Byla N-575-19-12
Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. liepos 12 d. nutarimu R. P. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 513 straipsnio 14, 15 ir 16 dalyse bei 5114 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jai skirta subendrinta nuobauda – 600 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad R. P., būdama UAB ,,Ecovita“ direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo taisyklių 30.2, 35 punktų, Atliekų vežimo aprašo 8 punkto, Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 2 punkto reikalavimus: 2010 m. birželio 21 d. planinio specifinio patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-302 nustatyta, kad UAB „Ecovita“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nepateikė atliekų apskaitos metinės ataskaitos už 2009 m., nepildo pirminės atliekų apskaitos žurnalo, neveda susidariusių (gautų) atliekų apskaitos; UAB „Ecovita“ 2008, 2009 iki 2010 m. gegužės 27 d. vykdė pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, neturėdama darbuotojų, turinčių kvalifikacijos pažymėjimų, kvalifikacijos atestatų vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui, vykdyti darbus; bendrovė 2008 m. birželio 21 d. eksportavo į Vokietiją 23 620 kg dažų, lako, stiklakūnio emalio, klijų ir hermetikų, pažeisdama Tarpvalstybinio judėjimo/atliekų vežimo pranešime Nr. LT-000229 nurodytą vėliausią leistiną išvežimo datą; į Vokietiją UAB „Ecovita“ eksportavo 2008-2009 m. didesnį pavojingų atliekų kiekį, nei jų gavo 2008 m.; 2010 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-314 nustatyta, kad UAB „Ecovita“ neįvykdė 2010 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-72 reikalavimų, pavojingas atliekas (kodas 150110) Liudvinavo g. 1A, Vilniuje, saugo neturėdama tam reikalingos licencijos pavojingų atliekų saugojimui.

5R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

7II.

8Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Remdamasi Atliekų tvarkymo taisyklių 19.4 punktu, nurodo, jog bendrovė nurodomu laikotarpiu nevykdė atliekų importo, todėl žurnale turėjo žymėti tik eksporto operacijas. Iš pateikto žurnalo matyti, kad įmonė atliekų neturėjo, todėl ir jų eksporto vykdyti negalėjo. Todėl, nebevykdžiusi atliekų tvarkymo veiksmų, nei bendrovė, nei apeliantė objektyviai neturėjo nei pareigos, nei galimybės tęsti žurnalo pildymo. Tuo tarpu Institucija nutarime ir teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog UAB „Ecovita“ 2009 m. eksportavo atliekas, to niekaip nepagrįsdami. Byloje pateikti lietuvių kalba surašyti dokumentai nepatvirtina atliekų eksporto aplinkybių, tuo tarpu anglų kalba surašyti dokumentai pažeidžia įrodymų leistinumo reikalavimus, proceso kalbos principus, todėl jais negali būti remiamasi. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog 2009 m. bendrovė neeksportavo atliekų, patvirtina ir Institucijos 2010 m. liepos 26 d. raštas. Dėl tų pačių priežasčių bendrovė nepažeidė ir Atliekų tvarkymo taisyklių 30.2, 35 punktų reikalavimų pateikti metinę atliekų apskaitos ataskaitą už 2009 metus. Paaiškina, kad įmonei, nevykdžiusiai atliekų tvarkymo operacijų per kalendorinius metus, objektyviai neįmanoma pateikti atliekų apskaitos metinės ataskaitos elektronine forma (tai neįmanoma techniškai), tačiau Institucijos suklaidinta, apeliantė bandė taisyti ataskaitas pagal Institucijos reikalavimą, o po nuobaudos skyrimo raštu pripažino, jog teisingos buvo būtent tos ataskaitos, kuriose už 2009 metus yra nurodomi tik nuliai. Taip pat nurodo, jog byloje pateikti kvalifikacijos pažymėjimai patvirtina apeliantės teisę dirbti pavojingų atliekų tvarkymo darbų vadovu ir vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo darbus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl jos turimi pažymėjimai neatitinka Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių 35.2 punkto. Bendrovėje buvo ir kitas kvalifikuotas darbuotojas M. D. (teismas, nurodęs, jog šis asmuo dirbo UAB „Periala“, nevertino to, jog UAB „Periala“ yra ankstesnis UAB „Ecovita“ pavadinimas), be to, bendrovei pagal sutartį paslaugas teikė atestatus turintis M. M..

9Taip pat, apeliantės nuomone, buvo praleistas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas tiek 6 mėnesių, tiek 1 metų nuobaudos skyrimo terminas, kadangi kaltinimas formuluojamas dėl 2008 m. birželio 21 d. atliekų eksporto (apie jį Aplinkos apsaugos agentūra informuota iki 2008 m. birželio 18 d.). Atliekų apskaitos ataskaita už 2008 metus Institucijai pateikta 2009 m. sausio 25 d., tad nuo tada jai buvo žinomas dėl atliekų pakavimo susidaręs gautų ir eksportuotų atliekų kiekio skirtumas, o skundžiamo nutarimo dieną buvo praleisti ATPK 35 straipsnio terminai.

10Be to, apeliantė mano, jog nepagrįstai patraukta atsakomybėn ir už privalomojo nurodymo nevykdymą, kadangi ji objektyviai negalėjo įvykdyti nurodymo, kuriuo buvo įpareigota perduoti statines atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei, kadangi statinės, kaip atliekų pakavimo tara, buvo perduotos UAB „Tavilta“ 2008 m. gruodžio 19 d., nuo minėtos datos UAB „Ecovita“ nebėra statinių valdytojas. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1342-567/2009 Institucijai buvo leista perduoti visas UAB „Tavilta“ sukauptas ir saugomas atliekas atliekų tvarkytojui. Apeliantės žiniomis, Institucija 2010 m. pradžioje pasirašė atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Žalvaris“ ir perdavė jam UAB „Tavilta“ sukauptas atliekas tvarkymui. Todėl apeliantei nėra aišku, ar bendrovei nuosavybės teise priklausančias statines Institucija yra perdavusi UAB „Žalvaris“ tvarkymui, nes dalį statinių ši bendrovė išvežė, o dėl kitos dalies buvo surašytas privalomasis nurodymas. Tačiau jei minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis apima ir UAB „Ecovita“ nuosavybės teise priklausančias statines, tai statinės yra Institucijos žinioje, todėl pati Institucija ir privalo perduoti jas atliekų tvarkytojui. Priešingu atveju, UAB „Tavilta“ statines turi pirmiausia grąžinti UAB „Ecovita“. Kita vertus, net konstatavus, kad statinės yra UAB „Ecovita“ žinioje, privalomojo nurodymo nereikėtų vykdyti, kadangi pati bendrovė turėjo teisę tokias atliekas tvarkyti. Atkreipia dėmesį, kad 2010 m. kovo 24 d. statinės buvo areštuotos, saugotoju paskiriant UAB „Ecovita“, apie tai buvo žinoma ir Institucijai. Todėl privalomasis nurodymas buvo duotas pažeidžiant imperatyvias turto arešto nuostatas. Šių apeliantės argumentų pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12III.

13Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14R. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 513 straipsnio 14, 15, 16 dalyse ir 5114 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad: 1) jos vadovaujama UAB „Ecovita“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui nepateikė atliekų apskaitos metinės ataskaitos už 2009 m., 2) nepildo pirminės atliekų apskaitos žurnalo, neveda susidariusių (gautų) atliekų apskaitos; 3) UAB „Ecovita“ 2008, 2009 iki 2010 m. gegužės 27 d. vykdė pavojingų atliekų tvarkymo veiklą, neturėdama darbuotojų, turinčių kvalifikacijos pažymėjimų, kvalifikacijos atestatų vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui, vykdyti darbus; 4) bendrovė 2008 m. birželio 21 d. eksportavo į Vokietiją 23 620 kg dažų, lako, stiklakūnio emalio, klijų ir hermetikų, pažeisdama Tarpvalstybinio judėjimo/atliekų vežimo pranešime Nr. LT-000229 nurodytą vėliausią leistiną išvežimo datą; 5) į Vokietiją UAB „Ecovita“ eksportavo 2008-2009 m. didesnį pavojingų atliekų kiekį, nei jų gavo 2008 m.; 6) UAB „Ecovita“ neįvykdė 2010 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-72 reikalavimų, pavojingas atliekas (kodas 150110) Liudvinavo g. 1A, Vilniuje, saugo neturėdama tam reikalingos licencijos pavojingų atliekų saugojimui.

15Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl R. P. suformuluotų kaltinimų nepateikus metinės ataskaitos už 2009 metus, nepildžius pirminės atliekų apskaitos žurnalo, eksportavus atliekas pažeidžiant vėliausią leistiną jų išvežimo datą bei eksportavus didesnį atliekų kiekį, nei bendrovė buvo gavusi.

16Faktą, kad bendrovė 2009 metais dar turėjo atliekų ir jas eksportavo, patvirtina byloje pateikti atliekų išvežimo dokumentai (b. l. 69-90), patikrinimo aktas (b. l. 43-46). Todėl, sutinkamai su Atliekų tvarkymo taisyklių (2008 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. D1-314 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) 30.2 (Atliekų apskaitos ataskaitas turi rengti įmonės, išvežančios (eksportuojančios) iš Lietuvos Respublikos atliekas) ir 35 (Parengtos atliekų apskaitos ataskaitos apie praėjusius metus pateikiamos RAAD iki kitų metų sausio 25 dienos) punktais, iki 2010 m. sausio 25 d. bendrovė turėjo pateikti atliekų apskaitos ataskaitą už 2009 metus. Pažymėtina, kad nagrinėjamuoju atveju aplinkybė, kad atliekų išvežimo dokumentai pateikti anglų kalba, niekaip nepažeidžia pareiškėjos teisių, kadangi juos yra pasirašiusi pati R. P., šių dokumentų turinys jai yra aiškus ir žinomas. Todėl tiek Institucija, tiek teismas jais pagrįstai vadovavosi. Be to, šie dokumentai nėra vieninteliai, kuriais remiantis nustatytas šis faktas – atliekų eksportą pagrindžia tiek patikrinimo akto duomenys, tiek posėdžio metu liudytojų duoti paaiškinimai. Tuo tarpu byloje nustatyta, jog ataskaita buvo pateikta tik 2010 m. liepos 8 d. (b. l. 113), t. y. praleidus nustatytą terminą. Todėl kaltinimas dėl ATPK 513 straipsnio 15 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) pažeidimo R. P. pareikštas pagrįstai.

17Taip pat apeliantė nesutinka dėl kaltinimo pirminės atliekų apskaitos žurnalo nepildymu. Byloje pateiktas Pirminės atliekų apskaitos žurnalo nuorašas (b. l. 114-124) patvirtina, kad jame buvo daromi įrašai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Apeliantė nurodo, jog įmonė 2009 metais negavo jokių atliekų, tačiau šie jos argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi sutinkamai su Atliekų tvarkymo taisyklių 7 priedo (kuriame yra pateikta patvirtinta žurnalo forma ir išdėstytos jo pildymo taisyklės) nuostatomis, Pirminės atliekų apskaitos žurnalo 6 dalyje „Atliekų susidarymas ir tvarkymas“ registruojamos įmonėje susidariusios, gautos iš kitur (įskaitant importą), atiduotos (įskaitant eksportą), panaudotos ir pašalintos bei likusios saugoti atliekos. Be to, paaiškinimuose ties 14 grafa nurodyta, jog pavojingoms atliekoms būtina įrašyti pavojingų atliekų lydraščio numerį ir atliekų išsiuntimo datą. Nepavojingoms atliekoms gali būti nurodomas kitas dokumentas (pavadinimas, Nr., data) atliekų priėmimo/perdavimo faktui patvirtinti. Tuo tarpu bendrovės pildytame žurnale tokie duomenys neatsispindi. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad žurnalą įmonė pildė netinkamai, kas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 513 straipsnio 14 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija).

18Tačiau teisėjų kolegija mano, jog kaltinimai dėl eksporto, pažeidžiant vėliausią leistiną atliekų išvežimo datą bei dėl didesnio atliekų kiekio išvežimo, nei bendrovė buvo gavusi, yra pareikšti praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Inkriminuojami pažeidimai nėra trunkamieji, todėl nuobauda už juos galėjo būti paskirta atitinkamai iki 2008 m. gruodžio 21 d. (už atliekų išvežimą, pažeidžiant vėliausią leidime nustatytą datą) ir 2009 m. liepos 22 d. (už didesnio kiekio išvežimą, nei buvo gauta). Tuo tarpu Institucijos nutarimas priimtas tik 2010 m. liepos 12 d., t. y. praleidus nuobaudos skyrimo terminą.

19R. P. pareikštas kaltinimas ir dėl pavojingų atliekų tvarkymo veiklos vykdymo, neturint darbuotojų, turinčių kvalifikacijos pažymėjimų, kvalifikacijos atestatų vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui, vykdyti darbus. Teisėjų kolegija su tokia Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Visų pirma, Institucija nepagrįstai teigia, jog įgaliotu asmeniu gali būti tik įmonėje įdarbintas ir darbo santykiais susijęs asmuo. Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 patvirtintos Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos 35.2 punkte numatyta, jog Licencijos turėtojas privalo turėti kvalifikuotų darbuotojų, tvarkančių pavojingas atliekas. Kolegija nesutinka dėl teisės akto nuostatos ,,darbuotojas“ aiškinimo. Neabejotina, kad pirmiausia tai yra tiesiogiai to juridinio asmens darbuotojas. Tai būtų asmuo, atliekantis veiksmus juridinio asmens naudai darbo teisinių santykių pagrindu. Vienok darbo santykiai nėra vienintelė teisinė forma, kuria juridinis asmuo naudoja fizinio asmens darbą savo poreikiams. Aiškinant šią nuostatą siaurai, turi būti suprantama, kad tai asmuo, su adresatu – juridiniu asmeniu – susijęs darbo santykiais. Teismas neturi pagrindo manyti, kad tik šia siaurąja prasme teisės akto leidėjas panaudojo išsireiškimą ,,darbuotojas“. Tas fizinis asmuo gali būti susijęs su juridiniu asmeniu ne darbo teisinio santykio pagrindu, bet kitu teisės leidžiamu būdu, pvz., paslaugų (apsaugos, patarnavimų ar kt.) sutartimi ar dar kitaip. Todėl tai, kad įmonė pirko šias paslaugas iš kvalifikuoto asmens, nelaikytina pažeidimu. Be to, iš byloje pateiktų kvalifikacijos pažymėjimų (b. l. 50, 53) matyti, jog pati įmonės vadovė R. P. yra kompetentinga ir gali dirbti tiek pavojingų atliekų tvarkymo vadovu, tiek gali vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo darbus. Taip pat pateikti kvalifikacijos atestatai (b. l. 51, 52) ir darbo sutartis su M. D. patvirtina, jog šis asmuo yra atestuotas ir turi teisę vadovauti pavojingų atliekų tvarkymui ir vykdyti pavojingų atliekų surinkimo, saugojimo ir šalinimo darbus. Jis buvo priimtas dirbti į UAB „Periala“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent ši bendrovė 2004 m. vasario 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo pervadinta į UAB „Ecovita“ (b. l. 159). Duomenų, kad M. D. būtų buvęs atleistas iš šios įmonės, byloje nėra, to nepagrindė ir Institucija, todėl spręstina, kad kaltinimas dėl kvalifikuotų darbuotojų įmonėje nebuvimo pareikštas nepagrįstai.

20Šios trys veikos (atliekų išvežimas pažeidžiant terminą, didesnio nei gauta atliekų kiekio išvežimas bei tinkamos kvalifikacijos darbuotojų neturėjimas) kvalifikuotos pagal ATPK 513 straipsnio 16 dalį, todėl Institucijos nutarimo dalis, kuria R. P. pripažinta kalta padariusi šį pažeidimą, naikintina ir byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir 7 p.).

21Taip pat apeliantė kaltinama Institucijos privalomojo nurodymo neįvykdymu. Iš 2010 m. birželio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-72 matyti, jog bendrovė buvo įpareigota jai nuosavybės teise priklausančias metalines statines, kurios yra pavojingos atliekos, perduoti tokias atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei ir Institucijai pateikti atliekų pridavimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 38). Tačiau iš 2010 m. kovo 24 d. antstolės N. Š. turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 33-281/2010 matyti, jog būtent Institucijos privalomame nurodyme nurodytos 393 metalinės statinės buvo areštuotos neterminuotai. Nurodytas arešto būdas – disponavimo teisės apribojimas. Tuo tarpu Institucijos nurodyme reikalaujama statines perduoti atliekas turinčiai teisę tvarkyti įmonei. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 dalies 12 punkte atliekų tvarkymu pripažįstama atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra ir atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo, kas kelia abejonių dėl galimo disponavimo teisės apribojimo pažeidimo. Esant nurodytai situacijai, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar R. P. turėjo objektyvių galimybių įvykdyti šį nurodymą, t. y. ar R. P. veikoje yra subjektyvus pažeidimo sudėties elementas – kaltė. Dėl šios priežasties spręstina, jog kaltinimas dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo yra nepagrįstas ir byla šioje dalyje (dėl ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo) taip pat turi būti nutraukta.

22Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keistini, nutraukiant R. P. atžvilgiu bylą dėl ATPK 513 straipsnio 16 dalies ir 5114 straipsnio 1 dalies pažeidimų.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

24R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

25Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti.

26Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010 m. liepos 12 d. nutarimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

27„Pripažinti R. P. kalta padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnio 14 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jai 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

28Pripažinti R. P. kalta padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 straipsnio 15 dalyje numatytą pažeidimą ir skirti jai 300 (trijų šimtų) litų baudą.

29Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinti ir galutinai skirti R. P. 300 (trijų šimtų) litų baudą.

30Likusią nutarimo dalį, kuria R. P. pripažinta kalta padariusi ATPK 513 straipsnio 16 dalyje ir ATPK 5114 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir dalį, kuria nuobaudos subendrintos, paskiriant galutinę 600 (šešių šimtų) litų baudą, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti“.

31Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros... 5. R. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi... 7. II.... 8. Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio... 9. Taip pat, apeliantės nuomone, buvo praleistas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje... 10. Be to, apeliantė mano, jog nepagrįstai patraukta atsakomybėn ir už... 11. Teisėjų kolegija... 12. III.... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. R. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 513 straipsnio 14, 15,... 15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir... 16. Faktą, kad bendrovė 2009 metais dar turėjo atliekų ir jas eksportavo,... 17. Taip pat apeliantė nesutinka dėl kaltinimo pirminės atliekų apskaitos... 18. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog kaltinimai dėl eksporto, pažeidžiant... 19. R. P. pareikštas kaltinimas ir dėl pavojingų atliekų tvarkymo veiklos... 20. Šios trys veikos (atliekų išvežimas pažeidžiant terminą, didesnio nei... 21. Taip pat apeliantė kaltinama Institucijos privalomojo nurodymo neįvykdymu.... 22. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis ir... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 24. R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 25. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį R.... 26. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010... 27. „Pripažinti R. P. kalta padarius Administracinių teisės pažeidimų... 28. Pripažinti R. P. kalta padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso... 29. Vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2... 30. Likusią nutarimo dalį, kuria R. P. pripažinta kalta padariusi ATPK 513... 31. Nutartis neskundžiama....