Byla 2K-224-693/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, gynėjai advokatei Žanai Kozliakienei, nukentėjusiojo K. V. atstovui advokatui Vytautui Antanėliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį, K. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. V. bei civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

2Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu K. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Iš nuteistojo K. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. V. priteista 18 339 Lt (5311,34 Eur) turtinei ir 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 500 Lt (144,81 Eur) jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai – 365,12 Lt (105 Eur) turėtų nukentėjusiojo K. V. gydymo išlaidų.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, prokurorės, nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu K. K. buvo nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 21 d., apie 23.00 val., prie namo Nr. ( - ), esančio Elektrėnų savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, turėdamas tikslą išsiaiškinti konfliktiškus tarpusavio santykius su nukentėjusiuoju K. V., žodinio konflikto metu tyčia koja spyrė ne mažiau kaip keturis kartus jam į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas dešiniame antakyje ir apatinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimą, dviejų viršutinių priekinių dantų visišką išnirimą bei dar vieno danties lūžį iki šaknies, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. V. sveikatą. Dėl trijų viršutinių dantų netekimo nukentėjusysis K. V. neteko 10 proc. bendrojo darbingumo.

5Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir K. K. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šis teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir objektyviai, visapusiškai, teisingai neįvertino visų bylos aplinkybių, neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių nustatyti objektyvią tiesą byloje, nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, atsiradusių dėl aplaidžiai, neišsamiai ir nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo, vadovavosi tik nukentėjusiojo K. V. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais ir savo išvadas dėl K. K. kaltės grindė prielaidomis. Dėl to teismas padarė išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių K. K. kaltę.

6Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra pagrįstas tik bendro pobūdžio teiginiais (pavyzdžiui, nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų; teismas turi teisę iš naujo vertinti, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes; apylinkės teismas savo nuosprendį grindė prielaidomis ir spėliojimais ir t. t.), kurie, jo manymu, niekaip nesusieti su šia baudžiamąja byla. Kasatorius pažymi, kad vien tai, jog jis ir K. K. buvo apklausti tik po dešimties mėnesių, negali būti pagrindas išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Pasak kasatoriaus, jis visą laiką tvirtino, kad K. K. jį spardė kojomis, nors ir negalėjo tiksliai nurodyti jo pavardės ar vardo, o K. K. pats nurodė, kad tai jis nukentėjusiajam išmušė dantis. Be to, nė vienas iš apklaustųjų, kasatoriaus manymu, nepaneigė aplinkybės, kad jį spardė K. K..

8Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai, netinkamai ir nevisapusiškai, nurodė, kad pats teismas neturi galimybių pašalinti byloje esančių abejonių ir prieštaravimų. Kasatoriaus manymu, priešingai – apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę pašalinti visus trūkumus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 173 straipsnio 3 dalies nuostata, pavedant tai atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, teismas, nustatęs ikiteisminio tyrimo metu padarytus pažeidimus, privalėjo nuosprendžio nuorašą išsiųsti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (BPK 334 straipsnis).

9Kasatorius taip pat nurodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, kad išteisintų K. K., tačiau nesiėmė jokių veiksmų apginti jo (nukentėjusiojo) interesus, nors tai numatyta BPK 1 straipsnyje ir 1985 m. birželio 28 d. Europos Tarybos M. K. rekomendacijoje.

10Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose.

11Nukentėjusiojo K. V. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

12Dėl esminių BPK pažeidimų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

13BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

14Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

15Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

16Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis – kaltinamojo K. K., liudytojų V. I., A. M., M. A., V. S., T. P., P. L., D. P., J. L., Ž. Č., V. D. parodymus apie nukentėjusiojo K. V. sumušimo aplinkybes, motyvuotai juos atmetė. Šis teismas kaltinamojo K. K. kaltę grindė nukentėjusiojo K. V., liudytojų A. V., J. G. (J. G.) parodymais bei specialisto išvada. Taip pat teismas nuosprendžiu nustatė, kad įvykio metu kilusių muštynių metu buvo sumušti nukentėjusysis ir J. G., ir nors nukentėjusįjį mušė ne vienas K. K., bet daugiau asmenų, tačiau nukentėjusiajam K. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent K. K..

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. K. apeliacinį skundą, dar kartą įvertino surinktus įrodymus ir nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių akivaizdžių prieštaravimų, atsiradusių dėl aplaidžiai, neišsamiai ir nevisapusiškai atlikto ikiteisminio tyrimo, vadovavosi tik nukentėjusiojo K. V. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais ir savo išvadas dėl K. K. kaltės grindė prielaidomis. Be to, šis teismas nurodė, kad dalis pirmosios instancijos teismo išvadų neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes konfliktas kilo tarp V. I. ir K. V. bei J. G.. Būtent J. G. ir K. V. telefonu grasino V. I. ir liepė atvykti išsiaiškinti santykių. Tuomet V. I. paprašė K. K. nuvežti jį ir jo draugus į ( - ) k., kur įvyko muštynės. Be to, šis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar J. G. ir K. V. grasinimas susidoroti su V. I. nebuvo realus, dėl to padarė išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, pagrindžiančių K. K. kaltę.

18Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konfliktas kilo tarp V. I. ir J. G. bei K. V., yra iš esmės teisinga, tačiau šis teismas gali patikslinti faktines aplinkybes, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus dėl jį sužalojusio asmens, išvadą dėl jų patikimumo iš esmės grindė neesminių parodymų detalių nesutapimu (dėl jį mušusio asmens vardo ar pavardės nenurodymo, atliekant įvairius procesinius veiksmus, įvykio vietos apšvietimo, dėl šautuvo ir pan.). Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais atvejais gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme; vienas iš tokių atvejų – jei toks asmuo duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, šios nuostatos nesilaikė. Be to, net liudytojai V. I., A. M., atvykę kartu su K. K., pirmosios instancijos teisme parodė, kad muštynių metu K. K. buvo šalia nukentėjusiojo.

19Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Tik įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.

20Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Vadinasi, jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas proceso klaidas. Nepaisant įstatyme įtvirtintos teisės atlikti įrodymų tyrimą, pagal susiformavusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.), (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2010).

21Taigi, kai apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, ištirti neišsamiai, kad nenustatytos visos reikšmingos veikos kvalifikavimui aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga imtis priemonių tuos prieštaravimus ir neaiškumus pašalinti. Viena esminių apeliacinio proceso priemonių, suteikta baudžiamojo proceso įstatymo, yra būtent papildomo įrodymų tyrimo atlikimas, kurio metu galima iš naujo apklausti proceso dalyvius, ištirti kitus bylos duomenis, t. y. atlikti veiksmus, reikalingus išsamiam įrodymų ištyrimui ir jų vertinimui.

22Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė daug įvairių ikiteisminio tyrimo trūkumų šioje byloje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai pertekliniai dalykai, nes jų ištaisyti nėra galimybės.

23Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ir ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neišsamumo, ir tuo pagrindu priėmęs naują – išteisinamąjį nuosprendį, tokias išvadas padarė nesiėmęs priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, taip iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso taisykles dėl įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad nagrinėjant bylą šiame teisme įrodymų tyrimo nebuvo. Vien tas faktas, kad šio proceso metu jo dalyviai nereikalavo atlikti įrodymų tyrimo, neužkerta kelio šiam procesiniam sprendimui teismo iniciatyva. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, tačiau taip daroma tada, kai tos abejonės objektyviai negali būti pašalinamos. Kilus abejonių, teismas neturi apsiriboti tuo, kad yra tokių abejonių, ir iš karto priimti sprendimą, lengvinantį kaltinamojo padėtį. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių nustatyti objektyvią tiesą byloje, pašalinti esančias abejones, o surašydamas nuosprendį, nevertino byloje surinktų įrodymų objektyviai, visapusiškai, tačiau pats apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą imtis visų įstatyme numatytų priemonių kilusioms abejonėms pašalinti ir pasinaudoti viena esminių apeliacinio proceso priemonių – atlikti papildomą įrodymų tyrimą, to šioje byloje nepadarė.

24Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šis teismas neturi galimybių pašalinti byloje esančių abejonių ir akivaizdžių prieštaravimų, yra nepagrįsta, aiškiai prieštaraujanti baudžiamojo proceso nuostatoms, nes tokia galimybė numatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje. Teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu galima apklausti proceso dalyvius, kurių parodymai prieštaringi, ištirti kitus bylos duomenis abejonėms pašalinti ir tik po to, išnaudojus visas aplinkybių nustatymo galimybes, spręsti dėl abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstą kasatoriaus argumentą, kad vien ta aplinkybė, jog jis buvo apklaustas tik praėjus beveik dešimčiai mėnesių nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, savaime nepaneigia jo duotų parodymų patikimumo, nes nukentėjusysis nėra atsakingas už aplaidų ikiteisminio tyrimo atlikimą, ir tai savaime negali lemti išteisinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas privalo pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

25Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti įrodymų visumą, tik išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, ir, to nepadaręs, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Taigi, šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažįstami esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

26Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nukentėjusiojo K. V. kasacinio skundo argumentų, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 daliai, kadangi, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jie gali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o bet kokie motyvai dėl šių argumentų galėtų reikšti išankstinį išvadų nustatymą ir tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

28Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. išteisinamąjį nuosprendį K. K. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu K. K. buvo... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,... 4. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu K. K. buvo... 5. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį... 6. Kasaciniu skundu nukentėjusysis K. V. prašo panaikinti apeliacinės... 7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis... 8. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog... 9. Kasatorius taip pat nurodo apeliacinės instancijos teismo šališkumą,... 10. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 11. Nukentėjusiojo K. V. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 12. Dėl esminių BPK pažeidimų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos... 13. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir... 14. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir... 16. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. K. apeliacinį... 18. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konfliktas kilo tarp V. I. ir J.... 19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi įrodymų vertinimo... 20. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 21. Taigi, kai apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios... 22. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė... 23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas... 24. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo... 25. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 28. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...