Byla 1A-242-317-2014

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo A. B. gynėjai-advokatei Alvydai Medišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., ir nuteistas: pagal LR BK 140 str. 1 d. – 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. – 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista nukentėjusiojo D. K. naudai iš A. B. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. B. 9,67 Lt (devyni litai, 67 ct) gydymo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą ( - ). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

2A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-04-22 23.20 val. iki 2013-04-23 00.44 val., viešoje vietoje-prie naktinės parduotuvės-baro „N.“, esančios ( - ). Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K. (mirusiu 2013-04-23), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindais ir tvarka, baro prieigoje kilus konfliktui, A. B. ir E. K. bendromis pastangomis tyčia sudavė nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip du smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ko pasėkoje A. Š. buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktoje (pereinantys į antakio sritį), apatinėje lūpoje, kraujosruva apatinėje lūpoje, tuo sukėlė nežymų nukentėjusiojo A. Š. sveikatos sutrikdymą. A. B. taip pat nuteistas pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-04-22 23.20 val. iki 2013-04-23 00.44 val., viešoje vietoje-prie naktinės parduotuvės-baro „N.“, esančios ( - ). Kaune, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K. (mirusiu 2013-04-23), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 3 str. 1 d. 7 p. pagrindais ir tvarka, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą ir panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tai yra tyčia sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nepilnamečiui D. K., gim. 1995-09-11, ko pasėkoje nukentėjusiajam nepilnamečiui D. K. buvo padaryti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, kairiame skruoste, dešinio momens srityje, dešiniame delne, dešiniame kelyje, kairiajame kelyje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinio smilkinio srityje. D. K. nuo patirtų smūgių nugriuvus ant žemės, A. B. bendromis pastangomis su E. K., sukiojo nukentėjusiojo nepilnamečio D. K. dešinę ranką per riešą, ko pasėkoje padarė sužalojimus dešinės plaštakos – riešo srityje ir dešinio laivakaulio lūžį, tuo sukėlė nesunkų nukentėjusiojo nepilnamečio D. K. sveikatos sutrikdymą bei pagrobė svetimą, nukentėjusiajam nepilnamečiui D. K. priklausantį 420 Lt vertės turtą: mobiliojo ryšio telefoną „LG KP 500“ kartu su „Tele2“ Pildyk SIM kortele bendros 150 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6500c“ kartu su ,.Labas“ SIM kortele, bendros 150 Lt vertės ir striukę 120 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai taikė LR BK 63 straipsnio 1 d., 4 d. nuostatas, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kelios t.y. LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos yra tęstinė veika ir griežtesnė bausmė turėjo apimti švelnesnę bausmę. Dėl to jis prašo taikyti LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5d. 1 p., 10 d. nuostatas. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė nuteistojo atžvilgiu LR BK 641 str. nuostatų, nes nuosprendžiu nustatyta, kad jis kaltę pilnai pripažino, įrodymų tyrimas teisme vyko sutrumpintai, rašytinius įrodymus teisme tik išvardinant, o tai turi būti prilygintina sutrumpintam įrodymų tyrimui. Būtent dėl to jo atžvilgiu turėtų būti pritaikytos LR BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo skundą tenkinti iš dalies, tenkinant skundo dalį, kurioje prašoma pritaikyti LR BK 641 straipsnio nuostatas, o kitą skundo dalį atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. A. B. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Kadangi savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų apeliantas neneigia, todėl byla patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tęstinės, todėl jam turėjo būti taikomos LR BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatos. BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 10 dalyje pasisakyta dėl tęstinės nusikalstamos veikos, tačiau jos turinys detaliau neaprašytas. Pabrėžiamas bausmės skyrimui svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Esant tokiai įstatymo formuluotei didelę svarbą įgauna baudžiamojo įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Nenustačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų nusikalstamų veikų yra nedidelis laiko tarpas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veiką tęstine (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Nagrinėjamojoje byloje nuteistojo A. B. veiksmais, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Š. sveikata (LR BK 140 str. 1 d.) ir apiplėštas nukentėjusysis D. K. (LR BK 180 str. 1 d.). Tęstine veika pripažįstama tik tada, kai nusikalstamos veikos atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti A. B. padarytas nusikalstamas veikas tęstinėmis. Be to, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarytos skirtingų asmenų atžvilgiu, buvo kėsintasi į skirtingas vertybes – vienu atveju, į žmogaus sveikatą, kitu – į nuosavybę. Apeliantas prašo švelninti bausmę ir skiriant galutinę subendrintą bausmę taikyti bausmių apėmimą, nes, jo teigimu, yra ideali jo padarytų nusikalstamų veikų sutaptis. Nuteistojo prašymas nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes teismas, subendrindamas bausmes LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, įstatymą taikė tinkamai.

3Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.

4Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. nusikalstami veiksmai ne tik kad sudaro atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis, bet ir yra padaryti skirtingiems asmenimis, skiriasi jų pobūdis, apimtis, todėl negali būti laikomi sudarančiais idealią nusikaltimų sutaptį. Taigi, bendrinti bausmes apėmimo būdu teismui nebuvo įstatyminio pagrindo.

5Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai netaikė LR BK 641 straipsnio nuostatų ir nesumažino jam paskirtos bausmės 1/3.

6BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

7Iš bylos medžiagos matyti, kad prokurorė, perduodama bylą su kaltinamuoju aktu teismui, nurodė, kad A. B. ir jo gynėjas sutinka su bylos išnagrinėjimu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. I instancijos teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir 2013 m. spalio 15 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Tačiau, 2013 m. spalio 31 d. nutartimi teismas atnaujino įrodymų tyrimą, nes nuosprendžio priėmimo metu nustatė, kad siekiant neginčijamai nustatyti bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam juridiniam įvertinimui, įrodymų tyrimas turi būti atnaujintas ir į teismo posėdį kviečiami liudytojai ir kiti proceso dalyviai. Teismas priimdamas nuosprendį įgyvendina teisingumą, todėl nuosprendyje privalo teisingai taikyti įstatymą, kad kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nė vienas nekaltas asmuo nebūtų nuteistas. Teismas savo išvadas nuosprendyje privalo pagrįsti tik patikimais įrodymais. Kadangi iškilo būtinybė apklausti liudytojus, todėl atnaujintinas įrodymų tyrimas. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas priimdamas nuosprendį negalėjo apsiriboti tik kaltinamojo A. B. teisme duotais paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga, nes šis dėl girtumo negalėjo nuosekliai papasakoti visų aplinkybių.

8Taigi, iki nuosprendžio priėmimo, byla buvo išnagrinėta ne sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Tai reiškia, kad BK 641 straipsnyje numatytų prielaidų bausmių švelninimui nėra. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 226,80 Lt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, išlaidos už nuteistajam A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.).

9Kolegija konstatuoja, kad paskirtų bausmių dydžiai yra adekvatūs padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmių dydžius mažinti. Teismas nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų LR BK 63 straipsnyje, paskirtoji subendrinta bausmė yra teisinga. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, nuosprendis nekeičiamas.

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš A. B. valstybės naudai 226.80 Lt (du šimtus dvidešimt šešis litus 80 centų) proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai