Byla e2YT-14242-820/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: V. Š., G. Š., valstybės įmonei Turto bankui

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant pareiškėjai G. Š. ir jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei, suinteresuoto asmens V. Š. atstovui advokatui Stasiui Sandai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: V. Š., G. Š., valstybės įmonei Turto bankui.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Pareiškimo dalykas ir pareiškimo pagrindo santrauka
  1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (pareiškimo dalykas):
    1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š. po sūnaus K. Š. mirties 1998 m. rugpjūčio 20 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti jo kilnojamą turtą.
    2. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įforminti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
  2. Pareiškėja nurodė, jog 1998 m. rugpjūčio 20 d. mirė palikėjas sūnus K. Š.. Pareiškėja G. Š. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.
  3. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (priedas Nr. 4) matoma, palikėjo K. Š. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto (toliau - Butas). Kita Buto priklauso pareiškėjos G. Š. buvusio sutuoktinio J. Š. sutuoktinei G. Š., su kuria Pareiškėja iki šiol palaiko artimus ryšius, bendrai naudojasi minėtu nekilnojamuoju turtu kaip savo ir jį administruoja, moka mokesčius, pinigus už komunalinius mokesčius perduodama G. Š.. Aplinkybę, kad pareiškėja G. Š., prisidėjo prie nekilnojamojo turto išlaikymo, mokėjo mokesčius ir administravo palikimą sudarantį turtą įrodinės teisme liudytojų parodymais, kuriuos į teismo posėdį atsives pati.
  4. Paveldėjimo byla notaro biure po palikėjo K. Š. mirties, užvesta nebuvo.
  5. Pareiškėja teismo posėdžio metu patikslino, jog palikimą priėmė pradėdama valdyti kilnojamą palikėjo turtą: nuotraukas, knygas ir kitus kilnojamus daiktus. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėja kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog po sūnaus K. Š. mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio nustatymo grindžiamas žemiau išdėstytais motyvais ir teisiniais pagrindais.
  6. Pareiškėja yra Palikėjo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. redakcijos CK 573 str. 1 d. 1 p.).
  7. Taigi apibendrinant aukščiau pateiktą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog asmuo laikomas priėmusiu palikimą, jeigu nustatoma, jog jis faktiškai valdo palikimą sudarantį turtą, t. y. juo naudojasi, prižiūri, administruoja, moka mokesčius bei valdydamas minėtą turtą laiko save jo savininku.
  1. Suinteresuotų asmenų atsikirtimų santrauka
  1. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti.
  2. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo G. Š. yra pareiškėjos G. Š. buvusio vyro J. Š., sutuoktinė. G. Š. santuoką su J. Š. 1991-11-29 nutraukė, J. Š. išsikėlė gyventi atskirai ir nuo to laiko nei J. Š., nei giminaičiai iš jo pusės pas G. Š. Bute negyveno, savo daiktų nelaikė. G. Š. buvo įsitikinusi, kad butas ( - ) priklauso jai vienai, kadangi nutraukiant santuoką su J. Š. būtent taip ir buvo nutarta. Mirus J. Š. paaiškėjo, kad Buto dalis priklausė pagal įstatymą ir jam, todėl G. Š. ir J. Š. sūnus iš pirmos santuokos K. Š. tapo bendraturčiais, nes K. Š. priėmė palikimą po tėvo mirties. G. Š. ir K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklausė Butas.
  3. 1998 m. rugpjūčio 20 d. mirė K. Š.. Mirus K. Š., suinteresuotas asmuo G. Š. ir toliau gyveno minėtame Bute. Šiame bute G. Š. gyvena iki dabar.
  4. Pareiškėjos G. Š. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išdėstytos aplinkybės yra neteisingos. Pareiškėjos plačiai aprašyti ir nurodyti faktai neatitinka tikrovės.
  5. Aplinkybė, kad pareiškėja mirus sūnui K. Š. prisidėjo prie jo nekilnojamojo turto dalies t. y. Buto išlaikymo, mokėjo mokesčius ir administravo palikimą yra neatitinkanti tikrovės. Mirus palikėjui, jo likusį turtą pilnai išlaikė suinteresuotas asmuo G. Š.. G. Š. ir toliau gyveno bute, juo rūpinosi, tvarkė visą butą, mirusiajam K. Š. priklausančia dalimi naudojosi kaip ir savo. Pareiškėja nėra prisidėjusi prie Buto išlaikymo, jo gerinimo ar tvarkymo, pareiškėja niekada nesinaudojo, Buto netvarkė, jame nesilankė.
  6. Dėl kitų asmeninių ir kilnojamųjų daiktų naudojimo, G. Š. patvirtina, kad jokiais daiktais ji nesinaudojo ir nieko nepasiėmė, kadangi nei J. Š., nei K. Š. jokių daiktų pas G. Š. bute niekada nebuvo. Be to, šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja įrodymų nepateikė.
  7. Dėl tos pačios turto dalies pareiškėjos anūkas V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl tokios paties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2017 11 29 sprendimu c/b Nr. e2YT-42505-541/2017 jo pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas kad V. Š. priėmė savo tėvo K. Š. mirusio 1998-08-20 palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. G. Š. paaiškina teismui, kad minimoje byloje savo atsiliepimo neteikė, kadangi manė, jog iš esmės yra teisinga, kad tėvo turtą, kaip palikimą, priimtų vaikas Virginijus, nors faktiškai Virginijus taip pat jokių aktyvių veiksmų minimo turto atžvilgiu neatliko.
  8. Suinteresuotam asmeniui G. Š. nėra žinoma, kas ir kokius kitus K. Š. daiktus po jo mirties tvarkė ir pasiėmė.
  9. Vertinant visas išdėstytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus manytina, kad nėra jokio pagrindo pareiškėjos pareiškimo tenkinimui nes ji visiškai jokių aktyvių veiksmų, kurie nurodyti pareiškime, neatliko.
  10. Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškimą atmesti.
  11. Nurodė, jog V. Š. mirusio tėvo Kęstučio tėvai yra pareiškėja G. Š. ir J. Š.. Jie kažkuriuo metu nutraukė santuoką ir mano senelis J. Š. vedė G. Š., kuri, iki mano tėvo K. Š. mirties kartu su juo gyveno vieno kambario Bute. Aš iš jos 2016 metais ir sužinojau, kad ½ šio buto priklauso mano tėvui ir kreipiausi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
  12. Apie mano faktinį tėvo turto paveldėjimą suinteresuotam asmeniui G. Š. buvo žinoma, tačiau ji nieko nepareiškė apie tai, kad dar kas nors be manęs paveldėjo, ar siekė paveldėti ½ Buto, kuriame ji gyvena. Ši aplinkybė prieštarauja pareiškėjos G. Š. pareiškime išdėstytai pozicijai, kad ji faktiškai priėmė palikimą, faktiškai valdė ½ Buto ir net mokėjo mokesčius.
  13. Pareiškime išdėstytais teiginiais abejoti verčia ir faktas, kad pareiškėjos sūnus, mano tėvas K. Š. iki mirties gyveno su savo pamote viename vieno kambario bute, o ne su motina. Darytina išvada, kad jo santykiai su pamote buvo geri ir jam mirus pamotė būtų žinojusi apie savo bendraturčio turto dalies paveldėjimą, tačiau mano byloje 2017 metais ji nieko apie tai nepareiškė. Faktinis turto paveldėjimas į nedalų daiktą būtinai privalėjo būti jai žinomas.
  14. Visi šie faktai rodo, kad jokio faktinio paveldėjimo į Butą prieš 20 metų nebuvo ir negalėjo būti. Yra praleisti visi įmanomi senaties terminai ir šis pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti patenkintas.
  15. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, teismo nuožiūra. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prižiūrėjo paveldimą turtą.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
  3. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (LAT CBS 2008 m. balandžio 18 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
  5. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais yra laikomi tėvai, todėl pareiškėjas yra savo sūnaus pirmos eilės įstatyminė įpėdinė ir turi reikalavimo teisę (įstatymo redakcija galiojusi palikimo atsiradimo metu).
  6. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog faktiškai pradėjo valdyti nekilnojamą turtą – Butą, tačiau bylos nagrinėjimo metu patikslino savo teiginius ir nurodė, jog pradėjo faktiškai valdyti mirusiojo kilnojamąjį turtą – knygas, fotonuotraukas ir kitus kilnojamuosius daiktus, todėl teismas nagrinėja ir pasisako dėl turto paveldėjimo pradėjus faktiškai valdyti kilnojamuosius daiktus.
  7. Palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 587 straipsnio 2 ir 3 dalys nustatė, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi esminę reikšmę turi pareiškėjos veiksmai, atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo diena laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 1 d.).
  8. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 kt.).
  9. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
  10. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.).
  11. Byloje nustatyta, jog palikėjo nekilnojamu turtu (Buto dalimi) pareiškėja nesirūpino, jo netvarkė, neprižiūrėjo ir neatliko jokių kitų veiksmų rodančių, jog pareiškėja priėmė Buto dalį pradėdama jį faktiškai valdyti. Šių veiksmų pareiškėja neatliko ne tik per pirmus šešis mėnesius po pareiškėjo mirties, bet ir per beveik 20 metų, t. y. iki šiol.
  12. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebūtų pateikusi pareiškimo, jei suinteresuotas asmuo būtų pasirūpinęs palikėjo kapo priežiūra. Ši aplinkybė rodo, jog pareiškėjos tikslas nėra palikimo priėmimas ir nuosavybės teisių įregistravimas, tačiau pareiškimo padavimo tikslas yra kitas, nei nurodoma pareiškime.
  13. Pareiškėja nurodė, jog jos sūnus gyveno pas ją ir ten liko jo daiktai. Minėta, jog teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog daiktų paėmimas turi būti perkeltas į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog palikėjo daiktai kaip buvo, taip ir tebėra jos namuose, jie saugomi, tačiau pareiškėja neįrodė, jog palikėjo paliktus daiktus perkėlė į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą, todėl jos teiginiai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 str.).
  14. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog paveldėjo fotonuotraukas, tačiau nepateikė įrodymų, jog paveldėjo kokius nors kitus kilnojamus daiktus, todėl aplinkybė, jog pareiškėja paveldėjo kitus palikėjo kilnojamus daiktus laikytina neįrodyta (CPK 178 str.). Be to, byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos buvo palikėjo. Pateiktos fotonuotraukos yra šeimyninės, todėl pareiškėja jas galėjo turėti kaip palikėjo motina, o ne buvo paliktos po palikėjo mirties. Taigi byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog palikėjas iš viso paliko kilnojamus daiktus (CPK 178 str.).
  15. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
  16. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

4atmesti pareiškimą. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai