Byla 2A-145-56/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininko

3Petro Jaržemskio

4kolegijos teisėjų

5Danutės Kutrienės

6Neringos Švedienės

7sekretoriaujant

8Gražinai Bitvinskienei

9dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei

10A. R.

11atsakovo atstovui

12V. V.

13trečiojo asmens atstovei

14L. M.

15teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo kuriuo patenkintas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinys ginant viešąjį interesą.

16Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17I.Ginčo esmė

18Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys nesklebtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės 0,25 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai; Panaikinti 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys nesklebtini) dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas Nr. (duomenys nesklebtini) (sklypo unikalus Nr.( - ), esančio ( - ) Vilniaus m. savivaldybėje, paveldėjimo; taikyti restituciją natūra – įpareigoti T. R. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), esantį Vilniaus m. savivaldybėje, ( - ) kaime.

19Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste atsakovui Z. R.“, ta dalimi, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško plotą, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstuticijos 47 straipsnį, imperatyvias įstatymų nuostatas, Lietuvos Respublikos Miškų įstatymą, Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymą, kurie draudžia atkurti nuosavybės teises į žemę, suteikiant natūra miškus, kurie priskirtini valstybinės reikšmės miškams. ( - ) kaimas Vilniaus miesto teritorijai yra priskirtas 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, o ginčo sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Panaikinus Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Z. R., kuriam ginčijamu sprendimu suteiktas žemės sklypas, mirė 1992 m. liepos 13 d. Žemės sklypą pagal įstatymą paveldėjo jo brolis T. R.. Panaikinus ginčijamą sprendimą, turi būti panaikintas ir 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo paveldėjimo.

20Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

21Nurodė, kad priimdama ginčijamus sprendimus Vilniaus apskrities viršininko administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d. Nuosavybės teisių atkūrimas į Vaidotų kaimo teritorijoje turėtą žemę pretendentams buvo vykdomas kaip į kaimo vietovėje esančią žemę, todėl Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. įsakymu patvirtino VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios ir miško naudojimo sąlygos. Nurodytu projektu buvo suformuotas ir ginčijamas žemės sklypas, kurio ribos buvo suformuotos ne ginčijamo sprendimo pagrindu, o žemės reformos žemėtvarkos projektu. Kadangi nei Vilniaus apskrities viršininko 2000 metų įsakymas, nei 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra nuginčyti ar ginčijami, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ir ginčijamus sprendimus.

22Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškinį jį palaikė ir prašė jį tenkinti.

23Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkui priimant ginčijamą sprendimą 2004 m. spalio 25 d., galiojo tiek Miškų įstatymas, tiek 2002 m. gruodžio 20 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 2013, kurio ginčo sklype esantis miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Rengiant žemėtvarkos projektą, taip pat galiojo miškų įstatymas, pagal kurį miesto teritorijoje esantys miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo sklypas 1996 m. balandžio 24 d.įstatymu buvo priskirtas prie miesto teritorijos, nuo šios datos ginčo miškas tapo valstybinės reikšmės mišku. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. rugsėjo 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 2013 projektą buvo suderinusi, o 2003 m. vasario 18 d. raštu Nr. 12-2-1037 Aplinkos ministerija Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikė Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikšmės plotų sąrašus, todėl Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas sprendimus, žinojo arba turėjo žinoti, kad sklype yra valstybinės reikšmės miškas. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimas atkuriant nuosavybės teises Z. R., prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sprendimas yra niekinis ir negaliojantis. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,25 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai; Panaikintas 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotą paveldėjimo liudijimas Nr. 8-4104 dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas Nr. (duomenys nesklebtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys nesklelbtini), esančio (duomenys nesklebtini)., Vilniaus m. savivaldybėje, paveldėjimo; Taikyta restitucija natūra – įpareigojant T. R. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), esantį Vilniaus m. savivaldybėje, ( - ) kaime.

24Teismas pažymėjo, kad nuostata, draudžianti natūra atkurti nuosavybę į miškus, kurie yra priskirti miestų miškams, buvo nustatyta nuo 1992 m. gegužės 20 d. įstatymu Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (1992 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. I-2566 redakcija). Tokiu būdu, viešasis interesas į miestų miškus iš esmės egzistavo nuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso atsiradimo. Iš į bylą pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), patenka 0,13 ha valstybinės reikšmės miško. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 ir 3 p., 16 str., teismas padarė išvadą, jog miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir (duomenys nesklebtini) kaimo teritorijoje esantis miškas yra valstybinės reikšmės. Teismo padarytą išvadą patvirtino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo“ patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir sąrašai.

25Įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1257/2007, teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimas buvo įteisintas jau po šio miško priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl žemės reformos žemėtvarkos projektas ar kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukurė pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą konkrečių teisių ir pareigų į dar nesugrąžintą ar nesuteiktą konkretų žemės sklypą.

26Teismas, konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,25 ha žemės sklypą miškų ūkio veiklai pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl jis buvo panaikintas. Atsižvelgęs į žemės sklypo konfigūraciją ir į jį patenkančio valstybinės reikšmės miško dalį – 0,13 ha, bei į tai, kad sprendimo panaikinimas dalyje negalimas, t.y negalimas sklypo skaidymas, ginčijamą Vilniaus apskrities Viršininko administracijos sprendimą panaikino dalyje, kuria Z. R. natūra grąžintas bendras 0,25 ha žemės sklypas miškų ūkio veiklai. Panaikinus administracinį aktą, buvo panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikyta restitucija iš T. R. išreikalaujant 0,25 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini); sklypo unikalus Nr. (duomenys nesklebtibni), esantis (duomenys nesklebtini) kaime, Vilniaus m.) (CK 1.78 str. 5 d.; CK 1.80 str. 2 d., 4 d.; CK 6.146 str.).

27III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

28Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti.

29Nurodo, kad teismo išvados, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo normas ir žemės sklypo formavimo dokumentai priimti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo, neturi reikšmės, yra nepagrįstos. Nepagrįstas teismo argumentas, jog visa miško žemė esanti miestų teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miškams. Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 buvo nustatyta speciali nuosavybės teisių atkūrimo tvarka teritorijose kurios priskirtos Vilniaus miestui ir šioje teritorijoje atkūrimas turėjo būti vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie nustatyti atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančią žemę (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 6 d.). Teismas nepagrįstai neasižvelgė į tai, kad Žemėtvarkos projekto rengimo metu, bei 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 2818-01 priėmimo metu galiojusi Miškų įstatymo 1994 m. lapkričio 22 d. redakcija Nr. J-671, nustatė teritorijas kurios išimtinėmis teisėmis priklausė Lietuvos Respublikai (5 str. 6 d.). Nauja Miškų įstatymo redakcija įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d. ir naujai įsigaliojusio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, buvo nustatyta, kad miestų valstybinės reikšmės miškai yra miestų miškai, o 1997 m. lapkričio 13 dienos nutarimas Nr. 1154, su vėlesniais pakeitimais, papildytas nurodant miestams priklausančių miškų ribas. Ginčo skypas, kurio dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotui, Z. R. buvo gražinta remiantis 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 dėl 1997 m. lapkričio 23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 pakeitimo, todėl gražinant žemę nebuvo pagrindo svarstyti klausimo dėl gražinamo miško priklausomybės. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Žemėtvarkos projektą, kuriuo remiantis nustatytos ir gražinamo sklypo ribos, todėl Žemėtvarkos projekte pažymėjus žemės sklypą bei atlikus būtinus veiksmus, nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos. Z. R. atkuriant žemę, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį buvo priskirta pirma eiliškumo eilė (1997, Nr. 69-1735), o ginčijamas sprendimas parengtas iki 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 ,,Dėl 1997-10-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 pakeitimo“ priėmimo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. išaiškinimas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nėra teisiškai reikšmingi, nes nagrinėjamos faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra tapačios. Nurodytų argumentų pagrindu prašo ieškinį atmesti.

30Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

31Nurodo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimas turi vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojusius įstatymus. Byloje ginčijamas 2004 m. spalio 25 d. sprendimas, kurio priėmimo metu galiojo Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos imperatyviai nustatančios, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir jie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2001-04-10 redakcija Nr. IX-240). Be to, analogiškos įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos ir 1994 m. lapkričio 22 d. Miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte, o Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad teisinis reglamentavimas apibrėžiantis miestų teritorijoje esančio miško statusą, nesikeitė nuo pat Miškų įstatymo priėmimo. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra tęstinis reiškinys ir ginčijamas sprendimas sprendimas priimtas atsižvelgiant į patvirtiną Žemėtvarkos projektą, yra nepagrįstas, nes atsakovo nurodomas Žemėtvarkos projektas ir kiti dokumentai nesukelia teisinių pasekmių, kaip priimtas sprendimas.

32Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nenukrypus nuo teismų formuojamos praktikos.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

35Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

36Apeliacinės skundas netenkintinas.

37Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo materialinį teisinį santykį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, jame nurodytų išvadų ir argumentų, kuriais patenkintas ieškinys nebekartoja.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamajame teismo sprendime tinkamai bei argumentuotai įvertinta žemės sklypo, kurio kadastrtinis Nr. (duomenys nesklebtini), unikalus Nr. ( - ), esančio (duomenys nesklebtini) kaime Vilniaus rajone priskyrimo valstybinės reikšmės miško paskirčiai teisinis pagrindas, bei šio pagrindo teisinės galios viršenybė prieš Vilniaus apskrities viršininko administracijos patvirtintą žemėtvarkos projektą, kurio pagrindu ir buvo priimtas 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini).

39Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo argumentai dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių miesto žemei priskirtų miško plotų reglamentavimo kaip valstybinės reikšmės miško į kurį negali būti atkurta nuosavybės teisė buvusiems savininkams arba jų įpėdiniams atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr. 3K-3-559/2009 argumentacijai pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko adminstracijos kasacinį skundą analogiškoje civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį.

40Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

41Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš apelianto valstybės naudai priteistinos 15,00 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą atmesti.

44Priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybei 15,00 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.