Byla 2A-235-553/2013

Dėl niekinio sandorio, restitucijos taikymo, nuostolių ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,

3kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

4kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. (E. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui VĮ „Regitra“ dėl niekinio sandorio, restitucijos taikymo, nuostolių ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

6

1. Ginčo esmė

7Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. K. prašydama pripažinti 2010-09-01 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, priteisti iš atsakovo 18 675,84 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-01 sudarė su E. K. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo 5 300 EUR kainą, tačiau atsakovas sutartyje nurodė mažesnę kainą – 10 000 Lt. Ieškovas automobilį įregistravo VĮ „Registra“, suteiktas v. n. (duomenys neskelbtini) Ieškovas atliko automobilio remontą ir sumokėjo 376 Lt. 2011-01-11 Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo valdybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal pranešimą, jog ieškovo vardu registruotas automobilis yra ieškomas Estijos teisėsaugos organų, kurie tiria automobilio pagrobimą sukčiavimo būdu iš M. O.. Surašius 2011-01-11 daiktų pateikimo protokolą iš ieškovo buvo paimtas automobilis (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

8Atsakovas E. K. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė priteisti iš ieškovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas, sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos Nr. 30-1-0012-11 išnagrinėjimo, įtraukti trečiaisiais asmenimis M. O., K. T., S. E.. Nurodė, kad 2007-07-27 už 10 000Lt nusipirko (duomenys neskelbtini) automobilį iš Estijos Respublikos piliečio S. E.. Įsigytą transporto priemonę atsakovas įregistravo VĮ „Regitra“. Įsigydamas šį automobilį atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė buvo užvaldyta sukčiavimo ar kitokiu neteisėtu būdu, kadangi pardavėjas jam pateikė visus automobilio dokumentus, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo įregistruota, buvo atlikti visi būtini registravimo formalumai. Atsakovas įsigijo transporto priemonę nežinodamas, kad šis automobilis yra nusikalstamos veikos objektas, bei negalėjo to žinoti, todėl jis yra laikomas sąžiningu automobilio įgijėju. Atsakovas valdė bei naudojosi automobiliu nuo 2010-07-27 iki 2010-09-01. Parduodamas automobilį, atsakovas pateikė ieškovui automobilio registravimo dokumentus, techninį pasą, buvo sudaryta teisės aktus atitinkanti pirkimo-pardavimo sutartis, kas patvirtina tai, kad parduodamas automobilį atsakovas atliko savo kaip savininko pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Apie tai, kad minėtas automobilis yra vogtas atsakovas sužinojo gavęs ieškinį iš ieškovo su reikalavimu atlyginti nuostolius. Pažymėjo, kad už automobilį iš ieškovo gavo ne 5 300 EUR, o sutartyje nurodytą 10 000 Lt sumą. Teismo posėdžio metu atsakovo atsakovas patvirtino, kad už ginčo automobilį atsakovas gavo daugiau pinigų nei nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje ir ši suma galėjo būti tokia, kokią nurodo ieškovas, t. y. 5 300 Lt.

9Trečiasis asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek atliekant laikiną registraciją 2010-07-27 atsakovo E. K. vardu, tiek 2010-09-07 registruojant automobilį A. D. vardu dėl ginčo transporto priemonės nepastebėta jokių trūkumų ar neatitikimų. Registruojant ginčo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), tiek Kauno filiale tiek Klaipėdos filiale jos paieška dar nebuvo paskelbta. Šengeno informacinės sistemos išraše nurodyta paieškos paskelbimo data— 2010-12-03. Kadangi registravimo metu ši transporto priemonė nebuvo paieškoma, registruoti ją jokių kliūčių nebuvo. VĮ „Regitra“ sandorių neregistruoja, o jų pagrindu registruoja kelių transporto priemones kaip kilnojamąjį daiktą, o ne daiktines teises. VĮ „Regitra“ prieštaravimų šioje civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kitų ieškovo reikalavimų neturi.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-12 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančia 2010-09-01 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui 18 299,84 Lt automobilio pirkimo kainą ir 376 Lt nuostolių už automobilio remontą (viso 18 675,84 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo 2011-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 990,01 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo parduotas pagrobtas automobilis, kurio teisėtu savininku atsakovas E. K. net nebuvo, todėl neturėjo teisės sudaryti jo 2010-09-01 pirkimo-pardavimo ar kitų nuosavybės teisių perleidimo sandorių, nebūdamas teisėtu jo savininku. Automobilio pagrobimo faktas sudarant šalių pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo žinomas, bei paaiškėjo tik 2010-12-17, kai buvo gautas pranešimas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos apie paskelbtą ginčo automobilio paiešką, kas patvirtina, kad nei atsakovas, nei ieškovas automobilio vagystės fakto nežinojo bei neprivalėjo žinoti. Todėl ginčijamas sandoras pripažintas negaliojančiu, nes atsakovas pardavė jam nepriklausantį automobilį, nebūdamas automobilio savininko įgaliotas ir neturėdamas tam teisės pagal įstatymus(Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis). Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo ir atsakovo faktiškai nebuvo įvykdyta pardavėjo prievolė užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į ginčo automobilį (duomenys neskelbtini), taigi nuosavybės teisė į minėtą automobilį neperėjo ir ieškovui, nes šalių sandorio sudarymo momentu jau egzistavo aplinkybė, jog minėtas automobilis buvo vogtas, nors sandorio šalys apie šią aplinkybę nežinojo (CK 4.37 straipsnis). Pripažinus automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius. Šalys negalėjo būti grąžintos į pradinę padėtį, kadangi atsakovas pardavė ne jam priklausantį automobilį, kuris bus ar yra grąžintas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam M. O.. Dėl to ieškovui atsakovas privalo grąžinti automobilio pirkimo kainą ir atlyginti jo turėtus nuostolius (CK 6.323 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovo argumentai, kad kol nepriimtas sprendimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje negali būti sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovui, atmesti kaip nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju atsakovo (pardavėjo) atsakomybės ribos ir sąžiningumo klausimas įgyjant bei parduodant automobilį ieškovui nėra svarbus. Remiantis CK 6.307 straipsnio 1 dalimi, atsakovo kaltė, kai parduodamas ne jam nuosavybės teise priklausantis daiktas, šiuo atveju automobilis, yra preziumuojama.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Apeliantas (atsakovas) E. K. apeliaciniu skundu prašo: 1. panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2. nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, prašo panaikinti 2011-05-12 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašo priteisti teismo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą priteisdamas ieškovui iš atsakovo automobilio pardavimo sumą (18 299,84 Lt) ir 376 Lt nuostolių už automobilio remontą.
2. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje yra vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00012-11, kuriame atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi ir ieškovo, ir atsakovo teisinė padėtis yra vienoda, jie neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti žalos atlyginimo – reikalavimas dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo turi būti reiškiamas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos kaltam asmeniui.
3. Teismas 2011-02-23 nutartimi nepagrįstai atmetė prašymą į civilinę bylą trečiaisiais asmenims įtraukti automobilio savininką M. O., asmenį, kuriam minėtas automobilis buvo perduotas naudotis – K. T., bei S. E., kuris pardavė šį automobilį atsakovui. Teismas neįtraukęs minėtų asmenų į civilinę bylą, priėmė sprendimą dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą teisių ir pareigų, todėl egzistuoja absoliutus šio sprendimo negaliojimo pagrindas. Sprendimas šioje byloje turės prejudicinę galią kitoje civilinėje byloje, kurioje apeliantas, kaip sąžiningas įgijėjas, reikš regresinį reikalavimą S. E. dėl nuostolių pardavus iš nusikalstamos veikos įgytą automobilį atlyginimo.
4. Apeliantas įsigijo ginčo transporto priemonę nežinodamas, kad šis automobilis yra nusikalstamos veikos objektas, jis yra laikomas sąžiningu šio automobilio įgijėju. Tam, kad šis ginčas būtų išspręstas teisingai, ši civilinė byla turėjo būti stabdoma tol, kol bus nustatytas asmuo, kaltas dėl automobilio vagystės.
5. Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl galimo automobilio pagrobimo. Kol vyksta minėtas tyrimas, negalima laikyti įrodytomis aplinkybes, kad nusikaltimas padarytas, o dėl nusikaltimo padarymo A. D. patyrė turtinės žalos. Teismas netiesiogiai pripažino, kad ieškovas nukentėjo nuo nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo eigoje bus nustatyta, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta, šalys turės būti grąžintos į prieš tai buvusią padėtį. Šios aplinkybės patvirtina būtinumą stabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir bus nustatyta, ar buvo padaryta nusikalstama veika bei nustatyti kalti asmenys.

12Ieškovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. Apelianto atstovas teismo posėdžio metu žodžiu ir raštu patvirtino, jog ginčo sutartyje buvo nurodyta mažesnė sandorio kaina, o tikroji kaina yra 5 300 EUR. Jei viena šalis pripažįsta faktus, kuriais remiasi kita šalis, ir teismas tokį pripažinimą patikrinęs su kitais bylos įrodymais priima, toks faktas laikomas pripažintu ir neįrodinėtinu.
2. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi teisinės reikšmės į bylą trečiaisiais asmenimis neįtrauktiems M. O., K. T., S. E.. Ginčas išnagrinėtas tarp ginčo šalių dėl 2010-09-01 pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, į bylą prašyti įtraukti tretieji asmenys ginčo sandoryje nedalyvavo, todėl su šiuo ginču nėra tiesiogiai susiję ir ateityje jų teisėms ir pareigoms sprendimas įtakos neturės. Skundžiamas sprendimas negali turėti jokios įtakos apelianto siekiui reikšti S. E. ieškinį, analogišką šioje byloje ieškovo pareikštam ieškiniui, nes pagrindu tokiam ieškiniui yra nusikalstamos veikos įvykdymas ir pardavėjo neturėjimas subjektinių nuosavybės teisių į perleidžiamą turtą.
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai išsprendė ginčą tarp nuo tos pačios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų (ieškovo ir atsakovo), kad ginčas negali būti sprendžiamas vieno ar kito nukentėjusiojo asmens naudai, kad ginčas turėjo būti sprendžiamas reiškiant ieškinį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Civilinis ieškinys grindžiamas ne nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagrindu, bet sandorio pripažinimo negaliojančiu ir už sandorį sumokėtos kainos bei nuostolių atlyginimo pagrindu.
4. Konkretaus kaltininko dėl ginčo automobilio pagrobimo nustatymas šio ginčo nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, kadangi ieškovas savo reikalavimą grindė ir įrodė tuo, jog ginčo automobilis buvo pagrobtas nusikalstamu būdu iš tikrojo savininko M. O., todėl apeliantas de facto ir de jure neįgijo nuosavybės teisių į ginčo automobilį ir negalėjo perleisti ieškovui. Todėl nėra būtinybės sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus nustatytas asmuo įvykdęs nusikalstamą veiką.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas proceso teisės normas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų įvertinimą, dėl ko neteisingai galėjo būti išspręsta byla.

14Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas A. D. iš atsakovo E. K. 2010-09-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir ją užregistravo VĮ „Regitra“ savo vardu. 2011-01-11 Klaipėdos apskrities VPK nusikaltimų tyrimo biuro autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pranešimą, jog ieškovo vardu registruotas automobilis yra ieškomas Estijos teisėsaugos organų, kurie tiria automobilio pagrobimą sukčiavimo būdu iš M. O.. SIRENE Estijos nacionalinio skyriaus pranešime nurodyta, kad M. O. ginčo automobilį 3010-07-22 išnuomojo K. T., tačiau pasibaigus nuomos laikotarpiui (30 dienų) automobilis nebuvo grąžintas. Surašius 2011-01-11 daiktų pateikimo protokolą iš ieškovo buvo paimtas automobilis (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovas baudžiamojoje byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais (b. l. 10-14, 85).

15Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmeniui įsigijus automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, buvo pagrobtas iš teisėto automobilio savininko, ir nustačius, kad nei automobilio pardavėjas, nei pirkėjas nežinojo bei neprivalėjo žinoti automobilio pagrobimo fakto (t. y. aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra pagrobtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu), toks automobilio pirkimo-pardavimo sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bylos aplinkybes (tai, kad iš ieškovo ginčo automobilį paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nurodydami, kad ginčo automobilis buvo pagrobtas Estijoje iš jo teisėto savininko M. O.), galima būtų daryti išvadą, kad šiuo atveju reikėtų vadovautis minėta teismų praktika ir ieškovo A. D. ieškinį tenkinti visiškai (t. y. pripažinti negaliojančia 2010-09-01 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovo automobilio pirkimo kainą bei nuostolius dėl automobilio remonto). Tačiau susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas E. K. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė ginčo automobilio 2010-07-25 pardavimo sutartį, sudarytą tarp M. O. (pardavėjo) ir S. E. (pirkėjo) ir ginčo automobilio 2010-07-27 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. E. (pardavėjo) ir E. K. (pirkėjo) (b. l. 57-60). Taigi į bylą yra pateikti rašytiniai dokumentai, kurie tikėtinai patvirtina (byloje nėra įrodymų, kad šie dokumentai yra suklastoti), jog ginčo automobilį atsakovas įsigijo iš trečiojo asmens, kuris automobilį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš jo teisėto savininko M. O.. Tokiu būdu darytina išvada, kad byloje yra priešingi įrodymai dėl to, ar ginčo automobilis buvo sukčiavimo būdu pagrobtas iš M. O., ar M. O. jį laisva valia pardavė S. E., šis – E. K. (atsakovui), o šis – A. D. (ieškovui). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į bylą pateiktą 2010-07-25 tarp M. O. ir S. E. sudarytą pardavimo sutartį ir nenurodė argumentų, kodėl jis nevertina šio įrodymo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esant nenuginčytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, patvirtinančiai teisėtą ginčo automobilio nuosavybės teisės perleidimą iš M. O. S. E., pirmosios instancijos teismas negalėjo vienareikšmiškai vadovautis ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kurioje teigiama, kad Estijoje atliekamas tyrimas dėl šio automobilio pagrobimo sukčiavimo būdu iš M. O.. Šioje vietoje pripažintini pagrįstais apelianto argumentais dėl to, kad ikiteisminis tyrimas vyksta dėl galimo automobilio pagrobimo ir jeigu ikiteisminio tyrimo eigoje bus nustatyta, kad jokio nusikaltimo nebuvo padaryta, šalys turės būti grąžintos į prieš tai buvusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esant priešingiems įrodymams dėl tos pačios ir svarbiausios, nulemiančios ginčo baigtį aplinkybės (t. y. buvo ar nebuvo pagrobtas ginčo automobilis ieškovui ir atsakovui 2010-09-01 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį), pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė savo pareigą patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Nepašalinus minėtų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, pagrįsta pripažintina apelianto pozicija dėl būtinumo stabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla ir bus nustatyta, ar buvo padaryta nusikalstama veika bei nustatyti kalti asmenys.

16Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, kadangi teismas 2011-02-23 nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą į civilinę bylą trečiaisiais asmenims įtraukti automobilio savininką M. O., asmenį, kuriam minėtas automobilis buvo perduotas naudotis – K. T., bei S. E., kuris pardavė šį automobilį atsakovui. Pasak apelianto, sprendimas šioje byloje turės prejudicinę galią kitoje civilinėje byloje, kurioje apeliantas, kaip sąžiningas įgijėjas, reikš regresinį reikalavimą S. E. dėl nuostolių pardavus iš nusikalstamos veikos įgytą automobilį atlyginimo. Teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais minėtus apelianto argumentus ir pripažįsta, kad jie patvirtina būtinybę į šios bylos nagrinėjimą įtraukti S. E., kadangi pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį ir pasisakydamas, kad pagrobto automobilio pardavėjas (atsakovas E. K.) turi pareigą atlyginti pirkėjo (ieškovo A. D.) patirtus nuostolius, tokiu būdu kartu pasisakė ir dėl į bylą neįtraukto S. E. (pagrobto automobilio pardavėjo pagal 2010-07-27 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį) pareigos atlyginti nuostolius atsakovui E. K. (pagrobto automobilio pirkėjui pagal 2010-07-27 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį). Tačiau, kaip minėta, byloje yra nenuginčyti priešingi įrodymai dėl tos pačios aplinkybės, t. y. buvo ar nebuvo pagrobtas ginčo automobilis ieškovui ir atsakovui 2010-09-01 sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Tokiu įrodymų egzistavimas sąlygoja būtinumą į ginčo nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti tiek S. E., tiek M. O. (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 5 punktas), kurie galėtų pateikti atsiliepimus dėl ieškinio pagrįstumo, kartu pasisakydami dėl minėtų priešingų įrodymų byloje.

17Kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų įvertinimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nepagrįstai atsisakė į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis S. E. ir M. O., o apeliacinės instancijos teisme į bylos nagrinėjimą negali būti įtraukti kiti asmenys, darytina išvada, kad bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

18Bylą grąžinant iš naujo nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

20Atsakovo E. K. apeliacinį skundą tenkinti.

21Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-12 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.