Byla I-10577-473/2014
Dėl apmokėjimo už darbą švenčių ir poilsio dienomis atliekant teisėjo funkcijas

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K., L. K. ir R. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Zarasų rajono apylinkės teismas), dėl apmokėjimo už darbą švenčių ir poilsio dienomis atliekant teisėjo funkcijas,

Nustatė

2pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjui V. K. 49 136,44 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjai L. K. 51 618,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjui R. Ž. 48 578,08 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už darbą švenčių ir poilsio dienomis; 4) priteisti pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo sprendimu priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Skunde (t. II, b. l. 84-87) nurodė, kad dirba Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjais. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, apmokėjimą, išmokant ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Pareiškėjai 2009 - 2013 metais pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus budėjo namuose poilsio ir švenčių dienomis, tačiau už budėjimą namuose 2011 ir 2012 metais buvo išmokėta tik nedidelė dalis tuo metu galiojusioje Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio redakcijoje nustatytos vienkartinės priemokos už atliktą papildomą darbą. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra sureguliuotas. Teismų įstatyme teisėjų darbo ne darbo metu apmokėjimo klausimas nėra sureguliuotas. Kadangi pareiškėjai dirbo pagal grafiką, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 straipsnio 2 dalis, pagal kurią mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas DK 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis kompensavimas kita poilsio diena ar dienos pridėjimas prie kasmetinių atostogų galimas tik tada, kai asmens darbas poilsio ar švenčių dienomis nėra numatytas pagal grafiką (DK 194 straipsnio 1 dalis). Už budėjimą pagal grafiką pareiškėjams turi būti atlyginta pagal DK 194 straipsnio 2 dalį mokant ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo vidutinį darbo valandos užmokestį.

3Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime (t. II, b. l. 53-55) nurodė, kad skundas pareikštas netinkamam atsakovui, tinkamu atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti ne Lietuvos valstybė, o atitinkamas teismas (pareiškėjo darbdavys). Taip pat prašė bylą stabdyti, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas klausimas dėl DK 301 str. atitikimo Konstitucijai.

4Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono apylinkės teismas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepime (t. II, b. l. 51) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų reikalavimu priteisti procesines palūkanas, kadangi ginčas kilęs darbo teisiniuose santykiuose, o Civilinio kodekso 6.210 str. numatytos palūkanos taikomos tik civilinių teisinių santykių srityje.

5Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

6Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams (Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjams) nesumokėtos atlyginimo dalies už darbą švenčių ir poilsio dienomis pagal iš anksto sudarytą grafiką 2009-2013 metais.

7Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas (1 str.), kurio 6 straipsnyje (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. X-177) nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.

8Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino Vienkartinės priemokos teisėjams nustatymo ir išmokėjimo sąlygų bei tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas), kuriuo reglamentavo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str. 1 d. nustatytos, išmokamos metų pabaigoje, vienkartinės priemokos teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, dydžio nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Tvarkos aprašo 3 p. nustatyta analogiška Teisėjų atlyginimo įstatymui nuostata, kad vienkartinė priemoka teisėjams mokama neviršijant atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jei šių lėšų nepakanka, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui.

9Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) įpareigojo teismų pirmininkus patvirtinti teisėjų viršvalandinio darbo, darbo poilsio ir švenčių dienomis, apskaitos ir vienkartinės priemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Šiuo nutarimu patvirtintame apraše nustatyta, jog švenčių bei poilsio dienomis Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką (3 punktas). Teisėjai dirbti teisme po darbo valandų, taip pat poilsio ir švenčių dienomis gali laikantis teismo pirmininko nustatytos tvarkos (išskyrus atvejus, kai nagrinėjama byla, arba yra būtina atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus) (4 punktas). Teisėjo pagal nustatytą tvarką dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos pavyzdiniame teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale (toliau – Žurnalas) (5 punktas). Teisėjui atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, Žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Informaciją apie darbą po teismo darbo valandų, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo laiką, taip pat apie atliktus veiksmus Žurnale įrašo teisėjas (6 punktas).

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaraujančia Konstitucijai. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimus. Nepaisant minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktų išaiškinimų, Lietuvos Respublikos Seimas dėl netinkamai sureglamentuotų teisėjų atlyginimų už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo klausimų susidariusios teisės spragos neužpildė. Jokie reikalingi teisinio reguliavimo pakeitimai nebuvo atlikti, t. y. teisėjų atlyginimų už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis mokėjimo sritį reglamentuojantys teisės aktai nebuvo suderinti su Konstitucijos imperatyvais. Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nėra pakeistos iki šiol. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog kompensacija už budėjimą poilsio dienomis pareiškėjui nebuvo mokama būtent dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, t. y. dėl to, jog valstybė nesukūrė tinkamo teisinio mechanizmo tokiam apmokėjimui atlikti. Pabrėžta, kad teisėjui atlyginimą teisės aktais nustato būtent valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi. Išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei minėta valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą.

11Teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas, yra būtina prielaida asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, teisių ir laisvių apsaugai užtikrinti atitinkamuose individualiuose visuomeniniuose santykiuose. Įstatymų leidėjui nesureguliavus ginčo teisinių santykių, nagrinėjant skundus dėl darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant DK nuostatas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.).

12DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Pagal šio kodekso 143 straipsnio, kuris nustato darbo laiko struktūrą, 1 dalį į darbo laiką įeina inter alia faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose (1 p.). DK 155 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti įmonėje darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis. Teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų teismų kompetencijai priskirtų neatidėliotinų veiksmų atlikimą poilsio ir švenčių dienoms. Veiksmų atlikimo neatidėliotinumą lemia įstatymų nustatyti itin trumpi kai kurių veiksmų atlikimo terminai, dėl kurių atitinkamų veiksmų atlikimas negali būti perkeltas į teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą teismo darbo laiką. Pavyzdžiui, pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas viena iš ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų – skirti ir sankcionuoti procesinių prievartos priemonių taikymą (Baudžiamojo proceso kodekso 173 str. 1 d. 1 p.). Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo ir priimti atitinkamą nutartį: patenkinti prokuroro pareiškimą ir priimti nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisakyti patenkinti pareiškimą ir priimti nutartį atsisakyti skirti suėmimą. Taigi teisėjų budėjimas poilsio bei švenčių dienomis pagal teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką yra skirtas užtikrinti neatidėliotinų veiksmų, kurių negalima atlikti teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku (darbo dienomis), atlikimą. Įvertinus minėtus teisėjo budėjimo pagal grafiką poilsio bei švenčių dienomis užtikrinamus tikslus bei tai, kad pagal DK nuostatas budėjimas yra priskiriamas darbo laikui, darytina išvada, jog negalima tokia situacija, kad už teisėjo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis nebūtų kompensuojama jokiomis priemonėmis.

13Teisėjui budint pagal grafiką poilsio ar švenčių dienomis, neatidėliotini procesiniai veiksmai, neiškilus tam poreikio, neatliekami. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK normas budėjimas darbe ir namuose įeina į darbo laiką (DK 143 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sprendžiant dėl kompensavimo teisėjui už budėjimą pagal grafiką turi būti atsižvelgiama į DK 155 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

14Pareiškėjai budėjo pagal teismo pirmininko patvirtintą grafiką, todėl sprendžiamoje byloje yra reikšmingas kompensavimo už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis klausimas. Taigi yra pagrindas vadovautis DK 155 straipsnyje įtvirtintomis specialiosiomis normomis, reglamentuojančiomis budėjimo teisinius santykius. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui už ginčui aktualius budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis buvo kompensuota suteikiant atitinkamą poilsio laiką, ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas pridėtas prie kasmetinių atostogų išmokant vidutinį darbo užmokestį.

15DK 155 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai viršijama darbo laiko trukmė (DK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 145, 146 straipsniai ir 149 straipsnio 1 dalis), ar namuose per artimiausią mėnesį privalo būti suteikiamas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip budėjimas įmonėje ar darbo laikui prilygintas budėjimo laikas (budint namuose), arba darbuotojo pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. DK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

16Byloje gauti Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjų V. K., L. K. ir R. Ž. 2009 m. gegužės mėn. – 2013 m. spalio mėn. budėjimo grafikai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. I, b. l. 30-177; t. II, b. l. 2-32). Jų duomenys patvirtina, jog pareiškėjai 2009-2013 metais budėjo pagal teismo pirmininko sudarytą grafiką poilsio ir švenčių dienomis.

17DK 162 str. 1 d. yra išvardytos švenčių dienos, kuriomis Įmonėse, įstaigose ir organizacijose yra nedirbama. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, jog pareiškėjas V. K. pagal grafiką budėjo ir šventinėmis dienomis, t. y. 2009-06-24, 2009-08-15, 2010-02-16, 2010-07-06, 2011-08-15, 2011-12-24, 2011-12-25, 2012-04-08, 2012-05-01, 2012-05-06, 2012-06-03, 2012-08-15, 2012-12-24, 2012-12-25, 2012-12-26, 2013-03-11, 2013-04-01, viso – 68 val., todėl, vadovaujantis DK 194 str. 2 d., pareiškėjui V. K. už šias dienas priteistinas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis – 6434,38 Lt.

18Tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo viršyta darbo laiko trukmė. Tai reiškia, kad šiuo atveju išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti taikytinos DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatos. DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas poilsio ir švenčių dienomis budėjo pagal grafiką, viršijant darbo laiko trukmę 547 val., poilsio dienomis – 479 val., už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis V. K. priteistina 32 026,55 Lt darbo užmokesčio, viso, kartu su atlyginimu už budėjimą šventinėmis dienomis, - 38 460,93 Lt (neatskaičius mokesčių).

19Pareiškėjas R. Ž. pagal grafiką budėjo šventinėmis dienomis, t. y. 2009-06-07, 2010-03-11, 2010-04-05, 2010-06-06, 2011-04-25, 2011-05-01, 2011-07-06, 2012-02-16, 2012-06-24, 2012-07-06, 2013-02-16, 2013-03-31, 2013-07-06, viso – 50 val., todėl, vadovaujantis DK 194 str. 2 d., pareiškėjui R. Ž. už šias dienas priteistinas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis – 4298,51 Lt.

20Tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo viršyta darbo laiko trukmė. Tai reiškia, kad šiuo atveju išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti taikytinos DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatos. DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėjas poilsio ir švenčių dienomis budėjo pagal grafiką, viršijant darbo laiko trukmę 607 val., poilsio dienomis – 557 val., už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis R. Ž. priteistina 33 209,68 Lt darbo užmokesčio, viso, kartu su atlyginimu už budėjimą šventinėmis dienomis, - 37 508,19 Lt (neatskaičius mokesčių).

21Pareiškėja L. K. pagal grafiką budėjo šventinėmis dienomis, t. y. 2009-06-07, 2009-12-26, 2010-08-15, 2011-03-11, 2011-04-24, 2011-06-05, 2011-06-24, 2012-04-09, 2012-11-01, 2013-01-01, 2013-05-05, 2013-06-02, 2013-06-24, 2013-08-15, viso – 56 val., todėl, vadovaujantis DK 194 str. 2 d., pareiškėjai L. K. už šias dienas priteistinas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis – 5 178,67 Lt.

22Tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėja budėjo pagal grafiką poilsio dienomis, buvo viršyta darbo laiko trukmė. Tai reiškia, kad šiuo atveju išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti taikytinos DK 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatos. DK 193 straipsnyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 straipsnio 2 dalyje. Pagal byloje surinktus duomenis, pareiškėja poilsio ir švenčių dienomis budėjo pagal grafiką, viršijant darbo laiko trukmę 581 val., poilsio dienomis – 525 val., už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis L. K. priteistina 34 829,81 Lt darbo užmokesčio, viso, kartu su atlyginimu už budėjimą šventinėmis dienomis, - 40 008,48 Lt (neatskaičius mokesčių).

23Atsakovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas klausimas dėl DK 301 str. atitikimo Konstitucijai netenkintinas, kadangi Konstitucinis Teismas šį klausimą išnagrinėjo 2014-05-08 nutarimu. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 64-2569) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai bei DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 80-4138) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 1 daliai.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis nutarimas buvo paskelbtas TAR, 2014-05-08, Nr. 5188, todėl DK 301 str. nustatytas ribojimas dėl priteisiamo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų netaikomas. Pažymėtina, kad analogiškai prieštaraujančiomis Konstitucijai DK 301 str. nuostatos nėra taikomos ir bendrosios kompetencijos teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1445/2014).

25Procesinės palūkanos yra civilinių teisinių santykių institutas. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Nagrinėjamu atveju viešosios teisės normos, reglamentuojančios teisėjų atlyginimų mokėjimo santykius (Teisėjų atlyginimų įstatymas), dėl atlyginimo (kompensacijos) neišmokėjimo nenustato tokios teisinės pasekmės kaip palūkanų mokėjimas. Tokios teisinės pasekmės nenustato ir šioje byloje taikytos DK nuostatos. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog palūkanos pareiškėjams negali būti priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1058/2009, 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-40/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-22/2010, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011 ir kt.).

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pareiškėjų (teisėjų) reikalavimų priteisti dėl Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tinkamu atsakovu pripažino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vyriausybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-991/2013, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1392/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-82/2010, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1285/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-766/2009 ir kt.). Bylose dėl neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo Konstituciniam Teismui pripažinus antikonstitucinėmis nuostatas, kurių pagrindu susidarė nepriemoka, tinkamu atsakovu, iš kurio priteistina pensijos nepriemoka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pripažino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013, 2012 m. liepos 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012).

27Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

28Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127 str., teismas

Nutarė

29Pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.

30Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 38 460,93 Lt (trisdešimt aštuoni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt Lt, 93 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių), perskaičiavus į eurus – 11 139,06 EUR (vienuolika tūkstančių šimtas trisdešimt devyni EUR, 6 ct).

31Priteisti L. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 40 008,48 Lt (keturiasdešimt tūkstančių ir aštuoni Lt, 48 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių), perskaičiavus į eurus – 11 587,26 EUR (vienuolika tūkstančių penki šimtai aštuoniasdešimt septyni EUR, 26 ct).

32Priteisti R. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 37 508,19 Lt (trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai aštuoni Lt, 19 ct) neišmokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta neatskaičiavus mokesčių), perskaičiavus į eurus – 10 863,12 EUR (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai šešiasdešimt trys EUR, 12 ct).

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė... 2. pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) priteisti iš... 3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono apylinkės teismas atsiliepimu... 5. Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados... 6. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams (Zarasų rajono apylinkės teismo... 7. Teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjų... 8. Teisėjų taryba 2008-12-05 nutarimu Nr.13P-211-(7.1.2) patvirtino... 9. Teisėjų taryba 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2)... 10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-02-14 nutarimu pripažino... 11. Teisinio reguliavimo trūkumų įveikimas ad hoc, teismams nagrinėjant bylas,... 12. DK 142 straipsnyje nustatyta, jog darbo laikas – tai laikas, kurį... 13. Teisėjui budint pagal grafiką poilsio ar švenčių dienomis, neatidėliotini... 14. Pareiškėjai budėjo pagal teismo pirmininko patvirtintą grafiką, todėl... 15. DK 155 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog už budėjimą įmonėje, kai... 16. Byloje gauti Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjų V. K., L. K. ir R. Ž.... 17. DK 162 str. 1 d. yra išvardytos švenčių dienos, kuriomis Įmonėse,... 18. Tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio... 19. Pareiškėjas R. Ž. pagal grafiką budėjo šventinėmis dienomis, t. y.... 20. Tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėjas budėjo pagal grafiką poilsio... 21. Pareiškėja L. K. pagal grafiką budėjo šventinėmis dienomis, t. y.... 22. Tomis savaitėmis, kuriomis pareiškėja budėjo pagal grafiką poilsio... 23. Atsakovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstituciniame Teisme... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. 1 d. ir Konstitucinio Teismo... 25. Procesinės palūkanos yra civilinių teisinių santykių institutas. CK 1.1... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl... 27. Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies... 28. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 127... 29. Pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 31. Priteisti L. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 32. Priteisti R. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...