Byla Iv-2054-815/2012
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjui – R. D., atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atstovei – Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo juriskonsultei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. D. skundą atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas – R. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TIK), neturtinę žalą – 25 000 Lt.

52. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

62.1. Pareiškėjo, R. D., laisvė nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. sausio 19 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo kalinamas su 4 ar daugiau asmenų LTIK kamerose, kurių plotas apie 7 kv. m., t. y. 2010 m. lapkričio 11 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 294 (8, 11 kv. m.); 2010 m. gruodžio 4 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 253 (34, 43 kv. m.); 2011 m. vasario 18 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 111 (6, 34 kv. m.); 2011 m. vasario 19 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 316 (7, 18 kv. m.); 2011 m. kovo 4 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 318 (7, 81 kv. m.); 2011 m. balandžio 15 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 315 (7, 30 kv. m.); 2011 m. balandžio 22 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 258 (34, 71 kv. m.); 2011 m. birželio 17 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 254 (34, 43 kv. m.); 2011 m. rugsėjo 6 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 253 (34, 43 kv. m.); 2011 m. rugsėjo 14 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 321 (7, 70 kv. m.); 2011 m. lapkričio 10 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 285 (7, 08 kv. m.); 2011 m. lapkričio 25 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 310 (7, 77 kv. m.); 2011 m. lapkričio 30 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 273 (7, 79 kv. m.); 2011 m. gruodžio 14 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 222 (6, 93 kv. m.); 2011 m. gruodžio 19 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 379 (6, 94 kv. m.). Pareiškėjas pabrėžia, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m. kameros ploto. Kadangi, pasak pareiškėjo, Lukiškių TIK buvo kalinamas nesudarant normalių kalinimo sąlygų, todėl patyrė didelę neturtinę žalą, t. y. patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

72.2. Anot apreiškėjo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

8Pasak pareiškėjo, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. administracines bylas Nr. A-143-1966-2008, Nr. A-438-121-2009), asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje; be to, teisinėje doktrinoje visuotinai pripažįstama, kad neteisėtomis veikomis visuomet yra padaroma žala. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturtinės žalos įvertinti pinigais nėra įmanoma, tačiau įstatymai numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

9II

10Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9-16) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

111. Atsakovė savo atsiliepime patvirtina faktą, jog R. D. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą 2010 m. lapkričio 10 d. ir buvo jame iki 2012 m. sausio 19 d., taip pat pateikia išsamius viso šio laikotarpio duomenis, įrodančius kokiose ir kokio ploto kamerose pareiškėjas R. D. buvo izoliuotas ir su keliais asmenimis jose jis buvo.

122. R. D. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 2010 m. lapkričio 10 d.

132.1. Nuo 2010 m. lapkričio 11 d. jis perkeltas į kamerą Nr. 294, įrengtų vietų kameroje – 4, plotas – 8,11 m2 (pažymėtina, kad visada būdavo 3-4 asmenys (dažniausiai – 4 asmenys) kameroje).

142.2. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, įrengtų vietų kameroje – 18, plotas – 34,43 m2 (ryte – 9, vakare – 12 asmenų kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2011 m. vasario 16 d.: 2010 m. gruodžio 5 d. (ryte – 12 , vakare – 12 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 6 d. (ryte – 12 , vakare – 13 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 7 d. (ryte – 12 , vakare – 13 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 8–9 d. d. (ryte – 13 , vakare – 13 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 10 d. (ryte – 13 , vakare – 14 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 11-13 d. d. (ryte – 14 , vakare – 14 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 14 d. (ryte – 13 , vakare – 13 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 15 d. (ryte – 13, vakare – 12 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 16 d. (ryte – 11 , vakare – 13 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 17-20 d. d. (ryte - 11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 21–27 d. d. (ryte – 10 , vakare – 10 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 28 d. (ryte – 9 , vakare – 10 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 29 d. (ryte – 10 , vakare – 10 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 30 d. (ryte – 10 , vakare – 11 asmenų kameroje); 2010 m. gruodžio 31 d. – 2011 m. sausio 4 d. (ryte – 11, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. sausio 5 d. (ryte – 11, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. sausio 6 d. – 2011 m. sausio 9 d. (ryte – 10 , vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. sausio 10 d. (ryte – 9 , vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 11 d. (ryte – 8 , vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 12 d. (ryte – 8 , vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 13-17 d. d. (ryte – 9 , vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 18 d. (ryte – 8 , vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 19 d. (ryte – 9 , vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 20 d. (ryte – 7, vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 21–25 d. d. (ryte – 6 , vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 26 d. (ryte – 6 , vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 27 d. (ryte – 7 , vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 28–30 d. d. (ryte – 6 , vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. sausio 31 d. (ryte – 6 , vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 1–6 d. d. (ryte – 8 , vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 7 d. (ryte – 8, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 08-14 d. d. (ryte – 9, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 15 d. (ryte – 8, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. vasario 16 d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje).

152.3. R. D. 2011 m. vasario 18 d. vakarą perkeltas į kamerą Nr. 111, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas - 7,45 m2 (vakare 4 asmenys kameroje); o 2011 m. vasario 19 d. (ryte – 6 asmenys kameroje).

162.4. R. D. 2011 m. vasario 19 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 316, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,18 m2 (vakare – 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje jis išbuvo iki 2011 m. kovo 3 d.: 2011 m. vasario 20–21 d. d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 22 d. (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 23 d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 24 d. (ryte – 2, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 25 d. (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. vasario 26-28 d. d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. kovo 1 d. (ryte – 2, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. kovo 2 d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. kovo 3 d. (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje).

172.5. R. D. 2011 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 318, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,81 m2 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. prabuvo iki 2011 m. balandžio 14 d., joje beveik visada buvo 3-4 asmenys, išskyrus 2011 m. kovo 8 d. rytą, 2011 m. balandžio 5 d. rytą, 2011 m. balandžio 7 d., 2011 m. balandžio 8 d. rytą.

182.6. R. D. 2011 m. balandžio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 315, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,30 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. prabuvo iki 2011 m. balandžio 21 d., joje visada buvo 3-4 asmenys.

192.7. R. D. 2011 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 258, įrengtų vietų kameroje – 20, plotas – 34,71 m2 (ryte – 10, vakare – 15 asmenų kameroje). Šioje kameroje R. D. prabuvo iki 2011 m. birželio 16 d.: 2011 m. balandžio 23-25 d. d. (ryte – 15, vakare – 15 asmenų kameroje); 2011 m. balandžio 26 d. (ryte – 12, vakare – 13 asmenų kameroje); 2011 m. balandžio 27–28 d. d. (ryte – 13, vakare – 13 asmenų kameroje); 2011 m. balandžio 29 d. – gegužės 2 d. (ryte – 12, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 3 d. (ryte – 11, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 4 d. (ryte – 11, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 5-9 d. d. (ryte – 9, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 10-11 d. d. (ryte – 8, vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 12 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 13–16 d. d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 17 d. (ryte – 9, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 18-19 d. d. (ryte – 8, vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 20 d. (ryte – 9, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 21 d. –22 d. d. (ryte – 11, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 23 d. (ryte – 9, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 24 d. (ryte – 7, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. gegužės 25 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 26 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 27 d. (ryte – 10, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 28–30 d. d. (ryte – 11, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. gegužės 31 d. (ryte – 11, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 1 d. (ryte – 12, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 2 d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 3 d. (ryte – 13, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 4–5 d. d. (ryte – 12, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 6 d. (ryte – 12, vakare – 13 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 7 d. (ryte – 11, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 8 d. (ryte – 12, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 9 d. (ryte – 11, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 10 d. (ryte – 10, vakare – 13 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 11–12 d. d. (ryte – 13, vakare – 13 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 13 d. (ryte – 13, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 14–16 d. d. (ryte – 11, vakare – 11 asmenų kameroje).

