Byla 2A-415-653/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Artona“ apeliacinį skundą dėl

22014-03-12 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Artona“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 8512,18 Lt patirtų nuostolių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-8). Nurodė, jog greitkelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 48 kilometru eismo įvykio metu buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė. Eismo įvykis įvyko dėl į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio laukinio žvėries – stirnos, kurią vairuotojas partrenkė. 2012 m. gegužės 28 d. Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 28X-1689927-12 buvo nutraukta. Atsakovas, pažeisdamas pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrindama saugaus eismo, nacionalinės svarbos kelio ruože, neteisėtu neveikimu, nesuvaldydama laukinių žvėrių ir neįspėdama vairuotojų apie galimą pavojų, padarė nuostolius ieškovui.

6Atsakovas - Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui teisės aktai nustato pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai,

7t. y. pasirinkti tokį greitį, kuris būtų ne tik leistinas, bet ir saugus, todėl būtent vairuotojas pripažintinas kaltu ir atsakingu dėl susidūrimo vadovaujantis griežtos civilinės atsakomybės pagrindais. Ieškovo teiginys, kad jis nesuspėjo išvengti susidūrimo yra neįrodytas. Ieškovas teigdamas, kad neveikimas yra neteisėtų veiksmų sąlyga, turėjo ir privalėjo nurodyti konkretų norminį teisės aktą, kuriame būtų įtvirtinta konkreti atitinkamos institucijos pareiga (funkcija) atitinkamai elgtis. Eismo įvykio vietos pavojingumo nepagrindžia ir bendro pobūdžio informacija, kad nuo 45 iki 50 km nuo 2010-11 -28 iki 2012-11 -28 yra įvykę 6 eismo įvykiai su į kelią išbėgusiais gyvūnais, iš kurių 3 įvyko kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 48 kilometre. Pažymėjo, kad ieškovo eismo įvykis įvyko 2012-05-23, todėl pateikta statistika po įvykio datos, neturi reikšmės vertinant valstybės veiksmus – neveikimą. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje, t. y.

848 kilometre, būtų nustatytas gyvūnų migracijos takas, be to, teisės aktai nenumato, kad visame kelyje privaloma pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus. Taip pat teisės aktai neįpareigoja valstybės institucijų aptverti visus kelius atitvarais. Byloje nėra duomenų, kad valstybė ar jos institucijos būtų pažeidusios kelių ženklinimo tvarką. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Iš ieškinyje nurodytų argumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje buvo būtinos atitinkamos papildomos specialios priemonės. Be to, kelio ženklo pastatymas savaime negali apsaugoti vairuotojo nuo laukinio gyvūno staigaus išbėgimo į kelią.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

102014-03-12 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

11Teismas nustatė, kad transporto priemonė 2012 m. gegužės 23 d., apie 22 val. 30 min., greitkelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 48 kilometru, pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkta stirna bei apgadintas automobilis. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012-05-28 nutarta ją nutraukti, kadangi vairuotojas neturėjo galimybės saugiai ir staigiai sustabdyti transporto priemonės dėl staigiai į kelio važiuojamąją dalį išbėgusio laukinio žvėries, todėl vairuotojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo. Remonto darbų vertė sudarė 8512,18 Lt, kuriuos ieškovas sumokėjo IĮ „ZTS“. Gyvūnų žuvimo tyrimai magistraliniame kelyje A1 buvo atliekami 2008-2009, kurių metu magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 48 kilometre gyvūnų migracijos kelias nenustatytas, šiame kilometre gyvūnų migracijos nevyko, o vėlesni tyrimai nebuvo atlikti. Stirnų populiacijos gausa Elektrėnų savivaldybėje 2012-2013 m. medžioklės sezonu reguliuota racionaliai ir tinkamai.

12Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis atlyginti žalą. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus.

13Teismo vertinimu, ieškovo neįrodė valstybės veiksmų neteisėtumo, kaip būtinos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti, o taip pat bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo. Byloje nustatyta, kad iki 2012-05-23 (iki ieškovo nurodyto eismo įvykio) magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda 48 kilometre įvyko 2 eismo įvykiai, viename iš jų buvo partrenktas į kelią išbėgęs šuo. Taigi, ginčo kelio atkarpoje nustatytas vienas susidūrimo faktas su laukiniu gyvūnu savaime neįrodo išskirtinio ginčo kelio ruožo avaringumo susidūrimo su laukiniais gyvūnais požiūriu, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistavo objektyvi būtinybė imtis išskirtinių priemonių gyvūnų sukeliamai žalai išvengti (statyti atitvaras, požeminius laukinių gyvūnų praėjimus ir kt.). Ieškovo nurodytas argumentas, kad po eismo įvykio papildomai įvyko dar vienas susidūrimas su laukiniu gyvūnu (briedžiu), savaime nėra pagrindas daryti išvadai, jog iki

142012-05-23 eismo įvykio buvo būtina imtis išskirtinių priemonių, siekiant apriboti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamą dalį. Teismas pažymėjo, kad pats vairuotojas, valdydamas automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į eismo sąlygas, vietovę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad automobilio vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. G. vairuojamas automobilis važiavo vėlai vakare (apie 22.30 val.), galiojant apie laukinius žvėris įspėjančiam kelio ženklui, todėl turėjo būti itin atidus ir pasirinkti saugų greitį, juo labiau, kad A. G. yra profesionalus vairuotojas, turintis ilgametę vairavimo patirtį, nuo 1996 m. dirbantis vairavimo instruktoriumi. Viena ta aplinkybė, jog A. G. nepažeidė kelių eismo taisyklių, nereiškia, kad vairuotojo pasirinktas greitis buvo saugus ir nepanaikina visų eismo dalyvių bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, maksimaliai prisiderinant prie konkrečių vairavimo sąlygų ir pasirenkant kiek įmanoma saugesnį greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių. Kitoks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes valstybei negalima nustatyti besąlygiškos pareigos visuose kelių ruožuose imtis priemonių užkirsti laukinių gyvūnų patekimą į važiuojamąją kelio dalį, neatsižvelgiant į objektyvius avaringumo bei gyvūnų migracijos duomenis, tuo labiau, aiškinti tai atsietai nuo transporto priemonių vairuotojų pareigos kelyje būti atidiems bei atsargiems.

15Be to, byloje nenustatyta, jog valstybė būtų neracionaliai ir netinkamai reguliavusi stirnų populiacijos gausą Elektrėnų savivaldybėje, taip pat tai, kad ginčo kelio atkarpoje vyko laukinių gyvūnų migracija. Priešingai, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad stirnų populiacijos gausa Elektrėnų savivaldybėje reguliuota racionaliai ir tinkamai, taip pat nustatyta, jog pagal 2008-2009 metų atliktus tyrimus, ginčo kelio atkarpoje gyvūnų migracija nevyko. Priešingai nei teigė ieškovas, nustatyta, jog ginčo kelio atkarpoje iki 2012-05-23 eismo įvykio buvo įrengti Kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, o po eismo įvykio, įrengti papildomi kelio ženklai bei apsauginiai atitvarai. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, jog ginčo kelio atkarpoje prieš 2012-05-23 eismo įvykį buvo įrengtas kelio apšvietimas. Dėl to teismas darė išvadą, kad iki eismo įvykio objektyviai nebuvo pagrindo imtis išskirtinių priemonių, o įrengti ženklai, kelio apšvietimas, teismo vertinimu, buvo pakankamos priemonės, siekiant išvengti galimo susidūrimo su laukiniais gyvūnais, o tai, kad padaugėjus eismo įvykių su laukiniais gyvūnais buvo imtasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti (įrengti papildomi ženklai, apsauginiai atitvarai), rodo, jog valstybės kompetentingos institucijos sekė avaringumo ginčo kelyje situaciją ir tendencijas, ir atsiradus poreikiui, ėmėsi papildomų priemonių saugumui užtikrinti.

16Papildomai teismas pažymėjo, jog remiantis ieškovo pateiktu Elektrėnų policijos komisariato 2012-11-28 raštu Nr. 10-28-S-13362, taip pat nėra pagrindo konstatuoti išskirtinio ginčo kelio ruožo avaringumo, kadangi ginčo kelio atkarpoje įvyko 3, o ne 6 eismo įvykiai, kurių laikas ir vieta buvo patikslinta Lietuvos kelių policijos tarnybos 2014-01-22 rašte Nr. 39-S-132 ir dėl kurių teismas pasisakė, kiti 3 transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais įvyko ne ginčo kelio ruože, todėl remiantis jais negalima konstatuoti išskirtinio ginčo kelio ruožo avaringumo.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Apeliantas (ieškovas UAB „Artona“) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

19Nurodė, kad tai, jog atsakovė nelaiko kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, avaringu, niekaip nepaneigia išvados, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnais. Atsakovė nepateikė įrodymo, patvirtinančio koks avarijų skaičius turi įvykti, kad valstybė imtųsi priemonių kelio atitvarams įrengti. Kita vertus, po eismo įvykio 2013 m. spalio 3 d. atitvarai buvo įrengti, o tai įrodo, jog jie buvo būtini. Atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju žvėries išbėgimas į kelią laikytinas nenugalima jėga. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog žvėries išbėgimas į kelią nebuvo vienkartinis faktas ir stirnų elgesys yra prognozuojamas. Ženklo pastatymas, kai po to vyksta susidūrimai su laukiniais gyvūnais, reiškia, kad ženklo pastatymas nebuvo pakankama priemonė. Teismo išvados dėl greičio ir nerūpestingumo vairuojant yra nepagrįstos ir prieštarauja 2012-05-28 administraciniame nutarime nustatytoms aplinkybėms.

20Apeliantas remiasi LAT civiline byla Nr. 3K-3-509/ 2009.

21Kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Atsakomybė kyla ne dėl konkrečios institucijos neveikimo, bet dėl valstybės nesugebėjimo organizuoti savo institucijų darbo taip, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti.

22Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su stirna, neįrodė ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, nenurodė kokiu greičiu vairuotojas turėjo važiuoti, kad būtų išvengta susidūrimo. Statistika rodo, jog eismo įvykis galėjo būti numatomas.

23Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24Nurodė, kad apelianto teiginys, kad kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją prieštarauja įstatymams (laukinės gyvūnijos įstatymo 22 str. 6 d.) ir teismų praktikai. Vien žalos kilimo faktas negali įrodyti neteisėtų veiksmų fakto. Apeliantas nepagrįstai valstybės atsakomybę kildina iš pareigos užtikrinti, kad gyvūnai nepatektų į kelio važiuojamąją dalį ar juos sukontroliuoti, pareikalavo iš valstybės neįmanomo dalyko.

25Apelianto teiginys, kad eismo įvykis galėjo būti numatomas yra nepagrįstas, neatsižvelgta į laukinės gyvūnijos specifiką, galimybę ją kontroliuoti, o įrodymų, kad buvo pažeisti medžioklę ar kelio ženklų statymą reglamentuojantys teisės aktai nepateikta. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad eismo įvykio atkarpoje iki ginčo eismo įvykio automobilis su laikiniu gyvūnu buvo susidūręs tik vieną kartą. Apeliantas nenurodė teisės akto, kurio remiantis valstybė turėjo pareigą imtis papildomų priemonių žalai išvengti.

26Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamuosius kelio ženklus, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi kelio ženklų sistemos, nes laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad eismo įvykio vietoje buvo būtinos papildomos specialios priemonės.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

30Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl laukinio gyvūno padarytos žalos atlyginimo

31(CK 6.267 str.) – dėl įrodymų vertinimo ir materialinės teisės taikymo, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kuriomis įvyko eismo įvykis, todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl šių aplinkybių nepasisako.

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės atsakomybė už laukinių gyvūnų padarytą žalą gali būti pripažinta tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Net ir tuo atveju, jeigu būtų taikoma atsakomybė be kaltės, asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą, privalo įrodyti tris likusias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. nepakanka įrodyti tik žalą, kad atsirastų skolininko pareiga atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2012 ir kt.). Taigi, atmestini apelianto argumentai dėl valstybės neteisėtos veikos prezumpcijos. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumą, kaip jos civilinės atsakomybės sąlygą, turi įrodyti ieškovas, reikalaujantis žalos atlyginimo (CPK178 str.). Tik jam pateikus pakankamai valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei būtų kilusi pareiga juos paneigti, t.y. įrodyti, jog jos veiksmai buvo teisėti.

33Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų teisėtumą, turi būti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvūnų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvūnų, išvengti, pakankamumo. Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi būti sprendžiama pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetenciją, t.y. vykdė iš įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrąją rūpestingumo bei atsakingumo pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumą nuo laukinių gyvūnų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad būtų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvūnus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvūnų daromai žalai išvengti, turi būti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iš įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rūpestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo būtinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius būtent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumą, priežastis, lyginamojo šio kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133/2012, 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683/2013).

34Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta valstybės neteisėtus veiksmus patvirtinančių įrodymų. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų reikšmės, tačiau visiškai nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, ieškovas (apeliantas) nenurodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė konkrečių teisės aktų, įpareigojančių valstybę šiuo konkrečiu atveju imtis atitinkamų (specialių) priemonių laukinių gyvūnų galimos sukelti žalos prevencijai užtikrinti, pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, savo išvadas tinkamai motyvavo remdamasis išsamiu įrodymų ištyrimu.

35Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimą į kelią ir imtis pakankamų priemonių tai kontroliuoti, ne tik statyti specialius kelio ženklus, bet ir specialius atitvarus. Teismas nustatė ir apeliantas to neginčija, jog iki 2012-05-23 eismo įvykio atitinkamame kelio ruože buvo įrengti Kelio ženklai Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“, taip pat buvo įrengtas kelio apšvietimas. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šiame kelio ruože iki eismo įvykio buvo objektyvi būtinybė įrengti kitus įrenginius. Tai, kad atitvarai buvo įrengti vėliau tik įrodo, jog, valstybė kontroliuoja, stebi situaciją ir imasi prevencinių priemonių, siekiant išvengti laukinės gyvūnijos padaromos žalos. Pažymėtina ir tai, jog nustatytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykių kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda dažnumu, nepatvirtina kokio nors išskirtinio šio kelio ruožo pavojingumo dėl laukinių gyvūnų migracijos ir jo avaringumo šiuo pagrindu. Svarbu ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta ir apeliantas to neginčija, jog stirnų populiacijos gausa Elektrėnų savivaldybėje reguliuota racionaliai ir tinkamai, taip pat nustatyta, jog pagal 2008-2009 metų atliktus tyrimus, ginčo kelio atkarpoje gyvūnų migracija nevyko. Taigi, atsižvelgus į byloje esančius eismo įvykių statistikos duomenis, taip pat į aukščiau minėtas aplinkybes apeliantas neįrodė kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, padidintą pavojingumą, suponuojantį valstybės pareigą imtis sustiprintų eismo saugumo priemonių, taigi nėra ir teisinių prielaidų valstybės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Taip pat, atsižvelgus į laukinės gyvūnijos kontrolės specifiką, darytina išvada, kad statistiniai duomenys apie vienetinius transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais atvejus nesudaro pagrindo teigti, jog laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelio važiuojamąją dalį buvo ne atsitiktinis, bet galėjo būti numatomas, kaip teigia apeliantas.

36Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, tai, jų neįrodžius, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

37Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog automobilį vairavęs asmuo turėjo galimybės išvengti susidūrimo su staiga į kelią išbėgusiu gyvūnu ir dėl to kaltas dėl autoįvykio, tuo labiau, kad gyvūnas į kelią iššoko staiga. Tačiau, dėl aukščiau išdėstyto, tai nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

38Pažymėtina ir tai, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo. Priešingai, apeliantas savo skunde remiasi neaktualia vėliau pakeista teismų praktika, sprendžiant dėl valstybės atsakomybės už laukinės gyvūnijos padarytą žalą.

39Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

40Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

41Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

422014-03-12 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. 2014-03-12 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal... 3. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 8512,18 Lt patirtų... 6. Atsakovas - Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 7. t. y. pasirinkti tokį greitį, kuris būtų ne tik leistinas, bet ir saugus,... 8. 48 kilometre, būtų nustatytas gyvūnų migracijos takas, be to, teisės aktai... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 2014-03-12 Vilniaus apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.... 11. Teismas nustatė, kad transporto priemonė 2012 m. gegužės 23 d., apie 22... 12. Valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų (neveikimo)... 13. Teismo vertinimu, ieškovo neįrodė valstybės veiksmų neteisėtumo, kaip... 14. 2012-05-23 eismo įvykio buvo būtina imtis išskirtinių priemonių, siekiant... 15. Be to, byloje nenustatyta, jog valstybė būtų neracionaliai ir netinkamai... 16. Papildomai teismas pažymėjo, jog remiantis ieškovo pateiktu Elektrėnų... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Apeliantas (ieškovas UAB „Artona“) apeliaciniu skundu prašė pirmosios... 19. Nurodė, kad tai, jog atsakovė nelaiko kelio ruožo, kuriame įvyko eismo... 20. Apeliantas remiasi LAT civiline byla Nr. 3K-3-509/ 2009.... 21. Kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Atsakomybė... 22. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas turėjo galimybę išvengti... 23. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė... 24. Nurodė, kad apelianto teiginys, kad kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų... 25. Apelianto teiginys, kad eismo įvykis galėjo būti numatomas yra nepagrįstas,... 26. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl laukinio gyvūno padarytos žalos... 31. (CK 6.267 str.) – dėl įrodymų vertinimo ir materialinės teisės taikymo,... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad valstybės... 33. Vertinant valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininkės, veiksmų... 34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nepateikta... 35. Apeliantas įrodinėja, kad atsakovas galėjo ir privalėjo numatyti laukinių... 36. Kadangi neteisėti veiksmai yra viena būtinųjų civilinės atsakomybės... 37. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad byloje... 38. Pažymėtina ir tai, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į teismų... 39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 41. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 42. 2014-03-12 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą....