Byla 2K-465/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, gynėjai advokatei Violetai Savickienei, nuteistajam A. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. D. ir S. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 4 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant A. B. per keturis mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems J. D. ir S. D. padarytą turtinę žalą ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. A. B. uždrausta vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones. Iš A. B. priteista J. D. ir S. D. naudai 3 784 Lt turtinės žalos ir kiekvienam po 50 000 Lt neturtinės žalos.

2Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų J. D. ir S. D. apeliacinis skundas atmestas, tačiau padaryti pakeitimai Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio

Nustatė

3mojoje dalyje nurodant, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 174 punkto reikalavimus, važiuodamas tikėtinu 92 km/h greičiu, ir pašalinant aplinkybę, kad A. B. nusikalstamą veiką įvykdė pažeisdamas KET 275 punkto reikalavimus.

4Apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš A. B. priteista neturtinė žala nukentėjusiajam J. D. sumažinta iki 25 000 Lt, S. D. priteista neturtinė žala taip pat sumažinta iki 25 000 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė :

6A. B. po apeliacinės instancijos teismo padarytų pakeitimų byloje yra nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 8 d., apie 19.50 val., Šiaulių rajone, Einoraičių kaime, Saulėtekio gatvėje, vairuodamas jam priklausantį motociklą ,,Honda”(duomenys neskelbtini), kuris buvo neįregistruotas, neatlikta jo valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, taip pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas tikėtinu 92 km/h greičiu, taip pažeisdamas KET 174 punkto reikalavimus, ir susidūrė su apsisukimo manevrą atliekančiu savadarbiu mopedu, vairuojamu J. D., dėl to pastarasis žuvo.

7Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. D. ir S. D. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pritaikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 4 punktai, bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos sumažinimo, paliekant galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

8Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, dėl to neteisingai bei netinkamai pritaikant bausmės vykdymo atidėjimą paskyrė A. B. aiškiai per švelnią bausmę. Skiriant bausmę buvo netinkamai įvertintas veikos pavojingumas, padariniai ir kaltininko asmenybė. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. B. nepripažino savo kaltės, davė neteisingus parodymus bei siekdamas pateisinti savo nusikalstamą elgesį apkalbėjo žuvusįjį J. D., nesigailėjo dėl savo veiksmų ir neatsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino tik dalį turtinės žalos, net nesistengė atlyginti bent dalies neturtinės žalos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. B. sukėlė daug sunkesnius, nei įstatymo numatytus, padarinius – žuvo žmogus. Neįvertindami dėl nusikaltimo prarastos vertybės – žmogaus gyvybės – ir sumenkindami nukentėjusiųjų interesus, teismai pažeidė humaniškumo, nešališkumo principus, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

9Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai, priteisdami neturtinę žalą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bausmės skyrimo bei neturtinės žalos priteisimo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai teikė CK 6.297 straipsnį, supainiojo turtinę žalą su neturtine. Sumažindamas apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos kriterijus ir dėl to nustatė neproporcingai menką atlyginimo dydį. Teismas nepagrįstai suabsoliutino žuvusiojo veiksmų įtaką įvykio kilimui ir neatsižvelgė į itin neatsargius nuteistojo veiksmus.

10Nukentėjusiųjų J. D. ir S. D. kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl BK 41,54 ir 75 straipsnių taikymo

12Baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

13Tokių baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų nagrinėjamoje byloje skiriant bausmę ir taikant jos vykdymo atidėjimą kolegija nenustatė.

14Baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis baudžiamosiomis, baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis į nusikaltimą, ribojančiomis šią veiką padariusio asmens teises ir laisves. Viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų yra bausmės vykdymo atidėjimas, kai pilnamečiui nuteistajam, kuris yra nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai.

15Atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, kurią jis realizuoja, kai : 1) kad yra bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos (atitinkama nusikaltimo kategorija, paskirtas laisvės atėmimas, kuris neviršija trejų metų už tyčinę veiką ir šešerių metų už dėl neatsargumo padarytą veiką); 2) kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltininkui realiai bausmės neatliekant.

16Kolegija sprendžia, kad A. B. padaryta veika atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nes jis nuteistas ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytą nusikaltimą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Be to konstatuotina, kad teismai taip pat teisingai nustatė, kad A. B. asmenybė ir veikos padarymo aplinkybės leidžia pasiekti bausmės tikslus atidedant bausmės vykdymą.

17Nukentėjusieji kasaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė BK 41 straipsnio, reglamentuojančio bausmę ir jos paskirtį, 2 dalyje numatytą teisingumo principą, nes netinkamai pritaikydamas bausmės vykdymo atidėjimą paskyrė A. B. aiškiai per švelnią bausmę. Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad vertinant nuteistajam A. B. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą iš BK 41 straipsnio 2 dalies pozicijų, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama bausme, į palankias nuteistajam bylos aplinkybes, negalima padaryti išvados, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principui ir kad BK 75 straipsnis taikytas atsižvelgiant tik į A. B. interesus. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

18Pagal teismų praktiką, spręsdami bausmės atidėjimo klausimus, teismai vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais ( BK 41, 54 straipsniai), kitomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika: A. B. padaryto nusikaltimo pobūdis, kaltės forma ir rūšis (neatsargus nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo), veika padaryta esant vienai lengvinančiai nuteistojo atsakomybę aplinkybei ir nesant sunkinančių. Taip pat nustatytos aplinkybės, susijusios su A. B. asmenybe: jis yra teisiamas pirmą kartą, veikos padarymo metu administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos, šiuo metu privalo uždirbti pinigų ir atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą. Tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

19Apeliacinio teismo nutartyje yra aptartos aplinkybės, kad A. B. neprisipažino padaręs nusikaltimą, savo elgesio nevertino kritiškai, tik apgailestavo, o neatsiprašė nukentėjusiųjų, viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiojo J. D. neatsargus manevravimas mopedu buvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Aktyvi atgaila (kaltės pripažinimas, nukentėjusiųjų atsiprašymas, žalos atlyginimas) iš tiesų yra svarbi aplinkybė, tačiau, byloje esant kitų palankių nuteistajam A. B. aplinkybių visumai, aktyvios atgailos nebuvimas šiuo atveju neturėtų būti lemianti aplinkybė, kuri neleistų taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

20Pastebėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatytas vienas iš galimų skirti nuteistajam įpareigojimų – atsiprašyti nukentėjusio asmens. Tai rodo, kad, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimus, atsiprašymo neišsakymas bylos proceso metu nėra aplinkybė, teismą įpareigojanti ją būtinai nustatyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 28 publikuotoje apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą“ nurodoma, kad KET pažeidimų bylose nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir sukėlusius labai sunkius padarinius, pavyzdžiui, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūva žmonės ar sunkiai sutrikdoma kitų asmenų sveikata. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.

21Priešingai negu teigia kasatoriai, pirmosios instancijos teismas įvertino BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą ir spręsdamas A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimus nesumenkino jo padarytos nusikalstamos veikos padarinių. BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisės norma, kurioje įtvirtinta nusikaltimo materialioji sudėtis, numato vienintelę pasekmę – žmogaus žūtį – kaip būtinąjį šios nusikaltimo sudėties požymį. Todėl A. B. inkriminuoto nusikaltimo pavojingumas negali būti vertinamas kasatorių siūlomu būdu lyginant žmogaus žūtį su kitais padariniais, numatytais kitose BK 281 straipsnio dalyse, ir kartu teigiant, kad tuo požiūriu padariniai yra sunkiausi. Rūšinis šios veikos pavojingumas yra apibrėžtas BK 281 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad už Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiama tik laisvės atėmimo bausme, kurios minimali riba yra trys mėnesiai, o maksimali riba – aštuoneri metai laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam A. B., vadovavosi BK 281 straipsnio 5 dalies, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK 54 straipsniu bei kitomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose nustatydamas bausmės dydį – trejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo – teismas įvertino konkrečios A. B. padarytos veikos pavojingumą.

22Nagrinėjamu atveju A. B. paskirtas ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis – treji metai, vykdymas atidėtas su įpareigojimais bei kita baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu nuteistajam vairuoti transporto priemones, o tai taip pat yra pakankamai efektyvu įgyvendinant kriminalinės bausmės paskirtį.

23Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškus nukentėjusiųjų apeliacinio skundo teiginius, kaip ir nurodytuosius kasaciniame skunde, svarstė nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, ir skundžiamoje nutartyje motyvuotai nurodė, kodėl A. B. nustatyta trejų metų ir šešių mėnesių kriminalinė bausmė gali būti atidedama.

24Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

25Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tikrindamas šiuo aspektu teismų sprendimus dėl civilinio ieškinio, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar teismas, BPK 115 straipsnio tvarka nagrinėdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, tinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys Nr. 2K-18 /2006, 2K-443/2006, 2K-533/2006, 2K-68/2008).

26Kasaciniame skunde nukentėjusieji J. D. ir S. D. ginčija apeliacinės instancijos teismo sumažintos neturtinės žalos dydį bei tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įsigilino į taikytinus neturtinės žalos kriterijus: nusikaltimo padarinius, paties nuteistojo didelį neatsargumą ir suabsoliutino žuvusio nukentėjusiojo veiksmų įtaką eismo įvykiui.

27Neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į patirtos žalos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus.

28Apeliacinės instancijos teismas kiekvienam nukentėjusiajam sumažino neturtinės žalos dydį nuo 50 000 Lt iki 25 000 Lt. Nutartyje teismas motyvuotai pasisakė dėl kasatorių minimų įstatymų numatytų žalos dydžio nustatymo kriterijų ir pagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atkreipė dėmesį į tai, kad paties nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai, KET 105 punkto pažeidimas, padėjo žalai atsirasti. Nelaikytina, kad teismas suabsoliutino žuvusiojo veiksmų įtaką eismo įvykio kilimui, kaip tvirtinama kasaciniame skunde. Teismas pagal įstatymo reikalavimus atsižvelgė į J. D. veiksmus atliekant neatsargų manevrą mopedu, tačiau didžiausią dėmesį skyrė A. B. padarytiems KET pažeidimams, nustatydamas, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis yra motociklo vairuotojo A. B. veiksmai: jei A. B. gyvenvietėje būtų važiavęs leistinu greičiu, tai net ir J. D. pažeidus KET reikalavimus, A. B. turėtų techninę galimybę išvengti susidūrimo su mopedu, laiku stabdydamas vairuojamą motociklą.

29Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus teismai vadovaujasi bendrosiomis CK nuostatomis, civilinę atsakomybę reglamentuojančiais CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei deliktinę atsakomybę nustatančiu 6.282 straipsniu. Taikydami šias normas teismai privalo atsižvelgti ir į teismų praktiką.

30Tačiau šioje byloje Šiaulių apygardos teismas, motyvuodamas žalos nukentėjusiesiems atlyginimo dydžio sumažinimą, nepagrįstai vadovavosi CK 6.297 straipsnio nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis šia norma, nepaisė to, kad minėtas straipsnis priskirtas CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus ketvirtajam skirsniui, numatančiam atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo asmens veiksmus, kurie turėjo reikšmės neturtinei žalai atsirasti, turėjo vadovautis minėto deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančio XXII skyriaus trečiojo skirsnio normomis. Nes šiuo atveju nuteistojo turtinė prievolė yra atsiradusi dėl neturtinės žalos, kuri susijusi su nusikaltimo padarymu, o ne su netinkamos kokybės produktų gaminimu ar paslaugų teikimu.

31Teismai pagal ištirtas bylos aplinkybes ir specialistų išvadas, kuriose teigiama, kad mopedo vairuotojas J. D., prieš keisdamas judėjimo kryptį, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir sukdamas į kairę (apsisukdamas) turėjo nulipti nuo mopedo ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas mopedą, nesudaryti kliūties motociklui, tačiau to jis nepadarė, nustatė, kad dėl eismo įvykio yra ir žuvusiojo J. D. kaltės. Todėl apeliacinės instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turėjo vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai ne kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Ši norma įtvirtina ir mišrios kaltės institutą, t. y. atvejus, kai dėl žalos atsiradimo yra abiejų – ir nukentėjusiojo, ir žalos padariusio asmens – kaltė.

32Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, įsigilinęs į pirmosios instancijos teismo atskleistą eismo įvykio mechanizmą ir konstatuodamas, kad tiek motociklo vairuotojo A. B., tiek mopedo vairuotojo J. D. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, iš esmės teisingai motyvavo sprendimą sumažinti iš A. B. priteistos neturtinės žalos dydį. Nutartyje pagrįstai konstatuota, kad, sumažinant nukentėjusiems J. D. ir S. D. priteistos neturtinės žalos dydį iki 25 000 Lt kiekvienam, atsižvelgta į A. B. kaltę bei į paties nukentėjusio J. D. neatsargaus ir rizikingo elgesio įtaką eismo įvykio ir dėl jo atsiradusių pasekmių kilimui, tik nurodyta neteisinga CK norma, kuria vadovaujasi teismas. Kolegija , kad nors apeliacinės instancijos teismas ir netinkamai pritaikė CK materialiosios teisės normą, esančią CK 6.297 straipsnyje, tačiau tai nėra esminis teisės taikymo pažeidimas, nes jis neturėjo įtakos teisingo sprendimo dėl ieškinio priėmimui.

33Todėl darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai įsigilino į aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, nesumenkino A. B. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų interesų ir civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje išsprendė atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Nukentėjusiųjų J. D. ir S. D. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. mojoje dalyje nurodant, kad A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau -... 4. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš A. B. priteista neturtinė žala... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nuteistojo ir... 6. A. B. po apeliacinės instancijos teismo padarytų pakeitimų byloje yra... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusieji J. D. ir S. D. prašo panaikinti Šiaulių... 8. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 1, 3 ir 4... 9. Be to, kasatoriai nurodo, kad teismai, priteisdami neturtinę žalą,... 10. Nukentėjusiųjų J. D. ir S. D. kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl BK 41,54 ir 75 straipsnių taikymo... 12. Baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai pritaikytu tada, kai netinkamai... 13. Tokių baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų nagrinėjamoje byloje... 14. Baudžiamoji atsakomybė – tai valstybės reakcija teisinėmis... 15. Atidėti bausmės vykdymą yra teismo teisė, kurią jis realizuoja, kai : 1)... 16. Kolegija sprendžia, kad A. B. padaryta veika atitinka bausmės vykdymo... 17. Nukentėjusieji kasaciniame skunde teigia, kad teismas pažeidė BK 41... 18. Pagal teismų praktiką, spręsdami bausmės atidėjimo klausimus, teismai... 19. Apeliacinio teismo nutartyje yra aptartos aplinkybės, kad A. B. neprisipažino... 20. Pastebėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatytas... 21. Priešingai negu teigia kasatoriai, pirmosios instancijos teismas įvertino BK... 22. Nagrinėjamu atveju A. B. paskirtas ilgas bausmės vykdymo atidėjimo... 23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas analogiškus nukentėjusiųjų... 24. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo... 25. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 26. Kasaciniame skunde nukentėjusieji J. D. ir S. D. ginčija apeliacinės... 27. Neturtinės žalos dydį dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens... 28. Apeliacinės instancijos teismas kiekvienam nukentėjusiajam sumažino... 29. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus teismai vadovaujasi... 30. Tačiau šioje byloje Šiaulių apygardos teismas, motyvuodamas žalos... 31. Teismai pagal ištirtas bylos aplinkybes ir specialistų išvadas, kuriose... 32. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, įsigilinęs į pirmosios... 33. Todėl darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 35. Nukentėjusiųjų J. D. ir S. D. kasacinį skundą atmesti....