Byla 2A-42-555/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovų I. Č. ir J. Č. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Du-Čia“ atstovei advokatei V. B., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ atstovei advokatei I. A., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Du-Čia“ atstovui advokato padėjėjui E. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ieškovų I. Č. ir J. Č., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos glorija“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-598/2014 pagal ieškovų I. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos glorija“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Du-Čia“ dėl vienašališko sandorio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos Glorija“ priešieškinį ieškovams I. Č., J. Č. ir trečiajam asmeniui (atsakovui) uždarajai akcinei bendrovei „Du-Čia“ dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarties nutraukimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. ZB-1614), atsakovė UAB „Jonavos glorija“ pardavė ieškovei I. Č. kartu su sutuoktiniu J. Č. negyvenamąją patalpą – buitinio aptarnavimo patalpas 149,86 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Šalių susitarimu nustatyta pardavimo kaina – 150 000 Lt (43 443 Eur), iš kurių pirkėjai sumokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iki sutarties pasirašymo, o 120 000 Lt (34 754,40 Eur) pirkėjai įsipareigojo sumokėti per penkerius metus iki 2012 m. spalio 4 d., mokant dalimis po 12 000 Lt (3 475,44 Eur) kas šešis mėnesius (iki kiekvienų metų balandžio 5 d. ir spalio 5 d.; sutarties 3.1.2 p.). Sutarties 3.1.3 p. šalys taip pat susitarė, kad pirkėja nustatytu laiku nesumokėjusi įmokų, įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki bus sumokėtos įmokos. Abi šalys taip pat nustatė (sutarties 3.1.5 p.), kad jeigu pirkėja nevykdo šios sutarties 3.1 punkte nurodytos prievolės, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu, todėl pardavėja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, pranešant raštu kitai šaliai prieš dešimt dienų. Parduotos patalpos buvo perduotos ieškovei I. Č. sutarties sudarymo dieną. Po sutarties sudarymo atsakovė UAB „Jonavos glorija“ 2007 m. spalio 10 d. davė sutikimą išnuomoti parduotas patalpas trečiajam asmeniui UAB „Du-Čia“ ir atlikti patalpose rekonstrukcijos darbus. Patalpų nuomininkas UAB „Du-Čia“, kurios pagrindinė akcininkė yra ieškovė I. Č., atliko patalpų rekonstrukciją, pritaikydama šias patalpas siuvyklos veiklai. Po rekonstrukcijos pagal sutartį įgytų bendro naudojimo patalpų sąskaita siuvyklos bendras plotas padidėjo nuo 149,86 kv. m iki 184,02 kv. m, o rinkos vertė turto vertinimo dienai (2012 m. gruodžio 3 d.) padidėjo iki 162 000 Lt (46 918,44 Eur). Patalpos 2008 m. spalio 8 d. sutartimi buvo išnuomotos UAB „Du-Čia“, kuri jose vykdė ir iki šio laiko vykdo gamybinę-ūkinę veiklą. Ieškovai visus penkerius metus iki sutarties 3.1.2 p. nustatyto termino pabaigos, pagal šalių nustatytą mokėjimo grafiką nustatytų įmokų už įgytas patalpas nemokėjo, tai motyvuodami sunkia finansine padėtimi ir ekonomine krize šalyje. Pasibaigus šalių nustatytam terminui sumokėti paskutinę įmoką už įgytas patalpas, ieškovė I. Č. 2012 m. spalio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pratęsti likusios skolos sumos (120 000 Lt, t. y. 34 754,40 Eur) sumokėjimą iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir atitinkamai pakeisti sutarties 3.1.2 punktą. Atsakovės akcininkai 2012 m. spalio 3 d. susirinkime patenkino ieškovės prašymą ir terminą pratęsė iki 2012 m. gruodžio 31 d., o šalys atitinkamai notariškai patvirtinu susitarimu 2012 m. spalio 4 d. pratęsė likusios sumos (120 000 Lt, t. y. 34 754,40 Eur) sumokėjimo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Iki papildomai nustatyto termino pabaigos ieškovai savo įsipareigojimų pagal sutarties 3.1.2 p taip pat neįvykdė, tačiau šalių paaiškinimu jie ėmėsi tam tikrų veiksmų, tikslu įvykdyti savo prievolę atsakovės atžvilgiu, t. y. susitarė įgytas patalpas perleisti UAB „Du-Čia“, kuri ketino šių patalpų įgijimui gauti banko paskolą iš AB Šiaulių banko. Tuo tikslu 2012 m. gruodžio 3 d. buvo užsakytas ir 2012 m. gruodžio 13 d. atliktas turto vertinimas ir 2013 m. sausio 31 d. atliktas verslo turto draudimas, 2013 m. sausio 3 d. priimtas AB Šiaulių banko sprendimas suteikti UAB „Du-Čia“ 111 000 Lt (32 147,82 Eur) kreditą. 2013 m, sausio 14 d. atsakovės akcininkų susirinkime ieškovė I. Č. pripažino, kad yra skolinga UAB „Jonavos glorija“ ir pažadėjo grąžinti skolą gavus kreditą iš Šiaulių banko bei prašė pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2013 m. kovo 31 d. Akcininkai nusprendė suteikti dar vieną galimybę ir nustatė galutinį skolos grąžinimo terminą iki 2013 m. kovo 31 d., tačiau šalys sutarties šioje dalyje pakartotinai nepakeitė. 2013 m. vasario 4 d. notariškai patvirtintu pareiškimu UAB „Jonavos glorija“ sutiko, kad ieškovai įgytas patalpas parduotų, tačiau papildomai pažymėjo, kad ieškovai yra skolingi 120 000 Lt (34 754,40 Eur) ir netesybas, kurios turėtų būti aptartos atskirame dokumente su UAB „Du-Čia“ ir kuris turėtų būti pasirašytas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat nurodė, kad pinigai turi būti sumokėti į atsakovės sąskaitą ne vėliau kaip iki 2013 m. kovo 30 d. 2013 m. balandžio 2 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovus, kad jie atvyktų pas notarą 2013 m. balandžio 12 d. sudaryti susitarimą dėl 2007 m. spalio 5 d. sutarties nutraukimo, dėl esminės sutarties sąlygos nevykdymo, tačiau ieškovė I. Č. 2013 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo, kad negali dalyvauti susitarimo pasirašyme, nes to susitarimo sąlygos jiems nežinomos. Ieškovams nustatytą dieną neatvykus į notaro biurą dėl susitarimo nutraukti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį sudarymo, atsakovė vienašališkai 2013 m. balandžio 12 d. liudijimu nutraukė 2007 m. spalio 5 d. patalpų pardavimo-pirkimo išsimokėtinai sutartį.

5Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atsakovės UAB „Jonavos Glorija“ 2013 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono 2-ajame notarų biure surašytą liudijimą dėl patalpų pardavimo-pirkimo išsimokėtinai sutarties, patvirtintos 2007 m. spalio 5 d. Jonavos r. 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. (reg. Nr. ZB-1615) nutraukimo (Notarinio registro Nr. GP-2087) pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento taikant restituciją grąžinti šalis į iki jo surašymo buvusią padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Atsakovė UAB „Jonavos Glorija“ pareiškė priešieškinį ieškovams ir trečiajam asmeniui UAB „Du-Čia“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų I. Č. ir J. Č. 117 120 Lt (33 920,30 Eur) nuostolių atlyginimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir po 1 840 Lt (532,90 Eur) per mėn. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 2 160 Lt (625,58 Eur) delspinigių, procesines 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo; nutraukti 2007 m. spalio 8 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), unikalus Nr. ( - ) nuomos sutartį su nuomininku UAB „Du-čia“ ir priteisti iš atsakovų I. Č., J. Č. ir UAB „Du-čia“ bylinėjimosi išlaidas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovų po 19,29 Lt (5,59 Eur), iš atsakovės 38,57 Lt (11,17 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl 28 500 Lt (8 254,17 Eur) atsakovei sumokėjimo, argumentuodamas tuo, jog lėšos buvo pervedamos ne atsakovei UAB „Jonavos glorija“, o į atsakovės direktorės L. J. asmeninę sąskaitą banke, nurodyta mokėjimo paskirtis - „sąskaitos papildymas, įsiskolinimas“, tačiau ne įsipareigojimo pagal konkrečią sutartį vykdymas. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai jau po nurodytų sumų sumokėjimo savo raštuose patys nurodydavo visą negrąžintą skolos sumą ir tik sutarties nutraukimo dieną ir dieną prieš tai ieškovai pervedė į atsakovės UAB „Jonavos glorija“ sąskaitą iš viso 8 000 Lt (2 316,96 Eur), nurodydami, kad vykdo mokėjimą pagal konkrečią 2007 m. spalio 5 d. sutartį, tačiau apie šiuos įvykdytus dalinius mokėjimus ieškovai nei atsakovės, nei notarės tinkamai neinformavo, todėl atsakovė, nutraukdama sutartį šio fakto negalėjo žinoti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sprendė, kad už įgytas patalpas pagal 2007 m. spalio 5 d. sutartį, išskyrus sumokėtą 30 000 Lt (8 688,60 Eur) avansą, nebuvo atsiskaityta, todėl vienašališko sandorio nutraukimo momentu ieškovų skola atsakovei buvo 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Teismas įvertino ieškovų pripažinimą, kad jie sutartyje nustatytais terminais prievolės neįvykdė, tačiau jie teigė, kad ketino prievolę vykdyti vėliau, ir konstatavo, kad tinkamas prievolės įvykdymas galimas tik atsiskaičius sutartyje numatytais terminais. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nesiėmė aktyvių veiksmų veikti, nes po sutarties pakeitimo delsė du mėnesius iki kreipėsi į banką, o bankas sprendimą dėl paskolos suteikimo priėmė jau pasibaigus sutartyje numatytiems terminams. Teismas atmetė ieškovų argumentus apie atsakovės trukdymą tinkamai įvykdyti sutartį konstatuodamas, kad ieškovai patys pirmi pažeidė prievolę ir neįvykdė sutarties, be to, atsakovė savo sutikimą sudaryti sandorį davė su tam tikromis sąlygomis, kurios buvo jame aptartos, todėl ieškovai turėjo žinoti, kad neįvykus šioms sąlygoms sutikimas galėjo būti atšauktas. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 3.1.5. punkte šalys susitarė, kad jeigu pirkėja (ieškovė) neįvykdo sutarties 3.1 punkte nurodytos prievolės (nesumoka nustatytos kainos), tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir pardavėja (atsakovė) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį pranešant raštu kitai šaliai prieš dešimt dienų. Šios sutarties 3.1. punkte esmine sutarties sąlyga laikytina, jei pirkėjai nesumokėjo visos ar dalies kainos pagal įmokų grafiką ir iki galutinio termino pabaigos 2012 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad šalys tarpusavio susitarimais aiškiai įvardijo, kad vėlavimas vykdyti finansinius įsipareigojimus – mokėti įmokas, ar iš viso įmokų nemokėjimas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi pagal sudarytos sutarties esmę griežtas atsiskaitymo terminų laikymasis turi esminę reikšmę jų galiojimui. Todėl teismas sprendė, kad esant esminiam sutarties pažeidimui, atsakovė pagrįstai pasinaudojo galimybe vienašališkai nutraukti sutartį. Teismas pabrėžė, kad atsakovė iš esmės negavo to, ko pagal sudarytą sutartį pagrįstai tikėjosi gauti, o vertinant sudarytos sutarties paskirtį ir tikslus, griežtas jos sąlygų laikymasis, t. y. įmokų mokėjimas nustatytais terminais, turi esminę reikšmę. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai patys pripažino, kad jie negali įvykdyti sutarties ir pasiūlė sutartį nutraukti. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė nebendradarbiavo ar buvo nesąžininga. Taip pat nurodė, kad ieškovai, remdamiesi atsakovės atsisakymu derėtis, nesutikdami vykdyti sutarties netesybų mokėjimo dalyje ir pan., siekdami operatyviai ginti savo interesus, galėjo nedelsdami iki sutarties nutraukimo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad atsakovė sutartį nutraukė teisėtai.

10Spręsdamas priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji realiai tikėjosi ir galėjo gauti atitinkamas pajamas iš parduotų patalpų nuomos. Teismas vertino, kad atsakovės pateiktos 1999-2003 m. patalpų nuomos sutarčių kopijos savaime nepatvirtina nurodytu laikotarpiu realiai gautų pajamų iš patalpų nuomos fakto, nes teismui nepateikti įmonės finansiniai dokumentai, patvirtinantys šių pajamų gavimą ir apskaitymą įmonės turto balanse ar kt. Minėtos nuomos sutartys nebuvo registruotos Nekilnojamojo turto registre, o jų realumo ir vykdytinumo faktas nepatvirtintas jokiais kitais papildomais įrodymais. Priešingai, šalių nurodytos aplinkybės bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai netiesiogiai patvirtina tą faktą, kad atsakovė sutarties sudarymo momentu jokios ūkinės veiklos nevykdė, Metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2006 m. ir 2007 m. duomenimis nustatyta, kad įmonė nurodytais metais jokių realių pajamų iš savo veiklos (taip pat ir iš patalpų nuomos) negavo, o deklaravo tik nuostolius. Ieškovų paaiškinimu nustatyta, kad įgytos patalpos buvo nenaudojamos, apleistos, nešildomos, joms būtina buvo rekonstrukcija, kurią po sutarties sudarymo atliko naujasis patalpų nuomininkas UAB „Du-Čia“. Be to pateiktose sutartyse minimali 1 kv. m nuomos kaina buvo ne 10 Lt (2,90 Eur), kaip nurodo atsakovė, o 6 Lt (1,74 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovė šiuo atveju neįrodė, kad ji dėl sutarties pažeidimo negavo pajamų, kad pagrįstai tikėjosi gauti iš normaliai vykdomos veiklos tokias pajamas, nes ji savo veiklos nevykdė ir atitinkamų pajamų negavo dar iki sutarties sudarymo, todėl atsakovei neįrodžius negautų pajamų fakto, priešieškinio reikalavimas šioje dalyje yra atmestas. Teismas darė išvadą, kad ieškovų sumokėtos sutarties kainos dalies – 38 000 Lt, t. y. 11 005,56 Eur (30 000 Lt, t. y. 8 688,60 Eur avansas ir 8 000 Lt, t. y. 2 316,96 - vėliau sumokėta suma), bei įgyto ir grąžinto turto pagerinimo išlaidų šiuo konkrečiu atveju visiškai pakanka atsakovės patirtų nuostolių dėl sutarties neįvykdymo atlyginimui, todėl laikė, kad atsakovės teisė į nuostolių atlyginimą yra realizuota.

11Teismas, išnagrinėjęs priešieškinio reikalavimą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo įvertino tai, kad pasikeitus nuomojamų patalpų savininkui, UAB „Du-Čia“ nebuvo pateikti naujojo nuomotojo banko sąskaitos, į kurią turėtų būti mokamas nuomos mokestis, duomenys. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Jonavos glorija“, kuriai perėjo visos buvusios nuomotojos I. Č. teisės pagal 2007 m. spalio 8 d. patalpų nuomos sutartį, turėjo pareigą suteikti nuomininkui visą būtiną informaciją, kad nuomininkas galėtų tinkamai savo prievolę įvykdyti. Įvertinęs nuomos sutarties 5.2 punkto nuostatas apie nuomininkui taikytinas sankcijas, kaip pirmiausią poveikio priemonę sutartį pažeidusiai šaliai - nuomininkui, kuriose buvo numatyti 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos nuomos ar kitų mokesčių sumos, teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi šia savo teise. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad nuomos sutarties šalis (nuomotojas) buvo fizinis asmuo, šalys nesusitarė dėl pareigos mokėti nuomos mokestį pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Pasikeitus nuomotojui, kuris yra juridinis asmuo ir turintis pareigą visas ūkines operacijas pagrįsti apskaitos dokumentais, teismas pagrįstu laikė nuomininko prašymą pateikti jam sąskaitas nuomos mokesčio sumokėjimui pagrįsti. Tokios sąskaitos nuomininkui pateiktos nebuvo, nuomos mokesčio dydis paskaičiuotas taip pat nebuvo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nenurodė konkrečios pinigų sumos, kurios negavo iš patalpų nuomininko už nuomojamas patalpas, todėl toks atsakovės elgesys leido teismui daryti išvadą, kad naujajam nuomotojui nuomos mokesčio dydis nebuvo aktualus ir kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis konkrečiu atveju. Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais, kad įstatymo nustatyta tvarka ji turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas ją pažeidžia nemokėdamas nuomos mokesčio, pažymėjo, kad šiuo atveju ji turėjo įrodyti, kad tinkamai informavo nuomininką apie ketinimą įgyvendinti savo teisę nutraukti sutartį, kad išsiaiškino prievolės tinkamo nevykdymo priežastis ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes, ir kad buvo taikytos kitos sutartyje nustatytos mažiau griežtos poveikio priemonės. Šiuo atveju atsakovės atstovė raštu įspėjo nuomininką apie būtinumą įvykdyti prievolę ir nustatė terminą iki 2013 m. birželio 10 d. sumokėti įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuomotojas nepateikė nuomininkui tinkamos informacijos dėl prievolės įvykdymo būdo ir formos, tas faktas, kad jis nustatė septynių dienų terminą nuo įspėjimo išsiuntimo nuomininkui, neturint garantijos, kad jis bus operatyviai įteiktas, leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė nustatė neprotingą terminą, kuris yra per trumpas prievolei naujai sutarties šaliai įvykdyti. Toks nuomotojo elgesys įvertintas kaip nesąžiningas ir netinkamas prievolės vykdymo atžvilgiu, todėl spręsta, kad visi neigiami padariniai tenka pačiam nuomotojui. Dėl nurodytų priežasčių teismas darė išvadą, kad atsakovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį yra neįrodytas, todėl nepagrįstas ir atmestinas.

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14Ieškovai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovai pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino abiejų šalių pripažintos aplinkybės, kad šalių sutarimu terminas sutarčiai įvykdyti buvo pratęstas iki 2013 m. kovo 31 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tik dėl to, jog atsakovai savo duotą sutikimą parduoti patalpas 2013 m. vasario 21 d. atšaukė, sandoris neįvyko ir pinigai nebuvo grąžinti atsakovams. Byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad neatšaukus sutikimo parduoti turtą prievolė būtų įvykdyta laiku, t. y. iki 2013 m. kovo 31 d. Ieškovai nesutinka su teismo išvada, kad jie pažeidė prievolę atsiskaityti. Teismas teigdamas, kad UAB „Du-Čia“ sutikimą parduoti patalpas davė su tam tikromis sąlygomis, kurios jame buvo aptartos, todėl ieškovai turėjo žinoti, kad neįvykus šioms sąlygoms minėtas susitarimas galėjo būti atšauktas, neteisingai interpretavo susiklosčiusią situaciją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė ieškovams kėlė papildomas sąlygas, kaip ir nėra jokių įrodymų leidžiančių teigti, kad UAB „Jonavos glorija“ su UAB „Du-Čia“ būtų aptarinėjusios ir kėlusios kokius nors reikalavimus dėl netesybų (delspinigių) mokėjimo.

15Apeliantai mano, kad teismas, teigdamas, kad terminas atsiskaityti buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., ar teigdamas, kad ieškovai iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo pažeidę sutartį, darė klaidingas išvadas. Šios išvados savo ruožtu sudarė prielaidas, kurių pasėkoje atsakovų reikalaujama 48 048 Lt (13 915,66 Eur) delspinigių suma (po mėnesio išaugusi į 97 000 Lt, t. y. 28 093,14 Eur) teismui neatrodė svarbus faktas ir tai nebuvo vertinama. Atsakovai terminą atsiskaityti pratęsė tik vieną kartą iki 2013 m. kovo 31 d. Pratęsę terminą ieškovai sudarė tokias sąlygas (pradžioje davė sutikimą parduoti, po 14 dienų nemotyvuotai atšaukė šį sutikimą), kuriomis esant ieškovas laiku atsiskaityti negalėjo (nors banko sprendimas dėl kredito suteikimo UAB „Du-Čia“ patalpoms pirkti buvo priimtas 2013 m. sausio 3 d.). Dėl to teismo išvada, kad ieškovai aktyvių veiksmų ėmėsi tik baigiantis terminui atsiskaityti nėra teisinga.

16Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės paskaičiuotų netesybų (delspinigių) dydis nėra bylos nagrinėjimo dalykas, o patys pirkėjai 2007 m. spalio 5 d. sutartyje buvo įsipareigoję mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius. Delspinigių dydis yra svarbus sprendžiant bylą kurioje ieškovai teigia, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė geros moralės principus ir šiuo pagrindu ieškovai prašo sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime ne kartą nurodė, kad atsakovai reikalavo 48 048 Lt (13 915,66 Eur) delspinigių. Pažymėtina, kad šis reikalavimas buvo išreikštas po 2013 m. vasario 4 d. duoto sutikimo parduoti patalpas, ką patvirtino tiek šalys, tiek ir notarė. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį prievolės įvykdymo data buvo 2012 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nurodžius 0,02 dydžio netesybas maksimalus jų dydis už 52 dienas galėjo būti 1 248 Lt (361,45) skaičiuojant nuo 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumos. Be to, atsakovai pranešimą dėl sutarties nutraukimo pas notarę surašė 2013 m. balandžio 2 d. ir pažeidę sutarties 1.5 p. sutartį nutraukė 2013 m. balandžio 12 d. Paprastai terminas skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos ir jo įteikimo diena nėra įskaitoma. Šiuo atveju pranešimas buvo siunčiamas paštu, tai užtruko, tačiau net ir atmetus siuntos keliavimo laiką terminas nutraukti sutartį galėjo pasibaigti ne anksčiau kaip po sutartyje nurodytų 10 dienų. Sutarties nutraukimo dieną 2013 m. balandžio 12 d. (penktadienį) terminas nebuvo pasibaigęs. Sekančios savaitės dienos (šeštadienis ir sekmadienis) taip pat negali būti termino pabaigos dienomis. Teisme ši aplinkybė buvo nustatyta, tačiau sprendime nesvarstyta.

17Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

18Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Atsakovė nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą dėl negautų pajamų, neteisingai pritaikė proceso teisės normas, todėl nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir negalėjo teisingai pritaikyti materialinės teisės normų. Atmesdamas priešieškinio reikalavimą teismas pasisakė, jog atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ji realiai tikėjosi ir galėjo gauti atitinkamas pajamas iš parduotų patalpų nuomos. Teismas vertino, jog pateiktos 1999-2003 m. patalpų nuomos sutarčių kopijos savaime nepatvirtina nurodytu laikotarpiu realiai gautų pajamų iš patalpų nuomos fakto. Atsakovo UAB „Jonavos glorija“ direktorė L. J. teisme paaiškino, jog įmonės akcininkų sprendimu ginčo patalpas nuspręsta parduoti, tačiau besidomintys pirkėjai kategoriškai nutraukdavo bet kokias derybas paaiškėjus, jog patalpose yra nuomininkai. Būtent dėl šios priežasties palaipsniui nuomos sutarčių buvo atsisakyta. Visiškai akivaizdu ir suprantama, jog netęsiant nuomos santykių įmonė ir negalėjo vykdyti kokios nors veiklos ar gauti pajamų. Byloje paaiškinimus teikė ir ieškovė I. Č. bei trečiąjį asmenį atstovaujanti jos verslo partnerė, UAB „Du-Čia“ direktorė V. Č.. Tiek ieškovė tiek tretysis asmuo patvirtino, jog patalpos buvo įsigytos vieninteliu tikslu - vykdyti komercinę UAB „Du-Čia“ veiklą. Jau kitą dieną po patalpų įsigijimo su UAB „Du-Čia“ buvo sudaryta nuomos sutartis. Ši įmonė realiai patalpomis naudojosi, nuomos sutartis buvo įregistruota VĮ Registrų Centre, o pirkėjai fiziniai asmenys yra didieji šios įmonės akcininkai. Taigi, tikimybė, jog ginčo patalpos būtų nuomojamos nebuvus ieškovų neteisėtų veiksmų, yra ne tik kad didelė, ji yra visiškai konkreti ir apibrėžta. Nuomos santykių naudos gavėju turėtų būti ne nesąžiningas ieškovas, bet tikrasis patalpų savininkas – atsakovas UAB „Jonavos glorija“. Faktas, jog patalpomis buvo naudojamasi realiai ir naudotojas yra tiesiogiai susijęs su nesąžiningu patalpų įgijėju yra esminis, vertinant, ar dėl pažeidimo buvo atimta reali galimybė gauti naudą. Byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės ir atsakovas įrodinėjo, jog VĮ Registrų centre registruota nuomos sutarties numatyta kaina 100 Lt per mėn. yra ne rinkos kaina, o simbolinė kaina, kuri buvo nustatyta susijusių asmenų būtent tokio dydžio tik dėl tos priežasties, jog patalpų „savininkai“ I. Č. yra nuomininko UAB „Du-Čia“ akcininkai. Šią aplinkybę patvirtino visos proceso šalys, tiek ieškovė tiek tretysis asmuo nurodė, jog nuomos kaina nebuvo sumokėta nei karto. Tačiau visiškai akivaizdu, jog komercinės paskirties patalpos suteikiamos pelno siekiančiai įmonei už atlygį ir įprastomis verslo sąlygomis šis atlygis turi atitikti rinkos kainas. Rinkos kainas atsakovas ir įrodinėjo realiai sudarytomis ir vykdytomis nuomos sutartimis, kurių buvo atsisakyta sąmoningai, siekiant parduoti patalpas. Akivaizdu, jog pirkdami patalpas komercinei veiklai vykdyti ieškovai tikėjosi naudos ir ją gavo realiai, tik ne tiesiogiai gaudami nuomos mokestį, bet netiesiogiai. Būdami UAB „Du-Čia“ pagrindiniais akcininkais jie sutaupė įmonės lėšas įmonės vykdomos veiklos užtikrinimui būtinų patalpų nuomai. Tačiau jei įmonė, kuri realiai naudojosi patalpomis, būtų mokėjusi realią rinkos kainą, ieškovai vienareikšmiškai būtų gavę ne mažiau kaip atsakovo priešieškiniu nurodyta minimali nuomos kaina. Būtent tai, kad ieškovai yra pagrindiniai UAB „Du-Čia“ akcininkai, nulėmė, jog nuomos sutarties kaina buvo neprotinga ir ne rinkos kaina, o simbolinė 100 Lt. Teismas nevertino šių atsakovo argumentų ir dėl jų visiškai nepasisakė, nors akivaizdu, jog nurodytos faktinės aplinkybės įtakoja nuostolių atlyginimo klausimą.

20Atsakovė teigia, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą dėl negautų pajamų teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, dėl kurių taikymo yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Nurodė, kad atsakovai pateikė teismui realiai sudarytas nuomos sutartis, kuriose nuomos kaina buvo nurodyta 10 litų (2,90 Eur) už kv. m., 1-oje sutartyje buvo 6 Lt (1,74 Eur) už 1 kv. m. (pagal šią vienintelę sutartį, kurios nuomos kaina buvo 6 Lt (1,74 Eur) už 1 kv. m., buvo nuomojamas UAB „Jonavos glorija“ priskirtų bendro naudojimo patalpose šalia nuosavybės teise valdomų patalpų kartoninėmis sienelėmis atskirtas kambarėlis). Nuomos kaina nurodyta be sąnaudų, taigi, ji reiškia grynąsias UAB „Jonavos glorija“ pajamas, nuo kurių nebeatskaitomos išlaidos. Be to, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus bei ginčo pirkimo – pardavimo sutarties turinį aišku, jog patalpos nebuvo geros būklės, todėl nuomos kaina yra visiškai minimali. Trečiajam asmeniui su realiu savo savininku sudarius nuomos sutartį ir teismui patvirtinus, kad „savininkas“ disponavo patalpomis neteisėtai, realiu nuomos santykių naudos gavėju turėtų būti pripažintas tikrasis savininkas – UAB „Jonavos glorija“. Nuomos sutartis nėra nuginčyta, ji tebėra galiojanti, todėl teismas tik turi vertinti, kieno naudai nuomos santykių pagrindu gautina nauda ir akivaizdu, kad kitaip, nei UAB „Jonavos glorija“, būti negali. Priežastinis ryšys tarp ieškovo ir su juo susijusio trečiojo asmens veiksmų ir UAB „Jonavos glorija“ negautų pajamų yra tiesioginis – ieškovams atsiskaičius pagal pirkimo – pardavimo sutartį UAB „Jonavos glorija“ neturėtų nei faktinio nei teisinio pagrindo ginčyti pirkimo – pardavimo sutartį. Tretysis asmuo turėjo tiesioginį suinteresuotumą ginčo pirkimo – pardavimo sutartimi, į bylą pateikti įrodymai, jog nuomos sutartis buvo sudaryta nedelsiant po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, jog pati pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tikslu vykdyti UAB „Du-Čia“ veiklą, jog buvo bandoma pirkėjų pareigas įvykdyti perduodant nuosavybę UAB „Du-Čia“ (po to, kai ši įmonė padengė kreditą bankui ir įgijo teisę prašyti naujo kredito) tik papildomai įrodo, jog visi tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens veiksmai turėtų būti vertinami sistemiškai kaip bendrą interesą turinčių susijusių asmenų veiksmai. Todėl akivaizdu, jog atsakovai įrodė visas būtinas sąlygas negautoms pajamoms pagrįsti. Akivaizdu, jog atsakovo nurodytas negautų pajamų dydis – 1 840 Lt (532,90 Eur) per mėn. atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ginčo objektą, nekilnojamojo turto rinkos nuomos kainas yra realus ir pagrįstas. V. Č. teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus pripažino, jog įmonės veiklai tuo pat metu, kai buvo sudaryta ginčo pirkimo – pardavimo sutartis iš banko ėmė paskolą ir mokėjo palūkanas. Dėl šios priežasties įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti su pardavėju. Tačiau tai parodo ir ieškovų savanaudiškumą bei nesąžiningumą – pasiskolinę iš banko jie vertino, jog yra teisinga ir pagrįsta mokėti palūkanas, tačiau už iš kito verslo subjekto gautą sumą nėra verta mokėti nors minimalią nuostolių sumą. Be to, teismas nenuosekliai pasisakė, jog priešieškinys yra atmetamas, nors iš esmės pripažino atsakovo teisę į nuostolių atlyginimą ir vertino, jog 38 000 Lt (11 005,56 Eur) ir patalpų pagerinimo darbai yra atsakovo nuostolius atlyginanti suma. Pažymėtina, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl sutartinės, o dėl deliktinės atsakomybės.

21Apeliantė pažymi, kad teismas pasisakė, jog UAB „Du-čia“ atlikti remonto darbai tikėtinai padidino patalpų rinkos vertę iki 162 000 Lt (46 918,44 Eur), tačiau visiškai nevertino, jog Registrų centro duomenimis patalpų vertinimo laikotarpiai skyrėsi ir patalpų kainos skirtumus įtakojo ne atlikti kosmetiniai pagerinimo darbai, o natūrali rinkos raida per pakankamai ilgą laikotarpį. Teismas taip pat nevertino, jog pačios patalpos buvo parduotos už 150 000 Lt (43 443 Eur), taigi jų „pagerinimas“ nesudaro net 10 proc. patalpų kainos. Be to, kaip minėta, šalys nebuvo sudariusios jokių susitarimų dėl patalpų pagerinimo, o patalpų remonto paprastai reikia kiekvieną kartą keičiantis nuomininkui, nes jos yra pritaikomos konkretiems nuomininko poreikiams pagal jo vykdomos veiklos pobūdį. Todėl šie remonto darbai negali būti vertinami kaip patalpų savininko gauta nauda, nes remiantis CK 6.493 str. einamąjį remontą privalo daryti būtent nuomininkas. Todėl teismas nepagrįstai patalpų remonto darbus vertino kaip atsakovo gautą naudą.

22Apeliantė teigia, kad teismas pasivadovavo ieškovų pasiūlyme nutraukti sutartį išdėstytu pasiūlymu, kad kaip avansas sumokėta suma ir pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dieną sumokėta suma būtų laikoma visiška nuostolių kompensacija. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas su ieškovo pateiktu pasiūlymu nesutiko, nes jis buvo nepagrįstas, o teismas ieškovo veiksmus vertino kaip neteisėtus. Akivaizdu, jog tokiu atveju turi būti taikomos sankcijos, numatytos CK 6.251 str. – visiškas nuostolių atlyginimas, o neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui sankcija turi būti reali. Taigi, šioje dalyje iš esmės tenkinant ieškovo poziciją teismas nukrypo nuo teisingumo ir protingumo kriterijų, įtvirtintų CPK 3 str., nes pripažinus ieškovo veiksmus neteisėtais priimti jų savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus paliekantį teismo sprendimą nereiškia teisingumo vykdymo – atsakovo nuostoliai nebuvo kompensuoti, o ieškovas, atlikęs tyčinius nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus patyrė tik savo numatytus ir sąmoningai pasirinktus netekimus. Taigi, iš esmės pripažindamas atsakovo teisę į nuostolius, teismas privalo vadovautis CK 6.249 str., 6.251 str., 6.281 str. ir detaliai pasisakyti, kokio dydžio nuostoliai buvo padaryti ar bent jau įvardinti objektyvius kriterijus, kuriais remiantis nustatytas nuotolių dydis. Pasisakydamas, jog ieškovo savanoriškai sumokėta tiesiog paties susigalvota logiškai nepagrįsta suma (ko gero suma, kurios jam nebuvo gaila) yra pakankama visiškam atsakovo nuostolių atlyginimui, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nes iš esmės pripažindamas atsakovo teisę į nuostolių atlyginimą nepasisakė, kokia metodika dėl nuostolių atlyginimo dydžio nustatymo remiasi.

23Apeliantė teigia, kad nagrinėdamas klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas vertino, jog nuomininkas UAB „Du-Čia“ atsakydamas į reikalavimą mokėti nuomos mokestį, paprašė nuomotojo UAB „Jonavos glorija“ išrašyti ir atsiųsti sąskaitas už nuomojamą laikotarpį, o raštas buvo išsiųstas registruotu šios įmonės buveinės adresu, kuris realiai nebuvo įteiktas. Gavę pakartotinį UAB „Jonavos glorija“ reikalavimą mokėti nuomos mokestį, UAB „Du-Čia“ iš esmės turinio prasme nieko neparašė teigdami, jog jau pasisakė savo ankstesniame laiške, kuris nebuvo UAB „Jonavos glorija“ įteiktas. Teismas nepagrįstai vertino, jog UAB „Jonavos glorija“ buvo nesąžininga ir prašymas nutraukti nuomos sutartį yra nepagrįstas. Teismas visiškai neteisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Būtent nesąžiningais UAB „Du-Čia“ veiksmais siekiant kaip įmanoma ilgiau naudotis patalpomis neatlygintinai. Teismas neatkreipė dėmesio į įrodymų visumą, vienareikšmiškai patvirtinančią, jog visais klausimais UAB „Du-Čia“ ir jos pagrindinė akcininkė I. Č. bendravo tiesiogiai su UAB „Jonavos glorija“ direktore L. J.. Visi dokumentai buvo siunčiami tiesiogiai L. J. arba įteikiami asmeniškai. Šiuo atveju, sąmoningai siekiant, kad laiškas nebūtų įteiktas, jis buvo siųstas buveinės adresu, nors UAB „Du-Čia“ direktorė V. Č. ir pagrindinė akcininkė I. Č. labai gerai žinojo, kad UAB „Jonavos glorija“ veiklos buveinės nurodytu adresu nevykdo ir šis laiškas tiesiogiai jos nepasieks. Dar daugiau – atsakant į advokatės priminimą dėl nuomos mokesčio, UAB „Jonavos glorija“ siųsto laiško turinys nebuvo pakartotas, kas šiuo atveju būtų savaime suprantama, o ir vėl sąmoningai buvo formaliai atsisakyta bendradarbiauti. Pažymėtina, jog ginčo pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo dieną I. Č. padaryti piniginiai pavedimai vienareikšmiškai patvirtina, jog jai buvo žinoma UAB „Jonavos glorija“ atsiskaitomoji sąskaita, į kurią turi būti pervedamas nuomos mokestis, todėl trečiojo asmens teiginys, kad nežinojo, kur pervesti pinigus, yra formalus ir paneigtas byloje esančių įrodymų. I. Č. santykiuose su UAB „Jonavos glorija“ visada veikė ir atstovavo UAB „Du-Čia“ interesus ir būdama pagrindinė šios įmonės akcininkė bei tiesiogiai veikdama įmonės vardu nesąžiningai siekia sudaryti įspūdį, jog UAB „Du-Čia“ neturėjo jokių galimybių įvykdyti nuomos sutartimi prisiimtų nuomininko įsipareigojimų.

24Atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, nagrinėdamas nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumą. UAB „Du-Čia“ direktorės paaiškinimais teisme vienareikšmiškai įrodyta, jog įmonė niekada nemokėjo ir neketina mokėti už patalpų nuomą. Teiginys apie tai, jog neturėdama PVM sąskaitos – faktūros už nuomą UAB „Du-čia“ neturi teisinio pagrindo apmokėti 100 Lt (28,96 Eur) yra apsimestinis ir prasilenkiantis su teisiniu reglamentavimu. Nuomos sutartyje nėra numatyta, jog atsiskaityti nuomininkas privalo tik gavęs sąskaitą už nuomą. Ši jo pareiga siejama išimtinai su kalendorine data, būtent – nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 30 dienos, sumoka nuomotojui 100 Lt (28,96 Eur) dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Taigi, nuomos sutartis be pakeitimų liko galioti ir tai, kad nuomotoju tapo juridinis asmuo, nuomininko pareigų nekeičia ir neįtakoja. Taigi, UAB „Du-Čia“ nemokėjo nuomos mokesčio ir neketina to daryti, o nuomos sutartyje yra aiškiai apibrėžta, jog teismine tvarka nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį, jei nuomininkas nemoka nuomos ir kitų mokesčių. Nuomos sutartyje labai aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurioms egzistuojant nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį. Nuomininkas pažeidė sutartį, šis faktas yra pripažintas ir vienareikšmiškai nustatytas. Ši aplinkybė sutartyje yra įvardinta kaip esminė, suteikianti teisę nuomotojui net ne teismo tvarka nutraukti sutartį. Tretysis asmuo UAB „Du-Čia“ neprašė teismo pakeisti sutartį, todėl teismas nepagrįstai plečiamai aiškino sutarties nuostatas teigdamas, jog atsakovas privalėjo atlikti papildomus veiksmus. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo dėl nuomos sutarties nutraukimo yra neteisėtas.

25Ieškovai atsiliepimu į atsakovės UAB „Jonavos glorija“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26Trečiasis asmuo (atsakovė) UAB „Du-Čia“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Jonavos glorija“ apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

27Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

31Šioje byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo bei pardavėjo nuostolių, atsiradusių dėl pirkėjų tinkamo prievolės sumokėti kainą neįvykdymo, klausimas. Byloje yra pareikšti priešpriešiniai reikalavimai – ieškovai reikalauja pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, o atsakovė reikalauja priteisti nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo. Šalys, pateikdamos savo argumentus dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo, remiasi sutarties 3.1.5 ir 7.5 punktais, tačiau juos vertina skirtingai. Ieškovų nuomone nutraukti sutartį nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šalys modifikavo sutarties sąlygas ir pratęsė galutinį kainos sumokėjimo terminą, bei nurodo, kad pardavėja 2013 m. vasario 4 d. sutikusi, kad patalpas įgytų patalpų nuomininkė ir nesumokėtą kainos dalį tiesiogiai sumokėtų atsakovei, nemotyvuotai atšaukė šį sutikimą ir nesuėjus sutartyje nustatytam terminui nutraukė sutartį, be to, ieškovų vertinimu, pardavėja neturėjo pagrindo pasinaudoti kraštutine priemone ir nutraukti sutartį, kadangi dalis kainos buvo sumokėta, po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įsigytos patalpos buvo pertvarkytos. Atsakovės nuomone, šie sutarties punktai, numatantys, kad per sutartyje nustatytą terminą nesumokėjus visos turto kainos, pardavėja gali vienašališkai nutraukti sutartį, reiškia, kad atsakovė turi teisę pasiimti turtą ir prisiteisti nuostolius už prisiimtų prievolių neįvykdymą.

32Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. ZB-1614) atsakovė UAB „Jonavos glorija“ pardavė ieškovams I. Č. ir J. Č. negyvenamąją patalpą – buitinio aptarnavimo patalpas 149,86 kv. m bendro ploto su bendro naudojimo patalpomis adresu ( - ) (t. 1, b. l. 16). Šalių susitarimu nustatyta pardavimo kaina – 150 000 Lt (43 443 Eur), iš kurių pirkėjai sumokėjo 30 000 Lt (8 688,60 Eur) iki sutarties pasirašymo, o 120 000 Lt (34 754,40 Eur) pirkėjai įsipareigojo sumokėti per penkerius metus iki 2012 m. spalio 4 d., mokant dalimis po 12 000 Lt (3 475,44) kas šešis mėnesius (iki kiekvienų metų balandžio 5 d. ir spalio 5 d.; sutarties 3.1.2 p.). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjai, sutinkamai su sutarties 6.1 punkto nuostatomis perėjo nuo turto perdavimo momento t.y. nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo akto sudarymo dieną (t. 1, b. l. 20). Sutarties 3.1.3 p. šalys taip pat susitarė, kad pirkėja nustatytu laiku nesumokėjusi įmokų, įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki bus sumokėtos įmokos. Abi šalys taip pat nustatė (sutarties 3.1.5 p.), kad jeigu pirkėja nevykdo šios sutarties 3.1 punkte nurodytos prievolės, tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu, todėl pardavėja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, pranešant raštu kitai šaliai prieš dešimt dienų. Sutinkamai su sutarties 7.5 punkto nuostatomis, sutartį nutraukus, šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sutartį, o šalis, dėl kurios sutartis nutraukta, privalo atlyginti kitai šaliai dėl to turėtus nuostolius.

33Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2012 m. spalio 4 d. sudarė susitarimą (t.1, b. l. 22), kuriuo pakeitė sutarties 3.1.2 punktą ir pagal kurį šalys susitarė, jog nesumokėtą likusią 120 000 Lt (34 754,40 Eur) sumą pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei tos pačios dienos pareiškimu pardavėja sutiko, jog turtą įsigytų ir skolinę prievolę įvykdytų patalpų nuomininkė (t., 1, b. l. 52). 2013 m. vasario 21 d. pardavėja notarine tvarka patvirtintu pareiškimu pirkėjams pranešė, jog panaikina 2013 m. vasario 4 d. sutikimą dėl teisės įsigyti turtą UAB „Du-Čia“ ir patvirtino, jog liko skolinis įsipareigojimas sumokėti 120 000 Lt (34 754,40 Eur) už įsigytą turtą (t., 1, b. l. 53), ir 2013 m. balandžio 12 d. notarine tvarka patvirtintu liudijimu (t. 1, b. l. 10-12) sutartį nutraukė.

34CK 6.411 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Minėta, kad nuosavybės teisė į įsigytą turtą pirkėjams pagal sutarties sąlygas atsirado nuo daikto jiems perdavimo t. y. iš esmės sutarties sudarymo dieną. Ginčo nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo įtvirtintas ribojimas atlikti įsigyto daikto pertvarkymus ar jo pagerinimą, įtvirtintas pirkėjo teisės išnuomoti turtą ribojimas be raštiško pardavėjo sutikimo. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pirkėjo pareiga per sutartyje numatytą terminą atsiskaityti už įsigytą daiktą. Tokia ieškovų pareiga yra numatyta ir šalių sudarytoje nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje. Teisėjų kolegija, vertindama šalių paaiškinimus, šalių sudarytos sutarties sąlygas bei teisinį reguliavimą sprendžia, kad šalių sutartyje numatytas atsiskaityti už įsigytą turtą termino praleidimas šalių susitarimu yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties 3.1.5 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad toks esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas nutraukti sutartį. Sutarčių laisvės principas leidžia nutraukti šalims sutartį tarpusavio susitarimu. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme arba šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies teisė nutraukti sutartį vienašališkai tuo atveju, kai kita šalis pažeidžia sudarytą sutartį iš esmės. Sprendžiant ginčą dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu turi būti atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes: susiklosčiusią sutarties tarp šalių vykdymo praktiką, sutartį pažeidusios šalies vaidmenį ir kt.

35Nagrinėjamos bylos šalių ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo. Esminės tokios sutarties sąlygos yra nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi, kiekvienas pirkėjas, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi teisėtą ir pagrįstą lūkestį už parduodamą daiktą gauti sutartą pinigų sumą. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė dėl nekilnojamojo turto pardavimo ieškovams už 150 000 Lt (43 443 Eur) ir nustatė šios kainos sumokėjimo terminą. Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad sutartimi nustatytu terminu pirkėjai sumokėjo pardavėjai 30 000 Lt (8 688,60 Eur) bei 8 000 Lt (2 516,39 Eur) vykdant sutarties nutraukimo procedūras. Ši teismo nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad iš tiesų pirkėja negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti.

36Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumo yra svarbu įvertinti tiek šio sandorio tikslus, tiek šalių elgesį po šio sandorio sudarymo. Kaip matyti iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties objekto, ieškovai iš atsakovės įsigijo 149,86 kv. m ploto negyvenamąją patalpą-buitinio aptarnavimo patalpas. Pardavėja po patalpų ieškovams perdavimo sutiko, jog patalpos būtų pagerintos ir išnuomotos juridiniam asmeniui (t. 2, b. l. 6, 7). Byloje pateikti įrodymai, kad po sandorio sudarymo tiek pirkėjų, tiek patalpų nuomininkės lėšomis ir darbu įsigytos patalpos buvo pertvarkytos - jos pakito tiek kokybiškai, tiek ir kiekybiškai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad pakeista įsigytos patalpos paskirtis, po statybos užbaigimo plotas padidėjęs iki 184,02 kv. m (t. 1, b. l. 14). Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo pardavėja buvo informuota apie priimtus pirkėjų sprendimus dėl parduoto turto išlaikymo ir pertvarkymo, pardavėja dalyvavo turto naudojimo procese, suteikdama pirkėjams teisę ne tik išnuomoti turtą, bet ir pakeisti įsigytą daiktą tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai.

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pirkėjams neišgalint sumokėti sutartyje nustatytu terminu kainos, sutarties šalys modifikavo sutartį ir nustatė galutinį atsiskaitymo terminą 2012 m. gruodžio 31 d., po to abipusiu susitarimu sprendė, kad turtą įgytų ir prievolę sumokėti kainą įvykdytų patalpų nuomininkė, kurios pagrindinė akcininkė yra ieškovė. Bylos medžiaga patvirtina ieškovų teiginį, kad buvo siekiama išsaugoti sutartinius santykius ir sumokėti turto kainą ir, kad trečiojo asmens siekis įvykdyti prievolę sumokėti kainą buvo faktiškai vykdomas: buvo kreiptasi į bankinę įstaigą, gautas bankinės įstaigos sutikimas suteikti tikslinį kreditą, tačiau sandorio šalims nesutarus dėl nuostolių dydžio, susitarimas nebuvo pasiektas ir prievolė nebuvo įvykdyta. Šalių susitarimo, jog prievolę įvykdytų patalpų nuomininkė, kolegijos vertinimu, esmė buvo ta, kad pirkėjai siekė vykdyti sutartinius įsipareigojimus, veikdami per juridinį asmenį, kuris vykdė veiklą ginčo patalpose ir kurio dalyviu yra ieškovė, ir kuriam palankesnėmis sąlygomis buvo galimybė gauti finansavimą iš bankinės įstaigos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pirkėjai sutartinės prievolės sumokėti likusią didžiąją parduoto turto kainos dalį nesumokėjo sąmoningai (tyčia), nustatyta, kad ieškovai turėjo sąnaudų pakeičiant turto būklę ir apie kurias atsakovei buvo žinoma, todėl vertinant dėl sutarties šalių interesų pusiausvyros, pardavėjai vienašališkai nutraukiant ginčo sutartį, turi būti įvertintas ir sutartį pažeidusios šalies vaidmuo. Nustačius, kad pirkimo-pardavimo sutarties objektas buvo pagerintas, pirkėjai siekė ir ieškojo galimybių atsiskaityti su pardavėja, iš esmės realios galimybės sumokėti sandorio kainą buvo pasiektos, spręstina, kad sutarties nutraukimas sukels neigiamas pasekmes sutartį pažeidusiam asmeniui, o tuo tarpu dėl sutarties pažeidimo neigiami padariniai (žala) nukentėjusiai šaliai yra minimalūs, nes pardavėjos teisės gauti kainą yra užtikrinamos įstatymu (CK 6. 414 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, byloje nustatyta svarbi aplinkybė, jog modifikavus sutartį, bei šalims pasiekus susitarimą, jog prievolę įvykdytų trečiasis asmuo, pardavėja atsisakė priimti prievolės įvykdymą, motyvuodama nuostoliais, kurie tiek sutartyje, tiek modifikavus sutartį nebuvo aptarti ir nesuėjus sutartyje nustatytam terminui sutartį nutraukė (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė teise nutraukti ginčo sutartį pasinaudojo nesant tam teisėto pagrindo, pardavėjos veiksmai vienašališkai nutraukiant ginčo sutartį neatitinka sutarties šalių sąžiningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų, todėl, kolegijos vertinimu, pripažintini neteisėtais.

38Šalys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria už prievolės įvykdymo termino praleidimą atsakovei pripažinta teisė į sutartinius nuostolius. Teismas sprendė, kad į nuostolių sumą įskaičiuotinos ieškovų vykdant sandorį sumokėtos sumos. Ieškovų nuomone, atsakovei netesybos galėjo būti priteistos tik už 52 dienas t. y. nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. vasario 21 d. Kolegija su šiuo ieškovų argumentu nesutinka ir pastebi, kad būtina nustatyti, kada ieškovai pažeidė prievolę atsiskaityti su atsakove. Byloje nustatyta, kad šalių sutartis buvo modifikuota - nustatytas galutinis atsiskaitymo terminas – 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovė 2013 m. vasario 4 d. (t. 1, b. l. 52) pareiškimu sutiko, jog skolinė prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartį būtų įvykdyta iki 2013 m. kovo 30 d., šis sutikimas buvo atšauktas 2013 m. vasario 21 d. pareiškimu (t. 1, b. l. 53), pažymint jog įsiskolinimo sumą sudaro 120 000 Lt (34 754,40 Eur). Byloje pateikti duomenys, jog iki sutarties nutraukimo ieškovai atsakovei sumokėjo 8 000 Lt (2 316,96 Eur), tokiu būdu įsiskolinimas pagal sandorį sudaro 112 000 Lt (32 437,44 Eur), teisme reikalavimas dėl sutartinių netesybų pareikštas 2013 m. liepos 25 d. (t. 2, b. l. 43). Teisėjų kolegija, vertindama šias aplinkybes pastebi, kad šalims sutartyje sutarus, kad prievolė atsiskaityti turi būti įvykdyta iki 2012 m. gruodžio 31 d., ir atsakovei šį terminą pratęsus iki 2013 m. kovo 30 d., vėliau sutikimą atšaukus 2013 m. vasario 21 d., prievolė ieškovams atsiskaityti tyrėjo būti skaičiuojama nuo 2013 m. vasario 21 d. iki reikalavimo teisme pareiškimo dienos, todėl mano, kad atsakovės reikalavimus dėl sutartinių netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą už laikotarpį nuo sutartyje numatyto termino iki ieškinio pateikimo dienos yra pagrindas priteisti 4 144 Lt (1 200,19 Eur)(185 dienos x 112 000 Lt x 0,02 proc.), o nuo kreipimosi į teismą dienos atsakovei priteistinos procesinės palūkanos.

39Apeliantė atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo, nurodydamas, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė prašė priteisti nuostolius negautų pajamų forma, kuriuos, pasak jos, patyrė dėl to, kad ieškovai iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudą ir ieškovų gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Kolegijai sprendžiant, kad yra pagrindas vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, su tokiais argumentais nesutiktina, nes tam, kad būtų pagrindas atlyginti nuostolius (žalą), turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, nuostoliai (žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.249 str., 6.246 – 6.248 str.). Atsakovė neįrodė, kad ieškovai neteisėtai naudojosi turtu ir dėl neteisėtų veiksmų gavo pajamas, kurios galėtų būti vertinamos kaip atsakovės nuostoliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovė sandoriu siekė gauti pinigines lėšas už parduodamą turtą, sudarius sandorį davė sutikimą ieškovams išnuomoti patalpas, todėl pagrindo išvadai, jog atsakovė būtų gavusi pajamų iš šio turto nuomos, nėra. Byloje nustatyta, kad šalių bendru sutikimu sutarties sąlygos buvo modifikuotos, pasiektas susitarimas dėl prievolės įvykdymo pakeitimo, ir tik nepasiekus bendro susitarimo dėl nuostolių atlyginimo, atsakovė priėmė sprendimą sutartinius santykius nutraukti. Tokios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovams pažeidus prievolę atsiskaityti už įsigytą turtą atsakovė patyrė nuostolius negautų pajamų forma.

40Atsakovės reikalavimas dėl nuomos sutarties su UAB „Du-Čia“ nutraukimo, kolegijos vertinimu, atmestas taip pat pagrįstai, kadangi anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu spręstina, kad pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

41Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintas negaliojančiu nuo jo surašymo momento atsakovės UAB „Jonavos glorija“ 2013 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono 2-ajame notarų biure surašytas liudijimas dėl patalpų pardavimo-pirkimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo (vienašalis sutarties nutraukimas) ir taikytina restitucija, priešieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovų I. Č. ir J. Č. priteistina 4 144 Lt (1 200,19 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje priešieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

42Sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme patyrė 517 Lt (149,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, 2 000 Lt (579,24 Eur) atstovavimo išlaidų, kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 3 punktas, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ pirmosios instancijos teisme patyrė 3 886 Lt (1 125,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas paduodant priešieškinį, 3 000 Lt (868,86 Eur) atstovavimo išlaidų. Patenkinus priešieškinį iš dalies (6 proc.), 233,16 Lt (67,53 Eur) žyminio mokesčio ir 180 Lt (52,13 Eur) atstovavimo išlaidų priteistina iš ieškovų. Valstybė patyrė 77,14 Lt (22,34 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurių 72,51 Lt (21 Eur) priteistina iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“, iš ieškovės likusi dalis nepriteistina, kaip nesiekianti Vyriausybės nutarimu nustatytos priteistinos minimalios sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

43Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

44Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

45Ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento atsakovės UAB „Jonavos glorija“ (j. a. k. 156581847) vienašalį sutarties nutraukimą-2013 m. balandžio 12 d. Jonavos rajono 2-ajame notarų biure surašytą liudijimą dėl patalpų pardavimo-pirkimo išsimokėtinai sutarties, patvirtintos 2007 m. spalio 5 d. Jonavos r. 3-ojo notaro biuro notaro Z. B. (reg. Nr. ZB-1615) nutraukimo (Notarinio registro Nr. GP-2087) ir taikyti restituciją - grąžinti šalis į iki jo surašymo buvusią padėtį.

46Priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų I. Č. ir J. Č. solidariai 4 144 Lt (1 200,19 Eur) nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 25 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

47Priteisti ieškovams I. Č. (a. k. ( - ) ir J. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ (j. a. k. 156581847) po 74,87 Eur (septyniasdešimt keturis eurus, 87 ct) kiekvienam žyminio mokesčio ir po 289,62 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) kiekvienam atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

48Priteisti atsakovei UAB „Jonavos glorija“ (j. a. k. 156581847) iš ieškovų I. Č. (a. k. ( - ) ir J. Č. (a. k. ( - ) po 33,77 (trisdešimt tris eurus, 77 ct) žyminio mokesčio ir po 26,07 (dvidešimt šešis eurus, 7 ct) atstovavimo išlaidų iš kiekvieno ieškovo, patirtų pirmosios instancijos teisme.

49Priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ (j. a. k. 156581847) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr.... 5. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atsakovės UAB „Jonavos Glorija“... 6. Atsakovė UAB „Jonavos Glorija“ pareiškė priešieškinį ieškovams ir... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas atmetė ieškovų argumentus dėl 28 500 Lt (8 254,17 Eur) atsakovei... 10. Spręsdamas priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo teismas... 11. Teismas, išnagrinėjęs priešieškinio reikalavimą dėl patalpų nuomos... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti... 14. Ieškovai nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus... 15. Apeliantai mano, kad teismas, teigdamas, kad terminas atsiskaityti buvo... 16. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovės paskaičiuotų netesybų... 17. Atsakovė UAB „Jonavos glorija“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį... 18. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti... 19. Atsakovė nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą dėl... 20. Atsakovė teigia, kad priimdamas skundžiamą teismo sprendimą dėl negautų... 21. Apeliantė pažymi, kad teismas pasisakė, jog UAB „Du-čia“ atlikti... 22. Apeliantė teigia, kad teismas pasivadovavo ieškovų pasiūlyme nutraukti... 23. Apeliantė teigia, kad nagrinėdamas klausimą dėl nuomos sutarties... 24. Atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės... 25. Ieškovai atsiliepimu į atsakovės UAB „Jonavos glorija“ apeliacinį... 26. Trečiasis asmuo (atsakovė) UAB „Du-Čia“ atsiliepimu į atsakovės UAB... 27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 29. Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Šioje byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo ir... 32. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2007 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo... 33. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys 2012 m. spalio 4 d. sudarė susitarimą... 34. CK 6.411 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal daiktų pirkimo-pardavimo... 35. Nagrinėjamos bylos šalių ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto... 36. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus... 37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos teisiškai reikšmingos... 38. Šalys taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 39. Apeliantė atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas... 40. Atsakovės reikalavimas dėl nuomos sutarties su UAB „Du-Čia“ nutraukimo,... 41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų apeliacinis skundas... 42. Sprendimą panaikinus ir priėmus naują sprendimą, pakeičiamas ir... 43. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 44. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti... 45. Ieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento... 46. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų I. Č. ir J.... 47. Priteisti ieškovams I. Č. (a. k. ( - ) ir J. Č. (a. k. ( - ) iš atsakovės... 48. Priteisti atsakovei UAB „Jonavos glorija“ (j. a. k. 156581847) iš... 49. Priteisti iš atsakovės UAB „Jonavos glorija“ (j. a. k. 156581847) 21 Eur...