Byla e2-15468-454/2019
Dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kerda“ bankroto administratorės mažosios bendrijos „Mokuma“ ieškinį atsakovui E. B. dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kerda“ bankroto administratorė mažoji bendrija „Mokuma“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo E. B. (toliau – atsakovas) 1 333,04 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2342-555/2018 iškėlė bankroto bylą BUAB „Kerda“ ir įmonės bankroto administratore paskyrė MB „Mokuma“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerda“ įmonei įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2342-555/2018 padarė išvadą, kad įmonė turto, kurį pardavus užtektų apmokėti teismo ir administravimo išlaidas, neturi, todėl nusprendė BUAB „Kerda“ iškelti bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 2 d. nutartimi nusprendė taikyti supaprastintą bankroto procesą. 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nusprendė patvirtinti visam bankroto procesui 3 000,00 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti: tame tarpe 1 665,00 Eur administratoriaus atlyginimą ir 1 335,00 Eur kitoms administravimo išlaidoms. Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą UAB „Kerda“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas E. B. Įmonės nemokumas nuo 2018 m. gruodžio mėn. pripažintas įsiteisėjusia nutartimi, todėl ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu šioje byloje. Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi įpareigojo UAB „Kerda“ įmonės vadovą iki 2018 m. sausio 14 d. imtinai perduoti bankroto administratorei MB „Mokuma“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė MB „Mokuma“ ne kartą bandė susiekti su UAB „Kerda“ valdymo organais ir įspėti apie teismo nustatytas prievoles perduoti bankroto administratorei turtą ir dokumentus, tačiau šiai dienai buvę įmonės valdymo organai nėra perdavę bankroto administratorei UAB „Kerda“ turto ir dokumentų. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi UAB „Kerda“ administratorės prašymu patvirtintas bankrutavusios UAB „Kerda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Atsakovas neabejotinai žinojo apie įsiskolinimus kreditoriams, t. y. žinojo apie pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau to savalaikiai nepadarė. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi nusprendė patvirtinti 3 000,00 Eur sumą administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Kadangi UAB „Kerda“ neturėjo jokio registruotino turto bei piniginių lėšų, UAB „Kerda“ bankroto proceso metu liko nepadengtos patirtos administravimo išlaidos, patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ribose. Bankroto administratorė teikia teismui įrodymus, pagrindžiančius patirtas administravimo išlaidas, kurių bendra suma sudaro 1 333,04 Eur: 2019 m. gegužės 13 d. MB „Mokuma“ sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 1 – 1 000,00 Eur; 2019 m. gegužės 13 d. UAB „Finvita“ sąskaita išankstiniam apmokėjimui – 300,00 Eur; VĮ Registrų centras PVM s. f. Serija RC Nr. 20476065-1 – 2,50 Eur; VĮ Registrų centras PVM s. f. Serija RC Nr. 7451231 – 23,64 Eur; UAB „Lietuvos žinios“ PVM s. f. Nr. 0067541 – 6,90 Eur. Bankrutavusios UAB „Kerda“ vadovas atsakovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimo procedūras, tačiau to nepadarė. Jei atsakovas būtų laiku įvykdęs šį imperatyvų įpareigojimą, panaudojęs įmonės galimai turėtas pinigines lėšas ir / ar realizavęs galimai turėtą neregistruotiną turtą, tikėtina, jog būtų pakakę piniginių lėšų bankroto administravimo išlaidoms padengti.

6Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. birželio 22 d. asmeniškai pasirašant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

7CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

8Teismas

konstatuoja:

9teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m. gruodžio 12 d. Kauno apygardos teismo nutarties; Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo; 2019 m. gegužės 13 d. sąskaitų; 2019 m. balandžio 11 d. sąskaitos; 2019 m. sausio 15 d. sąskaitos; 2019 m. sausio 9 d. sąskaitos, vertinimą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvus, nesinaudojo rungimosi teise.

10Administratorius, vykdant įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Nustatyta, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas, todėl egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas iš atsakovo priteisti 1 333,04 Eur patirtas administravimo išlaidas.

11Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

14Darytina išvada, jog įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai, pažeidė pareigą rūpintis savo vadovaujama bendrove.

15Administratorė turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratorei šią sumą sumokėti. Pardavus įmonės turtą ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms, kai neužtenka lėšų teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms apmokėti bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme gali būti pripažįstami įmonės nuostoliais. Todėl administratorei padaryta žala nagrinėjamu atveju yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.

16Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), šią prezumpciją turėtų paneigti atsakovas. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dėl 1 333,04 Eur žalos priteisimo iš atsakovo tenkintinas.

17Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 333,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

18Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 30,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

19Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 3,72 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

Nutarė

21ieškinį tenkinti visiškai.

22Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kerda“ bankroto administratorei mažajai bendrijai „Mokuma“, į. k. 304105293, 1 333,04 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt trijų eurų 4 ct) žalos atlyginimą.

23Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. ( - ) valstybei 30,00 Eur (trisdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, 3,72 Eur (trijų eurų 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

24Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

25Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kerda“ bankroto... 5. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d.... 6. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. birželio 22 d. asmeniškai... 7. CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių,... 8. Teismas... 9. teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: 2018 m.... 10. Administratorius, vykdant įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už... 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 14. Darytina išvada, jog įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai, pažeidė... 15. Administratorė turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo... 16. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas. Tarp... 17. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo... 18. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies... 19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142... 21. ieškinį tenkinti visiškai.... 22. Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. ( - ) ieškovei bankrutavusios uždarosios... 23. Priteisti iš atsakovo E. B., a. k. ( - ) valstybei 30,00 Eur (trisdešimties... 24. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 25. Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per...