Byla 2A-597-267/2012
Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą iš dalies panaikinimo, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Laisvės Aleknavičienės ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovei S. D., tretieji asmenys R. D., Raseinių rajono 1-asis notarų biuras dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą iš dalies panaikinimo, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė V. G. kriepėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad po tėvo P. D. mirties ( - ) ji priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, bei iš dalies panaikinti Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 1993-05-25 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą S. D. į piniginį indėlį, investicinę sąskaitą ir į mūrinį gyvenamąjį namą su priestatu, garažą, ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, esančius ( - ) tai yra į 1/6 dalį šių pastatų. Pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/6 dalį gyvenamojo namo ( - ), 1/6 dalį garažo ( - ), 1/6 dalį ūkinio pastato ( - ), 1/6 dalį malkinės ( - ), 1/6 dalį kiemo statinių ( - ), esančių ( - ) Nurodė, kad kai mirė tėvas P. D., ieškovė buvo nepilnametė, gyveno kartu su tėvais, jos mama S. D. 1993-05-25 pagal įstatymą paveldėjo po tėvo mirties likusį turtą. Po tėvo mirties ieškovė nurodo faktiškai valdžiusi likusį turtą ir palikimą priėmusi. Taip pat nurodė, kad ieškovės brolis R. D. teisme nusistatė juridinę reikšmę turintį faktą ir norėjo paveldėti 1/4 dalį turto. Kadangi ieškovė tokia pati paveldėtoja kaip ir brolis, jiem abiem priklauso po 1/6 dalį turto, todėl prašė iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatant, kad jai priklauso 1/6 dalis tėvo palikimo.

6Atsakovė S. D. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad po vyro mirties ji kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą ir paveldėjo visą likusį turtą viena, o R. ir V. yra brolis ir sesuo, todėl jiems iš tėvo dalies turi priklausyti tokia pati dalis.

7Trečiasis asmuo R. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. G. palikimo po tėvo P. D. mirties nepriėmė, nes tėvo mirties dieną ji buvo nepilnametė ir pati priimti palikimo negalėjo, o kai 1993-05-25 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, ji jau buvo pilnametė ir dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnį – asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kadangi V. G. ir R. D. apie palikimo priėmimą sužinojo 1993-05-23, jiems tai pasakė mama, V. G. praleido terminą palikimui ginčyti.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

11Apeliantė V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012‑05-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apeliantė nurodo, kad pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK ieškovė turėjo teisę paveldėti tėvo palikimą. Po tėvo mirties ieškovė, S. D. ir R. D. liko gyventi tėvui ir motinai priklausiusiuose pastatuose ir visi trys vienodai naudojosi tėvui priklausiusiais daiktais. Tas aplinkybes pripažino ir R. D.. Ieškovė tėvų namuose gyveno iki 2006 m., savo lėšomis įrengė mansardą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-600/2009 yra konstatavęs, kad nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo dienos naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą.

132. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 Nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” 13 p. konstatuota, kad tai, jog palikimą yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo. Vadinasi, palikimą gali priimti keli paveldėtojai.

143. Nurodo, kad LR CK 1.126 str. nustato, jog ieškinio senatis taikoma tik tuo atveju, jeigu ginčo šalis reikalauja. Teismas nepagrįstai taikė LR CK 5.8 str., taikydamas šį straipsnį nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kadangi atsakovė su ieškovės ieškiniu sutiko ir neprašė taikyti ieškinio senaties. Apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas atsakovei ieškovė nurodo sužinojusi tik tuomet, kai į teismą kreipėsi R. D., tai yra 2010 metų pradžioje.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. D. sutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, juos palaiko ir prašo apeliacinį skundą tenkinti.

16Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. D. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad ieškinio senatį byloje taikyti prašė suinteresuotas asmuo, todėl teismas ją pagrįstai taikė. Taip pat nurodo, kad iš šių apeliantės teisme duotų parodymų ir iš atsiliepimo į R. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, matyti, jog ieškovė V. G. žinojo apie motinos priimtą palikimą, ir tai sužinojo 1993-05 -25, kai motinai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Todėl visi apeliantės teiginiai, kad ji, neva, sužinojo apie tai tik 2010 metų pradžioje yra nepriimtini, nes jie prieštarauja pačios ieškovės aiškinimams dėl palikimo priėmimo. Be to, ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisių į tėvo paliktą palikimą, todėl byloje negali būti taikomas ieškovės nurodomas bendrasis ieškinio senaties terminas.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

19Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė bylos esmės ir dėl minimos priežasties galėjo būti neteisingai išspręsta ši civilinė byla, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 329 str. 1 d. 2 p., 263 str. 1 d.).

20Byloje nustatyta, kad po ieškovės V. G. tėvo, P. D., mirties jo sutuoktinei, atsakovei šioje byloje, S. D., 1993 m. gegužės 25 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1013 pagal įstatymą į palikėjo turtą, kurį sudarė piniginis indėlis su procentais Raseinių TBS ( - ) sąskaitoje ( - ), investicinė sąskaita ( - ) Raseinių TBS ( - ) ir mūrinis gyvenamas namas su priestatu – 1A1 p, kurio naudingas plotas 50,15 kv. m, garažas 5G1 p, ūkiniai 611 p, 711 p, bei kiemo įrengimai, esantys ( - ), priklausę palikėjui P. D., mirusiam ( - ).

21Ieškovė V. G., kuri tėvo palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė, prašo iš dalies panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą jos motinai S. D., nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties ieškovė priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/6 dalį palikėjui priklausiusio nekilnojamojo turto – pastatų, esančių ( - ).

22Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Nagrinėjamu atveju, taikytinos ir 1964 m. CK 573, 576 ir 591 straipsnių nuostatos, palikimo atsiradimo laiku reglamentavusios įstatyminių įpėdinių šaukimą paveldėti, atsisakymą nuo palikimo ir nepilnamečių vaikų teisę į privalomąją palikimo dalį.

23Kolegija mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes nepareikalavo iš ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą išdavusio Raseinių rajono 1 – ojo notarų biuro P. D., mirusio ( - ), palikimo paveldėjimo bylos dokumentų, neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su palikimo atsiradimo laiku pagal įstatymą šaukiamos paveldėti palikėjo P. D. nepilnametės dukros, ieškovės V. G., atsisakymu nuo palikimo, taip pat jos teisėmis į privalomąją palikimo dalį, tinkamai neįvertino ar ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas atitiko tuo metu galiojusias 1964 metų CK septinto skyriaus, keturiasdešimt devinto skirsnio nuostatas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 265 str. reikalavimus ir tai pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

24Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų Raseinių rajono apylinkės teismo civilinių bylų Nr. 2-38-136/2012 ir Nr. 2-716-674/2010 medžiagos matyti, kad 2010-08-31 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-716-674/2010 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. D., a. k. ( - ) po P. D. mirties ( - ), priėmė jo plikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, o civilinė byla Nr. 2-38-136/2012 pradėta pagal trečiojo asmens šioje byloje R. D. ieškinį atsakovei S. D. (byloje dalyvaujantys tretieji asmenys – V. G., Raseinių rajono 1-asis notarų biuras ir VĮ Registrų centras Tauragės filialas), kuriuo prašoma panaikinti 1993 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, išduotą S. D. dėl P. D., mirusio ( - ), turto paveldėjimo. R. D. minėtoje byloje prašo panaikinti paveldėto nekilnojamojo turto teisinę registraciją atsakovės S. D. vardu ir padalinti po tėvo mirties paveldėtą turtą jam priteisiant ¼ dalį tėvo palikimo. 2012 m. vasario 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr. 2-38-136/2012 buvo sustabdyta iki bus baigta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-309-476/2012, iškelta pagal V. G. ieškinį atsakovei S. D. dėl to paties paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo iš dalies ir nuosavybės teisių į paveldėtą turtą nustatymo.

25Teisėjų kolegija susipažinusi su minėtomis bylomis mano, kad jos yra glaudžiai susijusios su nagrinėjama byla. Ieškovų R. D. ir V. G. iškeltose civilinėse bylose iš esmės siekiama panaikinti 1993 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą S. D. dėl P. D., mirusio ( - ), turto paveldėjimo. Bylose dalyvauja tos pačios šalys: V. G., S. D., R. D., Raseinių rajono 1-asis notarų biuras, atsakovė abejose bylose yra S. D., nustatinėjamos susijusios faktinės aplinkybės, iškeltose civilinėse bylose siekiama vieno tikslo – apginti galimai pažeistas įstatyminių paveldėtojų, palikėjo vaikų, teises ir turtinius interesus.

26CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Kaip matyti iš straipsnio, reglamentuojančio civilinių bylų sujungimo tvarką, sprendžiant bylų sujungimą, esminės sąlygos bylų sujungimui yra tapačios šalys ir ginčo pobūdis. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad bylos, iškeltos pagal R. D. ir V. G. ieškinius dėl 1993 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto S. D. dėl P. D., mirusio ( - ), turto paveldėjimo, yra glaudžiai susijusios.

27Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos esmę atskleisti, o tuo pačiu ir paveldėtojų ginčą išspęsti užtikrinant proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.) galima tik išsprendus Raseinių rajono apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. 2-38-136/2012 ir Nr. 2-309-476/2012, iškeltų pagal ieškovų V. G. ir R. D. ieškinius atsakovei S. D., sujungimo klausimą.

28Dėl šių aplinkybių nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinėje instancijoje, todėl sprendimas naikinamas, o byla visa apimtimi grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

29Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su faktinėmis bylos aplinkybėmis, analizę kolegija pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako, tačiau atkreipia apylinkės teismo dėmesį, kad turtiniuose ginčuose už kiekvieną ieškinį turi būti mokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis.

30Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

32Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė V. G. kriepėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad po tėvo... 6. Atsakovė S. D. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad po vyro mirties ji kreipėsi... 7. Trečiasis asmuo R. D. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. G. palikimo po... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 11. Apeliantė V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono... 12. 1. Apeliantė nurodo, kad pagal tuo metu galiojusį 1964 m. CK ieškovė... 13. 2. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 Nutarime... 14. 3. Nurodo, kad LR CK 1.126 str. nustato, jog ieškinio senatis taikoma tik tuo... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. D. sutinka su ieškovės... 16. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo R. D. su... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 20. Byloje nustatyta, kad po ieškovės V. G. tėvo, P. D., mirties jo sutuoktinei,... 21. Ieškovė V. G., kuri tėvo palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametė,... 22. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia... 23. Kolegija mano, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė... 24. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų Raseinių rajono apylinkės... 25. Teisėjų kolegija susipažinusi su minėtomis bylomis mano, kad jos yra... 26. CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog bylą nagrinėjantis teismas,... 27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad... 28. Dėl šių aplinkybių nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės... 29. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 30. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ir grąžinus bylą nagrinėti iš... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą...