Byla e2YT-952-913/2018
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Anykščių rajono ugniagesių tarnyba

1Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant pareiškėjams L. K., A. S., G. Z., pareiškėjų atstovei advokatei V. B., suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovei Astai Fallin, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Gerdai Vaicekauskienei, suinteresuoto asmens Anykščių rajono ugniagesių tarnybos atstovui V. T.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K., J. K., V. D., A. S. ir G. Z. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Anykščių rajono ugniagesių tarnyba.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Anykščių rajono ugniagesių tarnyba, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. K., J. K., V. D., A. S. ir G. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo garažą1G1/p, unikalus Nr. ( - ) adresas ( - ), kurį naudoja pagal nustatytą naudojimosi tvarką, pareiškėjai L. K., J. K. ir V. D. naudojasi patalpa 1186,13 kv.m, pareiškėja G. Z. naudojasi patalpa 1256,07 kv.m., pareiškėjas A. S. naudojasi patalpomis 15– 17,22 kv.m., 1347,76 kv.m., 1432,15 kv.m. pagal įgyjamąją senatį.

5Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai garažą, indeksu 1G1/p, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), įgijo visi bendrai vienu metu ir vienu pagrindu. Garažą įgijo likviduojamos Kurklių ŽŪB likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktu nuo 1998 m. Tai atitinka sąlygą, kad pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu būdu, nėra garažo savininkai. Šis garažas nėra valstybės ir savivaldybės nuosavybė, nėra registruotas viešajame registre kito ar kitų asmenų vardu. Pareiškėjai įgijo garažą sąžiningai, jį valdo nuo 1998 metų, nuo perdavimo momento. Pareiškėjai yra įsitikinę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į šį garažą. Nėra jokių kliūčių, trukdančių įgyti jiems garažą nuosavybėn. Visą laiką garažą valdė atvirai, kaip savą, nepertraukiamai, visiems apie valdymą žinant ir toks valdymas truko ilgiau kaip 10 metų. Kurklių ŽŪB 1998 metais kovo mėn. buvo likviduojama. Bendrovės turtas buvo padalintas pajininkams, tame tarpe ir pareiškėjams. Pareiškėjai A. S. ir V. D. buvo likviduojamos Kurklių ŽŪB likvidacinės komisijos nariai. V. D., A. S., G. Z. ir L. K. už atitinkamo dydžio pajus buvo perduotas bendrai visiems automašinų garažas. Šis garažas yra šalia Kurklių gaisrinės patalpų. Pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centrą, atliko garažo kadastrinius matavimus. Atlikus kadastrinius matavimus, garažas pažymėtas indeksu 1G1/p, suteiktas garažui unikalus Nr. ( - ) ir adresas ( - ). Šis garažas suskirstytas į atskiras patalpas 1-1 – 86,13 kv.m., 1-2 – 56,07 kv.m., 1-3 – 47,76 kv.m., 1-4 – 32,15 kv.m., 1-5 – 17,22 kv.m. Kiekviena patalpa buvo įgyta ir naudojama kiekvieno pareiškėjo atskirai. Naudojimosi tvarka garažo patalpomis nusistovėjo nuo įgijimo momento. Nuo to laiko kiekvienas savininkas naudojasi patalpomis, jas remontuoja, tvarko, rūpinasi jo saugumu, tvarko aplinką. Pareiškėjas A. S. įgijo iš likviduojamos Kurklių ŽŪB pagal likvidacinės komisijos priėmimo – perdavimo aktą žemės ūkio mašinų garaže pagal kadastrinius matavimus patalpas 1-5, 1-3, 1-4. Pareiškėjas laiko šiose patalpose žemės ūkio techniką, tvarko ir prižiūri šias patalpas, mokėjo mokesčius už elektrą. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, pateikė kadastrinių matavimų bylą ir minėtą likviduojamos Kurklių ŽŪB likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktą. VĮ Registrų centras 2017-09-13 priėmė sprendimą Nr. ( - ) kuriuo atsisakė garažą kaip daiktą įregistruoti viešajame registre ir įregistruoti pareiškėjo daiktines teises. Pareiškėja G. Z. įgijo iš likviduojamos Kurklių ŽŪB pagal likvidacinės komisijos priėmimo – perdavimo aktą žemės ūkio mašinų garaže pagal kadastrinius matavimus patalpą 1-2. Ji valdo patalpą 1-2 nuo 1998 m., garažą – vieną patalpą jie, pareiškėjai A. S. ir G. Z., įgijo bendrai, nustatė naudojimosi tvarką, bet jiems buvo nepatogu valdyti vieną patalpą dviem savininkams. Ši pertvara pažymėta kadastrinių matavimų byloje, pertvara vieną patalpą perskiria į dvi patalpas 1-2 – 56,07 kv.m., kurias įgijo G. Z., ir 1-3 – 47,76 kv.m., kurias įgijo pareiškėjas A. S.. Pertvara buvo įrengta apie 2000 metus. Pareiškėja G. Z. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, pateikė kadastrinių matavimų bylą ir minėtą likviduojamos Kurklių ŽŪB likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktą. VĮ Registrų centras 2017-09-13 priėmė sprendimą Nr.( - ) kuriuo atsisakė garažą kaip daiktą įregistruoti viešajame registre ir įregistruoti pareiškėjos daiktines teises. Pareiškėjas L. K. ir pareiškėjos V. D. sutuoktinis, o pareiškėjos J. K. tėvas, V. D. likviduojamos Kurklių ŽŪB likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktu įgijo žemės ūkio mašinų garaže pagal kadastrinius matavimus patalpą 1-1 – 86,13 kv.m. V. D. ir L. K. įgijo patalpą garaže ir kartu naudojosi viena patalpa. Jie tarpusavio susitarimu susitarė dėl naudojimosi tvarkos. V. D. mirė ( - ). Jo įpėdinės, pareiškėjos V. D. ir J. K. toliau naudojosi ir naudojasi šia patalpa. Pareiškėjas L. K. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, pateikė kadastrinių matavimų bylą ir minėtą likviduojamos Kurklių ŽŪB likvidacinės komisijos perdavimo – priėmimo aktą. VĮ Registrų centras 2017-09-13 priėmė sprendimą Nr. ( - ) kuriuo atsisakė garažą kaip daiktą įregistruoti viešajame registre ir įregistruoti pareiškėjų L. K. ir V. D. daiktines teises. Pareiškėjų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra reikšmingas ir būtų galimybė įregistruoti garažą ir daiktines teises į šį daiktą.

6Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog dėl pareiškėjų pareiškime suformuluotų ir pareikštų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Anykščių skyriaus, neprieštarauja, jeigu teismas nustatys, kad pareiškėjai pateikė pakankamai įrodymų dėl minėto garažo įsigijimo. Pažymi, kad žemės sklypas, esantis ( - ), yra suprojektuotas Kurklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 16-754 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Anykščių rajone“. Šiuo įsakymu patvirtintas Anykščių rajono Kurklių seniūnijos Kurklių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal žemė reformos įstatymo 19 str. 5 d. reikalavimus suformuotų kitos paskirties žemės sklypų sąrašas, kurio 80 eilutėje įrašyta, kad Kurklių mstl. gaisrinei (savininkas nežinomas, projekto plane sklypo Nr. 514) eksploatuoti suprojektuotas 0,12 ha kitos paskirties žemės sklypas. Žemės sklypas nėra paženklintas, kadastriniai (ar preliminarūs) matavimai nėra atlikti, kadastro duomenys nenustatyti, žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Įregistravus Nekilnojamojo turto registre garažą, pareiškėjai galės kreiptis į matininką dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Įregistravus žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjai galės įteisinti žemės sklypo naudojimą (sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ar nuomos sutartį).

7Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono ugniagesių tarnyba atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškimu. 2007-01-25 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-12 Anykščių rajono Ugniagesių tarnybai patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti įstaigos veiklos laikotarpiui nuostatuose numatytai veiklai vykdyti buvo perduotas Anykščių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ir Ugniagesių tarnybos faktiškai valdomas nekilnojamasis turtas. Sprendimo 1.2 p. Nusprendžiama perduoti pastatą – gaisrinę. Atitinkamai 1.3 p. perduodamas ir su gaisrine besiribojanti pastato dalis pastatas – ūkio pastatas, nurodant atitinkamus šio statinio duomenis. Darytina prielaida, kad būtent šie Ugniagesių tarnybos naudojamas pastatai, ir pareiškėjų nurodomas garažas, kuris pažymėtas indeksu 1G1/p, unikalus Nr. ( - ), suinteresuoto asmens nuomone statyti galimai kartu, kadangi vizualiai matosi, kad turi bendrą sieną, stogo konstrukcijas.

8Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad adresu ( - ), 1999-09-23 nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas specialiosios paskirties pastatas – gaisrinė, unikalus Nr. ( - ), kurio nuosavybės teisė priklauso Anykščių rajono savivaldybei, o patikėjimo teise yra perduotas naudotis Anykščių rajono ugniagesių tarnybai. Garažas, kurį įgyjamąja senatimi pretenduoja įgyti pareiškėjai, yra šalia Anykščių rajono savivaldybės nuosavybės teise priklausančio specialiosios paskirties pasato – gaisrinės. Anykščių rajono savivaldybės administracija neprieštarauja, kad pareiškėjai įgytų minėtą garažą nuosavybės teise, jeigu teismas nuspręs, kad yra visos sąlygos įgyjamosios senaties pagrindams ir nebus pažeistos Anykščių rajono savivaldybės, kaip jau šalia esančio įregistruoto turto savininko teisės.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė V. B. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

10Pareiškėjas A. S. paaiškino, kad pajus gavo kiekvienas bendrovės narys. Gavo pajus įvairiems daiktams - technikai, transportui, gyvuliams, garažui. Jis buvo visų tų gautų daiktų savininkas. Gavęs dokumentus suprato, kad gavo nuosavybę į tuos daiktus. Mokėjo už elektrą.

11Pareiškėjas L. K. paaiškino, kad jie pagal turimus pajus gavo garažą. Ir nuo to laiko jie prižiūrėjo garažą. Jie turėjo dokumentus, tai buvo jų nuosavybė, ir todėl rūpinosi garažu. Bet jie nesusitvarkė registracijos, todėl dabar nori, kad VĮ Registrų centras užregistruotų jų turtą.

12Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Anykščių rajono ugniagesių tarnybos atstovas su pareiškėjų pareiškimu sutiko.

13Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Gerda Vaicekauskienė paaiškino, kad jie neprieštarauja pareiškėjų pareiškimui, jei teismas nustatys, kad yra visos sąlygos pareiškėjų pareiškimo tenkinimui.

14Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovė Asta Fallin paaiškino, kad šis pastatas turi bendrą sieną su savivaldybei priklausančiu pastatu, kuris pastatytas 1968 metais. Pagrindinis pastatas, kurį naudoja gaisrinė, yra pastatytas anksčiau, kiti pastatai buvo pastatyti vėliau. Šį pastatą statė Kurklių kolūkis, kitos pastato dalys pristatytos 1980 metais. Viena dalis buvo perduota Anykščių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, o kitą dalį perdavė tuo metu steigiamai Kurklių ŽŪB. Savivaldybė šį pastatą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, teismo sprendimu, priimtu 2005 metais. Pastatas įregistruotas buvo 2007 metais. Įregistravus pastatą, jis buvo perduotas Ugniagesių tarnybai. Iki pastatų įgijimo, savivaldybė juos valdė daugiau nei 10 metų, ir tokiu būdu buvo įgyta nuosavybės teisė į pastatą įgyjamosios senaties pagrindu. Todėl įgijimo aplinkybės nėra tapačios. Tuo aktu, kuriuo pastatas buvo perduotas naudotis priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, nebuvo perduotos jokios nuosavybės teisės. Savo atsiliepime savivaldybė nurodė, jog neprieštarautų, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai nuosavybės teisę į pastatą įgijo įgyjamosios senaties būdu, bet ar tai būtent pagal įgyjamąją senatį reikia vertinti visų sąlygų visuma. Jei teismas vertintų, kad visuma atitinka, tada taip, bet kelia abejonių viena sąlyga – kad būtų galima įgyti įgyjamąja senatimi, pareiškėjai neturi būti įgiję nuosavybės teisės kitu būdu. Į bylą yra pateikti priėmimo – perdavimo aktai, ir būtent šiais aktais jie tapo šio turto savininkais. VĮ Registrų centras savo sprendime pažymėjo, kad nėra duomenų apie garažo adresą, plotą, statybos metus, nėra jokių garažą identifikuojančių duomenų, todėl manytina, kad reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ne kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teisę į pastatą pagal įgyjamąją senatį, bet būtent, kad pagal Kurklių ŽŪB perdavimo – priėmimo aktus pareiškėjams buvo perduota bendrosios dalinės nuosavybės teisė į garažą 1G1/p, esantį ( - ). Nustačius tokį faktą, teismo sprendimu patvirtinti pareiškėjų sutartas dalis, ar nustatyti tos nuosavybės naudojimosi tvarką. Savivaldybei nėra labai svarbu kokiu pagrindu pareiškėjai įteisins nuosavybę, nes savivaldybės teisių tai nepažeis.

15Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, todėl šių dalyvaujančių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudė teismui išnagrinėti bylos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

16Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2018-02-26 paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (e.b.l.). Negauta kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis.

17Pareiškimas netenkintinas.

18Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016).

19Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-67/2011). Pažymėtina, jog teismui konstatavus tik visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę.

21Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

22Iš į bylą pateiktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus, garažas yra pažymėtas indeksu 1G1/p, garažui suteiktas unikalus Nr. ( - ) ir adresas ( - ). Šis garažas suskirstytas į atskiras patalpas 1-1 – 86,13 kv.m., 1-2 – 56,07 kv.m., 1-3 – 47,76 kv.m., 1-4 – 32,15 kv.m., 1-5 – 17,22 kv.m., tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (e.b.l.). VĮ Registrų centro Utenos filialas 2017-09-13 sprendimais atsisakė pareiškėjams G. Z., A. S. ir L. K. įregistruoti daiktines teises į garažą bei atsisakė įregistruoti garažą kaip daiktą viešajame registre, nes pareiškėjų pateiktame priėmimo – perdavimo akte nėra duomenų apie garažo plotą, jo adresą, statybos metus ar kitus jį identifikuojančius duomenis, todėl negalima nustatyti ir identifikuoti prašomo įregistruoti garažo ir pareiškėjų nuosavybės teisės į jį (e.b.l.).

23Byloje nėra duomenų, kad pastatas – garažas, į kurį pretenduoja pareiškėjai, buvo registruotas kaip savivaldybės nuosavybė ir nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų, apskaitą.

24Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai A. S. ir L. K. nurodė, jog dokumentų apie Kurklių kolūkiui, o vėliau Kurklių ŽŪB priklausiusį turtą, tame tarpe ir susijusių su garažu ar jo statyba, nėra išlikę. Tačiau iš pareiškėjų pateiktų likviduojamos Kurklių žemės ūkio bendrovės turto priėmimo – perdavimo aktų matyti, kad komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko L. I., narių J. R., B. N., S. V., V. D., A. S., V. K., P. V. perdavė pajininkui (pajininkų grupei) žemės ūkio mašinų garažą (e.b.l.). Priėmimo – perdavimo aktais pareiškėjams (pajininkams) perduodamas garažas nebuvo išskirstytas, bet buvo nurodyta tik pajų suma litais, ir garažo dalies vertė litais. Iš šių likviduojamos Kurklių ŽŪB turto priėmimo – perdavimo aktų galima spręsti, jog garažas buvo Kurklių ŽŪB apskaitoje, o ją likviduojant, už pajus perduotas bendrovės nariams nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, jog šie priėmimo – perdavimo aktai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

25Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl viena iš būtinųjų nuosavybės įgijimo šiuo būdu sąlygų yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu įstatyme nurodytu būdu. Nagrinėjamoje byloje dalis pareiškėjų – G. Z., A. S. ir L. K. – atitinkamas garažo dalis įgijo kitu būdu – jiems šis turtas atiteko už pajus likviduojant bendrovę, o V. D. ir J. K. yra teisių perėmėjos asmens, kuriam atitinkama garažo dalis taip pat atiteko už pajų.

26Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes kaip jau yra paminėta, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pareiškėjų nuosavybės teisė į nurodytus statinius nėra kvestionuojama kitų asmenų, jie patys pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jiems reikalingas tam, kad jie galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažinti jų savininkais. Tuo tarpu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

27Taigi darytina išvada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog pareiškėjai pastatą – garažą, esantį ( - ), įgijo pagal įgyjamąją senatį, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai – likviduojamos Kurklių ŽŪB priėmimo - perdavimo aktai – patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teisę į garažą yra įgiję kitu pagrindu, todėl įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.

28Teismas, vadovaudamasis CPK 259 - 260 str., 270 str., 533 str.,

Nutarė

29Pareiškėjų L. K., J. K., V. D., A. S. ir G. Z. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Anykščių rajono savivaldybės administracija, Utenos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Anykščių rajono ugniagesių tarnyba, netenkinti.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės... 5. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai garažą, indeksu 1G1/p, unikalus Nr. (... 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 7. Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono ugniagesių tarnyba atsiliepime į... 8. Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybės administracija... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokatė V. B. pareiškimą... 10. Pareiškėjas A. S. paaiškino, kad pajus gavo kiekvienas bendrovės narys.... 11. Pareiškėjas L. K. paaiškino, kad jie pagal turimus pajus gavo garažą. Ir... 12. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Anykščių rajono ugniagesių... 13. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos... 14. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Anykščių rajono savivaldybės... 15. Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo... 16. Apie iškeltą bylą, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką 2018-02-26 paskelbta... 17. Pareiškimas netenkintinas.... 18. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai... 19. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibendrindamas kasacinio teismo praktiką... 21. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie... 22. Iš į bylą pateiktų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų... 23. Byloje nėra duomenų, kad pastatas – garažas, į kurį pretenduoja... 24. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai A. S. ir L. K. nurodė, jog dokumentų... 25. Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad įgyjamoji senatis yra pirminis... 26. Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu... 27. Taigi darytina išvada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog... 28. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 - 260 str., 270 str., 533 str.,... 29. Pareiškėjų L. K., J. K., V. D., A. S. ir G. Z. pareiškimo dėl nuosavybės... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine...