Byla 2-2065/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Loritransa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „DL logistika“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-6864-603/2010 pagal ieškovų UAB „Loritransa“, UAB „Luckaus transportas“, UAB „Saudingos autotransportas“ ieškinį atsakovui UAB „DL logistika“, tretieji asmenys UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Remil“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Nustatė

2 Ieškovai UAB „Loritransa“, UAB „Luckaus transportas“, UAB „Saudingos autotransportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniais (t. 1, b. l. 1-4, t. 2, b. l. 1-3), prašydami iškelti atsakovui UAB „DL logistika“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovais, todėl yra pagrindas manyti, jog yra nemokus. Vilniaus apygardos teismas 2010-09-22 nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „DL logistika“. Teismas nurodė, kad pagal 2010-07-19 balanso duomenis atsakovo turtas įvertintas 5 544 775 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 2 627 873 Lt (t. 2, b. l. 153-154), įmonės pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai - 1 518 567,88 Lt, debitorių skolos įmonei - 548 239,49 Lt (t. 2, b. l. 103-126). Teismas padarė išvadą, kad atsakovo UAB „DL logistika“ pradelsti įsipareigojimai yra ženkliai mažesni negu pusė į įmonės balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Įmonės kreditorių sąraše nėra nurodyta, kad UAB „DL logistika“ skolinga darbuotojams, todėl taip pat nėra pagrindo taikyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį. Atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 212-214) ieškovas UAB „Loritransa“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010-09-22 nutartį ir priimti naują nutartį – iškelti atsakovui bankroto bylą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino atsakovo 2010-07-19 preliminaraus balanso duomenis, neišsiaiškinęs atsakovo balanse nurodyto turto rinkos kainos: pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovui priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr. ( - ) (vertė -72 900 Lt) ir unikalus Nr. ( - ) (vertė - 138 000 Lt), t. y. 3 179 100 Lt mažesnė nei nurodyta balanse. Taigi atsakovo turto vertė yra 2 371 675 Lt, kreditoriniai įsipareigojimai sudaro – 1 518 567,88 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos - 2 627 873 Lt, t. y. įmonė yra nemoki. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „DL logistika“ (t. 3, b. l. 1-2) nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010-09-22 nutartį. Nurodo, kad 2008-01-22 atliko nurodytų žemės sklypų vertinimą (Turto vertės nustatymo pažymos Nr. VA/2008/01-22-60 ir Nr. VA/2008/01-22-61), pagal kurį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) priverstinio pardavimo vertė – 1 190 000 Lt (rinkos vertė – 1 700 000 Lt), žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), priverstinio pardavimo vertė – 2 200 000 Lt (rinkos vertė – 3 150 000 Lt). Atsakovas, remdamasis 12-uoju Verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis turtas“ (38 punktu), apskaitė ilgalaikį materialųjį turtą perkainojimo verte, t. y. balanse nurodė žemės sklypų priverstinio likvidavimo vertę. Atsakovas pažymėjo, kad jis turėjo teisę remtis žemės sklypų rinkos verte, tačiau balanse nurodė mažesnę priverstinio pardavimo vertę. Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (t. 3, b. l. 7-8) prašo iš dalies tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įmonei bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Teismas, nustatydamas įmonės (ne)mokumą, turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2090/2010). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertę ir konstatuodamas jo mokumą, rėmėsi 2010-07-19 įmonės balanso duomenimis, pagal kuriuos atsakovo turtas įvertintas 5 544 775 Lt, iš kurių žemės vertė yra 3 390 000 Lt (t. 2, b. l. 173-174). Apeliantas, nesutikdamas su atsakovo balanse nurodyta žemės sklypų verte, remiasi VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos nurodytų žemės sklypų bendra vertė yra 210 900 Lt, t. y. 3 179 100 Lt mažesnė nei nurodyta atsakovo balanse. Nors atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Turto vertės nustatymo pažymas Nr. VA/2008/01-22-60 ir Nr. VA/2008/01-22-61 (t. 3, b. l. 3-4) apie 2010-07-19 įmonės balanse nurodytų žemės sklypų vertę (3 390 000 Lt), tačiau apeliantas papildomai pateikė Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. VN-10-149, pagal kurią žemės sklypų vertė - iš viso 270 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad turint omenyje paminėtą Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. VN-10-149, atsakovo turto vertė sudarytų tik 2 424 775 Lt (iš kurių žemės sklypų vertė - 270 000 Lt), o pagal įmonės balanso duomenis atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai - 1 518 567,88 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 2 627 873 Lt. Taigi apygardos teismas, konstatuodamas atsakovo mokumą ir netenkindamas prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.), netyrė ir nevertino paminėtų ir kitų duomenų apie atsakovo turto vertę ir netinkamai nustatė į atsakovo balansą įrašyto turto realią vertę, remdamasis tik atsakovo pateikto balanso duomenimis, netaikydamas ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje, CPK 179, 183 straipsniuose nustatytų taisyklių. Dėl pasakyto yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama nutartis negali būti palikta galioti. Turint omenyje, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti, juolab esant būtinybei papildomai ištirti naujus įrodymus ir nustatyti atsakovo turto tikrąją vertę, panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d, 2 p., 338 str.).

3Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio trečiuoju punktu,

Nutarė

4Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo klausimą dėl atsakovo UAB „DL logistika“ bankroto bylos iškėlimo.