Byla P-822-31-14

Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Valstybės įmonė Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir pareiškėjas, VĮ Valkininkų miškų urėdija, Urėdija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė mokėjimo agentūra, NMA) 2012 m. sausio 26 d. rašte Nr. BRK-(3.239)-502 išdėstytą sprendimą nesuteikti VĮ Valkininkų miškų urėdijai 152 356,86 Lt paramos dėl to, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų ir šakų išvežimo) išlaidos; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Žemės ūkio ministerija) 2012 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. 3JA-158-144 „Dėl viešųjų pirkimų vertinimo“ išdėstytą sprendimą, kad VĮ Valkininkų miškų urėdijos skundžiamas 2012 m. sausio 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas; 3) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą klausimą dėl paramos skyrimo VĮ Valkininkų miškų urėdijai spręsti iš naujo.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7Teismas nustatė, kad atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra 2012 m. sausio 26 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BRK-(3.239)-502 nesuteikti pareiškėjui VĮ Valkininkų miškų urėdijai 152 356,86 Lt paramos dėl to, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų ir šakų išvežimas) išlaidos. Mokėjimo prašymą pareiškėjas buvo pateikęs, remdamasis 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartimi Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001/PR4-11-149. Mokėjimo prašymas pateiktas pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ paramos sutartį Nr. 2MP-KA-11-1-001737-PR001. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2012 m. rugpjūčio 3 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 3JA-158-144 „Dėl viešųjų pirkimų vertinimo“, kuriuo 2012 m. sausio 26 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų išlaidas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

8Teismas pripažino, kad skundžiami aktai yra teisėti, jų naikinti ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą įpareigoti atlikti veiksmus pagrindų nėra. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. sausio 26 d. sprendime Nr. BRK-(3.239)-502 rašoma, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 152 356,86 Lt miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų (kirtimų atliekų ir šakų išvežimas) išlaidos, kadangi įvertinus 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų dokumentus, buvo nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimai. Nurodoma, kad parama neskirta, vadovaujantis Administravimo taisyklių 145.1 punktu, kuriame nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu yra perkančiosios organizacijos, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti vadovaujantis VPĮ nuostatomis bei Įgyvendinimo taisyklių 27.2 punktu, kuriame nustatyta, jog tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti vadovaujantis XVIII skyriuje numatyta tvarka ir 87 punktu, kuriame numatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kurie pagal VPĮ yra perkančiosios organizacijos, privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimą organizuoti vadovaudamiesi šio įstatymo nuostatomis.

9Teismas, remdamasis VPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad šios normos imperatyviai reikalauja, jog perkančioji organizacija išsiaiškintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, be to, jos perkančiąją organizaciją įpareigoja visais atvejais pareikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, įrodančius, kad nėra VPĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. VPĮ nenumato galimybės perkančiai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos.

10Teismas vertino, kad buvo netinkamai pasirinktas pirkimo būdas – neskelbiamos derybos. Teismas, remdamasis VPĮ 56 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad nė viena iš šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių nesuteikia teisės vykdyti neskelbiamas derybas. Pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo viešųjų pirkimų komisija, perkančiajai organizacijai (šiuo atveju pareiškėjui) negavus tiekėjų pasiūlymų supaprastintame atvirame konkurse, remdamasi VPĮ 56 straipsnio 1 dalimi, negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų. Pareiškėjo supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. VI-87, supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas.

11Iš bylos dokumentų teismas nustatė, kad buvo vykdomos vienos neskelbiamos derybos, kuriose buvo derėtasi mažiausiai su 24 tiekėjais bei sudarytos 24 pirkimo sutartys. VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslas turi būti pasiektas laikantis VPĮ reikalavimų bei pagrindinių viešųjų pirkimų principų, užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Remdamasis VPĮ 18 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu; dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada jis turi pasirašyti pirkimo sutartį, bei tuo, kad pareiškėjas sudarė sutartis su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiuoju tiekėju, be to, pareiškėjas nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadavo pasirinktu pasiūlymų vertinimo kriterijumi, todėl teismas pripažino, kad tokie pareiškėjo veiksmai bei jų pagrindu sudarytos sutartys negali būti pripažintos teisėtomis, o sprendimas sudaryti sutartis su visais neskelbiamų derybų dalyviais negali būti pripažintas tinkamu. Sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais, buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė. Tiekėjams nebuvo sudaryta galimybė konkuruoti, visiems pasiūlant sudaryti sutartis pagal turimas galimybes, nebuvo išsirinkti laimėję pasiūlymai, nevertinant pasiūlymų pagal pasirinktą vertinimo kriterijų. Pažeistas skaidrumo principas.

12Atsižvelgęs į tai, kad vykdytos neskelbiamos derybos, kuriose dalyvavo ne vienas, o 24 tiekėjai, teismas nusprendė, kad VPĮ 85 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl deklaracijos neteikimo nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

13Remdamasis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, teismas pažymėjo, kad visi skunde minimi sutarčių pratęsimai padaryti keičiant sutarties kainą, sutarties galiojimo terminus, kurie yra esminės sutarties sąlygos, tačiau nė vienam iš ginčijamų sutarties pakeitimų bei pratęsimų nebuvo gautas Tarnybos sutikimas. Darant sutarčių pakeitimus – pratęsiant sudarytas sutartis, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai bei tikslai, nes į derybas kviestas tik vienas tiekėjas, todėl daromu pakeitimu nustatytos sąlygos, jei jos būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, galėjo kisti konkurso rezultatai. Kainų pakeitimas taip pat laikomas esminių nuostatų keitimu. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog tiekėjui, su kuriuo buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, buvo pasiūlytas papildomas kiekis paslaugų bei pratęstas terminas jas atlikti, pakeitė ekonominę šalių pusiausvyrą tiekėjo naudai. Be to, teismas pripažino, kad pažeistas skaidrumo principas, nes apie papildomą paslaugų pirkimą nebuvo skelbiama, pažeistas viešumo viešuosiuose pirkimuose reikalavimas.

14Neskelbiamų derybų pirkimų dokumentuose nepateikta informacija dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino, paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusios pridėtinės vertės mokesčio, nenumatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Tai, anot teismo, neatitinka VPĮ 24 straipsnio 8 dalies reikalavimo, jog pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių. Pirkimo dokumentuose buvo numatyta teisė teikti pasiūlymą ir mažesniam nei pirkimo dokumentuose numatytam kiekiui, neskiriant pirkimo dalių, derybos vykdytos, kviečiant tiekėjus ir nurodant skirtingus siūlomų pirkti paslaugų kiekius. Teismas pripažino, kad tai prieštarauja skaidrumo bei lygiateisiškumo principams. Pagal VPĮ 24 straipsnio 8 dalį pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir nedviprasmiški.

15Pažymėta, kad Viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo bei keitimo klausimus išimtinai reglamentuoja VPĮ, todėl CK netaikomas.

16Teismas nusprendė, kad NMA nustačius esminius VPĮ pažeidimus, kitų poveikio priemonių pasirinkti galimybių nėra, negalimas dalinis sprendimas, suteikiant dalinį finansavimą.

17III.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

19Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas prarado teisę gauti jo prašomo dydžio paramą. Pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog parama pareiškėjui buvo neskirta nustačius, kad jis, vykdydamas projektą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą bei nustatytas Taisykles. Kompetentingos institucijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, 2012 m. liepos 25 d. išvadoje Nr. 4S-3587 „Dėl viešųjų pirkimo dalinio vertinimo“ nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas perkančioji organizacija, pažeidė Miško ruošos paslaugų pirkimą, Medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) pirkimą ir Miškininkystės paslaugų pirkimą ir šie Viešųjų pirkimų įstatymo bei Perkančiosios organizacijos (šiuo atveju pareiškėjo) supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, patvirtintų jos vadovo 2010 m. liepos 12 d. įsakymu, pažeidimai lėmė pirkimo rezultatus. Ši išvada nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl atsakovas, priimdamas sprendimus, taip pat ir teismas, pripažindamas pažeidimo faktą nustatytu, pagrįstai ja rėmėsi. Parama neskirta, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 145.1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nevykdė Paramos sutarties 26.3 punkto sąlygos, susijusios su projekto įgyvendinimu, todėl pagrįstai buvo pritaikyta Taisyklių 189.2 punkte numatyta sankcija – paramos neskyrimas. Šios sankcijos paskyrimas teismo pripažintas teisėtu, todėl nevertinta kitokių sankcijų paskyrimo galimybė.

20Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais atvejais sutampa su Nacionalinės mokėjimo agentūros 2012 m. rugsėjo 27 d. atsiliepimo į skundą turiniu. Tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju teismo sprendimas nėra grindžiamas vien tik atsakovo atsiliepimo argumentais, todėl tai nėra procesinis pažeidimas, o dėl šios aplinkybės naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo.

21IV.

22Pareiškėjas VĮ Valkininkų miškų urėdija 2013 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 (VI t., b. l. 109–112).

23Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo manymu, egzistuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai.

24Paaiškino, kad atsakovui NMA pateikė mokėjimo prašymus Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001, Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP001, Nr. 2MP-KA-11-1-001737-MP001, Nr. 2MP-KA-11-1-001794-MP001, Nr. 2MP-KA-11-1-008559-MP001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas” veiklos sritį „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės” (toliau – ir Mokėjimo prašymai). Atsakovas dėl visų šių prašymų priėmė sprendimus neskirti prašomos paramos. Sprendimai priimti įvertinus pareiškėjos vykdytus neskelbiamų derybų dėl miško ruošos ir medienos ruošos paslaugų pirkimus, supaprastinto atviro konkurso dėl medienos ruošos paslaugų pirkimą bei neskelbiamų derybų dėl medienos ruošos paslaugų (kirtimo atliekų ir šakų išvežimas) pirkimą ir nustačius VPĮ pažeidimus, vykdant šiuos pirkimus. Pareiškėjas visus šiuos atsakovo sprendimus apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4248-437/2012 (kurio teisėtumas buvo vertinamas šioje byloje), pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2013 m. kovo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1120-624/2013 ir 2013 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1897-426/2013 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino NMA sprendimus ir įpareigojo NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. NMA, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimus, peržiūrėjo Mokėjimo prašymus ir abiem atvejais priėmė sprendimus suteikti dalį prašytos paramos sumos. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2460-281/2013 dar nėra priimto galutinio sprendimo dėl pareiškėjo skundo, tačiau pareiškėjas gavo NMA 2013 m. spalio 2 d. raštą, kuriame nurodyta, kad NMA vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu, peržiūrėjusi pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus mokėjimo prašymus Nr. 2MP-KA-10-1-004196-MP001, Nr. 2MP-KA-10-1-004197-MP001, priėmė sprendimus pagal abu suteikti dalį prašytos paramos sumos. Kita dalis mokėjimo prašymų sumų nekompensuojama, nes pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus neskelbiamų supaprastintų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo dokumentus buvo nustatyti VPĮ pažeidimai. Pareiškėjas dėl neišmokėtos paramos dalies pateikė patikslintą skundą. Kadangi paminėtų administracinių bylų faktinės aplinkybės identiškos, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas šias faktines aplinkybes ir taikydamas atitinkamas teisės normas, priėmė skirtingus procesinius sprendimus, procesas administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 turi būti atnaujintas, siekiant užtikrinti vienodą teismų praktikos formavimą (ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p.).

25Pareiškėjas taip pat nurodo, kad NMA 2013 m. balandžio 12 d. pateikė naują išvadą Nr. BRK-(15.2)-2584, kurioje, vadovaudamasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu, peržiūrėjusi pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktus mokėjimo prašymus pagal projektus Nr. 2MP-KA-10-1-004196, Nr. 2MP-KA-10-1-004197, Nr. 2MP-KA-11-1-061737, Nr. 2MP-KA-11-1-001794, konstatavo VPĮ pažeidimus ir vadovaudamasi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika, pritaikė nustatyto dydžio sankcijas. Šios išvados pagrindu NMA išmokėjo pareiškėjui paramos sumas, pritaikiusi sankciją pagal visus mokėjimo prašymus, išskyrus pagal mokėjimo prašymą Nr. 2MP-KA-11-1-061737-MP001. Taigi, NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8992, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.239)-502 administracinės bylos Nr. A261-1097/2013 nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo panaikinta ir galiojo NMA 2013 m. balandžio 12 d. išvada Nr. BRK-(15.2)-2584, kurtoje nurodyta, kad pareiškėjai už VPĮ pažeidimus yra taikomos sankcijos, nustatytos Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodikoje, o ne visai netaikomas finansavimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, būtų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27V.

28Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

29Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose.

30Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino nuo sužinojimo apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

31Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą

32Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

33Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog NMA 2011 m. gruodžio 21 d. išvada Nr. BRK-(15.10)-8992, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas atsakovo 2012 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. BRK-(3.239)-502 administracinės bylos Nr. A261-1097/2013 nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo panaikinta ir galiojo NMA 2013 m. balandžio 12 d. išvada Nr. BRK-(15.2)-2584, kuria apeliacinės instancijos teismas ir turėjo vadovautis, priimdamas galutinį sprendimą.

34Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas net nenurodo, kokios materialinės teisės normos galėjo būti pažeistos. Pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nepateikus svarių argumentų dėl teismo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

35Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

36Dėl proceso atnaujinimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą

37Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

38Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko, pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste (pavyzdžiui, byla Nr. P261-40/2008). Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu turi būti įvertinta, ar administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ir prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikusio asmens nurodytoje administracinių teismų praktikoje iš tikrųjų teisės normos aiškintos ir taikytos skirtingai, kartu atsižvelgiant į nurodytose bylose spręstų klausimų pobūdį, faktines aplinkybes.

39Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.).

40Pareiškėjas, teigdamas, kad teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nurodo tris Vilniaus apygardos administracinio teismo bylas. Dviejose iš jų teismas atsakovo sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovą klausimą išnagrinėti iš naujo. Atsakovas priėmė naujus sprendimus ir atsižvelgiant į tai trečioje byloje pareiškėjas teikė patikslintą skundą dėl naujo sprendimo, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracini teismas paliko nepakeistą (LVAT 2014 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1458/2014). Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.). Pareiškėjas nenurodo jokių kitų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinių sprendimų, kuriais formuojama praktika prieštarautų šioje byloje priimtam sprendimui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Vien tai, kad pareiškėjo nurodytose bylose buvo nagrinėjami to paties asmens skundai NMA dėl sprendimų, kuriais atsisakyta suteikti paramą, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad bylų aplinkybės tapačios. Kiekvienoje byloje teismas ginčus sprendžia pagal pateiktus įrodymus būtent tų bylų faktinių aplinkybių kontekste. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visose pareiškėjo nurodytose administracinėse bylose procesiniai sprendimai priimti esant tam pačiam ratio decidendi.

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai iš esmės yra susiję su jam nepalankių pateiktų įrodymų vertinimu. Pažymėtina, jog ABTĮ nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus, todėl prašyme nurodyti argumentai negali būti pagrindas proceso atnaujinimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos, todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra, prašymas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

42Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (žr. EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimo byloje B. prieš Rumuniją §61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją § 51–58).

43Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo VĮ Valkininkų miškų urėdijos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos prašymo netenkinti.

46Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-1097/2013 pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valkininkų miškų urėdijos skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

47Nutartis neskundžiama.