Byla 2-122/2012
Dėl 85 896,04 Lt nuostolių, 365 109,44 Lt netesybų ir 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Laugina“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-143-544/2011 pagal atsakovo UAB ,,Laugina“ priešieškinį ieškovui BUAB „Statyba“ dėl 85 896,04 Lt nuostolių, 365 109,44 Lt netesybų ir 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismas 2010-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-225-544/2010 patenkino ieškovo BUAB „Statyba“ ieškinio reikalavimą, priteisė iš atsakovo UAB „Laugina“ ieškovo naudai 94 367,50 Lt skolą apmokėjimui už darbus pagal rangos sutartį, 2 868,24 Lt delspinigius, 15,21 procento dydžio palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo UAB ,,Laugina“ priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-27 nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2010-11-08 nutartį ir panaikino nutarties dalį, kuria buvo atmestas UAB „Laugina“ priešieškinio reikalavimas, perdavė bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5Atsakovas UAB „Laugina“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo BUAB „Statyba“

685 896,04 Lt nuostolių atlyginimui, 365 109,44 Lt netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad UAB „Statyba“ nesilaikė CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str. 1 d., 6.158 str., 6.200 str. numatytų sutartinių prievolių vykdymo principų ir netinkamai vykdė 2007-10-12 tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas – vėlavo atlikti darbus ir iki šiol nėra tų darbų pridavusi pagal sutarties 6 str. 9 p., 8 str. 1.2 p. reikalavimus, padarė defektų, kuriuos atsisako ištaisyti. Kadangi teks samdyti kitą subrangovą defektų taisymui, patirs 85 896,04 Lt nuostolių, kuriuos ir prašo priteisti. Pagal CK 6.652 str. 2 d., 6.681 str. 1 d., 6.645 str. 3 d., UAB „Statyba“ atsako už darbų pradžios ir pabaigos pažeidimą bei privalo savo rizika ir savarankiškai spręsti kaip tinkamai įvykdyti sutartį. Sutartis sudaryta 2007-10-12, o darbai pagal sutarties 1 str. 1.1 p., 3 str. 3 p. turėjo būti baigti 2007-11-12, su kuo ieškovas sutiko. Tačiau UAB ,,Statyba“ nesilaikė ekonomiškumo principo sutartiniuose santykiuose, vėlavo atlikti darbus, jų tinkamai neatliko ir nepridavė iki šiol. Todėl netinkamas sutarties vykdymas, pareigos elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai nesilaikymas, sąlygojo UAB „Laugina“ nuostolių atsiradimą, todėl UAB „Statyba“ turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė. Kai prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitaip. Todėl ieškovo civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovo UAB „Laugina“ nuomone, įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, UAB „Statyba“ turi atsakyti pagal sutartį vadovaujantis CK 6.256 str., 6.246 str., 6.256 str. 1 d. 2 d., 6.245 str. 3 d. nuostatomis (4 t., b. l. 147-149) ir atlyginti: darbų ištaisymo išlaidas

785 896,04 Lt, sutarties 12 str. 3.4 p. numatytas netesybas – 3109,44 Lt, pagal sutarties 12 str. 3.5 p. – 362 000 Lt (4 t., b. l. 147-149, 161).

8Atsiliepime į priešieškinį BUAB „Statyba“ prašo jo netenkinti ir nurodo, kad UAB „Laugina“ planavo, kaip neatsiskaityti su UAB „Statyba“. Kadangi statybos darbus atliko keli subrangovai, konkrečių darbų atlikimo pradžia priklausė nuo bendros statybų eigos ir darbų eiliškumo. Požeminius (paslėptus) darbus galėjo atlikti tik tada, kai tam buvo paruošta vieta ir leido gamtos ir techninės sąlygos. Visi darbai buvo derinami su užsakovu ir rangovu pagal grafiką, eiliškumą ir pareikalavimą. Minėti asmenys jokia forma pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo nepareiškė iki pareikalavimo apmokėti už darbus. Atsakovė deklaratyviai ir abstrakčiai teigia, tačiau neįrodė aplinkybės, kad UAB „Statyba“ darbus atlikti vėlavo ir juos atliko nekokybiškai (CPK 178 str.). Techninę darbų atlikimo priežiūrą vykdė užsakovo samdyti statinio projekto vadovas, vykdymo vadovas ir techninės priežiūros vadovas A.Š.. Jis kartu su kitais komisijos nariais (A.Pagirsku) pasirašė tris paslėptų darbų patikrinimo aktus, kuriuose patvirtino, kad lietaus, išorės šalto vandens vandentiekio tinklai, išorės ūkio-buities nuotekų bei inžinieriniai tinklai atlikti pagal projektą ir nukrypimų nuo jo nėra, kad darbai pradėti 2007-06-11 ir paskutinieji baigti 2007-10-23. Visuose šiuose aktuose komisija nusprendė leisti vykdyti tolesnius darbus: užpilti. UAB „Statyba“ darbai baigėsi tuo, kad, komisijai darbus priėmus, užpylė tinklus 10 cm storio smėlio sluoksnį. Tolesnius darbus – tranšėjos užpylimą – vykdė UAB „Laugina“, tačiau tai atliko aplaidžiai ir nerūpestingai. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas suvertė statybines atliekas, betono laužą, neapsaugojo statybos vietos, nes po ją intensyviai važinėjo sunkiasvoris transportas, kuris galėjo išmušti, įspausti grunte duobes, tuo pačiu pažeisti ir paklotus inžinierinius tinklus. Bendradarbiaudamas ir siekdamas, kad greičiau atsiskaitytų užsakovas, 2008-07-02 savo iniciatyva ir lėšomis kreipėsi į UAB „Rosma“, kuri atliko lietaus kanalizacijos vamzdyno praplovimą ir diagnostikos kameromis darbus. Inžinieriniai tinklai ir vamzdynai iki šiol funkcionuoja be avarijų. Perdavimo-priėmimo akto UAB „Laugina“ nepasirašo tik sutarties tolesnio nevykdymo tikslu. Šio akto nepasirašymas esminės reikšmės ginčo esmei neturi, nes dar 2008-04-18 yra visų institucijų pasirašytas objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame nurodyti ir lietaus kanalizacijos tinklai (unikalus Nr. 4400-1556-0764). Todėl darbai yra priimti minėtais aktais, kuriuose nurodyta darbų kokybė, apimtis, įvykdymo laikas. UAB „Laugina“ nepareiškė pretenzijų dėl darbų trūkumų per rangos sutarties 6 str. 3 d. numatytą 6 darbo dienų terminą, todėl neturi pagrindo nemokėti už darbus vadovaudamasi sutarties 6 str. 8.3 p. Sąskaitos ir pažymos apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę UAB „Laugina“ pateiktos nustatyta tvarka. UAB „Statyba“ niekada nepripažino kaltės dėl nekokybiškai atliktų darbų.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo UAB „Laugina“ priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovui iš BUAB „Statyba“ 11 000 Lt baudos, 1 000 Lt delspinigių, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė šiuos argumentus:

111. Panevėžio apygardos teismo 2010-11-08 nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-06-27 nutartyje nustatyta, kad atsakovas neįrodė ieškovo padarytų darbų pagal statybos rangos sutartį trūkumų, todėl civilinė atsakomybė ieškovui nekyla, atsakovas neturi teisės reikalauti būsimų nuostolių (85 896,04 Lt) atlyginimo dėl statybos darbų defektų šalinimo.

122. Atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo perduoti pagal sutarties reikalavimus ir kokybiškai atlikti elektros, vandentiekio bei nuotekų lauko tinklų įrengimo 569 656,14 Lt vertės darbai. Byloje nėra duomenų apie tai, kada atsakovui buvo pateiktas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Objekto pripažinimo tinkamu naudoti aktas išduotas 2008-04-18, po 2008-04-30 atliktų darbų akto kiti darbai atsakovui nebuvo priduodami, todėl ši data laikytina atskaitomuoju tašku, apskaičiuojant baudos dydį. Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 12 str. 3.5 p., laikotarpiu nuo 2007-11-12 iki 2008-04-30 skaičiuotinos baudos dydis sudaro 336 000 Lt.

134. Įvertinus bylos aplinkybes, liudytojų parodymus susijusius su darbų atlikimu, nustatyta, kad ieškovas darbus vėlavo atlikti, nes buvo nepakankamai rūpestingas, neparuošė visų darbų projekto, nereiškė rašytinių pretenzijų atsakovui dėl trukdžių pašalinimo, nesiūlė keisti sutartyje numatyto darbų atlikimo termino. Atsakovas neįrodė, kad patyrė 48 009 Lt statybvietės išlaikymo, valdymo išlaidų, todėl laikytina, kad dėl darbų vėlavimo patyrė 50 000 Lt nuostolių. Ieškovas ir dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti visų darbų iki termino pabaigos. Atsakovas dėl termino praleidimo sutarties vykdymo metu pretenzijas pareiškė tik 2009 m. vasario 23 d. Pirmoji pretenzija pateikta ieškovui tik po to, kai 2009-02-18 UAB „Statyba“ kreipėsi į atsakovą dėl 94 367,50 Lt likusios skolos pagal rangos sutartį sumokėjimo. Atsakovas UAB „Laugina“ nenutraukė subrangos sutarties 11 str. numatyta tvarka dėl to, kad ieškovas darbus vykdė ne laiku. Remiantis šioms aplinkybėms, nuostoliais, atsiradusiais vėluojant darbams dėl ieškovo kaltės, pripažintini 10 000 Lt.

145. Ieškovas pagal sutartį atliko visus statybos darbus, taip pat atsakovui pateikė galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą, nors jis ir nebuvo šalių pasirašytas, objektas pripažintas tinkamu naudoti, darbų defektų ieškovas nepadarė, todėl laikytina, kad UAB „Statyba“ prievolę pagal sutartį įvykdė. Atsakovo prašomos priteisti 365 109,44 Lt dydžio netesybos akivaizdžiai per dideles. Atsižvelgiant į tai, kad netesybos negali būti akivaizdžiai didesnės už patirtus nuostolius, į objektyvias aplinkybes, trukdžiusias atlikti ieškovui darbus laiku, bauda sumažinta iki 11 000 Lt, o delspinigiai - iki 1 000 Lt.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas UAB „Laugina“ pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutarties. Prašo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

181. Teismas išnagrinėjęs ginčą iš esmės priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. CPK 259 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė paduoti apeliacinį skundą.

192. Teismas nepagrįstai taikė CPK 182 str. 2 d. ir konstatavo, jog atsakovas neįrodė ieškovo padarytų darbų pagal statybos rangos sutartį trūkumų. Ši aplinkybė buvo nustatyta ne kitoje, o toje pačioje nagrinėjamoje byloje, todėl negali būti laikoma prejudiciniu faktu. Teismas privalėjo vertinti ir pasisakyti dėl statybos darbų trūkumų spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą. UAB ,,Rosma“ vamzdynų apžiūros ataskaita ir byloje atlikta ekspertizė patvirtina, kad ieškovo pakloti ir užpilti vamzdžiai yra išsikraipę, todėl kemšasi, taigi - darbai turi trūkumų.

203. Teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai prašo priteisti 3 109,44 Lt delspinigius už praleistą darbų atlikimo terminą tačiau nepagrįstai juos sumažino iki 1 000 Lt. Spręsdamas dėl baudos priteisimo, teismas apskaičiavo ieškovui priteistiną 336 000 Lt dydžio baudą, tačiau be pagrindo sumažino ją iki 11 000 Lt. Teismas netinkamai taikė CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nuostatas dėl netesybų mažinimo. Mažindamas netesybas, teismas neatsižvelgė, kad pavėluotai atliktų darbų vertė (222 829,81 Lt), sudaro net trečdalį visų statybos darbų kainos (686 672,46 Lt). Darbų atlikimo terminus ieškovas praleido ženkliai (152 829,81 Lt vertės darbus praleidus 99 dienas, 70 000 Lt vertės darbus – 168 dienas). Teismas neįvertino, jog abi sutarties šalys yra privatūs, patyrę verslo subjektai, žinantys įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Teismas, mažindamas netesybas neatsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, neparuošė visų darbų projekto, nereiškė pretenzijų dėl trukdžių pašalinimo, nesiūlė keisti sutartyje numatyto darbų atlikimo termino.

214. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pretenziją dėl darbų termino praleidimo pirmą kartą ieškovui pareiškė tik po to, kai ieškovas 2009-02-18 pareikalavo sumokėti skolą už atliktus statybos darbus, byloje buvo pateiktas 2008-06-16 raštas, kuriuo atsakovas atkreipė ieškovo dėmesį į nesavalaikį darbų vykdymą.

225. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl darbų vėlavimo patyrė 50 000 Lt nuostolių, tačiau sumažino ir priteisė netesybas mažesnes už patirtus nuostolius, tokiu būdu pažeisdamas CK 6.258 str. 3 d. Teismas nenurodė kuo remiantis apskaičiuoti būtent 50 000 Lt dydžio nuostoliai.

236. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.258 str. 4 d. ir atsakovui atlygintinais nuostoliais atsiradusiais ieškovui vėluojant atlikti statybos darbus, pripažino tik 10 000 Lt. Atsakovas nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius, atsiradusius dėl ieškovo prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl teismas neturėjo vertinti ir spręsti, kokią realiai patirtų atsakovo nuostolių dalį atsakovas galėjo ir turėjo numatyti ir už kurią jis atsako. Atsakovui prašant priteisti iš ieškovo sutartines netesybas, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sumažinti netesybas, privalėjo nustatyti ir apsiriboti atsakovo faktiškai patirtų nuostolių dydžiu, jį palyginant su paskaičiuotomis netesybomis, bet ne mažinti atsakovo įrodytus faktiškai patirtus nuostolius. Teismas paneigė netesybų, kurios laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, institutą.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Atskirasis skundas netenkinamas.

26Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

27Dėl procesinio sprendimo (nutarties)

28Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad išnagrinėjęs šalių ginčą, teismas turėjo priimti sprendimą, o ne nutartį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutuojanti UAB ,,Statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Laugina“ dėl 94 367,50 Lt skolos pagal sutartį už atliktus rangos darbus, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo BUAB ,,Statyba“ 85 896,04 Lt nuostolių atlyginimą, 365 109,44 Lt netesybų, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. CPK 1 str. 1 d. numatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įmonės bankroto administratoriaus ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kiti reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Ši norma imperatyvi. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, prašymai dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo, kreditorinių reikalavimų tvirtinimas ir daugelis kitų tarpinių klausimų išsprendžiami ne sprendimu, o nutartimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorinio reikalavimo klausimo pagrįstumo nagrinėjimas bankroto byloje, gali būti prilyginamas reikalavimo išnagrinėjimui ieškinine teisena, tačiau šiuo atveju teismas taip pat priima ne sprendimą, o nutartį. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje iš esmės buvo sprendžiamas kilęs ginčas tarp bankrutuojančios įmonės kaip subrangovo ir atsakovo kaip rangovo. Šio ginčo išsprendimo rezultatas negali būti laikomas galutiniu bankroto byloje, kadangi sprendimas bankroto byloje priimamas tik likviduojant įmonę (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nutartį, o ne sprendimą ir atsakovo teisės į apeliaciją nepažeidė.

29Dėl prejudicinio fakto

30Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojančios UAB ,,Statyba“ ieškinys atsakovui UAB ,,Laugina“ ir atsakovo priešieškinys buvo išnagrinėtas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, kuria teismas ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 94 367, 50 Lt apmokėjimui už darbus pagal rangos sutartį, 2 868,24 Lt delspinigių pagal sutartį, 15,21 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo priešieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi minėtą nutartį pakeitė – panaikino nutarties dalį, kuria atmestas UAB ,,Laugina“ priešieškinis ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą nutarties dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad darbų vėlavimo aplinkybės atsakovas neįrodė, netyrė atsakovo priešieškinio dydžio – kokie darbai buvo pavėluotai atlikti, kokius dėl to atsakovas patyrė nuostolius ir ar protingo dydžio šalių sutartyje nustatytos netesybos už termino atlikti darbus praleidimą. Taigi, teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinys. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškinys buvo patenkintas, nustačius esminę reikšmę turinčią aplinkybę – tai, kad atsakovas neįrodė ieškovo padarytų darbų pagal statybos rangos sutartį trūkumų, dėl to neturėjo pagrindo sulaikyti 94 367 Lt sumos ir dėl to ieškovo reikalavimai atsakovui atsiskaityti pagal rangos sutartį yra pagrįsti. Šią dalį kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą ir ji įsigaliojo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytos konkrečios aplinkybės ir klausimai dėl kurių pakartotinai turi pasisakyti pirmosios instancijos teismas - kokie darbai buvo pavėluotai atlikti, kokius dėl to atsakovas patyrė nuostolius ir ar protingo dydžio šalių sutartyje nustatytos netesybos už termino atlikti darbus praleidimą. Galima pagrįstai teigti, kad faktas, jog atsakovas neįrodė ieškovo padarytų darbų pagal statybos rangos sutartį trūkumų, jau buvo viena kartą nustatytas dėl jo pagrįstumo pasisakyta nagrinėjant šio fakto pagrįstumą apeliaciniame teisme. Tai iš esmės atitinką prejudicinių faktų esmę – tai, kad faktas jau buvo vieną kartą nustatytas, todėl antrą kartą neturi būti įrodinėjamas ir nustatomas. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad minėtas faktas buvo nustatytas ne kitoje, o toje pačioje byloje ir dėl to negali būti laikomas prejudiciniu. Sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo, kadangi tokiu būdu faktas ar ieškovo atlikti darbai pagal rangos sutartį turi trūkumų, būtų nustatinėjamas antrą kartą, nors, kaip minėta, šio fakto pagrįstumas nustatytas bylos dalyje, kuri išnagrinėta apeliacinės instancijos tvarka ir yra įsiteisėjusi.

31Dėl patirtų nuostolių ir netesybų

32Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo BUAB „Statyba“ 85 896,04 Lt nuostolių atlyginimui, 365 109,44 Lt netesybų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo skaičiavimu, netesybas sudaro 3109,44 Lt delspinigių (sutarties 12 str. 3.4 p.) ir 362 000 Lt bauda (sutarties 12 str. 3.5 p.). Iš priešieškinio ir atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje (t. 6, b. l. 5) matyti, kad delspinigius atsakovas skaičiavo nuo atsakovo nuomone netinkamai atliktų darbų vertės, t. y. nuo 85 896,04 Lt, bauda apskaičiuota už 6 mėnesius iki priešieškinio padavimo dienos t.y. po 2000 Lt už dieną (sutarties 12 str. 3.5 p.). Atsakovas neįrodinėjo ir neprašė priteisti nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prievolės įvykdymo termino praleidimo. Šią poziciją atsakovas patvirtino ir atskirajame skunde (t. 6 b. l. 48).

33Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 3.4 punktas numatė, kad subrangovas (ieškovas), uždelsęs tinkamai atlikti darbus pagal šią sutartį, moka generaliniam rangovui (atsakovui) 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų ar netinkamai atliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną, o 3.5 punkte nustatyta, kad subrangovui nepagrįstai vėluojant priduoti objektą generaliniam rangovui – moka 2000 litų baudą už kiekvieną vėlavimo dieną (t. 4, b. l. 11).

34Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išnagrinėjo kokie konkretūs statybos darbai (ir kokios vertės) buvo pradelsti ir nustatė, kad atsakovas pagrįstai prašo priteisti 3109,44 Lt delspinigių. Taip pat teismas įvertinęs aplinkybes susijusias su darbų priėmimo-perdavimo akto pateikimu atsakovui, perskaičiavo baudą, pagal šalių sudarytos statybos rangos sutarties 12 str. 3.5 p. nustatė, kad skaičiuotinos baudos dydis sudaro 336 000 Lt.

35Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai delspinigius sumažino iki 1000 Lt, o baudą – iki 11 000 Lt.

36Vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, teismas turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta). Teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. Nozdriakova v. T. Makovskis, V. Makovska, bylos Nr. 3K-7-304/2007).

37Nagrinėjamoje byloje, atsakovas neįrodinėjo ir neprašė priteisti nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prievolės įvykdymo termino praleidimo. Siekiant nustatyti, atsakovui priteistiną netesybų dydį apygardos teismas nustatė, kad atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl ieškovo kaltės yra 10 000 Lt dydžio. Teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pripažino, kad atsakovas dėl darbų vėlavimo patyrė 50 000 Lt nuostolių. Nustatydamas šiuos nuostolius, teismas vertino atsakovo byloje pateiktus duomenis apie patirtas papildomas išlaidas susijusias su ieškovo laiku nevykdomais įsipareigojimais (išlaidos darbo užmokesčiui, mechanizmų prastova). Teismas konstatavo, kad statybvietės išlaikymo išlaidų atsakovas neįrodė. Taip pat sprendė, kad priverstinės prastovos nebuvo, darbai buvo atliekami, tačiau lėtesniu tempu. Teismas motyvavo, kodėl atsakovo patirtų nuostolių suma laikytina 50 000 Lt. Vertindamas, kokia šių nuostolių dalis laikytina kaip patirta dėl ieškovo kaltės, teismas įvertino reikšmingas aplinkybes: darbus objekte atliko keli subrangovai, dėl techninio projekto, kurį paruošė užsakovas, kildavo daug neaiškumų, jis turėjo trūkumų, netikslumų, kurių aiškinimasis lėtino darbų tempą, teismas taip pat nustatė, kad atlikti darbus trukdė seni, neveikiantys tinklai bei kitos objektyvios aplinkybės. Atskirojo skundo argumentai minėtų teismo nustatytų aplinkybių ir nustatytos 10 000 Lt nuostolių, patirtų dėl ieškovo kaltės, sumos pagrįstumo nepaneigia.

38Skundžiama nutartimi teismas priteisė 12 000 Lt netesybų (1 000 Lt delspinigių ir 11 000 Lt dydžio baudą). Ši suma yra didesnė, nei bylos duomenimis nustatyti nuostoliai (10 000 Lt), todėl atskirojo skundo argumentas, dėl CK 6.258 straipsnio 2 dalies (sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolius) pažeidimo nepagrįstas.

39Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą.

40Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).

41Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.).

42Taigi, kai atsakovas nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės netinkamo įvykdymo (praleidus terminus), o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 str. 1 d.). Atitinkamai šalis, siekdama pagrįsti, kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jos nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Kartu pažymėtina tai, kad teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog šalis tiksliai įrodytų jos realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

43Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, tinkamai įvertino netesybų dydžiui reikšmingas aplinkybes. Ieškovas atliko visus rangos sutartyje numatytus darbus, pateikė atsakovui atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kurį atsakovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Objektas buvo pripažintas tinkamu naudoti, darbų defektai nenustatyti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovo darbų atlikimas vėlavo dėl įvairių aplinkybių visumos (techninio projekto trūkumai, seni neveikiantys tinklai žemėje, darbus vykdė keli subrangovai ir kt.). Taip pat nustatyta, kad atsakovo nuostoliai, atsiradę dėl ieškovo kaltės yra 10 000 Lt dydžio (t. 6 b. l. 17-19).

44Kaip nurodyta atskirajame skunde, rangos sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, todėl galėjo nustatyti tinkamus konkrečios sutarties netesybų dydžius. Šalys rangos sutartimi sutarė dėl 0,02 procento dydžio delspinigių nuo neatliktų ar netinkamai atliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną, o taip pat numatė, kad subrangovui nepagrįstai vėluojant priduoti objektą generaliniam rangovui – moka 2000 litų baudą už kiekvieną vėlavimo dieną (t. 4, b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys, kad tokio dydžio bauda skaičiuotina už kiekvieną dieną, sudaro 0,291 procento nuo visos sutarties kainos (686 672,46 Lt). Sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas – 2007 m. lapkričio 12 d., t.y. 1 mėnuo (per kuriuos turėjo būti atlikti elektros, vandentiekio bei nuotekų lauko tinklų komunikacijų įrengimo darbai už 686 672,46 Lt sumą), šalys 1 mėnesio termino nepratęsė, darbus ieškovas atliko, o visas statybos objektas pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. balandžio 18 d. Ieškovas praleido 99 dienas atlikti darbus kurių vertė 152 829,81 Lt ir praleido 168 dienas atlikti darbus kurių vertė 70 000 Lt. Vertinant sutarties vykdymo eigą, darbų atlikimo terminus, jų praleidimo priežastis, šalių veiksmus, galutinį rezultatą (objekto pripažinimą tinkamu naudoti) laikytina, kad apygardos teismas netesybų dydį sumažino pagrįstai.

45Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu

Nutarė

47Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismas 2010-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 5. Atsakovas UAB „Laugina“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo BUAB... 6. 85 896,04 Lt nuostolių atlyginimui, 365 109,44 Lt netesybų, 6 procentų... 7. 85 896,04 Lt, sutarties 12 str. 3.4 p. numatytas netesybas – 3109,44 Lt,... 8. Atsiliepime į priešieškinį BUAB „Statyba“ prašo jo netenkinti ir... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo UAB... 11. 1. Panevėžio apygardos teismo 2010-11-08 nutartyje ir Lietuvos apeliacinio... 12. 2. Atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo atliktų darbų... 13. 4. Įvertinus bylos aplinkybes, liudytojų parodymus susijusius su darbų... 14. 5. Ieškovas pagal sutartį atliko visus statybos darbus, taip pat atsakovui... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas UAB „Laugina“ pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio... 17. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:... 18. 1. Teismas išnagrinėjęs ginčą iš esmės priėmė nutartį, kurioje... 19. 2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 182 str. 2 d. ir konstatavo, jog atsakovas... 20. 3. Teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai prašo priteisti 3 109,44 Lt... 21. 4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pretenziją dėl darbų termino... 22. 5. Teismas nustatė, kad atsakovas dėl darbų vėlavimo patyrė 50 000 Lt... 23. 6. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.258 str. 4 d. ir atsakovui atlygintinais... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Atskirasis skundas netenkinamas.... 26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 27. Dėl procesinio sprendimo (nutarties)... 28. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad išnagrinėjęs šalių ginčą,... 29. Dėl prejudicinio fakto... 30. Iš bylos duomenų matyti, kad bankrutuojančios UAB ,,Statyba“ ieškinys... 31. Dėl patirtų nuostolių ir netesybų... 32. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovo BUAB „Statyba“ 85... 33. Šalių sudarytos statybos rangos sutarties 3.4 punktas numatė, kad... 34. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išnagrinėjo kokie konkretūs... 35. Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai delspinigius... 36. Vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, teismas turi teisę mažinti... 37. Nagrinėjamoje byloje, atsakovas neįrodinėjo ir neprašė priteisti... 38. Skundžiama nutartimi teismas priteisė 12 000 Lt netesybų (1 000 Lt... 39. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 40. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas,... 41. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų... 42. Taigi, kai atsakovas nereiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, tinkamai įvertino netesybų... 44. Kaip nurodyta atskirajame skunde, rangos sutarties šalys yra privatūs verslo... 45. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 47. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą....