją, Prancūzijos Volkswagen grupės įmonę, LR Ambasadą Prancūzijoje dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tolesniu žalos administravimu gavimo dėl 2008-10-15 įvykio (b. l. 91-113, 120). 2009-05-25 atsakovė pateikė užsakymą ekspertams OOO „Lars Krogius“ dėl policijos pažymos dėl minėto įvykio gavimo bei įvykio aplinkybių nustatymo ir 2009-08-24 minėtų ekspertų išvadą gavo. Šioje išvadoje, be kita, ko nurodyta, kad parduotuvės Cora automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo pritaikyta pašaliniams didžiakrūviams automobiliams statyti bei perkrauti krovinius iš vieno tokio automobilio į kitą, kad aikštelėje buvo tik viena vaizdo kamera, tačiau ji buvo išorinėje automobilių stovėjimo aikštelės pusėje, žymiai toliau nuo nurodytos įvykio vietos (b. l. 42-113). 2009-08-25 raštu Nr. 04-15C-52390 atsakovė informavo ieškovę, kad pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 23 str. 3 p., kompensacija bet kokiu atveju negalėtų būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio - 53 976,44 Lt. Ekspertų OOO „Lars Krogius“ ataskaitoje Nr. 090293 nurodžius, kad 2008-10-15 vagystės fakto nurodomoje vietoje tyrimas nepatvirtino, kad manoma, jog vagystė buvo įvykdyta anksčiau ir kitoje vietoje arba vairuotojas buvo vagystę padariusių asmenų bendrininkas, bei paaiškėjus, kad ieškovė draudikui pateikė neteisingus duomenis ir informaciją apie įvykio aplinkybes, 2009-08-25 UAB DK „PZU Lietuva“ priėmė sprendimą nutraukti šios bylos žalos administravimą ir nemokėti draudimo (b. l. 27, 41-113, 116-117). Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinės ryšių valdybos 2010-09-06 rašto Nr. TR/06134/076/LU10 matyti, kad Interpolo Liuksemburgo nacionalinis biuras pranešė, jog automobilis „Volkswagen Tiguan“,Vin:WVGZZZ5NZ9W050784, surastas (b. l. 152, 153). Ieškovė automobilio susigrąžinimo procedūros neinicijavo, nes įmonė yra bankrutuojanti, dideli automobilio gabenimo kaštai, automobilis yra po autoįvykio ir neaiški jo būklė.

10LR CK 6.987 str. numatyta, kad draudikas turi sumokėti draudėjui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, sutartyje ar įstatyme numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka tik jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Byloje surinktų virš nurodytų įrodymų pagrindu nėra pagrindo daryti išvadą, kad yra įrodyta reikalingų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti sąlygų visuma ir yra pagrindas nagrinėjamą įvykį pripažinti draudžiamuoju. Atsakovei prievolė mokėti draudimo išmoką atsirastų tik esant draudžiamajam įvykiui. Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu, o 82 str. 2 d. numatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

11Šiuo atveju šalių sudaryta draudimo sutartimi apdraustas interesas buvo ir atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal 1958 m. CMR konvenciją (b. l. 6). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad CMR konvencijos 29 str. 1 d. nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-11 nutartis Nr. 3K-3-172/2009 ir kt.). Vežėjo didelis neatsargumas tais atvejais, kai krovinys prarandamas dėl vagystės, nustatomas atsižvelgiant į krovinio gabenimo organizavimą, jo pervežimą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas krovinio išsaugojimas. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007 ir kt.). Vagystė teismų praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis) bei laikoma, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Krovinio vežimo automobilių keliais tarptautiniu maršrutu sutarties sąlygų pažeidimas, kai vežėjo kaltė pagal CMR konvenciją preziumuojama, bei civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų pažeidimas, kaip pagrindas draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nevertinami vienodai, nes civilinės atsakomybės draudimo esmę sudaro tai, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda dėl kaltų vežėjo veiksmų, kuriais pažeidžiamos vežimo sutarties sąlygos. Konkrečių vežėjo veiksmų atitikimas draudimo sutarties sąlygoms, sudarančioms pagrindą draudikui nemokėti draudimo išmokos, vertintinas pagal šioje byloje nustatytas konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į šalių sudarytos draudimo sutarties tikslą, konkrečias draudimo sutarties sąlygas, apibrėžiančias draudimo rizikos laipsnį, draudimo sutartyje nustatytą draudiminę apsaugą draudimo objektui, draudiminių įvykių, nedraudiminių įvykių sąrašą bei kitas draudimo sutarties sąlygas, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį (CK 6.994 str.). Šioje byloje atsakovės argumentai dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką grindžiami Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 nuostatomis, pagal kurias draudėjas ir draudikas iš anksto susitarė dėl to, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, draudėjas privalo išsamiai informuoti draudiką apie įvykio aplinkybes (2.3.10 p.), turi padėti draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, pateikti išsamius ir teisingus pranešimus apie visus faktus, susijusius su draudiminiu įvykiu, pateikti reikšmingus dokumentus (2.3.11 p.), krovinio vagystės, apiplėšimo ar dingimo atveju nedelsiant informuoti policiją ir pateikti policijai bei draudikui visą žinomą informaciją apie įvykio aplinkybes bei dokumentus (2.3.19 p.. 2,3,20 p.), taip pat nuostatomis, pagal kurias draudikas neįsipareigojo patenkinti pretenzijos bei nurodė, kad gali nemokėti draudimo išmokos, jei nuostoliai atsiranda dėl draudėjo arba jo vadovaujančių darbuotojų tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (14.1,2 p., 24.1.1 p.), kai nuostolių priežastimi yra krovinio ir/arba krovinio dokumentų vagystė, sąlygota transporto priemonės su kroviniu ir/arba dokumentų ir/arba dokumentų palikimo be priežiūros, pažeidžiant draudimo sutarties nurodymus (14.1.17 p.), taip pat nuostatomis, pagal kurias sutarties šalys susitarė, kad draudikas nemokės draudimo išmokos, jei draudėjas bandys suklaidinti draudiką klastodamas faktus, kurie turi įtakos draudimo išmokos pagrindui (24.1.4 p.), taip pat draudikas bus klaidinamas pateikiant klaidingus duomenis (2.,5.4 p.). Atsakovės pozicija nemokėti draudimo taip pat grindžiama draudimo sutarties poliso PZU Nr. 1093885 ir Priedo Nr. 2 nuostatomis, pagal kurias vairuotojas privalėjo poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų, rūpintis automobilio ir jo vežamo krovinio apsauga. Vairuotojui buvo draudžiama neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais nutolti nuo automobilio atstumu, kurį pasiekus prarandama galimybė jį stebėti ir esant pavojui operatyviai imtis visų galimų gelbėjimo priemonių. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos už žalą, atsiradusią neįvykdžius minėtų nurodytų vairuotojams reikalavimų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios (b. l. 10). Įstatymai nedraudė draudimo sutarties sąlygose nustatyti išimtis, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Virš minėti draudimo išmokos nemokėjimo atvejai yra pakankamai konkretūs ir nėra tokie, kad jie paneigtų civilinės atsakomybės draudimo esmę, draudimo sutarties tikslus.

12Teismo nuomone, draudikas (atsakovė) įrodė virš sutartyje, taisyklėse ir įstatymuose nurodytas aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo bei įrodė šalių sudarytos draudimo sutarties su priedais pažeidimą (Taisyklių 24.6 p., b. l. 12-14). Nepriklausomų ekspertų pateiktos tyrimo išvados yra vienas pagrindinių įrodymų tiriant šį įvykį, ir jų įrodomosios reikšmės nepaneigia jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nors ieškovė nesutiko su šiomis išvadomis, tačiau savo argumentams pagrįsti objektyvių ir patikimų įrodymų nepateikė. Virš aptarta įrodymų visuma patvirtina atsakovės atsikirtimų į ieškinį, o ne ieškinio pagrįstumą. Iš šios bylos duomenų matyti, kad krovinių perkėlimą iš vieno automobilio į kitą ieškovės administracija nusprendė atlikti gavusi trečiojo asmens L. S. prašymą. Todėl sustojimas nelaikytinas neišvengiamu ir privalomu, nes jis buvo atliktas ne dėl staiga atsiradusių techninių kliūčių, vairuotojo ligos ar pan., dėl kurių privalu sustoti ir buvo negalima toliau važiuoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad bus sustojimas kroviniams perkrauti, buvo žinoma iš anksto, sustojimą planavo ir suorganizavo ieškovės įgalioti asmenys. Todėl buvo galimybės krovinių perkrovimą vykdyti pagal draudimo sutarties poliso PZU Nr. 1093885 priedo Nr. 2 reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalėjo poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių milicijos postų. Saugiu krovinio vežimu privalėjo rūpintis krovinio vežėjas, t. y. ieškovė, todėl vairuotojas turėjo numatyti ir įvertinti pakelyje esančios aikštelės saugumą. Tačiau vairuotojas, žinodamas, kad vežą vertingą krovinį – naujus automobilius, kad juos reikės perkrauti iš vienos priekabos į kitą ir tam reikės laiko, sustojo tam nepritaikytoje aikštelėje, neįsitikino, kad ji saugi ir stebima vaizdo kameromis, automobilius pradėjo perkrauti iš vienos priekabos į kitą 19-20 val. tamstant (b. l. 18, 70). Tretysis asmuo L. S. pripažįsta, kad automobilį pastatė aikštelės krašte, o jei būtų pastatęs tarp kitų automobilių, tai tralo spynelė gal nebūtų buvusi išlaužta. Krovinio (naujų automobilių) užvedimo rakteliai buvo palikti tralo kabinoje ir iš jos buvo pavogti. L. S. paaiškino, kad buvo bandoma nuvaryti du automobilius, tačiau vienas neužsivedė. Vadinasi, krovinys pakankamai ilgą laiką buvo tokiu atstumu ir tokioje vietoje nuo vairuotojo, kai šis negalėjo jo stebėti ir kontroliuoti. Policijai pateiktame pranešime yra įrašas, kad vairuotojas nurodė, kad sunkvežimio kabinos durelės buvo išlaužtos (b. l. 19), tačiau policijos pareigūnai po tyrimo vietoje konstatavo, kad „ mūsų tarnybų atlikto tyrimo metu sunkvežimio kabinoje nebuvo nustatyti jokie įsilaužimo požymiai ... tarpas tarp dviejų priekabos platformų neleido nuvaryti transporto priemonės“ (b. l. 78-79, 80). Ekspertai nustatė, kad Prancūzijos žandarmerijos pareigūnai buvo įvykio vietoje ir apklausė abu vairuotojus, tarp kurių paaiškinimų išaiškėjo prieštaravimų (b. l. 71, 73). Nors tretysis asmuo nurodo, kad stovėjimo aikštelė buvo saugi, nes yra apšviesta ir ji buvo prie prekybos centro, tačiau minėta teritorija nebuvo saugoma, vaizdo kamera buvo viena ir išorinėje automobilių aikštelės pusėje, žymiai toliau nuo vietos, kur stovėjo tralai (b. l. 71). Trečiojo asmens argumentai apie tai, kad saugomų stovėjimo aikštelių arba aikštelių prie stacionarių milicijos postų nėra arba yra tik prie didžiųjų miestų, nesudaro pagrindo ieškinį tenkinti, nes tinkamu krovinio vežimu turėjo apsirūpinti vežėjas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės vairuotojas, krovinių perkraustymui pasirinkęs minėtą stovėjimo aikštelę, neatliko veiksmų, kurie sudarytų realias kliūtis neteisėtai užvaldyti krovinį, t. y. buvo nerūpestingas, neatsargus ir neatidus, nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu. Todėl laikytina, kad dalis krovinio buvo prarasta dėl vežėjo aplaidumo, kuris prilygsta tyčiniams veiksmams ir sudaro teisėtą ir pagrįstą pagrindą draudikui įvykį pripažinti nedraudiminiu ir atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Be to, jau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog automobilis yra surastas ir ieškovė turi galimybę jį susigrąžinti pagal minėtos Konvencijos nuostatas. Dėl išdėstyto daroma išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį atmesti.

13Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl nuo žyminio mokesčio atleista pagal įstatymą (b. l. 6-8, CPK 83 str. 1 d. 8 p.). Kadangi ieškinys atmetamas, tai iš ieškovės į valstybės pajamas priteisiamos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.), o atsakovei - bylinėjimosi išlaidos, susidarę dėl naudojimosi vertėjų paslaugomis (b. l. 167, 172, 173, CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

14Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 262 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

Nutarė

16Ieškovės bankrutavusios IĮ „Automobilių pervežimai“ ieškinį dėl 53 976,44 Lt draudimo išmokos priteisimo atmesti.

17Priteisti iš ieškovės bankrutavusios IĮ „Automobilių pervežimai“ (į. k. 300501854): į valstybės pajamas - 35 (trisdešimt penkis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) - 657 (šešis šimtus penkiasdešimt septynis) Lt 76 ct bylinėjimosi išlaidų už vertėjų paslaugas.

18Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį tesimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai