Byla 2A-1431-265/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, V. N. Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. M. (E.) ir atsakovo R. E. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui R. E., dėl santuokinio turto ir skolų padalinimo, trečiasis asmuo J. P., UAB „Apskaitos tikslas“; atsakovo R. E. priešieškinį ieškovei D. E., dėl turto padalinimo ir skolų pripažinimo asmenine prievole, tretieji asmenys J. P., UAB „Apskaitos tikslas“ bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus UAB „Apskaitos tikslas“ ieškinį ieškovei D. E., atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo J. P.,

Nustatė

2Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Nr. 2A-1060-524 panaikino 2012 m. sausio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir perdavė bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo dėl paliktų šalių reikalavimų nenagrinėtais.

3Ieškovė 2010-10-14 pateiktu ieškiniu prašė tarp jos ir atsakovo padalinti kilnojamąjį bendrai sugyventą santuokinį turtą; priteisti iš atsakovo 8 500 Lt kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį; padalinti lygiomis dalimis bendras skolas: priteisti iš ieškovės ir atsakovo po 1 500 Lt skolos trečiajam asmeniui J. P. ir po 30 737 Lt iš kiekvieno trečiajam asmeniui UAB „Apskaitos tikslas“.

4Atsakovas 2011-02-21 priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, o patenkinti jo reikalavimus: padalinti lygiomis dalimis UAB „Apskaitos tikslas“ akcijas; pripažinti, kad ieškovės pasiimtos 6 1474 Lt dydžio paskolos iš UAB „Apskaitos tikslas“ ir 3 000 Lt paskola iš trečiojo asmens J. P. yra be jo sutikimo ir patvirtinimo, bei tie pinigai panaudoti ne šeimoms reikmėms, o ieškovės asmeninių poreikių patenkinimui;

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-22 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino buvusių sutuoktinių D. E. ir R. E. 3 000 Lt skolą kaip bendrą prievolę kreditorei J. P.; priteisė iš buvusių sutuoktinių D. E. ir R. E. po 1 500 Lt skolos ir po 565,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditorei J. P.; pripažino ieškovės D. E. paskolas, gautas iš UAB „Apskaitos tikslas“, asmeninėmis; padalino po santuokos nutraukimo bendrą santuokinį turtą, pripažįstant ieškovei D. E. nuosavybės teisę į 1999 metų pirmo registravimo datos, pilkos spalvos, 17 000 Lt vertės keleivinį automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris ( - ) 5 000 Lt vertės 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Apskaitos tikslas“, į. k. 300078016, 2005-01-05 įregistruotai Juridinių asmenų registre, akcijų, 50 Lt vertės virtuvinį komplektą, 300 Lt vertės dujinę viryklę; 200 Lt vertės skalbimo mašiną; 50 Lt vertės mikrobangų krosnelę; 100 Lt vertės šaldytuvą; 50 Lt vertės indus; 50 Lt vertės vaiko kambario užuolaidas; 20 Lt - vaiko kambario šviestuvą; 200 Lt vertės sekciją; 200 Lt vertės minkštą kampą; 50 Lt vertės svetainės kambario užuolaidas; 100 Lt - televizorių; 50 Lt vertės svetainės šviestuvą; 200 Lt vertės miegamojo komplektą; 200 Lt - rūbų spintą; 40 Lt vertės miegamojo šviestuvą; 60 Lt - miegamojo užuolaidas; 100 Lt vertės patalynę; 100 Lt vertės televizorių; 20 Lt vertės virtuvines užuolaidas; 700 Lt - koridoriaus komplektą ir dvi 350 Lt vertės spinteles, iš viso turto už 25 090 Lt. Atsakovui R. E. nuosavybės teisę pripažino į 1997 metų pirmo registravimo datos, pilkos spalvos, 22 000 Lt vertės keleivinį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris ( - ) 1994 metų pirmo registravimo datos, žalios spalvos, 1 000 Lt vertės keleivinį automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) 1987 metų gamybos, mėlynos spalvos keleivinį automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) ir 5 000 Lt vertės 50 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Apskaitos tikslas“, į. k. 300078016, 2005-01-05 įregistruotai Juridinių asmenų registre, akcijų, iš viso turto už 29 000 Lt; priteisė iš atsakovo R. E. už jam atitekusią didesnę turto dalį 3 910 Lt kompensaciją ieškovei D. E.. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovė paskolos sutartį su J. P. pasirašė 2008-03-15, t. y. po to, kai šalys jau faktiškai gyveno skyrium. Vis dėlto, pasak teismo, tokią aplinkybę paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – UAB „Eurolife Baltic“ draudimo liudijimas, kuriuo, tarpininkaujant UAB „Eurolife Baltic“darbuotojai - ieškovei, buvo 2008-01-08 apdrausta atsakovo gyvybė ir šalys tai patvirtino savo parašais. Teisė gauti draudimo išmokas atsakovo mirties atveju patikėta ieškovei. Teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginius, jog faktiškai su ieškove nebevedė bendro šeimos ūkio nuo 2007 metų sausio mėnesio. Be to, kaip konstatavo teismas, liudytojai patvirtino, kad šalys kartu gyveno iki 2008 metų vasaros. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai 2008-01-08 dar vedė bendrą šeimos ūkį ir turėjo bendrų reikalų. Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatavo, kad sandoriai šeimos poreikiams tenkinti yra aiškiai pertekliniai ir neprotingi, todėl solidarioji sutuoktinių atsakomybė šioje dalyje neatsiranda. Teismas konstatavo, kad ieškovė, imdama paskolas iš UAB „Apskaitos tikslas“ bei pirkdama kelis automobilius, baldus ir leisdama lėšas kreditinių kortelių padengimui, vaistų pirkimui, ligonių slaugymui, sudarė sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį.

6Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis paskolos, gautos iš UAB „Apskaitos tikslas“, pripažintos asmenine jos skola, bendro turto padalinimo ir reikalavimo priteisti 110 050 Lt kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant bendrąją jungtinę nuosavybę, nesutiko. Šias sprendimų dalis apeliantė prašo panaikinti ir priimti naują sprendimą, – tenkinti ieškovės reikalavimus. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai padalino namų apyvokos daiktus, baldus ir buitinę techniką. Kaip nurodo apeliantė, visi daiktai, kuriuos priteisė pirmosios instancijos teismas jai, liko pas atsakovą, išskyrus koridoriaus komplektą ir dvi spinteles. Ieškovė nurodo, jog šias aplinkybes priešieškinyje nurodė ir atsakovas, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino, padalindamas tarp šalių minėtą kilnojamąjį turtą. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškiniu ji prašė priteisti iš atsakovo 110 500 Lt piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant butą, kuris buvo parduotas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktus, nes nenurodė, kokiais argumentais rėmėsi atmesdamas šį ieškovės reikalavimą. Sprendime teismas tik nurodė, kad ieškovė nenurungė atsakovo teiginių ir motyvų dėl iki santuokos nutraukimo pasidalinto turto. Pasak apeliantės, atsakovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl jam teko dvigubai didesnė suma už parduotą butą. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria įsipareigojimai UAB „Apskaitos tikslas“ buvo pripažinti jos asmenine prievole, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Ieškovės vertinimu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad paskola, gauta iš įmonės, buvo panaudota ne šeimos poreikių tenkinimui. Tuo tarpu atsakovas tokių įrodymų nepateikė, o teismas visą įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei nurodydamas, kad ji neįrodė, jog iš gautų pinigų buvo tenkinami šeimos poreikiai. Ieškovė jos apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria skola kreditorei J. P. pripažinta bendra su ieškove, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą, – priteisti 3 000 Lt skolą kreditorei iš ieškovės. Nurodo, kad su ieškove negyvena nuo 2007 m., o ne nuo 2008 m, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Pasak atsakovo, gyvybės draudimo sutartį sudarė ieškovė, o jis jokių įmokų pagal šią sutartį nemokėjo. Ši sutartis buvo sudaryta siekiant padidinti ieškovės sudaromų sutarčių skaičių. Apie sudaromas sutartis jis nieko nežinojo. Atsakovas nurodo, jog paskolos sutartį su kreditore J. P. ieškovė sudarė atgaline data siekdama atnaujinti procesą. Pasak atsakovo, teismas nevertino, kad ieškovė tariamai naujais įrodymais atnaujino procesą. Be to, pati kreditorė posėdžiuose nedalyvavo, procesu nesidomėjo, tai įrodo, jog kredito paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

8Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas tinkamai išspręsti tarp šalių teisinį ginčą, privalo tinkamai nustatyti faktines bylos aplinkybes ir jas išanalizuoti. Teismas, taikydamas teisę, turi remtis konkrečių gyvenimo aplinkybių, kurios sudaro faktinį bylos pagrindą, nustatymu ir išsamiu jų ištyrimu. Tinkamai nenustačius ir neišanalizavus bylai reikšmingų aplinkybių nėra sąlygų ir pagrindų konstatuoti, jog byla buvo išspręsta teisingai, o teisės normos pritaikytos tinkamai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės su šia nuostata sutinka, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, išnagrinėjo ne visus ieškovės reikalavimus bei neįvertino visų aplinkybių taikydamas įrodymą reglamentuojančias teisės normas. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas netinkamai padalino tarp šalių namų apyvokos daiktus. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad namų apyvokos daiktai, kuriuos priteisė pirmosios instancijos teismas ieškovei, yra pas atsakovą, išskyrus koridoriaus komplektą ir dvi spinteles. Dėl to tokiu atveju visiškai nebuvo jokio teisinio pagrindo šiuos daiktus priteisti ieškovei natūra, o atsakovui sumokėti kompensaciją. Siekiant užtikrinti tarp šalių taiką priimtu teismo sprendimu, jo turinys neturi sukelti sunkumų vykdymo procese, negali sukelti nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Jis turi būti aiškus, logiškas ir kiek įmanoma atitikti šalių valią. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas iš esmės netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių tarp šalių padalindamas skolas, kurias sutuoktiniai prisiėmė gyvendami dar santuokoje UAB „Apskaitos tikslas“. Teismas visiškai neatsižvelgė į laikotarpį, kuriuo buvo imama paskola iš UAB „Apskaitos tikslas“. Šios aplinkybės įvertinimas turi esminės reikšmės, kadangi ją būtina susieti su buvusių sutuoktinių bendra gyvenimo trukme. Taip pat teismas nesiaiškino aplinkybių, kokiems tikslams buvo panaudoti pinigai iš kreditinių kortelių, kurių padengimui taip pat buvo imtos paskolos. Kaip matyti iš bylos duomenų ieškovė, imdama paskolas iš įmonės, nurodydavo tikslinę šių paskolų paskirtį, tačiau teismas nevertino kiekvienos iš paimtų paskolų tikslinės paskirties ir jų atitikimo šeimos poreikių tenkinimui. Šių aplinkybių išsiaiškinimas ir jų įvertinimas leistų padaryti išvadas, ar iš paskolos gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Tuo tarpu teismas tik abstrakčiai nurodė, kad šalys gyveno ne pagal galimybes, ieškovė veikė savo nuožiūra ir rizika, dėl to ieškovė turėtų atlyginti viena skolas UAB „Apskaitos tikslas“. Be to, teismas nurodė, kad neįmanoma nustatyti, ar paimti pinigai buvo iš tiesų skirti baldų pirkimui. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė nė vieno argumento, kuris leistų suabejoti, kad paskola nebuvo panaudota ne pagal tikslinę paskirtį.

11Taip pat apeliantė nurodo, kad ieškiniu ji prašė priteisti iš atsakovo 110 500 Lt piniginę kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą įsigyjant butą, kuris buvo parduotas. Pažymėtina, jog procesas santuokos nutraukimo byloje buvo atnaujintas dalyje dėl turto padalijimo, dėl to pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį dėl turto padalijimo, turėjo jį išnagrinėti iš esmės bei pasisakyti dėl visų ieškovės ieškinyje iškeltų reikalavimų (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šioje sprendimo dalyje tik nurodė, jog šalys butą pardavė 2008-07-11 ir neprašė jo dalinti, tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė prašė padalinti ne patį butą, o lėšas, gautas iš buto, įrodinėdama su tuo susijusias aplinkybes. Tuo tarpu teismas jų netyrė ir neatliko teisinio šių aplinkybių kvalifikavimo.

12Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, netyrė byloje esančių įrodymų, dėl to neatskleidė bylos esmės. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme pagal nurodytus argumentus turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose ne kartą pateiktas išaiškinimas, kai dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; etc.). Dėl to ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pirmosios naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino atsakovo teiginio, jog gyvybės draudimo sutartį sudarė ieškovė, o jis jokių įmokų pagal šią sutartį nemokėjo. Dėl to, pasak atsakovo, tai negali būti įrodymas, kuris patvirtina bendrą šeimyninio gyvenimo trukmę. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie gyvybės draudimo sutarties sudarymą (III t., b. l. 113-114), yra agentavimo sutartis, sudaryta tarp draudimo bendrovės ir ieškovės, o ne tarp atsakovo ir draudimo kompaniją atstovaujančios ieškovės. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas turi patikrinti ir nustatyti tikslią buvusių sutuoktinių šeimyninio gyvenimo trukmę, nes nuo to priklauso prievolių tarp šalių paskirstymas. Tuo tarpu kiti atsakovo nurodomi apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, dėl to apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

13Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turi įvertinti aplinkybę, jog sprendimas priimamas proceso atnaujinimo byloje. Dėl to išnagrinėjęs bylą turi nurodyti, kokį CPK 371 straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą priima. Tuo tarpu bylą išnagrinėjęs teismas to nepadarė.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai