Byla 2S-1060-796/2017
Dėl kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2016-03-21 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 nutarties priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams Lietuvos bankui, D. K., K. L., S. G., H. Č., V. I. G., F. D., A. Š., J. K., J. S., I. Z., ( - ) dėl kooperatinės bendrovės ( - ) 2016-03-21 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3I. Ginčo esmė.

4

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-03-07 sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovams Lietuvos bankui, D. K., K. L., S. G., H. Č., V. I. G., F. D., A. Š., J. K., J. S., I. Z., ( - ) dėl kooperatinės bendrovės ( - ) 2016-03‑21 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas ieškovo ieškinį atmetė bei sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.
  2. 2017-04-11 Palangos miesto apylinkės teisme gautas ieškovo E. P. apeliacinis skundas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimo. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-04-18 nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

6

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2017-04-18 nutartimi atsisakė priimti apelianto E. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimo ir grąžino jį apeliantui. Nurodė, jog apeliantas praleido trisdešimties dienų terminą apeliaciniam skundui dėl 2017-03-07 sprendimo paduoti. Apeliantas neprašo šio termino atnaujinti, teismui taip pat nenustačius priežasčių atnaujinti šiam terminui, apeliacinį skundą atsisakytina priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 2 d. 1 p.).
  2. Nurodė, kad paskutinė diena skundui dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimo paduoti buvo 2017-04-06. Kaip matyti iš apelianto E. P. apeliacinio skundo turinio, skundas yra surašytas 2017-04-07, t. y. jau suėjus apskundimo terminui. Iš spaudo ant voko matyti, kad apeliacinis skundas paštui įteiktas dar vėliau – 2017-04-09, nors pagal CPK 74 str. 7 d. terminas nelaikomas praleistu tik tuo atveju, jeigu skundas įteiktas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių.
  3. Pažymėjo, kad ieškovas dalyvavo bylos nagrinėjime bei 2017-03-07 teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas teismo sprendimas, sprendime yra aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, jokių kitų priežasčių, galėjusių E. P. sutrukdyti apeliacinį skundą pateikti įstatyme nustatytais terminais, teismas nenustatė ir pats apeliantas nenurodė, todėl praleistą terminą atnaujinti savo iniciatyva teismas neturi pagrindo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8

  1. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. P. prašo panaikinti 2016-04-18 Palangos miesto apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti praleistą terminą dėl 2017-04-09 apeliacinio skundo padavimo. Nurodė, jog terminas pateikti apeliacinį skundą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi su ( - ) yra susitarę, kad šį ginčą baigs taikos sutartimi, tačiau taikos sutarties pasirašyti nespėjo. Teigia, kad nėra teisininkas, todėl rašydamas skundą manė, kad priešpaskutinė diena pateikti apeliacinį skundą yra 2017-04-07, t. y. 1 mėnuo po 2017-03-07 teismo nutarties paskelbimo.
  2. Teigia, jog 2017-04-08 ir 2017-04-09 yra išeiginės dienos, todėl manė, jog skundo pateikimo paskutinė diena yra 2017-04-10. Nurodė, jog įvyko žmogiška klaidą, nes realiai apeliacinis skundas paduotas praleidus vieną dieną, t. y. 2017-04-07. Taip pat mano, kad praleidimo terminas yra visiškai nereikšmingas, t. y. vos 1 darbo diena, todėl tai neužvilkintų bylos nagrinėjimo.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

11Atskirasis skundas tenkintinas

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
  3. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo E. P. apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
  5. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato konkrečius procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti apeliacinį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.
  6. CPK 307 str. 2 d. įtvirtinta, jog apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant klausimą, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑03‑25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010).
  7. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, praleisto termino klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžto išsamaus ir baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių svarbos turėtų būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Tačiau teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015).
  8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2017-03-07 sprendimą, nurodė, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatyta, jog paskutinė diena skundui dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimo paduoti buvo 2017-04-06. Taip pat nustatyta, jog apeliacinis skundas Palangos miesto apylinkės teisme gautas 2017-04-11 (t. 2, b. l. 143–145), tačiau iš ant voko esančių pašto antspaudų matyti, jog apeliacinis skundas buvo išsiųstas 2017-04-09 (t. 2, b. l. 146), todėl konstatuotina, jog pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti.
  9. Atskiruoju skundu pareiškėjas nurodė, jog nėra teisininkas, todėl rašydamas skundą manė, kad priešpaskutinė diena pateikti apeliacinį skundą yra 2017-04-07, t. y. 1 mėnuo po 2017-03-07 teismo nutarties paskelbimo. Taip pat nurodė, jog 2017-04-08 ir 2017-04-09 yra savaitgalis, todėl manė, jog skundo pateikimo paskutinė diena yra 2017-04-10. Teigia, jog įvyko žmogiška klaida.
  10. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovas ruošdamas apeliacinį skundą būtų naudojęsis profesionalia teisine pagalba, todėl pripažįsta, jog tai galėjo sąlygoti klaidingą terminų skaičiavimo suvokimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad procesinis terminas praleistas nežymiai (3 dienas), nesant duomenų apie pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, siekdamas neužkirsti pareiškėjo teisės apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti užtikrinta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą ir atnaujintas terminas ieškovui E. P. apeliaciniam skundui pateikti, laikytinos svarbiomis (CPK 78 str., 307 str. 2 d. 1 p.).
  11. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino formuojamą teismų praktiką, bylos aplinkybes, todėl netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Palangos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo E. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  12. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą, be kita ko, prašo jį atleisti nuo žyminio mokesčio, susijusio su apeliacinio skundo padavimu, mokėjimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, taip pat turi išspręsti apelianto prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str.). Dėl šios priežasties apeliacinio skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.), nes apeliacinių skundų priėmimo, jų išsiuntimo suinteresuotiems asmenims bei atsiliepimų į juos pateikimo reikalavimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 310 str.).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

14atskirąjį skundą tenkinti.

15Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

16Ieškovo E. P. apeliacinio skundo dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-03-07 sprendimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai