Byla 2A-443-777/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-25 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Naglytis“ ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė 2012-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti

3143 897,12 Lt žalos atlyginimo, 2 000 Lt administravimo išlaidas vienam mėnesiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2013-09-20 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio sumažinimo. Nurodė, kad po bylos iškėlimo gavo duomenų, kad ieškovės skola kreditoriams atsirado 2007 metais. Į balansą įtraukto turto vertė – 107 419 Lt. Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-22 patvirtino 145 129,92 Lt kreditorių finansinius reikalavimus. Nurodė, kad dėl atsakovo pavėluoto kreipimosi į teismą padaryta 37 710,92 Lt žala (145 129,92 Lt – 107 419 Lt). Todėl prašė iš atsakovo priteisti 37 710,92 Lt žalos atlyginimą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 37 710,92 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos

537 710,92 Lt sumos nuo 2012-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad UAB „Naglytis“ įregistruota 2004-07-05. Jos vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2004-07-05 Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovas. Konstatavo, kad 2007-01-01 ieškovė buvo nemoki. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu, matydamas, kad įmonės skola auga ir viršija įmonės turimo turto vertę, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 str. įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas to nepadarė, savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai įmonės bei kreditorių interesais. Klaipėdos apygardos teismo 2011-10-27 nutartimi UAB „Naglytis“ iškelta bankroto byla dėl nemokumo, jos bankroto administratoriumi paskirtas

6A. K.. Teismo 2012-01-02 nutartimi patvirtintas BUAB „Naglytis“ kreditorių sąrašas ir jų bendros 143 897,12 Lt sumos kreditiniai reikalavimai, nurodant, kad kreditoriaus D. K. finansinis reikalavimas yra 42 479,13 Lt, A. G. – 43 393,60 Lt, VSDFV Klaipėdos skyriaus – 37 496,12 Lt, LR VMI prie LR finansų ministerijos – 19 624,27 Lt, antstolės V. D. – 904 Lt. Sprendė, jog ši kreditinių reikalavimų suma pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikoma administracijos vadovų ir savininkų padarytos žalos dydžiu. Nuo įmonės nemokumo iki bankroto bylos iškėlimo skola didėjo, todėl yra atsakovo ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tik nustatytos žalos dalį – 37 710,92 Lt. Aplinkybė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu dirbo užsienyje ir gavo pajamų, atsakovo atstovai tik 2013-01-21, t. y. jau nagrinėjant šią bylą, raštu kreipėsi į ieškovę prašydami imtis veiksmų, kad Suomijos įmonė „Elpis Oy Ltd“ būtų įtraukta debitoriumi bankroto byloje su 28 113,50 EUR suma ir iš jos būtų išieškota skola, nepaneigia ankstesnių teismo išvadų. Atsakovas visą ginčo laikotarpį naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 000 Lt administravimo išlaidų vienam mėnesiui nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.

7Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

82013-10-25 sprendimo dalį dėl 37 710,92 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašė priteisti iš ieškovės atsakovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byla yra tiesiogiai susijusi su BUAB „Naglytis“ bankroto byla Nr. B2-400-460/2013, todėl turėjo būti nagrinėjama ne Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bet Klaipėdos apygardos teisme. Pagal bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę bankroto bylas nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 4 p., ĮBĮ 5 str. 3 d.). Konkretizavo, kad tokias bylas nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias civilinę atsakomybę, neteisingai vertino atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę. Nurodė, kad

92006-08-25 ieškovė su Suomijos įmone „Elpis“ sudarė sutartį dėl izoliavimo darbų Suomijos laivų statyklose atlikimo. Kurį laiką Suomijos įmonė „Elpis“ mokėjo sutartyje nurodytus pinigus, tačiau nuo 2007 m. vasario Suomijos įmonė „Elpis“ nebeatsiskaitė su ieškove ir liko ieškovei skolinga

1028 113,50 EUR. Suomijos įmonė buvo vienintelė užsakovė, tai buvo vienintelis UAB „Naglytis“ pajamų šaltinis. Atsakovas aktyviai stengėsi atgauti anksčiau nurodytą sumą. Kreipėsi į Klaipėdos miesto ir apskrities profesinę sąjungą, taip pat į Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimo tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų skyrių dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad atsakovo veiksmai atitiko sąžiningumo, protingumo, rūpestingumo reikalavimus, jis veikė ieškovės bei jos kreditorių interesais. Tikslinga buvo sulaukti ir ikiteisminio tyrimo rezultatų, nes tik jiems paaiškėjus galima konstatuoti esminį faktą, ar įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė ir tai, kad UAB „Naglytis“ finansinė atskaitomybė už 2007 m. turėjo būti patvirtinta ne vėliau kaip iki 2008-05-01. Todėl atsakovui, kaip vieninteliam įmonės savininkui ir vadovui, realiai tik 2008 m. balandį galėjo išaiškėti faktinė aplinkybė, kad įmonė yra nemoki. Tačiau tuo laikotarpiu iš Suomijos įmonės „Elpis“ nebuvo gauta jokia informacija dėl atsiskaitymo su ieškove. Formaliai įmonės situacija galėjo atitikti ĮBĮ įtvirtintą nemokumo sąvoką, tačiau nesant duomenų apie Suomijos įmonės bankroto procedūrą, atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad su ieškove bus atsiskaityta. Suomijos įmonei atsiskaičius, įmonė būtų neatitikusi ĮBĮ nemokios įmonės apibrėžimo. Iki 2008 m. gegužės 1 d. atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ir patvirtinti bendrovės metinę finansinę atskaitomybę ir, nustatęs nemokumo būklę, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, nuo kada atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nėra pateikti duomenys, ar ieškovės bankroto administratorius yra išnaudojęs visas galimybes atgauti iš Suomijos įmonės „Elpis“ 28 113,50 EUR pinigų sumą, nes šiais pinigais būtų padengta didžioji dalis kreditinių reikalavimų. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas už BUAB „Naglytis“ debitinius įsiskolinimus. Atsakovo elgesyje nėra vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų veiksmų. Taip pat nurodė, kad BUAB „Naglytis“ skolos atsirado už 2007 m. laikotarpį, t. y. iki atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo. Žalos apskaičiavimo būdas, kai iš kreditinių reikalavimų dydžio minusuojama balanse įrašyta turto vertė, apskaičiuoti žalai apskritai nėra tinkamas, nes taip nenustatoma reali žala. Balansas sudaromas ir tvirtinamas dėl apskaitos, o ne žalos dydžiui nustatyti. Apskaitoje naudojamo įmonės turto vertė ne visada atspindi turto rinkos vertę. Matematinis veiksmas – balanse įrašyto turto vertės minusavimas iš kreditinių reikalavimų dydžio, pasako tik tai, kad įmonė skolinga daugiau, nei turi „balansinio“ turto, tačiau nepatvirtina atsakovo tariamai padarytos įmonei žalos dydžio. Teismas neanalizavo, ar ieškovė tinkamai apskaičiavo ir pagrindė žalos dydį. Neaišku, kokia konkreti žala susidarė dėl atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos inicijavimo, kiek padidėjo įmonės skola. Atsakovas ieškovės vardu nei 2008 m., nei vėliau nesudarinėjo sandorių, todėl neatsirado ir negalėjo atsirasti naujų kreditorių. Nuo

112008 metų skolos nedidėjo. Visą galimą ieškovės patirtą žalą dėl tariamo neteisėto atsakovo nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sudaro tik palūkanos ir delspinigiai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai, skaičiuotini nuo 2008 m. gegužės 1 d., kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje netinkamai nustatytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo veiksmų, nes įmonės skola atsirado ne dėl atsakovo pareigos, jų nevykdymo, o dėl kitų priežasčių. Įmonės skolos atsirado anksčiau, nei atsakovas neįvykdė pareigos. Nėra visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.

12Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė tinkamas išvadas. Prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13Apeliacinis skundas tenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

15Dėl teismingumo

16Atsakovas skunde nurodė, kad nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su BUAB „Naglytis“ bankroto byla Nr. B2-400-460/2013, todėl turėjo būti nagrinėjama ne Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bet Klaipėdos apygardos teisme. Šis atsakovo skundo argumentas yra nepagrįstas. LR įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. LR CPK 27 str.

171 d. 1 p. nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriuose ieškinio suma didesnė kaip 150 000 Lt. Nagrinėjamu atveju pradinio ieškinio suma buvo mažesnė nei 150 000 Lt, todėl byla teisminga apylinkės, o ne apygardos teismui.

18Pažymėtina, kad iki 2011-07-13 galiojusi LR įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. redakcija numatė, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

19Dėl įmonės vadovo atsakomybės

20Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, kuri atsiranda jam laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

21Iš teismų sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas, tenkindamas ieškovo D. K. 2011-09-13 teismui paduotą ieškinį, 2011-10-27 nutartimi UAB ,,Naglytis“ iškėlė bankroto bylą (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-234-460/2014, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00817-2011-7). Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad UAB ,,Naglytis“ yra nemoki, nes: 1) neatsiskaito su buvusiais darbuotojais A. G. ir D. K., inter alia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimu D. K. iš UAB „Naglytis“ priteista: 14 846,40 Lt darbo užmokesčio, 4 950 Lt komandiruotės dienpinigių, 923,91 Lt delspinigių, 1 405,72 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, 20 053,10 Lt vidutinis darbo užmokestis, 300 Lt bylinėjimosi išlaidos, iš viso – 42 479,13 Lt (t. 2, b. l. 11–14); 2) UAB „Naglytis“ atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų, kad ieškovui D. K. skolą sumokėjo, nepateikė; 3) UAB „Naglytis“ 2011-09-16 buvo išsiųstas Klaipėdos apygardos teismo pranešimas, juo UAB „Naglytis“ buvo įpareigota teismui pateikti įmonės finansinius ir kitus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima įvertinti finansinę padėtį, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė; 4) VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pateikė informaciją, kad UAB „Naglytis“ už 2007–2010 metų laikotarpį metinės finansinės atskaitomybės nepateikė. Minėtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-25 sprendime (įsiteisėjęs 2008-07-26) nustatyta aplinkybė, jog ieškovas D. K. nuo 2007-01-02 iki 2007-06-25 ėjo UAB „Naglytis“ skardininko-izoliuotojo pareigas, o A. G. tokias pat pareigas ėjo bendrovėje nuo 2007-01-02 iki 2007-04-23, ir atleidžiant šiuos asmenis iš darbo bendrovė su jais neatsiskaitė, dėl to susidarė ginčo įsiskolinimas.

22Šios aplinkybės rodo, kad bankroto byla UAB „Naglytis“ yra iškelta tik 2011 metų pabaigoje pagal vieno buvusio įmonės darbuotojo paduotą pareiškimą. Iš 2013-07-24 sudaryto UAB „Naglytis“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos už 2007 m. nustatyta, kad 2007 m. bendrovė turto ataskaitiniu laikotarpiu turėjo už 107 419 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 184 540 Lt, nuostolių – 126 543 Lt, o 2006 m. turto turėjo už

2366 466 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų – 17 044 Lt, pelno – 39 010 Lt (t. 2, b. l. 29). Iš UAB „Naglytis“ balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų už 2008,

242009, 2010, 2011 nustatyta, kad nuo 2007 m. bendrovės turtas ir skoliniai įsipareigojimai nei didėjo, nei mažėjo (t. 2, b. l. 31–38). Be to, nėra ginčo, jog nuo 2007 m. pabaigos bendrovė faktiškai veiklos nebevykdė.

25UAB „Naglytis“ įregistruota 2004-07-05, jos vadovu nuo 2004-07-05 Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovas L. G., kuris nuo 2004-07-05 buvo ir vienintelis įmonės akcininkas, ir šie duomenys iki bankroto bylos iškėlimo nesikeitė (t. 1, b. l. 10). BUAB „Naglytis“ bankroto byloje patvirtinta kreditinių reikalavimų suma yra 145 129,92 Lt, nurodant, kad kreditoriaus D. K. reikalavimas yra 40 079,13 Lt, A. G. – 40 993,60 Lt, VSDFV Klaipėdos skyriaus – 37 496,12 Lt, antstolės V. D. – 904 Lt, antstolės B. T. – 430 Lt, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos – 802,80 Lt, valstybės įmonės Turto banko – 24 424,27 Lt (LITEKO duomenys, 2013-10-24 nutartis Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-234-460/2014). D. K. ir A. G. (buvusių UAB „Naglytis“ darbuotojų) kreditinių reikalavimų dydžius pagrindžia minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-25 sprendimas, kuriame inter alia konstatuota, kad ginčo įsiskolinimai apskaičiuoti (susidarė) laikotarpiu nuo 2007-01-02 iki 2008-01-07. VSDFV Klaipėdos skyriuje 2007 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais gauti pranešimai iš bendrovės (forma 2a-SD (kodas 27013) apie tai, jog darbuotojas A. G. iš darbo atleistas 2007-04-23, A. S. – 2007-04-26, L. G. (atsakovas), S. G., D. K., E. G., E. D. – 2007-05-25, R. S., R. K. – 2007-05-29, J. P. – 2007-06-01 (t. 2, b. l. 100–109). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007-05-11 patikrinimo akto Nr. 62 duomenimis nustatyta, kad skyrius tikrino bendrovės veiklą, siekdamas nustatyti, kaip draudėja vykdo valstybinio socialinio draudimo prievoles už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-05-04. Tikrinimo metu inter alia pateikė išvadas, jog: kreditinis bendrovės įsiskolinimas yra 73 899,38 Lt (iš jų 60 603,80 Lt neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojams), debitinis – 96 879,12 Lt; nuo 2007-01-01 įmonės darbuotojams padidinti atlyginimai; įmonėje dirba 11 asmenų; apdraustiesiems per tikrinamą laikotarpį buvo priskaičiuojamas darbo užmokestis (t. 2, b. l. 117–119). VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013-06-21 raštas patvirtina, kad skyriaus 37 496,12 Lt kreditinis reikalavimas yra bendrovės skola biudžetui, iš jų 34 932 Lt yra VSD įmokos už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos mėn., 2 564,12 Lt – delspinigiai, priskaičiuoti už pavėluotą VSD įmokų pervedimą už laikotarpį nuo 2006-10-16 iki 2008-02-12 (t. 2, b. l. 15). VMI prie LR finansų ministerijos reikalavimas – 19 624,27 Lt, reikalavimo teisę į šią sumą 2013-09-03 Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (23.26-08)-329-791 perduota valstybės įmonei Turto bankui, 2013-06-25 VMI prie LR finansų ministerijos rašte nurodytas susidaręs už laikotarpį nuo 2007-03-15 iki 2007-10-01 (t. 2, b. l. 18). Antstolės V. D. 2013-07-05 raštas patvirtina, kad jos kreditinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2007-09-17, terminas sumokėti – 2011-11-24 (t. 2, b. l. 21).

26Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 37 710,92 Lt žalos atlyginimo motyvavo tuo, kad kaip turtas 2007 m. balanse nurodyta 107 419 Lt suma (Suomijos įmonės „Elpis Oy LTD“ debitinė skola UAB „Naglytis“ nuo 2007 m. vasario mėn.) atsirado 2007 m., todėl šios sumos nelaiko žala ieškovei dėl atsakovo pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad 37 710,92 Lt žalos dydis gaunamas atėmus iš teismo patvirtintos bendrovės kreditinių reikalavimų sumos –

27145 129,92 Lt minėtą 107 419 Lt sumą (t. 2, b. l. 156, 159). 2013-09-30 teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad palaiko sumažintą ieškinio reikalavimą. Paaiškino, kad iš pradžių prašė visos ginčo sumos (145 129,92 Lt), nes atsakovas nebuvo pateikęs ieškovei balanso, neperdavęs turto. Atsakovui pateikus balansą, nustatė, kad atsakovas turi turto, iš kurio atėmus minėtą

28107 419 Lt sumą, kurią administratorius laiko įmonės turtu, išėjo 37 710,92 Lt žalos suma (t. 2, b. l. 164).

29Atsakovo argumentus, jog jis aktyviai veikė, siekdamas iš Suomijos įmonės „Elpis Oy LTD“ atgauti 28 113,50 EUR (96 991,57 Lt) skolą UAB „Naglytis“ naudai, patvirtina šios aplinkybės:

301) atsakovo iniciatyva Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga 2007-05-08 prašymu kreipėsi į Suomijos įmonę „Elpis Oy LTD“ prašydama išmokėti UAB „Naglytis“ pinigus už atliktus darbus pagal kontraktą, nurodydama, kad jau trys mėnesiai bendrovei delsiama grąžinti pinigus, dėl to bendrovės vadovas L. G. negali atsiskaityti su darbuotojais (t. 1, b. l. 94); 2) atsakovas 2007-05-31 su pareiškimu kreipėsi į Policijos departamento generalinį komisarą V. G., prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Suomijos įmonės „Elpis Oy LTD“ apgaulės veiksmais bendrovei padarytos turtinės žalos. Nurodė, kad užsienio įmonė nuo 2007 m. vasario mėnesio nesumoka bendrovei 28 113,50 EUR už atliktus darbus. Suomijos įmonei nesumokant skolos, bendrovė negali išmokėti darbo užmokesčio darbuotojams, mokėti privalomų mokesčių, dėl to patyrė didelių nuostolių ir yra ties bankroto riba (pridėta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00145-07, b. l. 9). 2007-06-21 nutarimu Klaipėdos AVPK ENTS atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Naglytis“ 2007-06-14 pareiškimą, inter alia motyvuodama tuo, kad L. G. nepateikė pakankamai medžiagos, o iš pateiktos nėra pagrindo tyrimui dėl BK 186 str. numatytos veikos (pridėta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00145-07, b. l. 20–21). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2007-06-27 nutarimu minėtas policijos 2007-06-21 nutarimas panaikintas, nurodant, kad tik atlikus tyrimą bus galima priimti teisiškai pagrįstą procesinį sprendimą dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo ar nebuvimo fakto (pridėta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00145-07, b. l. 1–2). Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2007-10-23 nutarimu ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti, inter alia konstatavus, kad Suomijos įmonė iki 2007-03-09 su UAB „Naglytis“ atsiskaitinėjo sklandžiai, o vėliau dėl Suomijos įmonės prasidėjusio bankroto proceso atsiskaitymai galėjo sutrikti, todėl kvalifikuoti įmonės veiksmus kaip apgaulę BK 186 str. 1 d. prasme nėra pagrindo (pridėta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00145-07, b. l. 129–130). Aplinkybė, jog 2013-01-21 raštu atsakovas su prašymu kreipėsi į BUAB „Naglytis“, prašydamas imtis veiksmų, kad Suomijos įmonė „Elpis Oy LTD“ būtų įtraukta bendrovės debitore BUAB „Naglytis“ bankroto byloje ir iš jos išieškota skola (t. 1, b. l. 179), ginčo atveju laikytina neaktualia, nes imtis priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų po bankroto bylos iškėlimo yra bankroto administratoriaus teisė ir pareiga (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 23 p.).

31Pažymėtina, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas paprastai neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas yra kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas. Taigi ĮBĮ 8 str. 4 d. nuostata gali būti taikoma ir tais atvejais, kai reikalaujama žalos atlyginimo už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą.

32Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2009 ir kt.).

33Įvertinus anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo žalą ieškovė kildina iš atsakovo veiksmų (neveikimo) nuo 2007 m. pradžios ir iki bankroto bylos iškėlimo 2011 m. spalio mėnesį, į ginčo žalos ir jos dydžio nustatymo būdą, teismo nuomone, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas ginčo atveju pažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir veikė priešingai bendrovės interesams, nėra duomenų, kad jis būtų atsakingas už įmonės bankrotą bei įmonės finansinius įsipareigojimus. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog eidamas direktoriaus pareigas, atsakovas būtų atlikęs veiksmus, kurie yra tiesiogiai susiję su ieškovei atsiradusia turtine žala. Byloje negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovo veiksmuose yra kaltė.

34Įmonių bankroto įstatymo 8 str. redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įtvirtino tais atvejais, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p. (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų). Taigi, įmonės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įstatymas siejo ne vien su formaliu įmonės nemokumo statuso konstatavimu. Pagal šio straipsnio formuluotę, pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą įmonės vadovas (savininkas) įgyja įvertinęs tolesnes įmonės veiklos perspektyvas ir galimybę atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Toks įmonės vadovo atliekamas įmonės veiklos perspektyvų vertinimas turi atitikti rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovo elgesys tęsiant bendrovės veiklą esant formaliam įmonės nemokumo statusui, neatitinkantis protingos verslo rizikos ir prieštaraujantis geriems verslo standartams, teismo būtų įvertintas kaip neteisėtas elgesys, kuriuo daroma žala įmonei ir jos kreditoriams. Kita vertus, protingos, atsižvelgiant į konkrečią faktinę situaciją, įmonės vadovo ar savininko pastangos atgaivinti įmonės veiklą prieš inicijuojant įmonės bankroto procedūras negali būti vertinamos kaip neteisėtos, kadangi verslas visuomet yra susijęs su tam tikros rizikos prisiėmimu, o bankroto procedūros pagal jų tikslą ir prigimtį yra kraštutinė įmonės kreditorių teisių apsaugos priemonė. Nustačius, kad įmonės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėdamas pakankamą pagrindą (atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens, veikiančio analogiškomis aplinkybėmis, elgesio standartą) manyti, jog įmonė galės atsiskaityti su kreditoriais, tokie įmonės vadovo (savininko) veiksmai neturėtų būti vertinami kaip ĮBĮ 8 str. numatytos pareigos pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pagrindines pajamas UAB „Naglytis“ gaudavo būtent iš Suomijos įmonės „Elpis Oy LTD“. Teismas mano, kad atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įvertinus atsakovo veiksmus, kuriais jis siekė atgauti skolą iš Suomijos įmonės, byloje nustačius, jog bendrovė nuo 2007 m. kovo mėnesio (t. 1, b. l. 190) faktiškai veiklos nebevykdė, darbuotojai 2007 m. iš darbo atleisti ir daugiau pagal kontraktą nei Suomijoje, nei bendrovėje nebedirbo ir iš esmės bendrovei atgavus 28 113,50 EUR skolą būtų išspręsti įsiskolinimų klausimai, ginčo atveju ir nesuponavo atsakovui tokios pareigos ĮBĮ 8 str. 1 d. prasme vykdymo.

35Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė neįrodė atsakovą ginčo situacijoje atlikus neteisėtus veiksmus (ar neteisėtą neveikimą), neįrodė žalos ir jos dydžio, o žalos sumažinimas tokiu būdu, kaip nurodė ieškovė, akivaizdžiai nelogiškas, nes ginčo žala nėra ir objektyviai negali būti sutapatinta su įmonės turto verte pagal balansą, o turi būti pagrįsta faktiniais duomenimis. Byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei žalos, nėra pagrindo ieškovės ieškinį tenkinti. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

36Bylinėjimosi išlaidos

37Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

38Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 142 Lt žyminis mokestis už paduotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 44, 45);

397 290 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1. b. l. 49, 52, 53; 2 t. 146–149) ir 330 EUR (1136,69 Lt suma įplaukė VMI sąskaitą) žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 187).

40Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus atsakovo atstovo veiksmus, t. y. parengė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 39–43) – 1 750 (8.4 p.); pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 1, b. l. 49) – 120 Lt (8.16 p.); 3 prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo arba perkėlimo (t. 1, b. l. 69, 80–81, 102) – 360 Lt (8.16 p.); dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė suapvalinus nustatyta tvarka yra 5 val. – 750 Lt (8.18 p.); pateikė rašytinį paaiškinimą dėl ieškinio ir jo priedus (t. 1, b. l. 171–187) – 120 Lt (8.16 p.), pateikė teismui

412 prašymus dėl dokumentų išreikalavimo (t. 2, b. l. 2, 7) – 240 Lt (8.16 p.), pateikė pranešimą dėl dokumentų pateikimo (t. 2, b. l. 27–48) – 120 Lt (8.16 p.), paruošė apeliacinį skundą (t. 2, b. l.

42176–183) – 3 000 Lt (8.9 p.), konstatuotina, kad prašomų atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šios išlaidos mažintinos nuo 7 290 Lt iki 6 460 Lt.

43Apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 37 710,92 Lt. Vadinasi, už apeliacinį skundą turėjo būti sumokėtas 1131 Lt žyminis mokestis. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, įskaičius atsakovo už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, nustatyta, kad atsakovas Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 1136,69 Lt. Todėl atsakovui grąžintinas permokėtas 5,69 Lt žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

44Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinį skundą patenkinus, ieškinį atmetus visiškai, iš ieškovės atsakovui priteistinos 7 733 Lt jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

45Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė dėl teismo procesinių dokumentų siuntimo byloje patyrė 33,75 Lt išlaidų (t. 1. b. l. 2; t. 2. b. l. 1). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d.), todėl minėtos išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

47325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

48n u s p r e d ž i a :

49panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

50Priteisti iš ieškovės BUAB „Naglytis“ atsakovui L. G. 7 733 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

51Grąžinti atsakovui L. G. 5,69 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-12-02 už apeliacinį skundą. Kolegijos pirmininkė

52Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjai

53Rimvida Zubernienė

54Alvydas Žerlauskas

55

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė 2012-03-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo... 3. 143 897,12 Lt žalos atlyginimo, 2 000 Lt administravimo išlaidas vienam... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškinį tenkino iš... 5. 37 710,92 Lt sumos nuo 2012-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir... 6. A. K.. Teismo 2012-01-02 nutartimi patvirtintas BUAB „Naglytis“ kreditorių... 7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 8. 2013-10-25 sprendimo dalį dėl 37 710,92 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų... 9. 2006-08-25 ieškovė su Suomijos įmone „Elpis“ sudarė sutartį dėl... 10. 28 113,50 EUR. Suomijos įmonė buvo vienintelė užsakovė, tai buvo... 11. 2008 metų skolos nedidėjo. Visą galimą ieškovės patirtą žalą dėl... 12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Dėl teismingumo... 16. Atsakovas skunde nurodė, kad nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su BUAB... 17. 1 d. 1 p. nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai,... 18. Pažymėtina, kad iki 2011-07-13 galiojusi LR įmonių bankroto įstatymo 14... 19. Dėl įmonės vadovo atsakomybės... 20. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl įmonės vadovo civilinės... 21. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų... 22. Šios aplinkybės rodo, kad bankroto byla UAB „Naglytis“ yra iškelta tik... 23. 66 466 Lt, per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių... 24. 2009, 2010, 2011 nustatyta, kad nuo 2007 m. bendrovės turtas ir skoliniai... 25. UAB „Naglytis“ įregistruota 2004-07-05, jos vadovu nuo 2004-07-05... 26. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 37 710,92 Lt žalos atlyginimo... 27. 145 129,92 Lt minėtą 107 419 Lt sumą (t. 2, b. l. 156, 159). 2013-09-30... 28. 107 419 Lt sumą, kurią administratorius laiko įmonės turtu, išėjo 37... 29. Atsakovo argumentus, jog jis aktyviai veikė, siekdamas iš Suomijos įmonės... 30. 1) atsakovo iniciatyva Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga... 31. Pažymėtina, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos... 32. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra... 33. Įvertinus anksčiau išdėstytų faktinių aplinkybių visetą, atsižvelgiant... 34. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu,... 35. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė... 36. Bylinėjimosi išlaidos... 37. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus ir tenkinus atsakovo... 38. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi... 39. 7 290 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 1. b. l. 49, 52, 53; 2 t. 146–149)... 40. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus atsakovo atstovo veiksmus, t.... 41. 2 prašymus dėl dokumentų išreikalavimo (t. 2, b. l. 2, 7) – 240 Lt (8.16... 42. 176–183) – 3 000 Lt (8.9 p.), konstatuotina, kad prašomų atsakovo... 43. Apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 37 710,92 Lt. Vadinasi, už apeliacinį... 44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė dėl teismo procesinių... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,... 48. n u s p r e d ž i a :... 49. panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. sprendimą... 50. Priteisti iš ieškovės BUAB „Naglytis“ atsakovui L. G. 7 733 Lt turėtų... 51. Grąžinti atsakovui L. G. 5,69 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-12-02 už... 52. Jolanta Gailevičienė Kolegijos teisėjai... 53. Rimvida Zubernienė... 54. Alvydas Žerlauskas... 55. ...