Byla 2S-3051-430/2018
Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-37588-1045/2018 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS).

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3852-726/2012 dalį, kuria iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. K., gim. 2004 m. liepos 23 d. ir K. K., gim. 2006 m. rugsėjo 10 d., po 115,85 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

61.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-37588-1045/2018 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

82.

9Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje reiškiamas reikalavimas ne priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, o pakeisti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, todėl teismas turi įsitikinti, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai.

103.

11Teismas padarė išvadas, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje aplinkybės dėl pasikeitusios tėvų turtinės padėties ar pasikeitusių vaikų poreikių negali būti nustatytos, nes nurodytos faktinės aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos tik išnagrinėjus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės, ir kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams jau priteistas išlaikymas, kartu su ieškiniu nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad priteistas išlaikymas nepakankamas būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti, teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

124.

13Teismas akcentavo, kad, tenkinus ieškovės prašymą ir priteisus ieškovės nurodyto dydžio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, būtų patenkinamas reiškiamas reikalavimas, nors dėl jo pagrįstumo turi būti pasisakoma tik po visapusiško ir išsamaus reikšmingų byloje aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

155.

16Ieškovė J. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-37588-1045/2018, prašydama panaikinti nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl 250 Eur dydžio laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Prašo leisti šią teismo nutartį vykdyti skubiai.

176.

18Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į jos nepilnamečių vaikų pasikeitusius būtinuosius poreikius, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl nagrinėjamu atveju nebus užtikrinti minimalūs vaikų poreikiai.

197.

20Apeliantė akcentavo, kad, net ir manant, jog tokio dydžio laikinas išlaikymas negali būti priteistas, teismas turėjo išspręsti šį klausimą tenkindamas prašymą bent iš dalies, priteisdamas 200 Eur laikiną išlaikymą (laikydamas, jog išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA), ir tokiu būdu užtikrindamas šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius.

218.

22Atsakovas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nepaneigiantį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties motyvų.

239.

24Atsakovas nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir jas palaiko. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir su juo rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad vaikų tėvas maksimaliai bendrauja su sūnumis, su jais praleidžia daug laiko, pats patiria nemažas išlaidas nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, todėl prašo apeliacinio teismo vadovautis pateiktais įrodymais ir ieškovės prašymą atmesti.

2510.

26Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, susijusių su jos deklaruojamais nepilnamečių vaikų poreikiais, išskyrus dalį mokėjimo dokumentų, dėl kurių atsakovas pasisakė savo atsiliepime į ieškinį.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Atskirasis skundas atmestinas.

2911.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3112.

32Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

3313.

34Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3514.

36Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-37588-1045/2018, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

3715.

38CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

3916.

40Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

4117.

42Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3852-726/2012 patenkino pareiškėjų V. K. ir J. K. prašymą, nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 ir 5 punktus iš V. K. nepilnamečiams vaikams (K. K. ir V. K.) yra priteistas išlaikymas kas mėnesį po 400 Lt (115,85 Eur) mokamomis periodinėmis išmokomis.

4318.

44Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3852-726/2012 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvieną mėnesį.

4519.

46Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.

4720.

48Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-429-467/2018; 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2308-803/2018).

4921.

50Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

5122.

52Nagrinėjamoje byloje išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams jau yra priteistas iš atsakovo V. K. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju minimalūs vaiko poreikiai yra užtikrinti, teismui priteisus išlaikymą iš atsakovo ir atsižvelgus į tai, kad išlaikyti vaikus turi pareigą abu tėvai.

5323.

54Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

5524.

56Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai įvertino šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl apeliantės atskirojo skundo netenkina, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5725.

58Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y., kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje, kurioje išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

59Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Nutarė

60apeliantės J. K. atskirojo skundo netenkinti.

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-37588-1045/2018 palikti nepakeistą.

62Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama pakeisti Vilniaus... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje... 8. 2.... 9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškinyje reiškiamas reikalavimas... 10. 3.... 11. Teismas padarė išvadas, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje aplinkybės... 12. 4.... 13. Teismas akcentavo, kad, tenkinus ieškovės prašymą ir priteisus ieškovės... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 5.... 16. Ieškovė J. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės... 17. 6.... 18. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta,... 19. 7.... 20. Apeliantė akcentavo, kad, net ir manant, jog tokio dydžio laikinas... 21. 8.... 22. Atsakovas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su skundu ir... 23. 9.... 24. Atsakovas nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo... 25. 10.... 26. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų,... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Atskirasis skundas atmestinas.... 29. 11.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 31. 12.... 32. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio... 33. 13.... 34. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo... 35. 14.... 36. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10... 37. 15.... 38. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 39. 16.... 40. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama... 41. 17.... 42. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5... 43. 18.... 44. Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 45. 19.... 46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje... 47. 20.... 48. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų... 49. 21.... 50. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė... 51. 22.... 52. Nagrinėjamoje byloje išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams jau yra... 53. 23.... 54. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 55. 24.... 56. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 57. 25.... 58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kol nėra išnagrinėta... 59. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 60. apeliantės J. K. atskirojo skundo netenkinti.... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje... 62. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....