202.8. R. D. 2011 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 254, įrengtų vietų kameroje – 24, plotas – 34,71 m2 (ryte – 10, vakare – 12 asmenų kameroje). Šioje kameroje R. D. prabuvo iki 2011 m. rugsėjo 5 d.: 2011 m. birželio 18–19 d. d. (ryte – 12, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 20 d. (ryte – 11, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 21 d. (ryte – 6, vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. birželio 22 d. (ryte – 8, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. birželio 23 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 24–2011 m. birželio 27 d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 28 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. birželio 29–30 d. d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. liepos 1 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. liepos 2–4 d. d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. liepos 5–6 d. d. (ryte – 9, vakare – 9 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 7 d. (ryte – 8, vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 8 d. (ryte – 8, vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 9–18 d. d. (ryte – 7, vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 19 d. (ryte – 6, vakare – 5 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 20 d. (ryte – 5, vakare – 5 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 21 d. (ryte – 5, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 22–27 d. d. (ryte – 6, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. liepos 28– rugpjūčio 2 d. d. (ryte – 5, vakare – 5 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 3 d. (ryte – 5, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 4–8 d. d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 9 d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 10 d. (ryte – 3, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 11–17 d. d. (ryte – 6, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 18–21 d. d. (ryte – 5, vakare – 5 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 22 d. (ryte – 5, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 23 d. (ryte – 4, vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 24–25 d. d. (ryte – 7, vakare – 7 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 26 d. (ryte – 7, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 27–29 d. d. (ryte – 6, vakare – 6 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 30 d. (ryte – 6, vakare – 8 asmenys kameroje); 2011 m. rugpjūčio 31 d. (ryte – 8, vakare – 12 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 1–5 d. d. (ryte – 12, vakare – 12 asmenų kameroje).

212.9. R. D. 2011 m. rugsėjo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, įrengtų vietų kameroje – 18, plotas – 34,43 m2 (ryte – 7, vakare – 8 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. prabuvo iki 2011 m. rugsėjo 13 d.: 2011 m. rugsėjo 7 d. (ryte – 7, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 8 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 9–11 d. d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 12 d. (ryte – 10, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 13 d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje).

222.10. R. D. 2011 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 124, įrengtų vietų – 6, plotas – 7,31 m2 - kameroje 5 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 321, įrengtų vietų – 6, plotas – 7,70 m2 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 321 R. D. prabuvo iki 2011 m. lapkričio 9 d.: 2011 m. rugsėjo 15–22 d. d. (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011 m. rugsėjo 23 d. (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. rugsėjo 24-25 d. d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. rugsėjo 26 d. (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. rugsėjo 27 d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. rugsėjo 28 d. (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. rugsėjo 29 d. – 2011 m. spalio 5 d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 6 d. (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 7–12 d. d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 13–17 d. d. (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 18 d. (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 19 d. (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 20–25 d. d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 26 d. (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. spalio 27 d. – 2011 m. lapkričio 1 d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. lapkričio 2 d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. lapkričio 3 d. (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. lapkričio 4–6 d. d. (ryte – 4, vakare – 4 asmenys kameroje); 2011 m. lapkričio 7 d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje); 2011 m. lapkričio 8 d. (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje); 2011 m. lapkričio 9 d. (ryte – 2, vakare – 1 asmenys kameroje).

232.11. R. D. 2011 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 285, įrengtų vietų kameroje – 4, plotas – 7,08 m2 (ryte – 1, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. prabuvo iki 2011 m. lapkričio 24 d., o joje buvo ne mažiau 2 ir ne daugiau 4 asmenų.

242.12. R. D. 2011 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 310, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,77 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo 2011 m. lapkričio 26–29 d. d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje).

252.13. R. D. 2011 m. lapkričio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 273, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,79 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. gruodžio 13 d., o joje buvo ne mažiau 1 ir ne daugiau 3 asmenų, tačiau 3 asmenys visuomet buvo vakarais.

262.14. R. D. 2011 m. gruodžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 222, įrengtų vietų kameroje – 2, plotas – 6,93 m2 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo vienas 2011 m. gruodžio 15–18 d. d.

272.15. R. D. 2011 m. gruodžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 379, įrengtų vietų kameroje – 4, plotas – 6,94 m2 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. išbuvo iki 2012 m. sausio 18 d., o joje būdavo ne mažiau 3 ir ne daugiau 4 asmenų.

283. Atsakovė pabrėžia, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims (ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui). Tačiau nuo 2010 m. balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin., 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Atsakovė pabrėžia, kad per pareiškėjo laikymo Lukiškių TIK laikotarpį jis nesikreipė dėl sveikatos, laikymo sąlygų ar kitokių problemų į Lukiškių TIK administraciją.

294. Lukiškių TIK yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, todėl Lukiškių TIK administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai (Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų). Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

30Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat į kameras išduodama soda su kalciu, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymi, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TIK yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

315. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų minėtų subjektų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina tais atvejais, kai tie subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

32CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

33Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant R. D. skundo pagrįstumo klausimą nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TIK pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

34Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

35Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

36III

371. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. D., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti, be kita ko, nurodė, jog jam yra pilvo išvarža, tačiau nėra suteikiama tinkama medicininė pagalba, net ir prašant šios pagalbos, tačiau nurodė, kad dokumentinių įrodymų dėl patirtų išgyvenimų pateikti negali.

382. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, atstovė – šios įstaigos juriskonsultė Viktorija Grigaliūnaitė (2012 m. kovo 9 d. įgaliojimas Nr. 9-5740 „Dėl atstovavimo teismuose“ (b. l. 41)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

401. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar pareiškėjas R. D. kalėjo tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. sausio 19 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 punktą, pagal kurį vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 kv. m kameros ploto, tuo tarpu pareiškėjas buvo kalinamas su 4 ar daugiau asmenų Lukiškių TIK kamerose, o jam teko mažiau negu 5 kv. m kamerų ploto.

41Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ neteko galios nuo 2010 m. balandžio 11 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti. Tačiau pabrėžtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes R. D. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. sausio 19 d.

422. R. D. buvo:

432.1. Nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 294, įrengtų vietų kameroje – 4, plotas – 8,11 m2 (pažymėtina, kad visada būdavo 3–4 asmenys (dažniausiai – 4 asmenys) kameroje). Kameroje Nr. 294, kurios plotas 8,11 m2, gali būti ne daugiau kaip 2 žmonės: 8,11 : 3,6 = 2,25. Vadinasi, šiuo laikotarpiu, kai visada buvo laikomi ne mažiau kaip 3 asmenys, buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

442.2. Nuo 2010 m. gruodžio 4 d. kameroje Nr. 253, įrengtų vietų kameroje – 18, plotas – 34,43 m2 (ryte – 9, vakare – 12 asmenų kameroje). Šioje kameroje pareiškėjas buvo iki 2011 m. vasario 16 d. Kameroje Nr. 253, kurios plotas 34,43 m2, gali būti ne daugiau kaip 9 žmonės: 34,43 : 3,6 = 9,56. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 9 žmonės. Taigi, nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. sausio 9 d. bei nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2011 m. vasario 16 d., kai šioje kameroje buvo laikoma ne mažiau kaip 10 asmenų, buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

45Tačiau, kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 253 nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011 m. vasario 14 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu kameroje buvo ne daugiau kaip 9 asmenys.

462.3. 2011 m. vasario 18 d. vakarą pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 111, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas - 7,45 m2 (vakare – 4 asmenys kameroje); o 2011 m. vasario 19 d. (ryte – 6 asmenys kameroje). Šioje kameroje gali būti ne daugiau kaip 2 žmonės: 7,46 : 3,6 = 2,1, todėl šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

472.4. R. D. 2011 m. vasario 19 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 316, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,18 m2 (vakare – 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje jis išbuvo iki 2011 m. kovo 3 d. Kameroje Nr. 316 iš esmės gali būti 2 asmenys: 7,18 ; 3,6 = 2. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 2 žmonės. Šiuo laikotarpiu per parą buvo daugiau negu 2 žmonės kameroje, todėl buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

482.5. R. D. 2011 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 318, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,81 m2 (ryte – 3, vakare – 4 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. balandžio 14 d., joje beveik visada buvo 3–4 asmenys, išskyrus 2011 m. kovo 8 d. rytą, 2011 m. balandžio 5 d. rytą, 2011 m. balandžio 7 d., 2011 m. balandžio 8 d. rytą. Šioje kameroje gali būti laikomi ne daugiau kaip 2 žmonės (7,81: 3,6 = 2,17), todėl šiuo laikotarpiu, išskyrus 2011 m. balandžio 7 d., buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

492.6. R. D. 2011 m. balandžio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 315, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,30 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. balandžio 21 d., joje visada buvo 3–4 asmenys. Šioje kameroje gali būti ne daugiau kaip 2 žmonės: 7,30 : 3,6 = 2,03, todėl šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

502.7. R. D. 2011 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 258, įrengtų vietų kameroje – 20, plotas – 34,71 m2 (ryte – 10, vakare – 15 asmenų kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. birželio 16 d. Kameroje Nr. 258 gali būti ne daugiau kaip 9 žmonės: 34,71 : 3,6 = 9,64. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 9 žmonės. Kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 258 nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gegužės 11 d., nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. gegužės 24 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu buvo ne daugiau kaip 9 asmenys kameroje (kitą laikotarpį, pareiškėjui esant kameroje Nr. 258, minėti reikalavimai buvo pažeisti).

512.8. R. D. 2011 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 254, įrengtų vietų kameroje – 24, plotas – 34,71 m2 (ryte – 10, vakare – 12 asmenų kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. rugsėjo 5 d. Kameroje Nr. 254 gali būti ne daugiau kaip 9 žmonės: 34,71 : 3,6 = 9,64. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 9 žmonės. Kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 254 nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. birželio 22 d., nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu buvo ne daugiau kaip 9 asmenys kameroje (kitą laikotarpį, pareiškėjui esant kameroje Nr. 254, minėti reikalavimai buvo pažeisti).

522.9. R. D. 2011 m. rugsėjo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, įrengtų vietų kameroje – 18, plotas – 34,43 m2 (ryte – 7, vakare – 8 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. rugsėjo 13 d.: 2011 m. rugsėjo 7 d. (ryte – 7, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 8 d. (ryte – 9, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 9–11 d. d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 12 d. (ryte – 10, vakare – 11 asmenų kameroje); 2011 m. rugsėjo 13 d. (ryte – 10, vakare – 10 asmenų kameroje). Kameroje Nr. 253 gali būti ne daugiau kaip 9 žmonės: 34,43 : 3,6 = 9,56. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 9 žmonės. Kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 253 2011 m. rugsėjo 6 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu buvo ne daugiau 9 asmenų kameroje (kitą laikotarpį, pareiškėjui esant kameroje Nr. 253, minėti reikalavimai buvo pažeisti).

532.10. R. D. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. buvo kameroje Nr. Nr. 321, įrengtų vietų – 6, plotas – 7,70 m2 (ryte – 1, vakare – 2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 321 gali būti ne daugiau kaip 2 žmonės: 7,70 : 3,6 = 2, 14. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 2 žmonės. Kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 321 nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 17 d., nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu kameroje buvo ne daugiau kaip 2 asmenys (kitą laikotarpį, pareiškėjui esant kameroje Nr. 321, minėti reikalavimai buvo pažeisti).

542.11. R. D. 2011 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 285, įrengtų vietų kameroje – 4, plotas – 7,08 m2 (ryte – 1, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. lapkričio 24 d. Kameroje Nr. 285 gali būti ne daugiau kaip 2 žmonės: 7,08 : 3,6 = 1,97. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 2 žmonės. Kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 285 2011 m. lapkričio 20 d., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, nes tuo metu kameroje buvo ne daugiau kaip 2 asmenys (kitą laikotarpį, pareiškėjui esant kameroje Nr. 285, minėti reikalavimai buvo pažeisti).

552.12. R. D. 2011 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 310, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,77 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo 2011 m. lapkričio 26–29 d. d. (ryte – 3, vakare – 3 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 310 gali būti ne daugiau kaip 2 žmonės: 7,77 : 3,6 = 2,16. Teismas vertina, kad visą parą šioje kameroje negali būti daugiau negu 2 žmonės. Šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

562.13. R. D. 2011 m. lapkričio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 273, įrengtų vietų kameroje – 6, plotas – 7,79 m2 (ryte – 4, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo iki 2011 m. gruodžio 13 d., o joje buvo ne mažiau kaip 1 ir ne daugiau kaip 3 asmenys, tačiau 3 asmenys visuomet buvo vakarais. Kameroje Nr. 273 gali būti ne daugiau kaip 2 asmenys (7,79 : 3,6 = 2,16), todėl šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

572.14. R. D. 2011 m. gruodžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 222, įrengtų vietų kameroje – 2, plotas – 6,93 m2 (ryte – 2, vakare – 2 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. buvo vienas 2011 m. gruodžio 15–18 d. d. Teismas vertina, kad iš esmės šiuo laikotarpiu nebuvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

582.15. R. D. 2011 m. gruodžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 379, įrengtų vietų kameroje – 4, plotas – 6,94 m2 (ryte – 2, vakare – 3 asmenys kameroje). Šioje kameroje R. D. išbuvo iki 2012 m. sausio 18 d., o joje būdavo ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 asmenys. Kameroje Nr. 379 gali būti ne daugiau kaip 2 asmenys (6,94 : 3,6 = 1,93), todėl šiuo laikotarpiu buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

592.16. Apibendrinant konstatuotina, jog R. D. nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. sausio 19 d. būnant Lukiškių TIK, buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai, išskyrus, kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 253 nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011 m. vasario 14 d., kameroje Nr. 318 2011 m. balandžio 7 d., kameroje Nr. 258 nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gegužės 11 d., nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. gegužės 24 d., kameroje Nr. 254 nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. birželio 22 d., nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., kameroje Nr. 253 2011 m. rugsėjo 6 d., Nr. 321 nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 17 d., nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d., kameroje Nr. 285 2011 m. lapkričio 20 d., kameroje Nr. 222 2011 m. gruodžio 15 d.–18 d.

603. Minėta, kad pareiškėjas – R. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, neturtinę žalą – 25 000 Lt. Teismas vertina, kad tai yra neturtinė žala, nes realaus sveikatos sutrikimo pareiškėjas visiškai nepagrindė, o iš esmės teigė, kad patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sutriko visavertis jo gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės.

613.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

62Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

63„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

64Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

65Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

663.2. Šiame sprendime teismas konstatavo neteisėtų veiksmų faktą, nes buvo nurodyta, jog R. D. nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. sausio 19 d. būnant Lukiškių TIK, buvo pažeidžiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatyti reikalavimai, išskyrus kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 253 nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011 m. vasario 14 d., kameroje Nr. 318 2011 m. balandžio 7 d., kameroje Nr. 258 nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gegužės 11 d., nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 19 d., nuo 2011 m. gegužės 23 d. iki 2011 m. gegužės 24 d., kameroje Nr. 254 nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2011 m. birželio 22 d., nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., kameroje Nr. 253 2011 m. rugsėjo 6 d., Nr. 321 nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. rugsėjo 22 d., nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. spalio 17 d., nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d., kameroje Nr. 285 2011 m. lapkričio 20 d., kameroje Nr. 222 2011 m. gruodžio 15 d.–18 d. Taigi, iš 415 dienų jis buvo laikomas 128 dienas tinkamai, o likusias – 287 – netinkamai. Pabrėžtina, kad Lukiškių TIK neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

673.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TIK kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

68Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

69Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

70Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (287 dienas pareiškėjas – R. D. buvo laikomas netinkamai, tačiau 128 dienas jis buvo laikomas tinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga yra 800 Lt) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 600 Lt, kuri priteistina iš atsakovės. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011, kurioje už 40 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 350 Lt. Teismo vertinimu, didesnės negu 2 600 Lt neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

71Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

Nutarė

72Pareiškėjo – R. D. skundą tenkinti iš dalies.

73Priteisti pareiškėjui – R. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 2 600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

74Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

75Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis,... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas – R. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2)... 5. 2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pareiškėjo, R. D., laisvė nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m.... 7. 2.2. Anot apreiškėjo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo... 8. Pasak pareiškėjo, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 9. II... 10. Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo... 11. 1. Atsakovė savo atsiliepime patvirtina faktą, jog R. D. atvyko į Lukiškių... 12. 2. R. D. atvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 2010 m.... 13. 2.1. Nuo 2010 m. lapkričio 11 d. jis perkeltas į kamerą Nr. 294, įrengtų... 14. 2.2. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 253,... 15. 2.3. R. D. 2011 m. vasario 18 d. vakarą perkeltas į kamerą Nr. 111,... 16. 2.4. R. D. 2011 m. vasario 19 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 316, įrengtų... 17. 2.5. R. D. 2011 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 318, įrengtų vietų... 18. 2.6. R. D. 2011 m. balandžio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 315, įrengtų... 19. 2.7. R. D. 2011 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 258, įrengtų... 20. 2.8. R. D. 2011 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 254, įrengtų... 21. 2.9. R. D. 2011 m. rugsėjo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, įrengtų vietų... 22. 2.10. R. D. 2011 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 124, įrengtų... 23. 2.11. R. D. 2011 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 285, įrengtų... 24. 2.12. R. D. 2011 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 310, įrengtų... 25. 2.13. R. D. 2011 m. lapkričio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 273, įrengtų... 26. 2.14. R. D. 2011 m. gruodžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 222, įrengtų... 27. 2.15. R. D. 2011 m. gruodžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 379, įrengtų... 28. 3. Atsakovė pabrėžia, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo... 29. 4. Lukiškių TIK yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 30. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad... 31. 5. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte... 32. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala... 33. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl... 34. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas... 35. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju... 36. III... 37. 1. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. D., remdamasis skunde pateiktais... 38. 2. Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 39. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 40. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, kyla ginčas, ar... 41. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999... 42. 2. R. D. buvo:... 43. 2.1. Nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. kameroje Nr. 294,... 44. 2.2. Nuo 2010 m. gruodžio 4 d. kameroje Nr. 253, įrengtų vietų kameroje –... 45. Tačiau, kai R. D. kalėjo kameroje Nr. 253 nuo 2011 m. sausio 10 d. iki 2011... 46. 2.3. 2011 m. vasario 18 d. vakarą pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 111,... 47. 2.4. R. D. 2011 m. vasario 19 d. vakare perkeltas į kamerą Nr. 316, įrengtų... 48. 2.5. R. D. 2011 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 318, įrengtų vietų... 49. 2.6. R. D. 2011 m. balandžio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 315, įrengtų... 50. 2.7. R. D. 2011 m. balandžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 258, įrengtų... 51. 2.8. R. D. 2011 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 254, įrengtų... 52. 2.9. R. D. 2011 m. rugsėjo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 253, įrengtų vietų... 53. 2.10. R. D. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. buvo... 54. 2.11. R. D. 2011 m. lapkričio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 285, įrengtų... 55. 2.12. R. D. 2011 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 310, įrengtų... 56. 2.13. R. D. 2011 m. lapkričio 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 273, įrengtų... 57. 2.14. R. D. 2011 m. gruodžio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 222, įrengtų... 58. 2.15. R. D. 2011 m. gruodžio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 379, įrengtų... 59. 2.16. Apibendrinant konstatuotina, jog R. D. nuo 2010 m. lapkričio 10 d. iki... 60. 3. Minėta, kad pareiškėjas – R. D. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 61. 3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 62. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 63. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 64. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 65. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 66. 3.2. Šiame sprendime teismas konstatavo neteisėtų veiksmų faktą, nes buvo... 67. 3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 68. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 69. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 70. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 71. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 72. Pareiškėjo – R. D. skundą tenkinti iš dalies.... 73. Priteisti pareiškėjui – R. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 74. Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 75. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...