Byla 2YT-2475-433/2019
Dėl praleisto termino atnaujinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai dalyvaujant pareiškėjai V. S., suinteresuotam asmeniui J. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“, J. S., I. S., I. S. dėl praleisto termino atnaujinimo,

Nustatė

3Pareiškėja nurodo, kad 1991 m. sausio 18 d. buvo registruota V. S. ir J. O. santuoka. Santuokoje gimė trys vaikai: I. S. 1992 m., I. S. 1995 m. ir V. S. 2000 m. Santuokos metu sutuoktiniai V. ir J. S. 1995 m. spalio 11 d. įsigijo 17,94 kv. m. kambarį su bendra virtuvėj esantį ( - ), (unikalus Nr. ( - )). Nekilnojamojo turto registro duomenimis jis registruotas V. S. vardu. Įsigiję kambarį sutuoktiniai jame gyveno, vėliau - kartu savo trimis vaikais. 2001 m. vasario 20 d. santuoka tarp V. S. ir J. S. buvo nutraukta. Naujasis Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Nuosavybės teisės liudijimas J. S. neišduotas. 2003 m. rugsėjo 19 d. V. S. mirė. Kambaryje su bendra virtuve ( - ), liko gyventi buvusi sutuoktinė J. S., vaikai – I., I., V. Paveldėjimo byla po V. S. mirties neužvesta. Jos deklaruota gyvenamoji vieta - ( - ). Po V. S. mirties liko turtas - 17,94 kv. m. kambarys su bendra virtuve, esantis ( - ). Aukščiau minėta, jog paveldėjimo byla notarui pateikiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo neužvesta. Šią aplinkybę patvirtina Testamentų registro išrašas. Ji yra mirusiojo V. S. įpėdinė - dukra. Tai patvirtina pridedamas gimimo liudijimas. Palikimo atsiradimo momentu, t. y. 2003 m. rugsėjo 19 d., ji neturėjo civilinio veiksnumo - galėjimo savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 str.). Tuo metu jai buvo 3 metai. (gim. 2000-05-21). Šiuo metu visi mirusiojo V. S. vaikai yra pilnamečiai. Jai šių metų gegužės 21 dieną sukako 18 metų. Ji pageidauja paveldėti mirusiojo tėvo turtą. Tačiau ne dėl savo kaltės yra praleidusi terminą palikimui priimti. CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: pradėjus jį faktiškai valdyti; kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto aprašo sudarymo; įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 d. nurodyta, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. nurodytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Laikome, kad toliau išdėstomos priežastys pripažintinos svarbiomis ir terminas palikimui priimti pratęstinas. Kadangi ji palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, jos vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo/atsisakymo buvo motinos, įstatyminės atstovės J. S. pareiga ir prerogatyva. Pagal CK 3.188 str. l d. 2 p. be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ir atsisakyti priimti palikimą. Vadinasi, jos motina J. S. turėjo kreiptis ir į teismą dėl teismo leidimo. Minėti veiksmai nebuvo atlikti, o ji, būdama nepilnametė savo valios išreikšti negalėjo. Tai, kad jos motina, kaip įstatyminė atstovė, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo jai. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas reikalavimas visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į vaiko teisėtus interesus, šiuo atveju, teisė į tėvo palikimą, negali būti ribojama dėl jos įstatyminės atstovės neveikimo, nes tai prieštarautų įstatymams, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. 2018-05-21 ji sulaukė pilnametystės ir šiuo pareiškimu siekia įgyvendinti savo teisę į tėvo palikimą. Atkreipia dėmesį, kad po V. S. mirties ji su savo motina, broliu ir seserimi toliau gyveno bendrabučio kambaryje adresu ( - ). Ji augo, brendo, lankė ir baigė Karaliaus Mindaugo vidurinę mokyklą, kuri yra šalia namų. Po tėvo mirties naudojosi kambaryje esančiais baldais, namų apyvokos daiktais, bet disponuoti turtu, jį valdyti, mokėti už jį mokesčių neturėjo civilinio veiksnumo. Šiuo metu ji kartu su motina ir broliu gyvena minėtame bendrabučio kambaryje, mokosi Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje. Bendrabučio kambarys su bendra virtuve, dėl kurio paveldėjimo kilusi problema, yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Kito turto ji neturi ir galimybių įsigyti taip pat. Ne dėl jos kaltės apribota jos teisė negali lemti vienintelio gyvenamojo būsto praradimo. Dėl termino pratęsimo ji kreipiasi po pusmečio nuo pilnametystės. Tai lėmė ypatingai sunki finansinė padėtis, kadangi pasiruošimas teismo procesui, teisinė pagalba reikalauja lėšų. Už būstą, dėl kurio kreipiamasi, įsiskolinimai tęsiasi eilę metų, todėl motina J. S., išmokėdama dideles skolas, negali paremti dukters, jos finansinė padėtis taip pat labai sunki. Ji mokosi, gauna nedidelę stipendiją bei našlaičio pašalpą. Jai teko kaupti lėšas kurį laiką, kad būtų galima pradėti šį teismo procesą. Atsižvelgiant į tai nelaikytina, kad ji elgiasi nerūpestingai kreipimosi į teismą kontekste. Termino pratęsimas nepažeis kitų įstatyminių įpėdinių interesų, nes jie - brolis I. ir sesuo I. priimti palikimo nepageidauja ir termino jo priėmimui pratęsti neprašo. Prašo pratęsti jai terminą palikimui priimti po tėvo V. S., mirusio 2003 m. rugsėjo 19 d., mirties.

4Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodo, kad teismui nustačius, jog pareiškėjos V. S. nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai patvirtina, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos neprieštaraus pareiškėjos pareiškimui.

5Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. S. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

6Suinteresuotas asmuo I. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės jam žinomos. 2003 m. rugsėjo 19 d. mirė jo tėvas V. S., kurio vardu liko butas (kambartys) ( - ). Tėvo mirties metu jis buvo nepilnametis, motina už jį dėl palikimo priėmimo niekur nesikreipė. Jis į tėvo V. S. palikimą nepretenduoja. Sesers pareiškimą prašo tekinti.

7Suinteresuotas asmuo I. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad ji į tėvo V. S. palikimą nepretenduoja, sesers V. S. pareiškimą prašo tekinti.

8Suinteresuotas asmuo J. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jos dukros V. S. pareiškime išdėstyti faktai atitinka faktines aplinkybes. Po buvusio sutuoktinio V. S. mirties liko jo vardu registruotas turtas – kambarys ( - ). Šį butą su V. S. įsigijo santuokos metu. Nutraukiant santuoką šis turtas nebuvo padalintas. Po V. S. mirties dėl nuosavybės teisės liudijimo į notarą nesikreipė, jos dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su mirusiuoju priklausiusiame turte nėra išskirta. Ketina kreiptis į teismą dėl dalies išskyrimo santuokos metu įgytame turte, t. y. dėl ½ dalies kambario pripažinimo asmenine nuosavybe. Jos dukra V. S. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė. Pripažįsta, kad kaip jos motina, turėjo jos vardu pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu apribojo savo vaikų teises. Tuo metu buvo labai sunki šeimos finansinė padėtis. Mirus V. S. visa atsakomybė išlaikyti savo tris mažamečius vaikus teko jai vienai. Lėšų mokėti už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą neturėjo. Pareiškėjai V. S. 18 metų sukako 2018-09-19. Dėl jos veiksmų (neveikimo) dukra neturėtų patirti neigiamų pasekmių – prarasti paveldėtiną turtą. Prašo pareiškimą tenkinti.

9Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.

10Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. S. pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti.

11Pareiškimas tenkintinas.

12Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja V. S., gim. 2000 m. gegužės 21 d. yra V. S. dukra (b. l. 14). V. S. mirė 2003 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 19). Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro 2018-11-05 išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų V. S. palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų (b. l. 20). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-10-30 išrašo matyti, kad V. S. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į Butą/Patalpą – Kambarį (su bendro naudojimo patalpomis), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Įregistravimo pagrindas – 1995-10-11 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-6694 (b. l. 16-17).

13Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

14Antra, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos.

15Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CPK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

16Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybes yra svarbios termino praleidimui pateisinti. Kaip aukščiau minėta, pareiškėja V. S. palikimo atsiradimo momentu, t. y. tėvo V. S. mirties dieną – 2003 m. rugsėjo 19 d., buvo nepilnametė, t. y. neturėjo civilinio veiksnumo – galėjimo savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (CK 2.5 straipsnis). Būtent dėl susiklosčiusios situacijos bei faktinių aplinkybių, pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina – J. S., kuri V. S. mirties momentu buvo nepilnametės pareiškėjos V. S. įstatyminė atstovė, nesikreipė dėl palikimo priėmimo nepilnametės dukros vardu. Pareiškėjai V. S. tik 2018 m. gegužės 21 d. sukako 18 metų. 2018-11-12 Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas pareiškėjos V. S. pareiškimas dėl termino palikimu priimti pratęsimo. Teismas visiškai sutinka su argumentais, jog pareiškėjos V. S. motinos, kaip įstatyminės jos atstovės, neatlikimas įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturi lemti neigiamų pasekmių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai.

17Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotieji asmenys nepareiškė.

18Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (LR CK 5.57 straipsnis).

19Pareiškėja turi teisę paveldėti V. S. turtą. Aukščiau minėta, kad ginčo dėl teisių į palikimą nėra, nes visi kiti suinteresuotieji asmenys - pretendentai į tėvo palikimą pareiškė, kad jokių pretenzijų į tėvo paliktą turtą neturi. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (LR CK 5.57 straipsnis).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas

Nutarė

21Pareiškimą patenkinti.

22Atnaujinti pareiškėjai V. S., a. k. ( - ) terminą iki 2019 m. kovo 27 d. palikimui, atsiradusiam po jos tėvo V. S., a. k. ( - ) mirties 2003 m. rugsėjo 19 d., priimti.

23Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos... 3. Pareiškėja nurodo, kad 1991 m. sausio 18 d. buvo registruota V. S. ir J. O.... 4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame... 6. Suinteresuotas asmuo I. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad... 7. Suinteresuotas asmuo I. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad... 8. Suinteresuotas asmuo J. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. S. pareiškimą palaikė, prašė jį... 10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. S. pareiškimą palaikė,... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad... 13. Pirmiausia pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo... 14. Antra, paminėtini aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam... 15. Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris... 16. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad... 17. Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotieji... 18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5... 19. Pareiškėja turi teisę paveldėti V. S. turtą. Aukščiau minėta, kad... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas... 21. Pareiškimą patenkinti.... 22. Atnaujinti pareiškėjai V. S., a. k. ( - ) terminą iki 2019 m. kovo 27 d.... 23. Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju...