Byla 3K-3-327/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Savkinienei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Elenai Darbutaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, VĮ Registrų centro Kauno filialas. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2006 m. lapkričio 8 d. pareiškimu prašė teismo nustatyti nuosavybės teisės į kiemo statinius, asfaltuotas aikšteles, kelius, tvoras, garažų pamatus, esančius Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Narėpų kaime, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

4Pareiškėjas nurodė, kad valdo nuosavybės teise statinius Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Narėpų kaime, tačiau teisiškai registruoti yra tik pagrindiniai statiniai – administracinis pastatas ir remonto dirbtuvės, o prie šių esantys kiemo statiniai, asfaltuotos aikštelės, keliai, tvoros, garažų pamatai yra inventorizuoti, bet teisiškai neįregistruoti. Nurodyti statiniai buvo pastatyti Lietuvos automėgėjų draugijos ir priimti naudoti 1984 m. rugsėjo 31 d. valstybinės komisijos aktu, nedetalizuojant konkrečių objektų, įvardijant jų visumą kaip metalinių garažų aikštelę. Vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 21-1895, Kauno rajono valdybos 1990 m. lapkričio 29 d. potvarkiu Nr. 187 visas Lietuvos automėgėjų draugijos turtas buvo perduotas Lietuvos automobilininkų sąjungai, kuri 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo-perdavimo aktu perdavė metalinių garažų aikštelę į UAB „Narėpų metaliniai garažai“ balansą. Pareiškėjo teigimu, dėl to, kad nei 1984 m. rugsėjo 31 d. priėmimo naudoti akte, nei 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo-perdavimo akte nurodytas turtas nebuvo detalizuotas, tam, jog šis turtas būtų įteisintas kaip UAB „Narėpų metaliniai garažai“ nuosavybė, būtina nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nes yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos.

5Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0161-097/2008 patenkino pareiškimą ir nustatė, kad UAB „Narėpų metaliniai garažai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į šiuos pastatus: tvorą t1 (1080,28 kv. m), vartus t2 (7,43 kv. m), vartus t3 (7 kv. m), tvorą t4 (1105,02 kv. m), vartelius t5 (l,35 kv. m), tvorą t6 (118,50 kv. m), asfaltbetonio aikštelę b1 (3201 kv. m), asfaltbetonio kelią b2 (1752 kv. m), asfaltbetonio kelią b3 (608 kv. m), asfaltbetonio aikštelę b4 (1131,25 kv. m), asfaltbetonio aikštelę b5 (137,75 kv. m), asfaltbetonio kelią b6 (2384 kv. m), taip pat buvusių metalinių garažų pamatus, pažymėtus indeksais: 1G1g (1), 1G1g (3), 2G1g (29), 4G1g (88), 7G1g (133), 7G1g (136), 7G1g (137), 8G1g (138), 8G1g (145), 9G1g (250), 9G1g (250), 9G1g (251), 9G1g (252), 9G1g (253), 9G1g (255), 9G1g (257), 9G1g (258), 9G1g (259), 17G1g (290), 17G1g (297), 18G1g (302), 18G1g (304), 18G1g (313), 21G1g (376), 21G1g (377), 21G1g (383), 22G1g (388), 22G1g (397), 24G1g (421), 26G1g (473), 26G1g (525), 30G1g (532), 31G1g (556), 31G1g (557), 33G1g (581), 34G1g (1328A), 35G1g (l-5), 37G1g (1343), 37G1g (1353), 37G1g (1354), 48G1g (15), 48G1g (18), 48G1g (20), 51G1g (1126), 51G1g (1127), 51G1g (1128), 53G1g (1195), 55G1g (1527), 55G1g (1534), 56G1g (1543), 56G1g (l549), 57G1g (l566), 57G1g (l567), 57G1g (1568), 57G1g (1574), 58G1g (1575), 59G1g (1592), 61G1g (1623A), 62G1g (1513), 62G1g (1515), 63G1g (1501), 66G1g (1455), 66G1g (1456), 66G1g (1463), 67G1g (1431B), 67G1g (1446), 67G1g (1448), 68G1g (1402), 68G1g (1408), 69G1g (1288), 69G1g (1296), 69G1g (1302), 69G1g (1303), 69G1g (1310), 81G1g (1994), 81G1g (2001), 81G1g (2004), 81G1g (2005), 81G1g (2006), 82G1g (2033), 85G1g (2121), 86G1g (2145A), 89G1g (2575), 94G1g (2708), 94G1g (2711), 94G1g (2713), 97G1g (2617), 99G1g (2571), 100G1g (2542), 100G1g (2556A), 102G1g (2475), 106G1g (675), 110G1g (800), 112G1g (759), 118G1g (1900), 118G1g (1914), 120G1g (1972), 120G1g (1974), 121G1g (2231), 121G1g (2232), 121G1g (2237), 122G1g (1261A), 122G1g (1261B), 124G1g (2321A), 124G1g (2327), 126G1g (2394), 128G1g (2445), 128G1g (2446), 132G1g (2342), 133G1g (2295), 133G1g (2301), 135G1g (2216), 135G1g(2217), 137G1g (2201), 137G1g (2202), 137G1g (2202A), 139G1g (2155A), 139G1g(2156), 139G1g(2162), 139G1g (2165), 139G1g (2166), 139G1g (2170), 139G1g (2171), 139G1g (2176), 142G1g (1758), 143G1g (1736), 144G1g (1726), 145G1g (1713), 154G1g (886), 157G1g (923), 158G1g (946), Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, Narėpų kaime.

6Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. sausio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nurodė, kad ji nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, nors teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, susijusių su teritorijų planavimu ir valstybinės žemės nuoma bei pardavimu. Suinteresuotas asmuo prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

7Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi prašymą atnaujinti procesą atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 29 d. nutartimi (bylos Nr. 3K-3-499/2008) panaikino nurodytas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, atnaujino procesą ir perdavė civilinę bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0161-097/2008 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį atmesti. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodyti statiniai pastatyti Lietuvos automėgėjų draugijos ir priimti naudoti 1984 m. rugsėjo 31 d. valstybinės komisijos aktu; vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 21-1895 ir Kauno rajono valdybos 1990 m. lapkričio 29 d. potvarkiu Nr. 187, visas Lietuvos automėgėjų draugijos turtas buvo perduotas Lietuvos automobilininkų sąjungai, kuri 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė metalinių garažų aikštelę į UAB „Narėpų metaliniai garažai“ balansą; pareiškėjo vardu teisiškai įregistruoti tik pagrindiniai statiniai, t. y. administracinis pastatas, remonto dirbtuvės; Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 5 d. pažymoje Nr. 482 VĮ Registrų centro Kauno filialui nurodyta, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nesurašė savavališkos statybos akto dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ naudojamų tvorų ir vartų bei metalinių garažų pamatų, esančių Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, taip pat pažymėta, kad pagal 1984 m. galiojusius teisės aktus nebūdavo registruojami kiemo statiniai, aikštelės, keliai; Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, pradėtoje 1998 m. lapkričio 29 d., pažymėti pareiškėjo nurodyti statiniai; 14,1352 ha žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjo nurodyti statiniai, patikėjimo teise valdo Kauno apskrities viršininko administracija, pareiškėjas nuo 2003 m. moka už šį žemės sklypą nuomos mokestį. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas perėmė nurodytą turtą iš Lietuvos automobilininkų sąjungos, kuri buvo pareiškėjo įmonės steigėja, o ši – iš buvusios automėgėjų draugijos, nagrinėjamu atveju taikytina CK 4.71 straipsnio 2 dalis, pagal kurią, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu, t. y. nuo 1984 m. rugsėjo 31 d. valstybinės komisijos patvirtinto priėmimo naudoti akto. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų apie tai, jog nurodytų organizacijų turtas buvo valdomas neteisėtai, šio turto perdavimas įformintas tuomečių valstybės institucijų, savavališkos statybos fakto nenustatyta. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savo valdė daugiau kaip dešimt metų ir įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į išvardytus statinius. Dėl suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad teritorija, kurioje yra garažų pamatai, netvarkoma, apleista, teismas nurodė, jog pateiktos nuotraukos darytos žiemos metu, kai paprastai nevykdomi tvarkymo darbai, be to, užfiksuoti vaizdai patvirtina faktines aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas realiai yra, o šiukšlių buvimas nekilnojamojo turto objekte ar prie jo nuosavybės teisių į objektą neapriboja.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, jog statiniai, dėl kurių buvo nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, pastatyti savavališkai, be to, statybos teisėtumą patvirtina pateikti dokumentai: Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1997 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. 32-14-458, kurioje nurodyta, kad Kauno miesto Statybos ir architektūros kontrolės skyrius 1981 m. gegužės 4 d. išdavė statybos leidimą Nr. 46 statyti garažus Biruliškio plente; 1984 m. rugsėjo 31 d. valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktas, kuriuo priimta naudoti 2700 vietų metalinių garažų aikštelė Biruliškėse; statytojas – Lietuvos TSR automėgėjų draugija; Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2006 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 482, kad dėl pareiškėjo nurodytų statinių nesurašyta savavališkos statybos akto. Kolegija pažymėjo, kad pagal 1984 m. galiojusių teisės aktų nuostatas nebūdavo priimami eksploatacijon ir registruojami kiemo statiniai, aikštelės, keliai, garažų pamatai; visi pareiškėjo nurodyti statiniai buvo įvardyti kaip metalinių garažų aikštelė, nedetalizuojant nei