Byla 2S-93-565/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto Lietuvos Karaimų religinės bendruomenės atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, iškelta pagal pareiškėjo Lietuvos Karaimų religinės bendruomenės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Trakų istorijos muziejui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Karaimų muziejaus pastatas, unikalus Nr. 7994-0008-6017, esantis Karaimų g. Nr. 22, Trakuose iki 1940 metų liepos 30 d. nuosavybės teise priklausė Lietuvos Karaimų religinei bendruomenei.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-19 nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. pagrindu (jei byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka). Teismas vadavosi Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 straipsniu, kuriame nustatyta, kad religinės bendrijos prašymus dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo turi pateikia per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o nuosavybės teises patvirtinantys dokumentais turi būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos.

6Teismas konstatavo, kad pareiškėjas su prašymu dėl nuosavybė teisių atkūrimo kreipėsi 1993 metais dar galiojant 1990-02-14 įstatymui „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms", o 1995-03-29 įsigaliojus Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymui, prašymai paduoti iki šio įstatymo turėjo būti papildyti pagal šio įstatymo nuostatas ( 6 str. 3 d.), o pareiškimai, paduoti pagal 1990-02-14 įstatymą „Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms“ nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka (15 str. 3 d.). Kad pareiškėjas pareiškimą dėl turto grąžinimo yra padavęs laiku ir įstatymų nustatyta tvarka, suinteresuoti asmenys neginčijo.

7Teismo nuomone, skaičiuojant paskutinį galimą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti (laikant, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo paduotas paskutinę termino dieną), jie turėjo būti pateikti iki 1997-03-29. Teismas sprendė, kad šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2012-06-19 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad nei minimo įstatymo 5 str., nei kituose jo straipsniuose taip nėra expressis verbis nustatyta, kad tam tikra tvarka gali būti atnaujinamas praleistas vienerių metų nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę pateikimo terminas, per kurį turi būti pateikti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinantys dokumentai (nutarimo 3.2. p). Įstatymo nuostata, kad dokumentai turi būti pateikti „. . per vienerius metus nuo. . „ , reiškia, kad asmuo to nepadaręs per nustatytą terminą, praranda teisę tokius dokumentus pateikti.

8Teismas padarė išvadą, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui jo siekiamų teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas praleido naikinamąjį terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, o šis terminas negali būti atnaujintas.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-19 nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels apeliantui teisinių pasekmių. Apeliantas teigia, kad pasekmių iš nustatytino fakto buvimas seka iš byloje esančio 2012-04-17 LR Ministro pirmininko tarnybos pasitarimo pas Ministro pirmininko kanclerį protokolo Nr. 9-59, kuriame nurodoma, kad, gavus teismo nutartį, bus rengiamas atitinkamas susitarimas tarp apelianto ir LR Vyriausybės.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

13Atskirasis skundas tenkintinas.

14Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-388/2010 ir kt.).

15Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Karaimų muziejaus pastatas, unikalus Nr.7994-0008-6017, esantis Karaimų g. Nr. 22, Trakuose, iki 1940-07-30 nuosavybės teise priklausė Lietuvos Karaimų religinei bendruomenei.

16Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad prašomas nustatyti faktas nesukels apeliantui jokių teisinių pasekmių, kadangi apeliantas yra praleidęs Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymas) 5 str. 1 d. nustatytą naikinamąjį terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dėl jai priklausiusio turto grąžinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir jai pateikė išlikusius dokumentus apie Karaimų muziejaus statybą 1936-1940 metais ir investuotas lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro pirmininko tarnyba organizavo suinteresuotų institucijų pasitarimą šiuo klausimu pas Ministro pirmininko kanclerį (1 t., 45 b.l.). Buvo pritarta nuostatai, kad tikslinga spręsti klausimą dėl Lietuvos Karaimų religinės bendruomenės nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį, Karaimų g. Nr. 22, Trakai, atkūrimo, grąžinant minėtąjį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Karaimų religinei bendruomenei natūra pagal Įstatymo 15 str. 1 d., Lietuvos Karaimų religinei bendruomenei buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pastato, esančio Karaimų g. Nr.22, Trakuose, valdymo Lietuvos Karaimų religinės bendruomenės nuosavybės teise fakto nustatymo, gavus tokį teismo sprendimą, jį pateikti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, kuri turėjo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Karaimų religinės bendruomenė projektą.

18Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas praleido Įstatyme nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinančius dokumentus. Pagal teismo skaičiavimus, laikant, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo paduotas paskutinę termino dieną, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 1997-03-29. Teismas sprendė, kad šis terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Savo išvadą grindė Konstitucinio Teismo 2012-06-19 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 str. 1 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad nei Įstatymo 5 str., nei kituose jo straipsniuose nėra expressis verbis nustatyta, jog tam tikra tvarka gali būti atnaujinamas praleistas vienerių metų nuo prašymo atkurti nuosavybės teisę pateikimo terminas, per kurį turi būti pateikti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą patvirtinantys dokumentai.

19Tačiau Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Įstatymo 5 str., nei kituose staipsniuose nėra expressis verbis nustatyta, kad religinės bendrijos, praleidusios Įstatyme nustatytą terminą prašymams pateikti, netenka teisės į nuosavybės teisės atkūrimą pagal Įstatymą; kad išimtinais atvejais prašymas dėl tam tikro nekilnojamojo turto grąžinimo natūra gali būti teikiamas (tenkinamas), kai išnyksta Įstatymo 4 str. numatytos aplinkybės (Įstatymo 15 str. 2 d., 2002-07-04 redakcija). Be to, Įstatymo 15 str. 1 d. nustatyta, kad išimtinais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas. Būtent tokio susitarimo galimybė buvo numatyta 2012-04-17 pasitarimopas Ministro pirmininko kanclerį metu.

20Teismų praktikoje tai pat laikomasi pozicijos, jog Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 5 str. numatyti terminai (tiek prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tiek nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti) gali būti atnaujinami, jeigu yra priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-15 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-7685-561/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr.A-575-1285-08, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-01-12 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-136-91/2011, Kauno apygardos administracinio teismo 2012-10-23 sprendimas administracinėje byloje Nr.1-527-423/2012).

21Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti negali būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuostatas dėl termino nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti, dėl ko nepagrįstai nutraukė bylą pagal CPK 293 str. 1 d. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

22Vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 3 p.,

Nutarė

23Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-10-19 nutartimi civilinę bylą nutraukė... 6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas su prašymu dėl nuosavybė teisių... 7. Teismo nuomone, skaičiuojant paskutinį galimą terminą nuosavybės teises... 8. Teismas padarė išvadą, kad prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjui... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Atskirasis skundas tenkintinas.... 14. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas,... 15. Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškimu prašė nustatyti juridinę... 16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad prašomas... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dėl jai priklausiusio turto... 18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas praleido Įstatyme... 19. Tačiau Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Įstatymo 5 str.,... 20. Teismų praktikoje tai pat laikomasi pozicijos, jog Religinių bendrijų... 21. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 22. Vadovaudamasi CPK 337 str. 1 d. 3 p.,... 23. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir...