Byla 2S-1144-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Vilniaus vandenys” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių J.B. ir Z.S. ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus vandenys dėl savininkų teisių naudotis žemės sklypu pažeidimų pašalinimo, įpareigojant statinius nugriauti ir šių statinių teisinės registracijos panaikinimo. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras.

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4Ieškovės J.B. ir Z.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos:

51) pripažinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - ) (unikalūs numeriai ( - )) statybas ieškovių žemės sklype (unikalus numeris ( - )) savavališkomis ir neteisėtomis bei įpareigoti atsakovą per vieną kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius;

62) panaikinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - ) (unikalūs numeriai ( - )), teisinę registraciją (daiktinių teisių įregistravimą) Nekilnojamojo turto registre.

7Ieškovės ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti statinius (unikalūs numeriais ( - )) ir uždrausti atsakovui Uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“ šiuos statinius bet kokia forma perleisti, išnuomoti, suteikti naudotis panaudos teise, įkeisti ar kitaip apsunkinti, kadangi priešingu atveju yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

8Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 kovo 22 d. nutartimi ieškovių prašymą tenkino.

9Teismas ieškovių J.B. ir Z.S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ priklausančių statinių: inžinerinių tinklų – siurblinės, unikalus Nr. ( - ), inžinerinių tinklų – fekalinės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. ( - ), inžinerinių tinklų – spaudiminės kanalizacijos vamzdyno, unikalus Nr. ( - ), inžinerinių tinklų – žemos įtampos elektros požeminės kanalizacijos kabelinės linijos, unikalus Nr. ( - ), statinio, unikalus Nr. ( - )ir statinio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - )., areštą, uždrausdamas atsakovui disponuoti areštuojamu turtu.

10Atsižvelgęs į tai, kad teisme vyksta ginčas dėl teisės naudotis žemės sklypu pažeidimo pašalinimo, o atsakovas – UAB ,,Vilniaus vandenys“, turi realią galimybę minėtus statinius perleisti, įkeisti, išnuomoti ir pan., teismas padarė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei neareštavus minėto nekilnojamojo turto, teismo procesinio sprendimo įvykdymas iš tiesų galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

11Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ atmesti.

12Teigia, kad atsakovas yra strateginė įmonė – didžiausia vandentiekio bendrovė Lietuvoje, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus. Nurodo, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai nėra savarankiški įrenginiai, jie atlieka funkcijas tik sujungti į tam tikrą tinklų grandinę. Todėl aukščiau minėtų inžinerinių tinklų kaip vienetų apeliantas neketina nei įkeisti, nei parduoti, todėl teismas tenkindamas ieškovių prašymą uždrausti atsakovui disponuoti turtu yra nepagrįstas.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės J.B. ir Z.S. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirtąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Teigia, kad ieškiniu ieškovės reikalauja pripažinti areštuotų inžinerinių tinklų statybas savavališkomis bei neteisėtomis ir šiuos statinius nugriauti. Taigi akivaizdu, kad apie tokius reikalavimus sužinojęs atsakovas gali bandyti apsunkinti būsimą ieškovėms palankaus sprendimo įvykdymą perleisdamas, išnuomodamas ar kitaip apsunkindamas inžinerinius tinklus.

15Ieškovės pažymi, kad nors atsakovas teigia inžinerinių tinklų perleisti ar kitaip apsunkinti neketina, yra pagrindo manyti, kad atsakovas šiuos tinklus gali formaliai, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, perleisti savo antrinei įmonei. Ieškovės taip pat pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad atsakovas skundžiama teismo nutartimi areštuotų inžinerinių tinklų neketina perleisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti, nors pareiga įrodyti, jog tam tikros aplinkybės egzistavo ar ne, tenka taip teigiančiai šaliai.

16Ieškovės taip pat pastebi, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai neriboja atsakovo teisių. Be to, skundžiama nutartimi taikytas areštas nepagrįstai netrukdo atsakovui naudotis areštuotais objektais pagal tiesioginę jų paskirtį.

17Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ atmesti.

18Teigia, kad ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo tariamai nesąžiningus veiksmus, bei duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad atsakovas imasi ar gali imtis veiksmų, susijusių su ginčo statinių perleidimu tretiesiems asmenims.

19Tretysis asmuo nurodo, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu yra taikomi visiškai nepagrįstai jo teisių suvaržymai, varžantys atsakovo teises daugiau nei būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, neatsižvelgiant į aplinkybę, ar atsakovas objektyviai gali imtis veiksmų dėl kurių galimai palankaus ieškovėms teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar taptų neįmanomas.

20Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepagrindė aplinkybės, jog yra pavojus, kad ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo gali būti neįmanoma įvykdyti, jog toks pavojus yra realus ir pagrįstas, nei nemotyvavo, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo nebus galima įgyvendinti, jei nebus imtasis laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. normą, kuri reikalauja motyvuoti priimtą teismo nutartį.

21Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

23Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

24Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieškovių J.B. ir Z.S. ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

25CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

26Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

27Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

28Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

29Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės J.B. ir Z.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - ) statybas ieškovių žemės sklype savavališkomis ir neteisėtomis, įpareigoti atsakovą per vieną kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo dienos įsiteisėjimo savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir panaikinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - ), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre (b.l. 1-7). Taigi, ieškovės reikalauja nugriauti statinius, esančius joms priklausančiame žemės sklype.

30Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad iki ginčo išsprendimo šalių teisinė ar faktinė padėtis nepasikeistų taip, kad toks pasikeitimas galėtų apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį apskritai neįmanomą. Todėl laikinoji apsaugos priemonė, kai ginčo objektas (statiniai, įrenginiai), kuriuos ieškiniu prašoma nugriauti, areštuojami, uždraudžiant jais disponuoti, būtent ir atlieka tokią- apsaugos funkciją, t.y. išsaugo statinių bei įrenginių teisinį statusą nepakitusį iki ginčo išnagrinėjimo teisme.

31Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra konstatuojamas nei statinių statybos savavališkumo faktas, nei kitos faktinės aplinkybės, kurios bus nagrinėjamos byloje, kaip ieškinio pagrindą sudardančios aplinkybės. Todėl apelianto argumentai, kad skundžiama teismo nutartimi areštuoti inžineriniai tinklai nėra savarankiški įrenginiai, teisiškai nėra reikšmingi, nagrinėjant atskirąjį skundą.

32Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

33Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai neriboja atsakovo teisių, kadangi atskirajame skunde jis nurodė, jog inžinerinių tinklų perleisti ar kitaip naudoti neketina. Tai reiškia, jog teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu nėra taikomi nepagrįsti ir neproporcingi jo teisių suvaržymai, varžantys atsakovo teises daugiau nei būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

34Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

35Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

36Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 21,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-03-22 nutarties, iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ priteistina 21,35 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 21,35 Lt (dvidešimt vieną litą ir 35 centus) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. Ieškovės J.B. ir Z.S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos:... 5. 1) pripažinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - )... 6. 2) panaikinti nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių, esančių ( - )... 7. Ieškovės ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones... 8. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2010 kovo 22 d. nutartimi ieškovių... 9. Teismas ieškovių J.B. ir Z.S. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė... 10. Atsižvelgęs į tai, kad teisme vyksta ginčas dėl teisės naudotis žemės... 11. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo Vilniaus miesto... 12. Teigia, kad atsakovas yra strateginė įmonė – didžiausia vandentiekio... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės J.B. ir Z.S. prašo Vilniaus... 14. Teigia, kad ieškiniu ieškovės reikalauja pripažinti areštuotų... 15. Ieškovės pažymi, kad nors atsakovas teigia inžinerinių tinklų perleisti... 16. Ieškovės taip pat pastebi, kad laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai... 17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės... 18. Teigia, kad ieškovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų... 19. Tretysis asmuo nurodo, kad teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos... 20. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo ir nepagrindė... 21. Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame... 25. CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar... 26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 28. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra... 29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės J.B. ir Z.S. kreipėsi į... 30. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama, kad iki ginčo išsprendimo... 31. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra konstatuojamas nei... 32. Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės... 33. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos... 34. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 35. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 41. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartį palikti... 42. Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ 21,35 Lt (dvidešimt vieną...