Byla A-329-602/2017

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui, R. R. dėl išvados panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (toliau – ir pareiškėjas, KLASCO) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–5), kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr. 3EK (13.2)-561 dėl R. R. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (toliau – ir Išvada) dalį dėl ( - ); 2) įpareigoti CDMEK peržiūrėti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą bei susijusius dokumentus.

6Skunde nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad CDMEK skundžiamoje išvadoje nepagrįstai nustatė, kad R. R. ( - ) yra profesinės kilmės. Nustatydama ( - ) kaip profesinę ligą, CDMEK neįvertino R. R. įpročių, gyvenimo anamnezės, netinkamai įvertino kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, jų intensyvumą, trukmę, priežastinį ryšį tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos, panašių susirgimų buvimą bendrovėje KLASCO, neatsižvelgė į privalomų sveikatos tikrinimų duomenis. Ferolydinių bei trąšų dulkių kiekis R. R. darbovietėje buvo nedidelis, neviršijo leistino dydžio ir niekaip negalėjo sukelti ( - ). Visi darbuotojai, įskaitant R. R., vykdantys ferolydinių perkrovimą, sandėliavimą ir krovinio likučių valymą buvo aprūpinti visomis būtinomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, įskaitant kvėpavimo takų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, t. y. puskaukėmis MOLDEX KPA8003 su universaliu dujų filtru KFA8900 (A1B1E1K1) ir kietųjų dalelių filtru KFA8060 (PI RD). Tai leidžia daryti išvadą, kad R. R. buvo apsaugotas nuo šalutinio ferolydinių bei trąšų dulkių poveikio. Ferolydinių ir trąšų perkrovimo technologiniame procese R. R. daugiausiai atliko portalinio kranininko darbus. Vagonų valymo darbus jis dirbo tik atskirais, labiau išimtiniais atvejais, kuomet nebūdavo pakankamai darbo jėgos, nes darbui su ferolydinių krova buvo sudarytos atskiros (specialios) brigados. Jis tik retais atvejais dirbdavo tiesioginių ferolydinių ir trąšų dulkių veikimo zonoje. R. R. tekdavo dirbti su ferolydiniais vidutiniškai kartą per mėnesį, todėl jo darbo pobūdis negalėjo sukelti ( - ). Visų privalomų patikrinimų duomenimis, R. R. buvo pripažintas galinčiu dirbti, gydytojai jokių sveikatos sutrikimų nenustatydavo ir išvadose nenurodydavo. ( - ) buvo nustatyta tik 2014 m. spalio 16 d. Be to, darbas su ferolydiniais vyko laikotarpiu nuo 1999 iki 2007 m., o R. R. ( - ) sirgo dar iki darbo su ferolydiniais pradžios – ( - ), todėl skundžiamos išvados teiginys, kad „ligos pirmieji simptomai prasidėjo ( - )” yra nepagrįstas bei prieštarauja pačios CDMEK surinktiems įrodymams. R. R. niekada nesiskundė ir neprašė būti perkeliamas į kitą darbo vietą dėl neva kenksmingos sveikatai darbo aplinkos. Jis savo veiksmais sutiko, kad ( - ) buvo ne profesinės kilmės. KLASCO žiniomis, net ir beveik kasmet sirgdamas ( - ), R. R. ( - ). Anksčiau panašių susirgimų bendrovėje KLASCO nebuvo nustatyta. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad priežastinio ryšio tarp R. R. susirgimo ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių bendrovėje KLASCO nebuvo, todėl jo liga negali būti patvirtinta kaip profesinė liga ir CDMEK Išvados dalis dėl ( - ) yra nepagrįsta, prieštarauja rašytiniams įrodymams, taigi yra neteisėta, pažeidžianti KLASCO teises bei teisėtus interesus, todėl turėtų būti panaikinta.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 51–54) nurodė, kad savo veikloje vadovaujasi galiojančiais norminiais teisės aktais, moksline medicinos literatūra, atliktais moksliniais tyrimais ir konkreti ligos diagnozė, pritaikant medicinos mokslo žinias, yra patvirtinama atitinkamais tyrimais, kurie padeda identifikuoti ir diferencijuoti įtariamus sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į gautus rezultatus bei išvadas. Vadovaujantis Profesinių ligų nustatymo kriterijais, privalo būti atsižvelgta ne tik į vieno cheminio rizikos veiksnio (ferolydinių ir trąšų dulkes) vertinimo duomenis, bet ir įvertintas kompleksinis profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai (triukšmas, vibracija, darbas lauke – šaltis, darbo krūvis, darbo poza), kurių dydžiai irgi viršijo leidžiamus. Be to, šiuo atveju nustatytas rizikos veiksnio (ferolydinių dulkių) dydis viršijo leistiną dydį – ferolydiniai (20–30 t.) buvo kraunami ir geležinkelio pusvagonių valymas vykdomas nuo 1999 m. pabaigos iki 2007 m. Ferolydinių dulkių koncentracija darbo zonos ore viršijo leidžiamą.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorinio skyriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 47–48) nurodė, kad nėra kompetentinga teikti išvados dėl skundžiamo akto.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr. 3EK (13.2)-561 dalies, kurioje nurodyta, kad R. R. ( - ) yra profesinės kilmės.

13Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28, 29, 31, 32 punktais, 2014 m. rugsėjo 9 d. įsigaliojusios šių Nuostatų redakcijos, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 881, 1, 28, 34 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-506 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – ir Ekspertų komisijos nuostatai) 7, 10 punktais ir pažymėjo, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

14Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu aktu, be kita ko, grindžia tuo, kad R. R. ( - ) buvo diagnozuotos ne tuo metu, kada KLASCO buvo vykdomi ferolydinių krovimai; rizikos veiksniai darbinėje aplinkoje neviršijo leistinųjų bei tuo, kad R. R. ( - ) ir tai galėjo lemti jo ligą. Liudytojas V. I. teismo posėdyje paaiškino, kad dirbo KLASCO, ėjo pareigas, panašias kaip ir R. R., tik skirtingomis pamainomis. Kraunant ferolydinius, darbdavys darbininkams duodavo veido kaukes respiratorius, kuriose buvo naudojami vienkartiniai filtrai. Nurodė, kad ferolydinių krovimui buvo laikinai įdarbinami priimami buvę darbuotojai, darbuotojai atleisti už prasižengimus ir kt., o nuolatiniai KLASCO darbuotojai ferolydinius krovė tik retkarčiais ir nėra matęs R. R. kraunant ferolydinius, teigė, kad R. R. ( - ). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. R. 1999–2007 m. dirbdamas bendrovėje KLASCO krovė ferolydinius, šią aplinkybę skunde patvirtino ir pareiškėjas (b. l. 9–10, 28, 32, 29).

15Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 645/169 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir HN 23:2001), ferochromo metalinio (chromo 65 % mišinys su geležimi) koncentracijos ribinė vertė yra 2 mg/m3. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog leistinas ferolydinių dulkių kiekis yra 10–14 mg/m3, rėmėsi 2006 m. gegužės 19 d. Profesinės rizikos nustatymo kortelės duomenimis Nr. 9, pagal kuriuos vienkartinė ferolydinių dulkių koncentracija KLASCO darbo zonos ore yra 2,03–2,71 mg/m3 (b. l. 25–26). Teismas pažymėjo, kad kituose matavimuose 2006 m. gegužės 24 d. šis rodiklis KLASCO siekė iki 2,71 mg/m3 (b. l. 27–29). Tokia koncentracija viršijo minėtą HN 23:2001 ferochromo metalinio (chromo 65 % mišinys su geležimi) koncentracijos ribinę vertę. Pareiškėjo skunde dėstomi argumentai dėl R. R. ( - ) nepaneigia skundžiamos išvados teisėtumo. Ligą gali sukelti daugiau negu vienas veiksnys ir darbdavys negali tikėtis, kad visi darbuotojai bus maksimaliai atsparūs darbovietėje esantiems rizikos veiksniams, todėl turi užtikrinti saugias darbo sąlygas. Byloje nustatyta, kad R. R. darbovietėje buvo padidinta rizika – padidėjusi oro tarša. Kaip nurodė atsakovas, tokia oro tarša siejama su ( - ) Europos Komisijos (Information notices on occupational deseases: a guide to diagnosis, Luxemburg: Office for Official Publication of the European Communities, 2009, 301.31; 301.3 p.). Priežastingumo įvertinimas, nustatymas, ar ta pati liga galėjo kilti, jeigu asmuo nebūtų susidūręs su rizikos veiksniais dirbdamas KLASCO, yra ekspertinio vertinimo klausimas, kurį šiuo atveju atliko CDMEK.

16Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, į kurias būtų galėjusi neatsižvelgti CDMEK ir vadovaujantis byloje surinktais duomenimis, teismas neturi pagrindo abejoti CDMEK specialistų padarytomis išvadomis. Ištyręs bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, šalių išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pagrindą pripažinti skundžiamos CDMEK Išvados neatitikimą teisės aktų reikalavimams ir ją panaikinti ar skirti naują ekspertizę, todėl pareiškėjo prašymas skirti ekspertizę netenkintas. Teismo vertinimu, atsakovas CDMEK veikė savo diskrecijos ribose, sprendimą priėmė pagal kompetenciją, skundžiama išvada priimta laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, atitinka jai teisės aktų keliamus turinio ir formos reikalavimus. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl R. R. ( - ) profesinės kilmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.).

17Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad skundžiami aktai priimti tinkamai taikant materialinės teisės normas, laikantis jų priėmimo tvarkos, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

18Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą byloje pateiktus papildomus įrodymus pripažinti neviešais. Šioje medžiagoje yra duomenys apie R. R. sveikatą, todėl bylos medžiaga nuo 75 bylos lapo iki 81 bylos lapo bei nuo 130 bylos lapo iki 135 bylos lapo imtinai pripažinta nevieša (ABTĮ 12 str. 2 d.).

19III.

20Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 149–153), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

221. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Byloje yra būtina gauti dar vieną, nešališko ir kompetentingo asmens išvadą dėl ginčo klausimo, nes teismas nėra kompetentingas atsakyti į medicininių žinių reikalaujančius klausimus, todėl pareiškėjas pateikia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gruodžio 23 d. raštą „Dėl ferolydinių dulkių ribinio dydžio“.

232. CDMEK, nustatydama profesinę ligą, turėjo vadovautis Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 (toliau – ir Įsakymas), nustatydama profesinę ligą, neįvertino jos pagal visus kriterijus, neįvertino pareiškėjo įpročių, gyvenimo anamnezės, netinkamai įvertino kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, jų intensyvumą, trukmę ir priežastinį ryšį, panašių susirgimų buvimą KLASCO, neatsižvelgė į privalomų sveikatos tikrinimų duomenis (Įsakymo 6 p.). Pareiškėjui neaišku, kaip CDMEK nustatė, kad R. R. ( - ) sukelta ferolydinių ir trąšų dulkių, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad darbo zonos oro tarša ferolydinių dulkėmis bei trąšų dulkėmis neperžengė leistino ribinio dydžio. Toks nedidelis ferolydinių dulkių bei trąšų dulkių kiekis negalėjo sukelti R. R. ( - ). Be to, darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis, R. R. su ferolydiniais tekdavo dirbti labai retai. Visų privalomų patikrinimų metu R. R. buvo pripažintas tinkamu dirbti, ( - ) nustatyta tik 2014 m. spalio 16 d. Nustojus dirbti su ferolydiniais, t. y. nuo 2007 m., R. R. sveikata nepagėrėjo, o tik blogėjo, todėl mano, jog ferolydinių dulkės R. R. sveikatai neturėjo jokios įtakos. Akcentuoja, jog pareiškėjas, ( - ). Taigi mano, jog priežastinis ryšys tarp R. R. ( - ) ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių KLASCO nebuvo nustatytas.

24Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 159–162), kuriuo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

261. Gavęs pareiškėjo skundą, atsakovas išnagrinėjo visus gautus dokumentus, taip pat papildomai gautą informaciją, kvietė posėdžiuose dalyvauti pareiškėjo atstovą ir R. R., tačiau jie neatvyko nei į vieną posėdį.

272. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, nustatydamas profesinę ligą, nesivadovavo Įsakymu, pagal Įsakymo 6.4 punktą, turi būti įvertinamas ir mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos poveikiui. Taigi šiuo atveju buvo įvertintas kompleksinis profesinės rizikos veiksnių poveikis darbuotojo sveikatai ir nuspręsta, jog tam tikri veiksniai sustiprino cheminio rizikos veiksnio (ferochromo, trąšų dulkių) poveikį.

283. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog su ferolydiniais pareiškėjas dirbo nuo 1982 m., neepizodiškai, ferolydių dulkių koncentracija darbo zonos ore (2,03-2,71 mg/m3) viršijo leidžiamą pagal HN 23:2001 (2 mg/m3). Nors ( - ) buvo nustatyta 2014 m. spalio 16 d., pirmieji ligos požymiai nustatyti 1999–2001 m., ( - ). Teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad, jei kenksmingas darbo aplinkos veiksnys neviršija leistinų ribinių verčių, jis nebetampa kenksmingu, be to, profesinės ligos išsivystymui turi įtakos ir individualus organizmo jautrumas veikiantiems rizikos veiksniams bei komplikuojantys ligos eigą veiksniai. Pažymi, kad, priimdamas Išvadą dėl profesinės ligos, vadovavosi visais surinktais dokumentais ir informacija.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 165), kuriame nurodo, jog trečiuoju suinteresuotu asmeniu yra įtrauktas nepagrįstai, nes šios bylos dalykas yra ne jo kompetencijos klausimas.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr. 3EK (13.2)-561 dėl R. R. profesinės ligos diagnozės dalies dėl ( - ) teisėtumo.

33Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad R. R. profesinės ligos tyrimo komisija 2014 m. spalio 6 d. priėmė R. R. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą (b. l. 35–39), kuriame, be kita ko, diagnozuota profesinė ( - ), sukelta metalo lydinių, trąšų dulkių poveikio.

34CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė išvadą Nr. 3EK (13.2)-561 (b. l. 40–41), kurioje patvirtino, jog R. R. ( - ) yra profesinės kilmės bei patvirtino kitas tyrimo ir patvirtinimo akto diagnozes. Išvadoje yra išdėstyti bendrovės KLASCO nesutikinimo su tyrimo išvadomis argumentai, duomenys iš tyrimo akto, R. R. medicininių dokumentų bei kiti surinkti dokumentai apie R. R. sveikatą. Pagal Išvadoje esančius duomenis matyti, kad buvo įvertinta R. R. sveikatos būklės istorija nuo 1998 m., aptarti ir kai kurie ankstesni duomenys. Išvadoje nurodyta, kad CDMEK, įvertinusi ligos anamnezę ( - ), kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, darbo stažą, profesinės rizikos veiksnius (31,48 metų veikiant triukšmui, vibracijai, nuolat pasikartojantiems rankų judesiams, rankomis keliamo krovinio masė, liemens daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, ferolydinių (sudėtyje 50–70 proc. chromo), trąšų dulkės), konstatuoja, jog R. R. nustatyta ( - ) yra profesinės kilmės.

35Pareiškėjas KLASCO kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21 d. išvados Nr. 3EK (13.2)-561 dėl R. R. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo dalį dėl ( - ); 2) įpareigoti CDMEK peržiūrėti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą bei susijusius dokumentus.

36Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą nenustatęs ginčijamos Išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų.

37Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio (2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-739 redakcija) 5 dalyje įtvirtinta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sudaroma iš 12 Sveikatos apsaugos ministerijos, darbdavių ir darbuotojų organizacijų ir kitų valstybės įstaigų atstovų. Ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai, turintys galiojančias medicinos praktikos licencijas, suteikiančias teisę verstis medicinos praktika pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. <...>. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

38Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) 3 punkte nustatyta, kad CDMEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais Nuostatais. CDMEK uždavinys – vertinti profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumą ar nepagrįstumą pagal pareiškėjų skundus (Ekspertų komisijos nuostatų 7 p.). Iš Ekspertų komisijos nuostatų 30 ir 31 punktų matyti, kad sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo ar nenustatymo įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą. Taigi CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri, pagal teisės aktus, yra įgaliota nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Būtent CDMEK, būdama specialia ekspertine institucija, sprendžia dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam duomenų vertinimui medicinine prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016).

39Vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, CDMEK, gavusi pareiškėjo prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat profesinės ligos nustatymo kriterijus (jų 6 punktą) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

40Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 3 straipsnį, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas pagal jam priskirtą kompetenciją nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo turi spręsti tik teisės klausimus, t. y. ar CDMEK, patvirtindama arba paneigdama profesinės ligos diagnozę, laikėsi teisės aktų reikalavimų. Būtent – teismas turi nustatyti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) buvo laikomasi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tuo tarpu CDMEK, kaip speciali ekspertinė institucija, taikydama dokumentinės analizės metodą, sprendžia dėl profesinės diagnozės nustatymo, be kita ko, pasitelkdama specialias žinias, reikalingas kvalifikuotam reiškinių vertinimui medicinine prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1047/2013).

41Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių ir nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp nustatytos profesinės ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Taip pat pateikia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atsakymą, nes mano, jog byloje yra būtina gauti dar vieną, nešališko ir kompetentingo asmens išvadą dėl ginčo klausimo.

42Kaip jau minėta, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų teisėtumo, vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę, todėl teisminio nagrinėjimo dalyką visų pirma sudaro viešojo administravimo subjekto sprendimai, kuriais asmenims nustatomos teisės ir pareigos (ABTĮ 3 str.). Minėtas proceso administraciniame teisme pobūdis lemia ir įrodinėjimo proceso ypatumus. Įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų teisėto sprendimo priėmimui, todėl įrodinėjimas nagrinėjant bylą administraciniame teisme yra subsidiarinio pobūdžio. Dėl nurodytų motyvų, ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintas teismo aktyvus vaidmuo tiriant administraciniame teisme įrodymus, neturėtų būti suprantamas kaip teismo pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius administracinio sprendimo teisėtumą. Administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jeigu teismas tinkamai atliko viešojo administravimo subjektų kontrolę, t. y. tinkamai įvertino, ar skundžiamas aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, ar jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-882/2013). Taigi įrodinėjimas administraciniame teisme yra pagalbinio pobūdžio, kuris nesuponuoja teismo pareigos įvertinti visus viešojo administravimo subjekto surinktus įrodymus iš naujo, todėl, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017).

43Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą ir surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių Išvados pagrįstumą ir priežastinį ryšį tarp R. R. ( - ) ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, nustatydamas profesinę ligą R. R., neįvertino visų Įsakymo 6 punkte minimų kriterijų (neįvertino pareiškėjo įpročių, gyvenimo anamnezės, netinkamai įvertino kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, jų intensyvumą, trukmę ir priežastinį ryšį, panašių susirgimų buvimą KLASCO, neatsižvelgė į privalomų sveikatos tikrinimų duomenis), teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas faktas yra pagrįstas surinktais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas, priimdamas Išvadą, vertino visus privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenis ir jų metu nustatytas diagnozes (b. l. 40); trūkstant informacijos, buvo užklausta asmens sveikatos priežiūros įstaiga (viešoji įstaiga Klaipėdos jūrininkų ligoninė) ir gauta asmens sveikatos istorija bei įvertintos visos joje aprašytos aktualios diagnozės – ( - ) (b. l. 41); taip pat buvo įvertinti kenksmingi aplinkos veiksniai ir aptarta, kurie iš jų ir kiek viršijo leistinas normas, įvertinta, kiek laiko darbuotojas dirbo tokiomis sąlygomis; atsakovas įvertino ligos anamnezę ir sprendė, jog pirmieji ligos simptomai pasireiškė ( - ), t. y. kad nustatyta ( - ) yra profesinės kilmės. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas neįvertino Įsakymo 6 punkte minimų kriterijų.

44Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomu argumentu, kad darbo zonos oro tarša ferolydinių dulkėmis bei trąšų dulkėmis neperžengė leistino ribinio dydžio ir dėl to toks ferolydinių dulkių bei trąšų dulkių kiekis negalėjo sukelti R. R. ( - ). Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė, jog kenksmingų veiksnių leistinos ribinės vertės neviršijo teisės aktuose nustatytų leistinų verčių, visiškai neeliminuoja šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai. Tokio požiūrio laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-916-858/2016). Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju atsakovas įvertino kompleksinį kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikį ir individualų jautrumą kenksmingam darbo aplinkos poveikiui (Įsakymo 6.4 p.). Buvo nustatyta, jog pareiškėjas ilgą laiką (31,48 m.) dirbo aplinkoje, kurioje buvo veikiamas triukšmo, vibracijos, nuolat pasikartojančių rankų judesių, rankomis keliamo krovinio masės, liemens daugkartinių priverstinių pasilenkimų, ferolydinių (sudėtyje 50–70 proc. chromo) ir trąšų dulkių, todėl vien tai, ar darbo zonos oro tarša ferolydinių dulkėmis bei trąšų dulkėmis neperžengė leistino ribinio dydžio, nelaikytina lemiančiu veiksniu, nulemiančiu priimtos Išvados teisėtumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodinėjimo pareigą įvykdė tinkamai, surinko pakankamai duomenų, sprendimo pagrindimui ir galutinį sprendimą priėmė įvertinęs bendrą visų Įsakymo 6 punkte numatytų kriterijų poveikį.

45Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas administraciniame procese negali būti begalinis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, kuriuos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 57 str. 6 d.), atitinkamai įvertino. Tuo tarpu dėl pareiškėjo po apeliacinio skundo padavimo pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gruodžio 23 d. rašto „Dėl ferolydinių dulkių ribinio dydžio“, pažymėtina, jog šis raštas pateiktas tik po apeliacinio skundo padavimo. Tai reiškia, jog į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją pareiškėjas kreipėsi tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nors Profesinės ligos patvirtinimo aktas pareiškėjui surašytas dar 2014 m. spalio 16 d., 2015 m. rugpjūčio 21 d. surašyta skundžiama CDMEK išvada Nr. 3EK (13.2)-561 dėl R. R. profesinės ligos diagnozės pagrįstumo. Todėl aptariamus faktus, su kuriais pareiškėjas nesutinka ir kuriuos bando paneigti teismui pateikdamas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gruodžio 23 d. raštą, pareiškėjas žinojo jau nagrinėjant kilusį ginčą viešojo administravimo institucijoje, taip pat nagrinėjant bylą teisme. Kaip jau buvo minėta, įrodinėjimas administraciniame procese prasideda institucijoje, administracinis teismas pirmiausia vertina, ar institucija surinko pakankamai faktinių duomenų teisėto sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad ilgai užtruko aiškinimasis dėl atestuotos higienos ir fizikinių matavimų laboratorijos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta priežastis nelaikytina objektyvia aplinkybe, sutrukdžiusia pareiškėjui laiku gauti reikiamus dokumentus. Pareiškėjas kitų priežasčių, kodėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2015 m. gruodžio 23 d. rašto „Dėl ferolydinių dulkių ribinio dydžio“ negalėjo pateikti anksčiau, nenurodė, toks delsimas nepateisinamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta pažyma neturėtų būti vertinama. Visgi pažymėtina, kad aptariamo rašto vertinimas byloje nieko nepakeistų, nes net jei būtų nustatyta, jog oro tarša ferolydinių dulkėmis bei trąšų dulkėmis neperžengė leistino ribinio dydžio, tai, kaip jau minėta, savaime nėra pagrindas spręsti, jog Išvada buvo neteisėta.

46Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

48Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“... 6. Skunde nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad CDMEK skundžiamoje... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 8. Atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 51–54) nurodė, kad savo veikloje... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu... 12. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21... 13. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo... 14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nesutikimą su skundžiamu aktu, be kita... 15. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos... 16. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, į kurias būtų galėjusi... 17. Atsižvelgdamas į išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje surinktų... 18. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pateikė prašymą byloje pateiktus... 19. III.... 20. Pareiškėjas akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“... 21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:... 22. 1. Pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą dėl teismo ekspertizės... 23. 2. CDMEK, nustatydama profesinę ligą, turėjo vadovautis Profesinių ligų... 24. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 25. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:... 26. 1. Gavęs pareiškėjo skundą, atsakovas išnagrinėjo visus gautus... 27. 2. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovas, nustatydamas... 28. 3. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog su ferolydiniais pareiškėjas... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 33. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad R. R. profesinės... 34. CDMEK 2015 m. rugpjūčio 21 d. priėmė išvadą Nr. 3EK (13.2)-561 (b. l.... 35. Pareiškėjas KLASCO kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti CDMEK... 36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą... 37. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio (2013 m. gruodžio 23... 38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu... 39. Vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcijas, CDMEK, gavusi pareiškėjo... 40. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029... 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad atsakovas ir... 42. Kaip jau minėta, administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl viešojo... 43. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą... 44. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomu... 45. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas administraciniame procese negali būti... 46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“... 49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....