Byla e2-27753-807/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjo A. K. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Nustatė

2pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis A. K., gim. 1904 m., Kauno mieste, Lietuvoje, iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

3Pareiškimą atsisakytina priimti.

4Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme).

5Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2004-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

6Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis buvo Lietuvos pilietis.

7Pilietybė, kaip teisinis santykis, yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su konkrečia valstybe. Jis grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiais tarpusavio pasitikėjimu, ištikimybe ir gynyba. Tai yra nuolatinis ir nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys, kuris tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės. Kiekviena valstybė formaliai apibrėžia, kurie asmenys yra jos piliečiai. Pilietybė yra ne bet koks individualus asmens ir valstybės nuolatinis ryšys, o būtent teisinis. Tai reiškia, kad jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje nurodoma, kad pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. Pilietybės įstatyme tiksliai reglamentuojamos pilietybės įgijimo sąlygos. Pilietybės klausimus gali spręsti tik valstybės institucijos, o tai darydamos jos gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie numatyti Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Pilietybė gali būti pakeista tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir tik šalims – piliečiui ir valstybei – atlikus tam tikrus teisinius veiksmus, įgaliotai valstybės institucijai priėmus atitinkamą teisinį sprendimą. Pilietybės teisinių santykių reguliavimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis. Pilietybės, kaip teisinio santykio, egzistavimo iki asmens mirties faktas yra nustatomas pagal konkrečius pilietybės klausimus reglamentuojančias Pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Jas taiko tos valstybės institucijos, kurios sprendžia dėl konkrečių asmenų teisių, kurių turėjimo prielaida yra pilietybės turėjimas. Jos, spręsdamos pretendento prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pagal Pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas turi nuspręsti, ar pretendentas buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki mirties. Pilietybės teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti šios srities viešosios teisės aktai bei CPK nepriskiria pilietybės teisinio santykio patvirtinimo ar tęstinumo klausimo nagrinėjimo teismui (CPK 1, 444 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles asmenims, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, asmens tapatybės korteles ar pasus išduoda vidaus reikalų ministro įgaliota institucija įstatymų nustatyta tvarka. Mirusiems asmenims piliečio pasai neišduodami, o tarp dokumentų, reikalingų pateikti norint gauti piliečio pasą, teismo sprendimo nėra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2005). Taigi teismo sprendimas nėra pagrindas išduoti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir jo neatstoja, nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes to nenumatyta Pilietybės įstatyme ar kitame pilietybės santykius reglamentuojančiame teisės akte ar CPK. Tokie atveju būtų pažeistas LR Pilietybės įstatymas ir CPK 1 str. Dėl tokios nagrinėjamų santykių prigimties byla negali būti nagrinėjama teisme.

8Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti.

9Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi 446, 290-291 straipsniais,

Nutarė

10Atsisakyti priimti pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

11Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai