Byla 2-202-407/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ ir suinteresuoto asmens V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ENGINERA“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „BANKROTO ADMINISTARVIMO PASLAUGOS“. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ENGINERA“ bankroto administratorė UAB „BANKROTO ADMINISTARVIMO PASLAUGOS“ 2017 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą pripažinti UAB „ENGINERA“ bankrotą tyčiniu. Prašyme nurodyta, kad egzistuoja visi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai pripažinti UAB „ENGINERA“ bankrotą tyčiniu, be to, egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos.
  3. Buvęs UAB „ENGINERA“ vadovas nėra perdavęs bankroto administratorei bendrovei priklausančio statybinio konteinerio, kurio įsigijimo vertė yra 579,24 Eur (be PVM), tokiais veiksmais yra sumažinama kreditorių galimybė patenkinti savo reikalavimus. Įmonėje buvo priimti sprendimai, kuriais 2015–2016 metais buvo sudaryti 4 ekonomiškai nenaudingi sandoriai: 3 sandoriai parduoti vieninteliam akcininkui turtą už mažesnę nei įsigijimo kainą ir 1 sandoris iš vienintelio akcininko už nominalo dydžio kainą įsigyti reikalavimo teisę į nemokaus fizinio asmens skolą.
  4. Bankroto administratorė nustatė, kad BUAB „ENGINERA“, UAB „REMCO LT“, UAB „Investera“, BUAB „VILSTA“ ir UAB „GEOCON“ yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, kurie teikdavo vienas kitam paslaugas, o tarpusavio kainodaros ir atsiskaitymų klausimus faktiškai kontroliavo tas pats asmuo (T. G.), todėl per neteisingą kainodarą ar dalies tarpusavio paslaugų neapskaitymą buvo galimybė dirbtinai didinti dalies įmonių sąnaudas ir nuostolius, o kitoms įmonėms dėl to gauti daugiau pajamų ir pelno. 2016 metais į UAB „ENGINERA“ iš su ja susijusių bendrovių buvo perkeliamos mokestinės nepriemokos. Tokiu būdu susijusios įmonės išvengė prievolės mokėti mokesčius, o ši prievolė atiteko nemokiai UAB „ENGINERA“, padidinant šios įmonės įsipareigojimus kreditoriams. Be to, UAB „ENGINERA“ dažnai mokėdavo tretiesiems asmenims už paslaugas, kurios iš tiesų buvo suteikiamos UAB „Investera“ ir UAB „VILSTA“. UAB „ENGINERA“ jau būdama nemoki su susijusiomis įmonėmis sudarė skolų užskaitymo sutartis, pagal kurias šios susijusios įmonės gavo savo reikalavimų patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius, t. y. buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas. Atsiskaitymų eiliškumo pažeidimai yra užfiksuoti ir kasos knygoje.
  5. Įmonės valdymo organai bei dalyviai laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė nemoki galimai buvo jau 2014 metų pabaigoje, o pareiškimas dėl bankroto bylos inicijavimo teisme priimtas tik 2016 m. birželio 15 d., dėl to įmonės įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo. Bankroto administratorės teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad įmonės nemokumas buvo sukeltas dėl įmonės savininkų ir vadovų tęstinės, kryptingos ir tyčinės veiklos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi pripažino UAB „ENGINERA“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „ENGINERA“ vadovu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. K.; bendrovės vieninteliu akcininku nuo 2014 m. sausio 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Investera“ (iki tol bendrovės akcininkais buvo UAB „Investera“, UAB „VILSTA“ (iki 2014 m. sausio 9 d.) ir T. G. (iki 2011 m. vasario 8 d.)).
  3. Pažymėjęs, kad prašymo nagrinėjimo metu buvęs BUAB „ENGINERA“ vadovas V. K. perdavė prašyme nurodytą statybinį konteinerį bankroto administratorei, teismas sprendė, kad ginčo tarp šalių dėl galimo atsakovės turto neperdavimo bankroto administratorei neliko.
  4. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti bankroto administratorės nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovės valdymo organai, delsdami kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas. Iš atsakovės balansų teismas nustatė, kad UAB „ENGINERA“ buvo nemoki iš esmės jau nuo 2014 metų pabaigos ir įmonės valdymo organai apie tai žinojo / turėjo žinoti ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 31 d., tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo kreiptasi tik 2016 m. birželio 10 d. Įmonės 2014–2015 metų balansai patvirtina, kad 2015 metais įmonės turimo turto vertė sumažėjo beveik per pusę (palyginti su 2014 metais), 2015 metais įmonė patyrė 224 987 Eur, o 2016 metais – dar 208 167 Eur nuostolių. Teismas konstatavo, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą vieną iš tyčinio bankroto požymių.
  5. Teismas nurodė, kad vėliausiai nuo 2015 metų pradžios įmonės valdymo organai privalėjo dar griežčiau laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės, tačiau 2016 m. gegužės 20 d. mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartimi iš UAB „REMCO LT“ ir UAB „Investera“ į UAB „ENGINERA“ buvo perkeltos mokestinės nepriemokos, 2016 m. gegužės 23 d. UAB „ENGINERA“ užskaitė UAB „REMCO LT“ skolą, 2016 m. birželio 8 d. – UAB „Investera“ skolą, 2016 m. balandžio 29 d. – UAB „GEOCON“ skolą, 2016 m. vasario 8 d. UAB „ENGINERA“ direktorius V. K. nurodė UAB „CITUS CONSTRUCTION“ pervesti 8 204,46 Eur sumą į UAB „MARKUČIAI“ sąskaitą, nors šių sandorių sudarymo metu UAB „ENGINERA“, kuri faktiškai tuo metu jau buvo nemoki, turėjo ir kitų kreditorinių reikalavimų, kurie buvo pradelsti ilgiau nei nurodytiems kreditoriams. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad UAB „ENGINERA“ ne vieną kartą pažeidė atsiskaitymų eiliškumą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje, ir UAB „ENGINERA“ kreditorių teises, o deklaruojamas siekis išsaugoti įmonę bei jos veiklą negali pateisinti tokių pažeidimų. Todėl teismas BUAB „ENGINERA“ bankrotą pripažino tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
  6. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad bankroto administratorė neįrodė tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas ir turto pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis susijusiems asmenims).
  7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog prašyme nurodyti statybinė poliakalė, vibromechanizmas ir (ar) savivartis buvo parduoti aiškiai mažesnėmis nei rinkos kainomis, nes bankroto administratorė nepagrįstai atsižvelgė tik į šio turto įsigijimo vertes. Dėl 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog reikalavimo teisė perleidžiama / įgyjama už nominalią reikalavimo sumą, savaime nesudaro pagrindo spręsti dėl jos ekonominio nenaudingumo. Teismas nesutiko ir su bankroto administratorės pozicija, kad 2015 m. birželio 15 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-26/15 buvo neteisėta ir (ar) nesąžininga, t. y. šis sandoris pagal jo nuostatas negali būti laikomas aiškiai nesąžiningu ir (ar) nenaudingu atsakovei. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog nurodyti sandoriai viršytų įprastinę bendrovės veiklos riziką. Bankroto administratorė neįrodė ir aplinkybių, kad per neteisingą kainodarą ar dalies tarpusavio paslaugų neapskaitymą buvo galimybė dirbtinai didinti dalies įmonių nuostolius, o kitoms įmonėms gauti daugiau pajamų ir pelno, taip pat kad galimai UAB „ENGINERA“ veikla buvo perkelta kitoms susijusioms įmonėms.
  8. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad šiuo atveju iš esmės nustatyta BUAB „ENGINERA“ valdymo organų veiksmų iki bankroto bylos iškėlimo seka, kuri yra pakankama tyčiniam bankrotui kvalifikuoti, t. y. byloje nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti tyčinio bankroto požymiai – netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku) ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimai. Be to, teismo vertinimu, egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos, nes suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, neabejotinai paneigiančių, kad iki bankroto bylos iškėlimo vykdytų atsiskaitymų pažeidimas ir įmonės bankroto bylos neinicijavimas priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu.

6III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. BUAB „ENGINERA“ atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarties motyvus, nurodant, kad UAB „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Bankroto administratorė iš esmės įrodė visus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus bankroto požymius, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino tik ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų tyčinio bankroto požymių egzistavimą, o tai turi įtakos BUAB „ENGINERA“ bei jos kreditoriams ir gali sudaryti kliūtis nagrinėti kitas bylas (civilines ar baudžiamąsias). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių aspektų, pavyzdžiui, dėl papildomuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, susijusių su sąskaitų už atliktus darbus neišrašymu po 2016 m. gegužės 23 d., nors darbuotojai dirbo iki 2016 m. liepos 8 d.
    2. 2016 m. gegužės 20 d. mokestinės nepriemokos perkėlimo sutartys atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą vieną iš tyčinio bankroto požymių, kadangi dėl šių sutarčių įmonės kreditoriniai įsipareigojimai mokesčių administratoriui padidėjo 8 519 Eur. Be to, buvo pateikti įrodymai, kad UAB ,,ENGINERA“ buvo priimti ir kiti sprendimai, kuriais buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai: 1) 2016 m. vasario 1 d. už 22 500 Eur parduotos statybinės poliakalės sandorio nuostolingumą sudarė mažiausiai 19 800 Eur, nes, 2015 m. gruodžio 14 padaryto nepriklausomo turto įvertinimo duomenimis, jos rinkos vertė buvo 42 300 Eur; 2) 2015 m. spalio 1 d. už 20 000 Eur (plius PVM) parduoto savivarčio sandoris, nustatantis verslo logika nepaaiškinamus atsiskaitymo terminus (dalis sumos mokėtina iki 2016 m. rugsėjo 30 d., o likusi dalis – iki 2017 m. rugsėjo 30 d.), kai iš karto buvo susitarta dėl jo nuomojimo įmonei, nėra ekonomiškai naudingas; 3) 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutartis Nr. 1 su UAB „STATNOVA“ ir pagal šią sutartį atlikti 53 440,30 Eur mokėjimai tretiesiems asmenims už UAB „STATNOVA“, žinant blogą šios įmonės finansinę padėtį, laikytini nuostolingu ir ekonomiškai nenaudingu UAB „ENGINERA“ sandoriu; 4) 2015 m. birželio 15 d. įvykęs UAB „ENGINERA“ reikalavimo teisės į UAB „VILSTA“ 23 614,08 Eur skolą perleidimas UAB „REMCO LT“ už 1 Eur negali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu gero įmonės valdymo standartus, nes nors šalys ir susitarė dėl galimo atlygintinumo, UAB „ENGINERA“, atsisakydama reikalavimo teisės į UAB „VILSTA“, kuri vėliau bankrutavo, neteko kreditoriaus teisių UAB „VILSTA“ bankroto procese; 5) 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisės perleidimo sandoris, kuriuo UAB ,,ENGINERA“ už 32 089,90 Eur kainą nupirko reikalavimo teisę į abejotino mokumo fizinio asmens 32 089,90 Eur skolą, yra nepateisinamas jokia ekonomine logika ir negali būti laikomas ekonomiškai naudingu. Nors nurodytos 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys žalos UAB „ENGINERA“ nepadarė, tačiau jos nėra naudingos ir ekonomiškai pagrįstos, todėl patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą.
    3. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo aspektu buvo pateikti įrodymai, kad dalis turto buvo parduota susijusiam asmeniui – akcininkui – žemesne nei rinkos kaina: statybinės poliakalės pardavimo kaina buvo 19 800 Eur mažesnė už realią šio turto vertę, o už 7 500 Eur parduoto vibromechanizmo turto balansinė, t. y. iš įsigijimo kainos atėmus nusidėvėjimą, vertė sandorio sudarymo metu buvo 12 355,42 Eur.
  2. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. ir ginčo klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo yra neteisėta bei nepagrįsta, nes nagrinėjamoje situacijoje negalima įžvelgti tyčinio bankroto požymių visumos. Nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta įmonės vadovų sąmoninga, tyčinė, kryptinga ir sisteminga veikla, kuria būtų siekiama įmonės nemokumo būsenos, o savaiminis įmonės finansinės padėties pablogėjimas buvo įvertintas kaip tyčinis bankrotas (iš esmės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu esant tik nemokumo faktui), nors pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių sandorių, kurie būtų nulėmę įmonės nemokumo būseną ar realius nuostolius. Be to, ir pati nemokumo būsena buvo nustatyta klaidingai bei pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, nes tai buvo padaryta iš netinkamų finansinės būklės duomenų, t. y. nagrinėjamoje byloje buvo įvertinti ne pradelsti įsipareigojimai, o per vienus metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai.
    2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad V. K. veiksmus galima vertinti kaip ypatingai lojalius bei sąžiningus, nes jis, kaip UAB „ENGINERA“ vadovas, geruoju tarėsi su įmonės kreditoriais, gavo naujus užsakymus, informuodavo akcininką apie situaciją, t. y. dėjo maksimalias pastangas, kad būtų atstatyta normali įmonės veikla bei jos tęstinumas. Prasta įmonės situacija susiklostė dėl Lietuvos rinkoje susiklosčiusios sudėtingos padėties, t. y. dėl statybos verslo apimties kritimo. UAB „ENGINERA“ niekada nemokėjo už kitiems asmenims suteiktas paslaugas. Kai kurios sutartys buvo sudarytos UAB „Investera“, kuri, kaip akcininkė, nuolat teikė finansavimą įmonei, vardu, tačiau paslaugos buvo suteikiamos UAB „ENGINERA“. Jeigu būtų siekiama įmonę privesti prie tyčinio bankroto, 60 000 Eur nebūtų buvę investuota. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino ir nepasisakė dėl šių aplinkybių, kurios turi esminę ir lemiamą reikšmę teisingai išspręsti bylą.
    3. Nagrinėjamoje situacijoje yra ypač svarbu įvertinti įrodymų visumą, nes bankroto administratorė prašyme tendencingai pateikė klaidinančias faktines aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.
    4. Argumentai, susiję su tarp UAB „ENGINERA“, UAB „REMCO LT“, UAB „Investera“ ir UAB „GEOCON“ įvykusiais reikalavimų teisių perleidimais yra netekę teisinės reikšmės, nes tai yra ginčo objektas civilinėse bylose, kuriose yra ginčijamos reikalavimų teisių perleidimo sutartys.
    5. Buvo pažeistos apelianto procesinės teisės bei teisė į gynybą ir teisingą teismą, nes bankroto administratorė atsisakė leisti apeliantui susipažinti su perduotais įmonės duomenimis, o pirmosios instancijos teismas į apelianto prašymą išreikalauti bylos medžiagą arba leisti susipažinti su duomenimis taip pat neatsižvelgė.
  3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į BUAB „ENGINERA“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Dėl UAB „ENGINERA“ sudarytų sandorių yra svarbi ne turto įsigijimo vertė, o reali parduotų daiktų rinkos vertė, kuri pardavimo metu negalėjo būti lygi įsigijimo kainai, nes daiktai buvo parduodami po kelerių metų nuo jų įsigijimo.
    2. Nors 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „ENGINERA“ iš savo vienintelio akcininko UAB „Investera“ už 32 089,90 Eur nupirko reikalavimo teisę į fizinio asmens V. V. 32 089,90 Eur skolą, dalį šios skolos UAB „ENGINERA“ perdavė UAB „REMCO LT“, o prieš tai dalį buvo perdavęs UAB „Gruntera“, todėl V. V. BUAB „ENGINERA“ nėra skolingas.
    3. Dukterinės įmonės nuostolių perkėlimą leidžia ne tik Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatos, bet ir susiklosčiusi mokesčių administratoriaus praktika, todėl UAB „Investera“ pagrįstai perėmė savo dukterinės įmonės UAB „ENGINERA“ nuostolius (153 505,00 Eur), be to, UAB „Investera“ nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2015 m. vasario 13 d. padengė 58 012,45 Eur UAB „ENGINERA“ įsipareigojimų.
    4. UAB „ENGINERA“ su UAB „STATNOVA“ bendradarbiaudavo ir gana dažnai teikdavo viena kitai paskolas, kai kuri nors įmonė susidurdavo su apyvartinių lėšų trūkumu, tai buvo įprasta šių įmonių praktika. Suinteresuotas asmuo V. K., 2014 m. sausio 3 d. sudarydamas dar vieną paskolos sutartį su šia įmone, kuri visada grąžindavo skolą, negalėjo žinoti UAB „STATNOVA“ finansinės padėties pokyčių. Tai reiškia, kad nėra įrodyta, jog šis sandoris įmonei buvo nenaudingas. Įsiskolinimas dėl jo beviltiškumo buvo nurašytas po įmonės likvidavimo (2015 m. lapkričio 20 d.), o kitokie UAB „ENGINERA“ veiksmai būtų tik didinę nuostolius.
    5. Reikalavimo perdavimo sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į UAB „VILSTA“ 23 614,08 Eur kreditorinį reikalavimą už 1 Eur UAB „REMCO LT“, yra įmonei naudinga, nes visa išieškojimo rizika bei išieškojimo išlaidos perėjo naujajam kreditoriui, o UAB „ENGINERA“ prisiėmė teises sėkmės atveju.
    6. Bankroto administratorė neįrodė jokios įmonės administracijos veiklos kryptingumo bei sistemiškumo, o pateikė pavienius sandorius, kurie atitinka protingos ūkinės veiklos kriterijus. Šiuo atveju buvo pagrįstai įrodyta, kad įmonės administracija veikė sąžiningai bei lojaliai, todėl net ir kilę nuostoliai negali būti pripažinti tyčiniais veiksmais, nes tai buvo prisiimta verslo rizika, o tai iš esmės yra įprasta praktika.
  4. BUAB „ENGINERA“ atsiliepime į suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, jog nagrinėjamoje situacijoje negalima įžvelgti tyčinio bankroto požymių visumos, nes pripažinti bankrotą tyčiniu pakanka nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Nors nebūtina nustatyti visus šiuos požymius, tačiau bankroto administratorė įrodinėja, kad nagrinėjama situacija atitinka net kelis tyčinio bankroto požymius. Dėl šių požymių išsamiai pasisakyta kituose BUAB „ENGINERA“ pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose išdėstyta BUAB „ENGINERA“ pozicija rodo, kad įmonės nemokumą nulėmė ne pavienis sandoris, o sandorių ir / ar įmonės valdymo organų veiksmų visuma. Dėl sandorių, kurie priešingi įmonės interesams, nuginčijimo yra kreiptasi į teismą su ieškiniais. UAB „ENGINERA“ valdymo organų veiksmai negali būti vertinami kaip lojalūs ir sąžiningi veiksmai.
    2. Nors suinteresuotas asmuo V. K. akcentuoja geranoriškus UAB „Investera“ bandymus padėti UAB „ENGINERA“, tačiau pati UAB „Investera“ buvo skolinga UAB „ENGINERA“ 65 435,93 Eur ir šios skolos nesumokėjo, o 2016 metų susitarimais užsiskaitė priešpriešines skolas pirmiau už kitus įmonės kreditorius.
    3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, teisingai jas teisiškai įvertino ir priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą pripažinti UAB „ENGINERA“ bankrotą tyčiniu.
  5. Suinteresuotas asmuo T. G. atsiliepime į BUAB „ENGINERA“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį – panaikinti UAB „ENGINERA“ bankroto pripažinimą tyčiniu. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. BUAB „ENGINERA“ atskirasis skundas grindžiamas tik prielaidomis ir faktų iškraipymu.
    2. Įrodymų visuma patvirtina, kad šiuo atveju nebuvo nuosekliai, kryptingai ir tyčia siekiama UAB „ENGINERA“ nemokumo, t. y. nebuvo nevienkartinių, sąmoningų, tyčinių UAB „ENGINERA“ privedimo prie bankroto veiksmų. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad UAB „ENGINERA“ nemokia tapo nuo 2015 metų pradžios, tai tolesnė jos veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti padėtį. Nebuvo sąmoningo blogo UAB „ENGINERA“ valdymo, bankrotą lėmė verslo nesėkmė.
    3. Mokestinių nepriemokų perkėlimo sandoriai negalėjo padidinti UAB „ENGINERA“ įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto administratorės nurodyti turto pardavimo sandoriai nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia, nes poliakalės savininkas buvo ne UAB „ENGINERA“, o lizingo bendrovė, kuri ir sprendė dėl daikto likimo, savivartis buvo parduotas rinkos sąlygomis.
    4. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad buvo pažeista pareiga laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir kad buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, tai savaime nebūtų pakankamas pagrindas UAB „ENGINERA“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
    5. Siekiant sąmoningai, nuosekliai, kryptingai ir tyčia privesti įmonę prie bankroto, atsiskaitinėjimas su darbuotojais ir kreditoriais, mokesčių mokėjimas būtų visiškai nelogiški. Gautos pinigų sumos buvo sąžiningai naudojamos įmonės veiklai palaikyti. Bankroto administratorė, atsisakydama pateikti rangos sutartis ir komercinius pasiūlymus, apribojo suinteresuotų asmenų teisę į sąžiningą ir nešališką gynybą.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacine tvarka yra apskųsta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis, kuria UAB „ENGINERA“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą atvejį. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad prašymas dėl UAB „ENGINERA“ bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo (turi) būti atmestas. BUAB „ENGINERA“ atskiruoju skundu siekia, kad būtų pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai ir UAB „ENGINERA“ bankrotas papildomai pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nurodytus tyčinio bankroto požymius.
  3. Dėl aplinkybių, kurioms esant bankrotas pripažįstamas tyčiniu, pažymėtina, kad ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
  4. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, nustatęs bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017). Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  5. Nors suinteresuotas asmuo V. K. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių sandorių, kurie būtų nulėmę įmonės nemokumo būseną ar realius nuostolius, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
  6. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) būtų taikomas (-i) kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „ENGINERA“ valdymo organų veiksmų (neveikimo) iki bankroto bylos iškėlimo seką, kuri yra pakankama bankrotą kvalifikuoti kaip tyčinį. Suinteresuoto asmens V. K. teiginys, kad bankrotas buvo pripažintas tyčiniu tik dėl nemokumo fakto, t. y. nenustačius tyčinio bankroto požymių, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kokius tyčinio bankroto požymius nustatė, ir susiejo juos su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.
  8. Suinteresuotas asmuo V. K. atskirajame skunde nepateikia jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vėliausiai 2015 m. gegužės mėnesį UAB „ENGINERA“ vadovui kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga inicijuoti įmonės bankroto bylą, nes vadovas tuo metu jau žinojo / turėjo žinoti apie įmonės nemokumą, kaip jis suprantamas pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, kuris pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą yra pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą, tačiau į teismą dėl bankroto bylos UAB „ENGINERA“ iškėlimo atsakovės akcininkė UAB „Investera“ kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį, t. y. daugiau nei metus buvo delsiama inicijuoti nemokios įmonės bankrotą. Tai, kad UAB „ENGINERA“ 2015 m. gegužės mėnesį atitiko nemokios įmonės statusą, be kita ko, patvirtina paties UAB „ENGINERA“ vadovo 2015 m. gegužės 14 d. raštas, adresuotas vienintelei įmonės akcininkei UAB „Investera“, kuriame nurodoma, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
  9. Taigi nuo 2015 m. gegužės mėnesio tiek atsakovės vadovas, tiek ir jos akcininkė žinojo / turėjo žinoti apie UAB „ENGINERA“ nemokumą, tačiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įmonei esant faktiškai nemokiai, buvo toliau didinami įmonės įsipareigojimai (2016 metais iki bankroto bylos inicijavimo UAB „ENGINERA“ perėmė kitų įmonių mokestines nepriemokas), ne vieną kartą pažeidžiamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų eiliškumas (prioritetas suteiktas pasirinktiems įmonės kreditoriams, o kitų atsakovės kreditorių turtiniai interesai pažeisti), 2015–2016 metais vykdoma nuostolinga veikla.
  10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad deklaruojamas siekis išsaugoti įmonę bei jos veiklą negali pateisinti blogo įmonės valdymo, nes nemokumo situacijoje esanti bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo gali tęsti veiklą, jei tokiu būdu nedidinami bendrovės nuostoliai ir nekenkiama kreditorių interesams. Atmestini suinteresuoto asmens V. K. argumentai, kad jis buvo ypač sąžiningas, nes atsakovė be aiškaus pagrindo perėmė susijusių įmonių prievoles, taip pat užskaitė susijusių įmonių skolas, tęsė nuostolingą veiklą. Įmonės direktorius pagal pareigas turėjo suvokti, kad dėl tokiais būdais pasireiškusio nemokios įmonės valdymo yra esmingai bloginama įmonės kreditorių padėtis.
  11. Atsakovės 2014 metų balansas patvirtina, kad įmonės turtas viršijo įsipareigojimus. Iš atsakovės 2015 metų balanso matyti, kad jos turtas metų pabaigoje iš viso sudarė 475 874 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 578 165 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartyje, kuria atsakovei buvo iškelta bankroto byla, nurodyta, kad įmonės turtas sudaro tik 70 180 Eur, o 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nurodyta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 397 355,59 Eur. Tai reiškia, kad 2015 metų pabaigoje atsakovės įsipareigojimai dar nedaug viršijo įmonės turtą ir dauguma atsakovės kreditorių reikalavimų buvo galima patenkinti iš įmonės turto, tačiau dėl bankroto bylos neinicijavimo ir blogo įmonės valdymo nemokios įmonės padėtis buvo esmingai pabloginta iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas.
  12. Aptartas įmonės veiklos organizavimas vertintinas kaip nemokios įmonės padėties esminis pabloginimas, kuris priežastiniu ryšiu susijęs su sąmoningu blogu įmonės valdymu ir apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į BUAB „ENGINERA“ turtą. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BUAB „ENGINERA“ bankroto pripažino tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, ši išvada padaryta teisingai įvertinus įrodymų visumą.
  13. Dėl BUAB „ENGINERA“ atskirojo skundo argumentų pirmiausia akcentuotina, kad nėra duomenų, jog 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutarties Nr. 1 tarp UAB „ENGINERA“ ir UAB „STATNOVA“ sudarymo metu kuri nors iš šių įmonių jau būtų buvusi nemoki, vien šis sandoris taip pat nepatvirtina, kad juo buvo sąmoningai siekiama privesti UAB „ENGINERA“ prie bankroto. Kiti bankroto administratorės nurodomi UAB „ENGINERA“ sandoriai, kuriais ji grindė tyčinį bankrotą, buvo sudaryti jau po to, kai UAB „ENGINERA“ buvo nemoki. Tačiau ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
  14. Pati bankroto administratorė pripažįsta, jog 2015 m. birželio 15 d. ir 2015 m. liepos 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartys žalos UAB „ENGINERA“ nepadarė, o tai reiškia, kad šios sutartys nepablogino nemokios atsakovės padėties. Bankroto administratorė šiuo atveju neįrodė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp jos nurodomų sandorių sudarymo ir esminio atsakovės padėties pabloginimo tyčinio bankroto prasme, t. y. neįrodė tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose. Tačiau vien aplinkybė, jog ginčo sandorių sudarymas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, nereiškia, jog šių sandorių sudarymo teisėtumas, esant įstatymo nustatytam pagrindui, negali būti tikrinamas teismine tvarka.
  15. Suinteresuoti asmenys nepagrindė, jog dėl to, kad nebuvo leista susipažinti su bankroto administratorės turimais dokumentais, klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu galėjo būti išspręstas neteisingai. Bankroto administratorė pateikė teismui dokumentus, kuriais grindė bankroto pripažinimą tyčiniu, suinteresuoti asmenys turėjo galimybę atsikirsti į bankroto administratorės pateiktus argumentus, tačiau nenurodė, kokie būtent su ginčo klausimu tiesiogiai susiję dokumentai nebuvo pateikti.
  16. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, nes jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.
  17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos nepaskirstomos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai