Byla Ik-1389-244/2012
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Namų priežiūros centras“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-25 įsakyme Nr. 30-1244 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-23 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.

3Prašyme paaiškino, kad pareiškėjas, vykdydamas administracinę savivaldybių priežiūrą, 2011-10-20 kreipėsi su teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, nes, patikrinęs teisės aktus, susijusius su Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimu, nustatė, kad savivaldybės administracijos direktorius Vyriausybės atstovo teikimų Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 prieduose nurodytuose įsakymuose nenustatė konkrečių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių įsakymuose numatytiems administruoti namams. Vyriausybės atstovo 2011-10-20 teikimo Nr. 1T-36 priede nurodytuose įsakymuose savivaldybės administracijos direktorius įpareigojo atitinkamus administratorius tik neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, tačiau konkretaus bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio nenustatė, todėl savivaldybės administracijos direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.2 p. nuostatą. Savivaldybės administracijos direktorius, Vyriausybės atstovo 2011-10-20 teikimo Nr. 1T-36 ir teikimo Nr. 1T-39 prieduose išvardytuose įsakymuose nenustatęs priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2.2 p. nustatytą reikalavimą, todėl minėtų teikimų prieduose išvardyti administracijos direktoriaus įsakymai turi būti pakeisti ir nustatyti juose daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčiai. Vyriausybės atstovas teikimus Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė 2011-10-20. Jie turėjo būti apsvarstyti per 7 dienas nuo jų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą.

4Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.

5Atsiliepime paaiškino, kad skundžiamas įsakymas priimtas, įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją ir vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Administravimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pareiškėjas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumo neginčijo ir prašymo tirti šių norminių teisės aktų teisėtumo nepareiškė. Kadangi savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą. Įsakymu paskirtas administratorius, vadovaujantis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimą. Todėl administratorius negali nusistatyti mokesčio už administravimo paslaugų teikimą, nes jis griežtai apskaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Administratorius atlieka tik techninį darbą. Teisės aktuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siūlymas arba rekomendacija, kuri būtų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo, ir jokie įstatymai nenustato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą teikimą ar reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui (savivaldybės vadovui). Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su šia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius. Šiuo atveju kyla abejonių, ar Vyriausybės Nutarimas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepime į prašymą (b. l. 26–29) su prašymu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į prašymą paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkto reikalavimų dėl mokesčio nustatymo. Iki dabar Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais konkretus subjektas buvo skiriamas konkrečių namų administratoriumi, buvo nurodoma, kad administratorius yra įpareigojamas neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirinkimas būtent tokia forma įsakyme dėl konkretaus administratoriaus skyrimo nustatyti administravimo mokestį yra tinkamas Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto reikalavimų įgyvendinimas. Nuo 2002 m. birželio 1 d. galiojusi šio teisės akto redakcija numatė galimybę daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas nustatyti dviem būdais, t. y. savivaldybės institucija turėjo teisę arba nustatyti konkrečius tarifų dydžius, arba patvirtinti metodiką, pagal kurią apskaičiuojami tarifai. Vilniaus miesto savivaldybė pasirinko antrąjį būdą, nes 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1206 patvirtino Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką. Šis teisės aktas galioja iki dabar, todėl privalomas visiems jame nurodytiems subjektams. Vyriausybė nutarimu sukūrė tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo suteikė vietos savivaldos institucijoms teisę pasirinkti vieną iš dviejų tarifų nustatymo bei nurodymo būdų. Administratoriaus paskyrimo įsakyme nurodžius konkretų mokestį už namo administravimą, bus pažeisti daugiabučių namų savininkų interesai, nes savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme konkrečiai nustačius konkretų mokestį už namo administravimą, bus apribota laisva konkurencija bei bendraturčių galimybė už namo administravimą mokėti geriausias rinkos siūlomas kainas.

8Prašymas tenkintinas.

9Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 Teikimu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų Nr. 1T-39 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlė svarstyti teikimo priede išvardintų įsakymų pakeitimo klausimą, nustatant juose numatytų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokestį. Teikimo priede buvo pažymėtas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-25 įsakyme Nr. 30-1244 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-23 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“(b. l. 37). Teikimą nurodyta apsvarstyti per 7 dienas nuo gavimo dienos. Iki šiol Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie reikalavimo įvykdymą. Minėtame teikime atkreiptas dėmesys, kad skiriant administratorius atskiriems namams nebuvo laikytasi Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkto nuostatos, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų paskaičiavimo metodika.

10Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2. 2 punkte (redakcija nuo 2010-03-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.

11Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau - ir Pavyzdiniai nuostatai) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 pažymėjo, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta: „Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau šis reglamentavimas neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius, nenumato jokių išimčių administravimo paslaugas teikiantiems subjektams, priklausomai nuo jų steigėjo ar pavaldumo.

12Atsakovės nuomone, teisės aktai nesuteikė teisės Vyriausybei reglamentuoti savivaldybių administracijų direktorių priimamų įsakymų dėl administratorių skyrimo turinio. Teisė skirti administratorių Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi pavesta savivaldybės merui (valdybai) arba jo (jos) įgaliotam atstovui. To paties straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip jau buvo minėta, įgyvendindama šią taisyklę Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus bei to paties nutarimo 2-5 punktais nustatė privalomas ir rekomendacines taisykles, susijusias su administravimo paslaugų teikimu, tame tarpe 2.2 punkte reglamentavo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį. Teismas sutinka su atsakovo nurodymu, kad administratorių skyrimas, jų veiklos kontrolė priskirtinas savarankiškajai savivaldybės funkcijai pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą. Šioje teisės normoje numatyta, kad savarankiškąją savivaldybės funkciją sudaro pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Kadangi savivaldybės paskirtų administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė yra tiesiogiai priskirtos savarankiškajai funkcijai, tai, nesant kito reguliavimo, laikoma, kad į šią sritį patenka ir administratorių skyrimo procedūra. Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktas negali būti taikomas ir funkcija negali būti laikoma valstybės pavesta todėl, kad nėra nei įstatymo, nei kito teisės akto, kuris konkrečiai rodytų tokios valstybės funkcijos perdavimą savivaldybei. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalimi administratorių skyrimo funkcija pavedama tiesiogiai savivaldybei, šioje teisės normoje nėra kalbama apie valstybės funkcijų perdavimą. Įvertinus pačią funkciją – administratorių paskyrimą, matyti, kad šis veiksmas daugiau susijęs su savivaldybės funkcijomis. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose.

13Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginys, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.

14Pagal Vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą (redakcija nuo 2010-01-01) savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, todėl teismas pripažįsta, kad Pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punktas, įpareigojantis savivaldybės administracijos direktorių sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytą vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika, yra privalomas atsakovui.

15Prašyme pareiškėjas teigia, jog atsakovė įsakymų skirdama daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktą, todėl reikalauja įpareigoti atsakovę nustatyti administravimo mokestį įsakyme.

16Atsakovė teigia, kad įvykdžius tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimą įsakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui būtų neįmanomas, nes jame ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo" 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena - numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.

17Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes tiek savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte, tiek ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis neturėtų skirtis, nes abu turėjo būti nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika.

18Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigia atsakovė, jokio nuostatų konkuravimo ar neaiškumų administratoriui apskaičiuojant mokesčius už administravimą nėra.

19Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.

20LR civilinio kodekso 4 knygos V skyriaus IV skirsnio ir XIV skyriaus nuostatos reglamentuoja su bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius teisinius santykius. Vyriausybės nutarimas detalizuoja su tokio turto administravimo vykdymu susijusias nuostatas. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o 2 dalis nustato, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą remdamasis šio kodekso 4.240 straipsniu. Civilinio kodekso 4.237 straipsnio 1 dalis nustato asmenis, kurie gali būti turto administratoriais. Civilino kodekso 4.238 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas.

21Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte konkrečiai nurodomas teisės aktas, kuriame turi būti nustatomas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą. Tai turi būti padaryta sprendime skirti administratorių, o ne bet kuriame kitame savivaldybės institucijų priimtame teisės akte, todėl įpareigojimas turi būti įvykdomas nustatytos paskirties dokumente, o taisyklių dėstymas kito pobūdžio teisės akte yra netinkamas Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte įpareigojimo vykdymas.

22Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostata, numatanti administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį negali būti laikoma prieštaraujančia LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punkto nuostatai ir LR Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai įtvirtinančiai, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.

23Įstatymo leidėjas nustatė pakankamai detalų teisinį reguliavimą, susijusį su turto administravimu, todėl, sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas, matyti, kad įstatymo leidėjas Civilinio kodekso atitinkamose nuostatose nustatė ir administracinio akto turinį. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas matyti, kad Civilinis kodeksas, kai kuriais atvejais tiesiogiai, nustato administravimo akto turinį, turint omeny šiuos duomenis: asmuo, kuris yra skiriamas turto administratoriumi, administruotinas turtas, atlyginimas (mokestis) už turto administravimą. Visi minimi duomenys atsispindi ir Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatoje, numatančioje, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už administravimą.

24Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad Vyriausybė ginčijamo nutarimo 2.2 punkte nenustatė jokio konkuruojančio ar prieštaraujančio teisinio reguliavimo, o tik atkartojo Civiliniame kodekse įstatymo leidėjo nustatytas nuostatas ir konkretizavo administruojamą turtą apibūdinančius bei turto administratorių identifikuojančius duomenis.

25Atsakovas nurodo, kad patenkinant pareiškėjo prašymą būtų pažeidžiami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Kadangi konkretus skundas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi teismui nebuvo paduotas, o sutinkamai su Konkurencijos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai, pripažįstama Konkurencijos taryba, tai teismas dėl skundžiamų teisės aktų atitikimo Konkurencijos įstatymui plačiau nevertina ir nepasisako, ar galimumas konkuruoti kaina sprendimo dėl administratoriaus skyrimo bei administravimo mokesčio nustatymo yra pakankamai užtikrinantis konkurenciją.

26Sprendžiant šį ginčą reikšmingas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, kuris reiškia, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kadangi pareiškėjo prašomas papildyti atsakovo priimtas įsakymas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų, tai jis turi būti pakeičiamas jį suderinant su Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo 2.2 punkto nuostatomis.

27Teismas daro išvadą, kad įsakymas, kuriuo UAB UAB „Namų priežiūros centras“ paskirta bendrosios nuosavybės administratore, turi būti keičiamas tenkinant Vyriausybės atstovo prašymą ir įpareigojant atsakovą nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.

28Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegijai abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai. Atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

Nutarė

30Patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.

31Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 25 d. įsakyme Nr. 30-1244 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-23 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.

32Atmesti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo įpareigoti... 3. Prašyme paaiškino, kad pareiškėjas, vykdydamas administracinę... 4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su prašymu... 5. Atsiliepime paaiškino, kad skundžiamas įsakymas priimtas, įgyvendinant... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Namų priežiūros centras“... 7. Atsiliepime į prašymą paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 8. Prašymas tenkintinas.... 9. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 Teikimu dėl Vilniaus... 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir... 11. Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir... 12. Atsakovės nuomone, teisės aktai nesuteikė teisės Vyriausybei reglamentuoti... 13. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginys, kad Vyriausybės nutarimu... 14. Pagal Vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą (redakcija nuo... 15. Prašyme pareiškėjas teigia, jog atsakovė įsakymų skirdama daugiabučių... 16. Atsakovė teigia, kad įvykdžius tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimą... 17. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti, nes tiek savivaldybės... 18. Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigia atsakovė, jokio nuostatų... 19. Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su... 20. LR civilinio kodekso 4 knygos V skyriaus IV skirsnio ir XIV skyriaus nuostatos... 21. Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punkte konkrečiai nurodomas... 22. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto... 23. Įstatymo leidėjas nustatė pakankamai detalų teisinį reguliavimą,... 24. Iš nurodytų nuostatų galima daryti išvadą, kad Vyriausybė ginčijamo... 25. Atsakovas nurodo, kad patenkinant pareiškėjo prašymą būtų pažeidžiami... 26. Sprendžiant šį ginčą reikšmingas savivaldybės veiklos ir savivaldybės... 27. Teismas daro išvadą, kad įsakymas, kuriuo UAB UAB „Namų priežiūros... 28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalis... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 30. Patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.... 31. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per... 32. Atmesti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...