Byla e2S-2308-803/2018
Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui M. T., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacijos objektą sudaro pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  2. Ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. T., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1872-55/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui ( - ) dydį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1872-55/2011 priteisto 115,85 Eur išlaikymo nepakanka net minimalių sūnaus poreikių patenkinimui. Teigė, jog ieškovė negauna pajamų, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Nurodė, kad nepaisant sunkios turtinės padėties išlaiko ir kitą nepilnametį vaiką – sūnų ( - ). Pažymėjo, jog informacijos apie atsakovo M. T. gaunamas pajamas neturi, tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikas, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbantis statybų įmonės vadovu.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
  2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu patenkino pareiškėjų A. T. ir M. T. prašymą, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą iš M. T. nepilnamečiam vaikui ( - ) yra priteistas išlaikymas kas mėnesį po 400 Lt (115,85 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas teikia vaikui nurodyto dydžio išlaikymą.
  3. Teismas pažymėjo, jog ieškinio dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškimas nereiškia, kad galiojantis ir nepakeistas teismo sprendimas neteko privalomosios galios. Galiojantis teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymas vaikui, yra vykdytinas. Nepilnamečiam vaikui išlaikymas mokamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Išlaikymo dydį (400 Lt (115,85 EUR)) šalys nusistatė nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) A. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
    1. pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikino išlaikymo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad mokyklinis amžius yra specifinis nepilnamečio vaiko amžiaus etapas, reikalaujantis nemažų išlaidų, vaiko sveikatos būklę (diagnozuotas astminis bronchitas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priimtas daugiau nei prieš septynerius metus. Per šį laiką pasikeitė vaiko poreikiai, padidėjo išlaidos, o taip pat pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo prekių ir paslaugų kainos;
    2. atsakovas M. T. teikia 115 Eur dydžio išlaikymą, tačiau šis išlaikymo teikimas yra nereguliarus, nesistemingas. Atsakovas jokio papildomo išlaikymo, išskyrus nustatytą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu, sūnui neteikia, nebendrauja su sūnumi, nematė jo jau daugiau nei ketverius metus. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pablogėjusios turtinės padėties bei pareigos išlaikyti antrą nepilnametį vaiką.
  2. Atsakovas M. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą nepateikė.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

    13

  4. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu patenkino pareiškėjų A. T. ir M. T. prašymą, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą iš M. T. nepilnamečiam vaikui ( - ) yra priteistas išlaikymas kas mėnesį po 400 Lt (115,85 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
  5. Nagrinėjamoje byloje ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. T., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1872-55/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui ( - ) dydį. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, kad ieškinio dėl teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo pareiškimas nereiškia, kad galiojantis ir nepakeistas teismo sprendimas neteko privalomosios galios. Galiojantis teismo sprendimas, kuriuo nustatytas išlaikymas vaikui, yra vykdytinas. Nepilnamečiam vaikui išlaikymas mokamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu. Išlaikymo dydį (400 Lt (115,85 EUR)) šalys nusistatė nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
  6. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
  7. Pažymėtina , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai.
  8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Kaip minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
  9. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
  10. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui jau yra nustatytas ir priteistas iš atsakovo M. T. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu – po 400 Lt (115,85 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinti, priteisus išlaikymą iš atsakovo, atsižvelgiant taip pat į tai, kad išlaikyti vaiką turi pareigą abu tėvai.
  11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) ir į tai, kad teismas privalo užtikrinti, jog vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sprendžia, kad šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir iš atsakovo priteista po 400 Lt (115,85 Eur) dydžio suma nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra protingo ir racionalaus dydžio bei pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.
  12. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
  13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai įvertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apeliantės atskirojo skundo netenkina, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

14Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

15apeliantės A. T. atskirojo skundo netenkinti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai