Byla 1A-147-106-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei, nukentėjusiesiems M. M., J. K., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, nuteistajam A. L., gynėjui advokatui Romualdui Briliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L., nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų M. M., J. K., T. V. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., a. k. ( - ) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

3Vadovaujantis BK 67 str. 1, 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

4Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ po 287,73 Lt neturtinės žalos atlyginimo N. M., a. k. ( - ), D. M., a. k. ( - ), A. M., a. k. ( - ) J. K., a. k. ( - )

5Iš A. L. priteista A. M. , a. k. ( - ) naudai 20 000 Lt, M. M., a. k. ( - ) naudai 150 000 Lt, J. K., a. k. ( - ) naudai 20 000 Lt, T. V., gim. ( - ), gyv. ( - ), naudai 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

6Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 287,73 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 9896,28 Lt turtinės žalos atlyginimo M. M. , a. k. ( - ) 287,73 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1011,77 Lt turtinės žalos atlyginimo T. V., gim. ( - ), gyv. ( - ).

7Nukentėjusiojo J. V. ieškinys atmestas.

8Priteista iš A. L. 500 Lt A. M. , a. k ( - ) 1000 Lt N. M., a. k. ( - ) turėtų advokato išlaidų.

9Priteista iš A. L. A. M., a. k. ( - ) 100 Lt turėtų kelionės išlaidų.

10Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

11A. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos 20 d., apie 16 val., ( - ) kaimo teritorijoje, automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda 221 kilometre, vairuodamas T. M. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 280“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nesiimdamas visų būtinų priemonių savo saugumui kelionės metu užtikrinti, viršijo leistiną važiavimo greitį, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė automobilio, pervažiavo skiriamąją juostą ir įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu M. M. vairuojamu automobiliu „Audi 100“, valstybiniai registracijos numeriai ( - ) priklausančiu M. M., tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51 53, 64, 162, 172 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, sužalojo „Audi 100“ keleives: M. M. , padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, T. V., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojo „Audi 100“ vairuotoją M. M. ir keleivį A. V., kurie dėl eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų mirė.

12Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atmesti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos A. M. ir J. K., o T. V. ir M. M. priteistą neturtinę žalą sumažinti.

13Nurodo, jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones trejiems metams, ne tik neužtikrina bausmės tikslų, tačiau jiems iš esmės prieštarauja. Nusikaltimas yra neatsargus, jis nusikaltimo padaryti nesiekė, taip pat nesiekė jo sukeltų pasekmių ir dėl jų labai gailisi, todėl jis apskritai nėra linkęs nusikalsti. Be to, jis po nuosprendyje nurodyto autoįvykio daugiau nebuvo baustas administracine tvarka ir nė karto nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Nuosprendžiu jis jau yra nubaustas, patyrė didelius finansinius nuostolius, moralinius išgyvenimus dėl nukentėjusiųjų žūties ir sužalojimo, paskirta bausmė. Nusikalstamos veikos pasekmės nuteistąjį iš esmės paveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, jog jis susitaikė su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji jam atleido. Be to, jis iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos jau buvo atlyginęs dalį tiek turtinės, tiek neturtinės žalos. Taip pat nurodo, kad teisė vairuoti kelių eismo transporto priemonę jam turi esminės reikšmės, kadangi jis negalės atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų. Netekęs darbo, jis negalės tinkamai atlyginti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos, negalės išlaikyti savo šeimos.

14Taip pat nuteistasis nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargaus pobūdžio, tačiau apylinkės teismas tai vertino formaliai, nenurodė, kaip tai padarė įtakos žalos dydžio nustatymui. Nuosprendžiu priteista neturtinės žalos suma visiems nukentėjusiesiems siekia 310 000 litų. Nuteistasis augina du mažamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas. Jis neturi turto ir nors yra darbingas ir gauna atlyginimą, tačiau jo nepakaks atlyginti tokio dydžio neturtinei žalai. Be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis jau atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems, tai taip pat sąlygojo jo gaunamų pajamų žymų sumažėjimą. Apeliantas mano, kad nukentėjusiesiems priteistos žalos dydis yra nepagrįstai didelis bei prieštaraujantis teismų praktikoje nurodytam interesų pusiausvyros principui, dėl to iš esmės yra pažeidžiami nuteistojo bei jo nepilnamečių vaikų interesai. Mano, kad teismas nevertino nuteistojo bendros turtinės padėties, taip pat nevertino, kokią įtaką turės jam bei jo šeimos nariams. Nurodo, kad būtina atsižvelgti ir į pačių nukentėjusiųjų įtaką žalos atsiradimui, tačiau teismas tokių aplinkybių netyrė, todėl nustatytas neturtinės žalos dydis negali būti laikomas teisingu bei atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priteista neturtinės žalos suma iš esmės neatitinka ekonominės situacijos Lietuvoje bei žmonių pragyvenimo lygio. Asmuo, dirbantis vadybininku, tokią sumą uždirbtų per keliasdešimt metų, tačiau ir tai įmanoma tik tuo atveju, jei visa uždirbama suma būtų skirta išimtinai neturtinei žalai atlyginti, tuo tarpu asmeniniai bei šeiminiai poreikiai apskritai negalėtų būti tenkinami net minimaliai.

15Nuteistasis nesutinka su A. M. priteista 20 000 Lt neturtine žala. Mano, kad apylinkės teismo nurodyti motyvai neturėtų būti laikytini pakankamais priteisiant tokio dydžio sumą. Priteisiant neturtinę žalą tretiesiems asmenims teismas privalo aiškintis nukentėjusiojo, kuriam atimta gyvybė, ir trečiojo asmens tarpusavio santykius. Žala turėtų būti atlyginama tik išimtiniais atvejais ir tik tuomet, kai minėtus asmenis siejo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti santykiai. Pažymėtina, jog teismas šiuo atveju nesiaiškino, kokie santykiai siejo nukentėjusįjį su jo žuvusiu tėvu, ar jie apskritai bendravo. Žalos atlyginimas dėl sesers sužalojimų esamoje situacijoje apskritai turėtų būti laikomas negalimu, nes artimiems giminaičiams neturtinė žala tokiais atvejais nėra priteisiama.

16Teigia, kad būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens elgesį po veikos padarymo. Apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog apeliantas po žalos nukentėjusiesiems padarymo labai gailėjosi ir stengėsi iš karto atlyginti jiems žalą. Kadangi jo turtinė padėtis nėra labai gera, siekdamas paspartinti žalos atlyginimą, jis skolinosi pinigų.

17Apeliantas nurodo, kad nustatant žalos dydį, atsižvelgiama ir į teismų praktiką. Panašaus pobūdžio bylose, kuriose žalą padarę asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 str. 5 d., neturtinės žalos dydis asmenims, ją patyrusiems, buvo nustatomas mažesnis nei esamoje situacijoje (LAT 2008 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 2K-503/2008 – priteista 47 016, 44 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl sužalojimo ir artimo žmogaus netekimo; LAT 2008 m. spalio 27 d. nutartis Nr. 2K-465/2008 – priteista tėvams 25 000 Lt dėl sūnaus netekties; LAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2K-238/2008, LAT 2007 m. gruodžio 11 d, nutartis Nr. 2K-830/2007 - priteista 19 568,40 Lt neturtinės žalos dėl artimojo mirties). Dėl šių priežasčių apylinkės teismas netinkamai vertino neturtinės žalos nustatymui reikšmingus kriterijus, įtvirtintus CK 6.250 str., bei kitas bylos aplinkybes, taip pat neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, dėl to priteisė nepagrįstai didelius neturtinės žalos dydžius, taip iš esmės paneigdamas kaltininko ir nukentėjusiojo interesų proporcingumo principo taikymą bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų taikymo būtinybę.

18Apeliaciniame skunde nukentėjusieji, civiliniai ieškovai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir nuteistajam paskirtą bausmę sugriežtinti, nustatant septynerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; jei bausmės vykdymo atidėjimas nekeistinas, tada nuteistajam paskirti papildomus įpareigojimus: atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; jų civilinius ieškinius tenkinti visiškai, nukentėjusiojo J. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

19Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir paskyrė bausmę, kuri, nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas, tačiau savo dydžiu yra aiškiai per švelni ir neatitinka nuteistojo asmenybės ir nusikaltimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, ir nepagrįstai taikė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. A. L. padarė sunkų nusikaltimą, sukėlusį itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, žuvo ne vienas, o du žmonės, dar du buvo sužaloti, nepataisomai sugadintas automobilis. Šešiems asmenims padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala. Šias aplinkybes teismas turėjo įvertinti ir spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Mano, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad A. L. ne atsitiktinai atsitrenkė į nukentėjusiųjų automobilį, o tai įvyko dėl pastovaus jo elgesio, nes jis pavojingu būdu šiame kelyje lenkė ne vieną automobilį, tai yra jo veika buvo sisteminga. Jis viršijo leistiną važiavimo greitį dienos metu, kai eismo intensyvumas automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda buvo labai didelis. Todėl būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. A. L. kaltu neprisipažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo. Toks A. L. elgesys po nusikaltimo padarymo leidžia daryti vienintelę išvadą, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės įvykdymo nebus pasiekti, o bausmės vykdymo atidėjimas teigiamo poveikio A. L. nepadarys. Nesutinka su nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad A. L. atlygino dalį turtinės žalos. A. L. atlygino turtinę žalą tik N. M. ir jos sūnui D. M., tačiau net ir būdamas nesuimtas, dirbdamas ir turėdamas pajamų, per daugiau kaip dvejus metus nuo nusikaltimo padarymo kitiems nukentėjusiesiems turtinės (jau nekalbant apie neturtinę) žalos neatlygino.

20Nurodo, kad A. L. buvo anksčiau teistas. Nors teistumas jam yra išnykęs ir negali turėti įtakos bausmės skyrimui, tačiau ši aplinkybė atskleidžia nuteistojo asmenybę, jį charakterizuoja. Mano, kad teismas vienpusiškai įvertino bausmių skyrimo pradmenis, už sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė per švelnią bausmę, nepagrįstai taikė paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas pasisakė tik dėl bausmes skyrimo motyvų, tačiau visiškai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nusprendė, jog A. L. galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Tačiau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinkta medžiaga rodo, kad aplinkybių, leidžiančių manyti, kad A. L. gali būti paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, nėra ir nėra pakankamo pagrindo manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai.

21Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas nukentėjusiųjų M. M., J. K. ir T. V. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos sumažinti yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai taikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nors teismas teisingai nustatė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt. Tačiau M. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata: jai buvo padaryti galvos, krūtinės, pilvo sumušimai ir vidutinio sunkumo galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas kaktos kairėje, blužnies trūkimas, skrandžio plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, odos nubrozdinimais, poodinės kraujosruvos ant abiejų kelių, nustatytas II ° šokas. M. M. atliktas blužnies pašalinimas, dėl to, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, nukentėjusioji neteko 30 proc. bendrojo darbingumo. Netekus blužnies pablogėja organizmo imuninė sistema, ir šis sutrikimas negrįžtamas. Potrauminis sindromas dėl galvos sumušimo gali išlikti ir visą gyvenimą, dėl patirtos galvos smegenų traumos būtinas nuolatinis neurologo sekimas, gydymas kraujotaką gerinančiais, kognityvines smegenų funkcijas gerinančiais bei trombocitų agregaciją mažinančiais preparatais. M. M. būtinas virškinamąjį traktą tausojantis mitybos režimas. Šie medikų patvirtinti M. M. sužalojimai ir sveikatos pakenkimai akivaizdžiai patvirtina M. M. sveikatos sutrikdymo sunkumą bei liekamumą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, būtinumą save riboti socialiniame gyvenime: darbe, buityje, maitinantis ir kt. Medicininiai dokumentai rodo M. M. gydimo procesą ir dėl jo patirtą skausmą, išgyvenimus, jos psichinės sveikatos sutrikimą. Pažymėtina, jog gydymas tęsiasi iki šiol siekiant maksimaliai pašalinti patirtos traumos pasekmes, todėl iki šiol ir ateityje M. M. bus priversta kęsti skausmą, jausti diskomfortą, nepatogumus, nuolat lankytis pas gydytojus tiek šalinant traumos pasekmes, tiek profilaktiškai saugant nepataisomai sutrikdytą sveikatą.

22Įvykis, kuriame buvo sunkiai sužalota J. K. sutuoktinė, sukrėtė jį emociškai, jis patyrė gilių išgyvenimų slaugydamas komos būsenos reanimacijoje gydomą savo žmoną bei dukters motiną, matydamas ją bejėgiškos būklės ir išgyvendamas dėl jos galimybių atgauti sąmonę, grįžti į gyvenimą, šeimą. Žmonai atgavus sąmonę ilgą laiko truko ir iki šiol trunka jos gydymas bei reabilitacija. Matyti žmonos negalią ir skausmą sunku ją mylinčiam sutuoktiniui. Žmonos tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos pablogėjimas atsiliepė jų šeiminiams santykiams, dvasinės pilnatvės prasme, kokybe. Šeima, taip pat ir J. K., priverstas riboti save paisydamas ligotos žmonos interesų, jos savijautos. Privalo susitaikyti su jos baimėmis, depresija, nuolatiniu nuovargiu, bendravimo sumažėjimu. Jam vienam teko rūpintis pusantrų metų amžiaus mažamete dukterimi, vienam pačiam išlaikyti šeimą. Įvertinant tai, jog žmonos gydymo išlaidos yra itin didelės jų šeimai, J. K. dėl buities rūpesčių bei šeimos finansinio išlaikymo naštos prarado laisvalaikius, poilsį. Gyvenimas pirmaisiais mėnesiais po įvykio buvo tapęs nepakeliamas dėl nuolat patiriamo streso, išgyvenimo dėl žmonos sveikatos, šeimos bei mažametės dukters, finansų. Iki šiol jaučiamas akivaizdus šeiminio gyvenimo kokybės pablogėjimas lyginant su buvusiu iki įvykio.

23T. V. dėl kaltininko sukelto eismo įvykio prarado brolį M. M. bei sūnų A. V. , kurie dėl patirtų sužalojimų žuvo įvykyje. T. V. santykiai su broliu buvo itin artimi. Nepaisydama gyvenimo kitoje šalyje T. V. kasmet atvykdavo pasisvečiuoti pas brolį. Sūnaus A. V. žūtis eismo įvykyje sukrėtė motiną, matančią jos akyse mirštantį, kraujais plūstantį sūnų sumaitotame automobilyje. Tėvai dėjo dideles viltis į sūnų, tikėjosi paguodos ir paramos senatvėje. Jis buvo puikus vaikas tėvams, anūkas seneliams, paguoda ir džiaugsmas jų senatvėje. Jo žūtis sukrėtė šeimą ir šeima prarado gyvenimo džiaugsmą, apėmė nenumaldomas skausmas ir depresija. Be to, eismo įvykio metu T. V. buvo sužalota ir pati, dėl to ilgai gydėsi, patyrė nepatogumų.

24Šios aplinkybės patvirtina, kad civiliniai ieškovai buvo artimais emociniais ryšiais susiję su tiesiogiai nukentėjusiais asmenimis bei patyrė dėl jų sužalojimų ir mirties nepaprastai didelius išgyvenimus ir praradimus, o vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Artimų žmonių netektis, jų laidotuvės lėmė nukentėjusiųjų liūdesį, depresiją, emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus. Civiliniai ieškovai savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo kėlė vadovaudamiesi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, įvertindami savo praradimus ir išgyvenimus, civilinių ieškinių dydžiai nėra išpūsti ir jais nesiekiama pasipelnyti, todėl teismo sprendimas civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinti tik iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas.

25Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. V. ieškinį atmetė, nes jis proceso metu mirė. Į bylą buvo pateikti medicininiai dokumentai, liudijantys jo sveikatos pablogėjimą po sūnaus žūties, jam buvo įvykęs širdies infarktas, antrojo širdies smūgio J. V. neišgyveno. Jo mirties priežastis – širdies nepakankamumas – patvirtina, jog iš dalies jo mirties priežastis yra susijusi su sūnaus netektimi, patirtais dėl to stipriais dvasiniais išgyvenimais, kurie sukėlė rimtą ligą. Atitinkamai teigia, kad dėl mirusio civilinio ieškovo reikalavimo byla turėjo būti nutraukta, paliekant ieškinį nenagrinėtą (LR CPK 293 str.).

26Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusieji, civiliniai ieškovai nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas A. L. neprieštarauja teisingumo principui ir nepažeidžia nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų interesų. Nuteistojo apeliacinis skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio atmestinas.

27Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

28Nukentėjusieji, civiliniai ieškovai ir jų atstovas prašo jų apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

29Prokurorė prašo nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

30Apeliaciniai skundai atmestini.

31Dėl bausmės dydžio

32Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinių skundų turinio matyti, kad kaltės klausimo apeliantai neginčija, tačiau nukentėjusieji, civiliniai ieškovai nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu.

33Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Apylinkės teismo paskirta bausmė A. L. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

34A. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 str. 2 d.). Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad padarytas sunkus nusikaltimas, nes neatsargūs nusikaltimai pagal sunkumą nėra kvalifikuojami.

35Apylinkės teismas tinkamai nurodė, kad A. L. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, teisiamas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

36Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad A. L. padarytas nusikaltimas sukėlė itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, žuvo ne vienas, o du žmonės, dar du buvo sužaloti, neabejotinai padaryta žala ir įvykyje nedalyvavusiems asmenims, kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais, civiliniais ieškovais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kokius A. L. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos pagrįstai įvertino kaip šiurkščius. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. A. L. neatsargų nusikaltimą padarė dienos metu, esant geram matomumui, sausai kelio dangai, neįvertino visų saugiam eismui būtinų atsargumo priemonių ir viršydamas leistiną maksimalų leistiną greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesuvaldė automobilio, dėl to atsirado BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatytos pavojingos pasekmės.

37Nepagrįsti skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Byloje nustatyta, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą N. M. ir jos sūnui D. M. (t. 3, b. l. 108). Todėl toks žalos atlyginimas pagrįstai vertintinas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

38Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

39Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 str. 5 d. pagrindas atsirasti pakanka aplinkybės, kad dėl kaltininko padarytos pavojingos veikos žuvo vienas žmogus. Konkrečiu nagrinėjamu atveju žuvo du žmonės, o dar du žmonės buvo sužaloti. Tai reiškia, kad toks padarytas nusikaltimas yra pavojingesnis ir atitinkamai sukelia sunkesnes teisines pasekmes.

40Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jo dydžiu. BK 281 str. 5 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki aštuonerių metų. Tai reiškia, kad bausmės vidurkis yra 4 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, yra didesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atitinka bausmės paskirtį, nelaikytina aiškiai per švelni, todėl dar labiau griežtinti šios bausmės nėra pagrindo.

41Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

42Atmetami nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

43Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

44Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 str. 1 d. sąlygas, privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

45Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. L. baudžiamojoje byloje paskirdamas bausmę, o kartu spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Kadangi teistumas nuteistajam išnykęs, A. L. laikomas teisiamu pirmą kartą. Padarytas neatsargus nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, administracine tvarka nebaustas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, yra vedęs, po nusikaltimo padarymo atlygino dalį padarytos žalos, augina du nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 88–91). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aptartos aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. L. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą maksimaliam trejų metų terminui.

46Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

47Kaip minėta, atidėdamas bausmės vykdymą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas leis pasiekti bausmės tikslus, atitinkamai bus įgyvendintas teisingumo principas. BK 75 str. 2 d. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Nors ši norma nėra imperatyvi, tačiau būtent šios poveikio priemonės ar įpareigojimai leidžia tikėtis teisingo nubaudimo principo realizavimo, tinkamos bausmės individualizacijos.

48Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. L. paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

49Nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta dėl Kelių eismo taisyklių 50, 51 53, 64, 162, 172 punktų pažeidimų. Nuteistojo padaryta veika susijusi su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Viena iš įvykio kilimo priežasčių buvo viršytas saugaus eismo greitis, taip pat neleistinas lenkimo manevras, ir tai sukėlė neabejotinai labai sunkias, negrįžtamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.). Neabejotinai baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui – paskirta teisingai. Tai padės įgyvendinti nuteistajam paskirtos bausmės tikslus. Tokia apylinkės teismo išvada vertintina kaip pagrįsta. Atitinkamai nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad bausmės tikslai jau pasiekti ir baudžiamojo poveikio priemonė netikslinga, visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

50Nuteistasis A. L. nurodo, kad jis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo gali prarasti darbą, negalės rūpintis savo šeima. Apeliantui taikytas bausmės vykdymo atidėjimas rodo, kad jis gali būti resocializuotas ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau tik taikant tam tikras poveikio priemones. Apelianto nurodytos šeiminės aplinkybės negali būti suabsoliutinamos kaip nepakeičiamos ar neišvengiamos, todėl nelaikytinos išimtinėmis. Be to, tokios priemonės netaikymas paneigtų baudžiamosios atsakomybės prigimtį, prieštarautų bausmės paskirčiai.

51Nepagrįstas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų skundo reikalavimas paskirti papildomus įpareigojimus, susijusius su greitesniu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, nukentėjusiųjų atsiprašymu, darbo vietos nekeitimu. Dėl padarytos veikos žuvo du asmenys, du asmenys buvo sužeisti, taip pat padaryta žala tretiesiems asmenims, todėl neabejotinai padaryta didelė žala, kuri teismo įvertinta pinigine išraiška. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad nuteistasis po nusikaltimo padarymo atlygino dalį žalos, atsiprašė nukentėjusiųjų, dėjo pastangas atlyginti padarytą didelę žalą dar iki nuosprendžio paskelbimo (t. 3, b. l. 142). Šios aplinkybės rodo nuteistojo susirūpinimą, atsakomybę už padarytą žalą, siekį tokią žalą atlyginti, todėl papildomi įpareigojimai nuteistajam, atsižvelgiant ir į padarytos žalos dydį, netikslingi.

52Dėl neturtinės žalos atlyginimo

53Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Įstatymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų jam padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškinio pareiškime.

54Apylinkės teismas tinkamai nurodė aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį: nukentėjusieji dėl nagrinėjamo eismo įvykio neabejotinai patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sužalojimo artimam žmogui, dėl sveikatos sutrikdymo, padaryto nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais. Į eismo įvykį pateko vienu automobiliu važiavę artimi giminaičiai, kurių du žuvo, du žmonės patyrė sveikatos sužalojimus (sunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai). Nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala ir tretiesiems asmenims, tai yra tiesiogiai eismo įvykyje nedalyvavusiems asmenims. A. M. neteko tėvo M. M., sunkiai sužalota jo sesuo M. M., todėl neabejotinai jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, padėdamas slaugyti seserį, prižiūrėti jos vaiką. J. K. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kitokią žalą dėl sutuoktinės sunkaus sveikatos sutrikdymo. Taip pat tinkamai atsižvelgta į tai, kad žala padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais, į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra jaunas, sveikas darbingas asmuo, turi darbą, išlaiko du nepilnamečius vaikus). Taip pat atsižvelgta ir į priteistinos žalos dydį iš draudiko.

55Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas teisingai nustatė aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nepakankamai įvertino jų reikšmę ir įtaką ieškinio klausimui išspręsti, todėl nepagrįstai sumažino jų prašomus neturtinės žalos dydžius.

56Iš nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinio skundo turinio matyti, kad yra akcentuojamas vienas iš išvardytų CK 6.250 str. 2 d. kriterijų – veika padarytos labai sunkios pasekmės. Taip pat nurodo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos vertina kaip padarytus itin piktybiškai ir sistemingai. Apeliantai teisingai nurodo, kad padarytos žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisės aktuose numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti tokią padarytą žalą.

57Taip pat pabrėžtina, kad teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nevertintini atskirai konkrečia pinigine suma ar atitinkamu proporcingu dydžiu, todėl šie kriterijai nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.

58Apylinkės teismas tinkamai vertino žalą padariusio asmens kaltę (tai, kad nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų – BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių). Teismo tinkamai įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės, susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į nuteistojo pastangas po nusikaltimo padarymo (gera valia atlygino dalį žalos).

59Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo keistini ir civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai. Atitinkamai nepagrįsti nuteistojo skundo teiginiai dėl keistinų neturtinės žalos dydžių nukentėjusiesiems. Iš nuteistojo A. L. priteista A. M. 20 000 Lt, M. M. – 150 000 Lt, J. K. – 20 000 Lt, T. V. – 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nelaikytinos aiškiai per didelės ar per mažos sumos, atitinka teismų praktiką (3K-3-90/2008, 3K-3-215/2008, 3K-3-157/2007, 3K-3-298/2007, 2K-612/2006, 2K-228/2007, 2K-238/2008, 2K-183/2008, 2K-503/2008, 2K-151/2008, 2K-564/2006).

60Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką, todėl apeliaciniuose skunduose išdėstyti reikalavimai dėl neturtinės žalos dydžių netenkintini.

61Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. M., J. K. ir T. V. skundo dalis dėl mirusio nukentėjusiojo J. V. civilinio ieškinio atmetimo nenagrinėjama, nes tai nėra susiję su jų civiliniu ieškiniu ( BPK 312 str. ).

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

63nuteistojo A. L., nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų M. M., J. K., T. V. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., 3 d., bausmės vykdymas atidėtas... 3. Vadovaujantis BK 67 str. 1, 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., paskirta baudžiamojo... 4. Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ po 287,73 Lt neturtinės žalos... 5. Iš A. L. priteista A. M. , a. k. ( - ) naudai 20 000 Lt, M. M., a. k. ( - )... 6. Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 287,73 Lt neturtinės žalos... 7. Nukentėjusiojo J. V. ieškinys atmestas.... 8. Priteista iš A. L. 500 Lt A. M. , a. k ( - ) 1000 Lt N. M., a. k. ( - )... 9. Priteista iš A. L. A. M., a. k. ( - ) 100 Lt turėtų kelionės išlaidų.... 10. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 11. A. L. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos 20 d., apie 16 val., ( - )... 12. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 13. Nurodo, jog teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas... 14. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsargaus... 15. Nuteistasis nesutinka su A. M. priteista 20 000 Lt neturtine žala. Mano, kad... 16. Teigia, kad būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens elgesį po... 17. Apeliantas nurodo, kad nustatant žalos dydį, atsižvelgiama ir į teismų... 18. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji, civiliniai ieškovai prašo pakeisti... 19. Nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė teisės normas,... 20. Nurodo, kad A. L. buvo anksčiau teistas. Nors teistumas jam yra išnykęs ir... 21. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas nukentėjusiųjų M. M., J. K. ir T. V.... 22. Įvykis, kuriame buvo sunkiai sužalota J. K. sutuoktinė, sukrėtė jį... 23. T. V. dėl kaltininko sukelto eismo įvykio prarado brolį M. M. bei sūnų A.... 24. Šios aplinkybės patvirtina, kad civiliniai ieškovai buvo artimais emociniais... 25. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. V.... 26. Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusieji, civiliniai ieškovai... 27. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų... 28. Nukentėjusieji, civiliniai ieškovai ir jų atstovas prašo jų apeliacinį... 29. Prokurorė prašo nukentėjusiųjų ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.... 30. Apeliaciniai skundai atmestini.... 31. Dėl bausmės dydžio ... 32. Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.... 34. A. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams... 35. Apylinkės teismas tinkamai nurodė, kad A. L. anksčiau teistas, tačiau... 36. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų... 37. Nepagrįsti skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino... 38. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus... 39. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 281 str. 5 d. pagrindas atsirasti pakanka... 40. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta bausmės rūšimi ir... 41. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 42. Atmetami nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinio skundo argumentai,... 43. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės... 44. Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus... 45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistojo A. L.... 46. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo... 47. Kaip minėta, atidėdamas bausmės vykdymą, apylinkės teismas padarė... 48. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. L. paskirtas įpareigojimas bausmės... 49. Nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta dėl Kelių eismo taisyklių 50, 51... 50. Nuteistasis A. L. nurodo, kad jis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės... 51. Nepagrįstas nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų skundo reikalavimas... 52. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 53. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44... 54. Apylinkės teismas tinkamai nurodė aplinkybes, į kurias jis atsižvelgė... 55. Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliaciniame skunde taip pat nurodoma,... 56. Iš nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų apeliacinio skundo turinio matyti,... 57. Taip pat pabrėžtina, kad teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui... 58. Apylinkės teismas tinkamai vertino žalą padariusio asmens kaltę (tai, kad... 59. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, kad civiliniai ieškiniai... 60. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų neturtinės žalos kriterijų visumą,... 61. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. M., J. K. ir T. V. skundo dalis... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 63. nuteistojo A. L., nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų M. M., J. K., T. V....