kelių, nei tvorų, nei pamatų, nei administracinių statinių. Kolegijos nuomone, dėl to, kad statiniai priėmimo–perdavimo dokumentuose nedetalizuoti, pareiškėjas pagrįstai pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CK 4.47 straipsnio 11 dalis), o ne suinteresuoto asmens turimu omenyje CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, kolegija pažymėjo, kad kai teismas konstatuoja, jog yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali šią teisę teismo sprendimo pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-514/2008, spręsta dėl nuosavybės teisės įgijimo kitu pagrindu, t. y. sukuriant (pastatant) naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), o ne pagal įgyjamąją senatį, todėl apelianto teiginys, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto – yra nepagrįstas. Atskirojo skundo argumentus, kad teismas, nustatydamas, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į statinius, kurių valdymas nebuvo įregistruotas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad, bylos duomenimis, pareiškėjas nurodytą turtą perėmė iš Lietuvos automobilininkų sąjungos, kuri buvo pareiškėjo įmonės steigėja, o ši – iš buvusios automėgėjų draugijos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teisingai skaičiavo įgyjamosios senaties terminą nuo 1984 m. rugsėjo 31 d. valstybinės komisijos patvirtinto priėmimo naudoti akto. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki 2000 m. CK įsigaliojimo ne mažiau kaip dešimt metų valdė nurodytą turtą, todėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimo viešajame registre netaikytinos. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai (statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys), ar tik jų liekanos arba kitokie likučiai, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų, kolegija nurodė, jog teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje įrašyti pareiškėjo nurodyti statiniai, taip pat nurodė, kodėl nesivadovauja apelianto pateiktais įrodymais, kad turto buvimo teritorija apleista, netvarkoma, ir pagrįstai vertino šiuos įrodymus kaip nereikšmingus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas yra natūra ir yra nekilnojamojo turto objektas, taip pat kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį, priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0161-097/2007 ir pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria atnaujintas procesas nagrinėjamoje byloje, išdėstyto nurodymo, kad pirmiausia būtina teisiškai kvalifikuoti, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai (statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys), ar tik jų liekanos arba kitokie likučiai, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų.

142. Teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos procesą. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statyba buvo vykdoma nesilaikant galiojusių teisės aktų reikalavimų, tai nėra nei nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006). Pareiškėjas nepateikė statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų (statybos leidimų, projektų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktų, kt.).

153. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti sukurtas ir suformuotas įstatymų nustatyta tvarka (Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas). Kai nėra tinkamai suformuoto objekto, kaip nekilnojamojo daikto, ir jis neįregistruotas, nėra teisėtai sukurto objekto, į kurį būtų galima įgyti nuosavybės teisę. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Statiniai, į kuriuos pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taigi nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Tokių reikalavimų viseto būtinumas konstatuotas kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-514/2008).

164. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią daikto valdymas, neįregistravus jo viešajame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisė įgyta pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje M. M. ir kt. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje AB „Pakruojo arka“ v. V. I., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, bylos Nr. 3K-3-535/2008). Pareiškėjas nurodė, kad statinius pradėjo valdyti 1996 m. rugpjūčio 1 d., kai priėmimo-perdavimo aktu Lietuvos automobilininkų sąjunga perdavė metalinių garažų aikštelę į UAB „Narėpų metaliniai garažai“ balansą. Pareiga išviešinti daikto valdymą nustatyta CK 4.27 straipsnio 2 dalyje. Neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisės į jį, nes pagal CK 4.23 straipsnio 3 dalį slaptas įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Tokia praktika formuojama kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-363/2007).

175. Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai). Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad teritorija, kurioje yra garažų pamatai, apleista ir netvarkoma, apaugusi menkaverčiais krūmais, žolėmis. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka vienos iš CK 4.68 straipsnyje nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – valdyti daiktą kaip savo.

18Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Narėpų metaliniai garažai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:

191. Teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4-68-4.71 straipsnių nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nurodytus statinius įgyjamosios senaties pagrindu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad nurodytais statiniais naudojasi tik pareiškėjas, jis tvarko šiuos statinius, prižiūri, t. y. valdo juos kaip savo, nuo 1984 m. sąžiningai ir teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai. Pareiškėjas 2003-2007 m. nuolat mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, kuriame yra nurodyti statiniai.

202. Kasatoriaus argumentai dėl pareiškėjo nurodytų statinių statybos teisėtumo yra nepagrįsti. Aplinkybę, kad nurodyti statiniai buvo pastatyti teisėtai, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad pareiškėjo pateikti dokumentai priskirtini prie įrodančių statybos teisėtumą, patvirtina Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 6 punkto nuostatos. Problema yra ta, kad pagal 1984 m. galiojusius teisės aktus nebuvo priimami eksploatuoti ir registruojami kiemo statiniai, aikštelės, keliai, garažų pamatai; visi pareiškėjo nurodyti statiniai buvo įvardyti kaip metalinių garažų aikštelė, nedetalizuojant joje esančių statinių. Dėl to, kad pareiškėjo nurodyti statiniai turimuose dokumentuose nedetalizuoti, norint atlikti jų teisinę registraciją, pagal Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 9 punktą būtina pateikti teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

213. Kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį atsiradimo faktas negali būti nustatomas, nes pareiškėjas neįregistravo valdymo teisės viešajame registre, yra visiškai nepagrįsti. Pagal CK 4.71 straipsnio 2 dalį, jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Byloje nustatyta, kad asmenys, iš kurių pareiškėjas perėmė nurodytą turtą, teisėtai įgijo ir valdė šį turtą nuo 1984 m. rugsėjo 31 d., kai 2700 vietų metalinių garažų aikštelė buvo priimta naudoti valstybinės komisijos aktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. S. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-363/2007, išaiškinta, kad CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešajame registre momento, netaikoma tais atvejais, kai iki šios nuostatos įsigaliojimo, t. y. 2003 m. liepos 1 d., pareiškėjas jau buvo valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, turtas, dėl kurio nustatytas įgyjamosios senaties faktas, iki 2003 m. liepos 1 d.

22buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai valdytas daugiau kaip dešimt metų, todėl teismai pagrįstai netaikė CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo dėl valdymo teisės įregistravimo.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį instituto esmės

26Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu klausimas keliamas nagrinėjamoje byloje.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

28Dėl nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi įgijimo sąlygų

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

30Nagrinėjamu atveju UAB „Narėpų metaliniai garažai“ kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės į pareiškime išvardytus statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir nurodė, kad valdo šiuos statinius nuosavybės teise nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d., kai Lietuvos automobilinkų sąjunga priėmimo–perdavimo aktu perdavė į UAB „Narėpų metaliniai garažai“ balansą metalinių garažų aikštelę, kurią sudarė 18,58 ha žemės plote įrengtų 2700 vietų automobiliams statyti, asfaltuoti privažiavimo keliai, apsauginės tvoros, administraciniai pastatai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad prašomas nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas reikalingas teisinei išvardytų statinių registracijai atlikti, nes teisiškai įregistruoti kaip jo nuosavybė tik pagrindiniai metalinių garažų aikštelės statiniai (administracinis pastatas, remonto dirbtuvės), o kitų statinių įregistruoti negali dėl to, kad turimuose dokumentuose (1984 m. rugsėjo 31 d. metalinių garažų aikštelės priėmimo naudoti valstybinės komisijos akte, šios aikštelės 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo akte) jie nedetalizuoti.

31Byloje nustatyta, kad Lietuvos TSR automėgėjų draugija pagal 1981 m. gegužės 4 d. išduotą statybos leidimą pastatė 2700 vietų metalinių garažų aikštelę, kuri buvo priimta naudoti 1984 m. rugsėjo 31 d. valstybinės komisijos aktu; Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1989 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 21-1895 visas Automėgėjų draugijos turtas buvo perduotas Lietuvos automobilininkų sąjungai; ši, kaip pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ steigėja, 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė metalinių garažų aikštelę pareiškėjui. Byloje nustatyta tai, kad dalį metalinių garažų aikštelę, perduotą nurodytu priėmimo–perdavimo aktu, sudarančių statinių (administracinį pastatą, remonto dirbtuvių pastatus) pareiškėjas valdo nuosavybės teise ir ši jo teisė yra išviešinta, t. y. įregistruota viešajame registre. Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teisę į kitus nurodytoje aikštelėje esančius statinius (tvoras, vartus, asfaltuotus kelius, aikšteles, taip pat metalinių garažų pamatus), prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą.

32Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, sprendė, kad nurodytu atveju yra visos sąlygos įgyjamosios senaties institutui taikyti.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad, minėta, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, todėl viena iš būtinųjų nuosavybės įgijimo šiuo būdu sąlygų yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu įstatyme nurodytu būdu. Dėl to bylą nagrinėję teismai pirmiausia turėjo nustatyti, ar pareiškėjas nėra kitu būdu įgijęs nuosavybės teisės į daiktus, dėl kurių prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą, nes šios sąlygos nustatymas lemia, yra ar ne pagrindas taikyti įgyjamosios senaties institutą nagrinėjamu atveju. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nenustatinėjo nurodytos būtinosios įgyjamosios senaties instituto taikymo sąlygos ir visiškai nesiaiškino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis valdė metalinių garažų aikštelę sudarančius statinius nuosavybės teise nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d., kai ši aikštelė jam buvo perduota steigėjo, t. y. Lietuvos automobilinkų sąjungos, netyrė bylos aplinkybių, susijusių su tuo, kad nurodytu priėmimo–perdavimo aktu perduotų pareiškėjui statinių dalis įregistruota viešajame registre kaip pareiškėjo nuosavybė.

34Bylą nagrinėję teismai privalėjo ištirti, ar 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu pareiškėjo išvardyti statiniai, kaip įeinantys į metalinių garažų aikštelės kompleksą, buvo perduoti jam valdyti nuosavybės teise, ar kitu pagrindu. Tam teismai turėjo aiškintis, ar nurodytos metalinių garažų aikštelės statytojas, t. y. Automėgėjų draugija, ir pareiškėjo steigėja Lietuvos automobilinkų sąjunga, kuriai buvo perduotas visas Automėgėjų draugijos turtas, valdė nurodytą objektą (metalinių garažų aikštelę) nuosavybės teise, ar kitu pagrindu, taip pat 1996 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo–perdavimo akte buvo išreikšta valia perduoti turtinį kompleksą – metalinių garažų aikštelę – pareiškėjo nuosavybėn ar valdyti jam kitu pagrindu.

35Jeigu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į nurodytus statinius kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes, minėta, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pažymėtina, kad pareiškėjo nuosavybės teisė į nurodytus statinius nėra kvestionuojama kitų asmenų. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo jam reikalingas tam, kad jis galėtų teisiškai įregistruoti šiuos statinius viešajame registre, o ne tam, kad būtų pripažintas jų savininku. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

36Teisėjų kolegija konstatuota, kad bylą nagrinėję teismai neištyrė reikšmingų aplinkybių ir nenustatė būtinosios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi instituto taikymo sąlygos, t. y. ar pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į išvardytus statinius kitu įstatyme nurodytu nuosavybės teisės įgijimo būdu. Šis įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimas galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37Dėl daiktų, kurie gali būti įgyti įgyjamąja senatimi

38Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

39Dėl kasacinio skundo argumentų, kad nekilnojamieji daiktai, į kuriuos siekiama nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, turi būti teisiškai suformuoti, be to, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisėjų kolegija pažymi, jog nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

40Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai, spręsdami dėl nuosavybės teisės įgijimo į pareiškėjo išvardytus daiktus, tinkamai neištyrė, ar šie materialūs objektai apskritai gali būti nuosavybės teisės objektais. Be to, teismai nesiaiškino, ar nurodyti objektai gali būti privačios nuosavybės objektais, ar atitinka įstatymo nekilnojamiesiems daiktams nustatytus požymius, ar gali būti teisiškai suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai.

41Pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą į tvoras, vartus, asfaltuotas aikšteles, asfaltuotus kelius, taip pat metalinių garažų pamatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 31 d. nutartyje, kuria atnaujino procesą nagrinėjamoje byloje, pažymėjo, kad kai teisme nagrinėjamos aplinkybės dėl nuosavybės teisės įgijimo, pirmiausia reikia teisiškai kvalifikuoti, ar konkretūs materialūs objektai yra nuosavybės teisės objektai (statiniai, pastatai, įrenginiai ar jų dalys), ar tik jų liekanos arba kitokie likučiai, kurie neatitinka nuosavybės teisės objektams keliamų reikalavimų. Atnaujintą bylą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netyrė bylos aplinkybių nurodytu aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus šiuo klausimu, tik nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodyti statiniai yra natūra ir yra nekilnojamojo turto objektai, tačiau neįvardijo, kokių įrodymų visuma patvirtina tokią išvadą, netyrė ir nevertino bylos aplinkybių bei įrodymų, nors apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek teisėtumą, tiek pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).

42Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismai konstatavo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškėjo išvardytus statinius, nesiaiškinę ir netyrę, ar visi jie gali būti atskiri savarankiški nuosavybės teisės objektai, t. y. pagrindiniai daiktai, ar nėra tarp jų antraeilių daiktų (pvz., priklausinių), kurių teisinę padėtį lemia pagrindinis daiktas (CK 4.12, 4.13–4.19 straipsniai).

43Pažymėtina ir tai, kad byloje neišsiaiškinta, kodėl pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktą tik dėl nedidelės dalies metalinių garažų pamatų, nors pagal jo pateiktus duomenis yra 2700 nurodytų objektų. Be to, pareiškėjo nekonkretizuota objektų, dėl kurių prašoma nustatyti įgyjamosios senaties faktą, išsidėstymo tvarka bendrame metalinių garažų aikštelės plote, nors tai gali būti svarbu sprendžiant dėl teisės į tvoras, kelius, asfaltuotas aikšteles.

44Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir tai, jog teismai neištyrė nurodytų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, netaikė teisės normų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų požymius, jų teisiniam suformavimui keliamus reikalavimus, galėjo turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti.

45Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

46Dėl kasacinio skundo argumentų, kad teismai nenustatinėjo ir netyrė bylos aplinkybių, susijusių su pareiškėjo išvardytų statinių statybos teisėtumu, pažymėtina, jog teismų nustatyta, kad metalinių garažų aikštelė pastatyta 1984 m. turint statybos leidimą, priimta naudoti valstybinės komisijos aktu. Taigi teismai ištyrė bylos aplinkybes dėl metalinių garažų aikštelės, į kurios kompleksą įeina ir pareiškėjo įvardyti objektai, statybos teisėtumo. Kita vertus, per ilgą laiką tam tikri teisėtai pastatyto komplekso objektai galėjo suirti ir sunykti taip, kad tapo neatitinkančiais nuosavybės teisės objektams ar nekilnojamojo turto objektams keliamų reikalavimų. Minėta, kad bylos aplinkybės nurodytu aspektu neištirtos.

47Kitus kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nereikšmingais nagrinėjamu atveju, todėl dėl jų nepasisako.

48Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą, konstatuoja, kad teismai esmingai pažeidė nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuojančias teisės normas, nes nuosavybės teisės įgijimo šiuo būdu faktą nustatė neišsiaiškinę būtinosios šio instituto taikymo sąlygos, t. y. ar pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime išvardytus statinius kitokiu būdu, tinkamai neištyrę, ar pareiškėjo išvardyti konkretūs materialūs objektai gali būti nuosavybės, be to, privačios nuosavybės, teisės objektai, ar jie atitinka nekilnojamųjų daiktų požymius, ar gali būti suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai įstatymo nustatyta tvarka. Šie bylą nagrinėjusių teismų padaryti įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų pažeidimai galėjo lemti neteisėto sprendimo priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kartu teisėjų kolegija nurodo, kad dėl to, jog byloje nenustatytos aplinkybės, reikšmingos įgyjamosios senaties institutui teisingai taikyti, o kasacinis teismas negali nustatyti šių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes nurodyti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

49Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

50Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

51Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.