Byla e2-11513-820/2016
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui J. K., atsakovės E. Ž. atstovams: advokatui I. S. ir R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CASTRADE SERVICE“ ieškinį atsakovei E. Ž. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Įpareigoti atsakovę E. Ž., asmens kodas ( - ) atlikti jai nuosavybės teise priklausančio buto (adresu ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - ) terasos paruošiamuosius darbus, kad būtų galima nustatyti vandens pratekėjimo priežastis bei informuoti apie terasos paruošimo darbų datą ir laiką UAB „Castrade Service“, juridinio asmens kodas 302746208, kad ji, kaip namą prižiūrintis ir vandens pratekėjimo priežastis turėsiantis šalinti subjektas, galėtų dalyvauti šiame procese, tame tarpe ir nustatant minėtas priežastis.
    2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso 49.52 kv. m. bendrojo ploto butas su terasa, esantis adresu ( - ), Vilnius, unikalus Nr. ( - )(toliau – „Butas“).
  3. Namo, kuriame yra atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas, administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitas paslaugas teikia ieškovė, vadovaudamasi Jungtinės veikos sutartimi.
  4. Ieškovė gavo pranešimus, kad įvairiose namo patalpose yra vandens pratekėjimas. Tikrindama šią informaciją ieškovė nustatė, kad patalpose po lietaus prasiskverbia vanduo pagal sienoje esantį lietaus nuvedimo stovą; vanduo patenka iš atsakovei priklausančiame bute esančios terasos per galimai netvarkingą hidroizoliacinę dangą. Name jau buvo nustatyta defektų, susijusių su hidroizoliacija bute, besiribojančiame su atsakovės butu, t. y. bute Nr. 28, kuriame atlikus darbus defektai buvo pašalinti ir sustabdyta tolesnė žala kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Namo butų Nr. 28 ir 27 savininkai nedarė jokių kliūčių remonto atlikimui, pasirūpino terasoje esančių plytelių demontavimu ir terasos paruošimu darbų atlikimui.
  5. Atsakovė de facto nesutinka paruošti terasos darbų (bendrosios inžinerinės įrangos –hidroizoliacijos – apžiūrai ir keitimui, įrengimui), kadangi laikosi pozicijos, jog visi darbai (tiek terasos paruošimo darbai, tiek hidroizoliacijos keitimo darbai, tiek dangos atstatymo darbai) turi būti atliekami namo butų ir kitų patalpų savininkų, kuriuos Jungtinės veiklos sutarties pagrindu atstovauja ieškovė, jėgomis ir lėšomis, t. y. duoda sąlyginį sutikimą leisti atlikti būtinus darbus tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtinai raštu garantuos, jog: „šį remontą atliks kaip namo bendrojo naudojimo objekto (t. y. visų namo bendraturčių sąskaita, įskaitant terasos plytelių nuėmimą ir kt. bei terasos būklės atstatymą) remontą“).
  6. CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę reikalauti iš butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).
  7. Atsakovė iš esmės neginčija to, kad jos bute yra jai individualios nuosavybės teise priklausanti terasa, kad po ja esančiam turtui žala gali būti daroma, dėl joje sumontuotos hidroizoliacijos trūkumų, nei to, kad Ieškovė, kaip įgaliotas asmuo, turi imtis veiksmų siekiant nustatyti tikrąsias žalos priežastis ir jas kuo greičiau pašalinti, tačiau atsakovė reikalauja 1) nurodyti darbų atlikimo apimtį ir 2) išduoti išankstinę garantiją, kad visi darbai bus atliekami visų namo bendraturčių sąskaita. Toks reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas jį vertinant tiek teisės aktų, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikos kontekste. Aplinkybė, kad atsakovė nėra gavusi jokios informacijos apie jos bute ketinamų atlikti darbų mastą, darbų atlikimo terminus bei darbų kaštus, kaip tai numatyta Jungtinės veiklos sutartyje, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose ar atsakovės rašte nurodytoje Valstybinės Teritorijų planavimų ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-05-31 konsultacijoje, bei nori tokią informaciją gauti, nesudaro pagrindo atsakovei vilkinti paruošiamuosius (terasos nuardymo) darbus ir nustačius žalos priežastį bei mąstą bus galima priimti sprendimą, kokius tiksliai darbus yra būtina atlikti ir kiek jie gali užtrukti. Būtent dėl tos pačios priežasties, Ieškovė negali ir garantuoti, jog visus darbus atliks „kaip namo bendrojo naudojimo objekto (t. y. visų namo bendraturčių sąskaita, įskaitant terasos plytelių nuėmimą ir kt. bei terasos būklės atstatymą) remontą“ – tik nustačius žalos priežastį bei mąstą bus galima priimti sprendimą dėl to, kuriam asmeniui tenka prievolė atlyginti tokių darbų kaštus. Negalima atmesti prielaidos, jog po terasa esanti hidroizoliacija buvo pažeista ir dėl netinkamo terasos įrengimo ar naudojimo (eksploatavimo), dėl kurio būtų atsakinga buto savininkė (atsakovė) vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 1, 3 dalimis.
  8. Atsakovė (nors ir netiesiogiai) kelia ir kitą klausimą, susijusį su tuo, kas turėtų būti laikoma bendrojo naudojimo objektais ir kas yra atsakingas už jų priežiūrą, t. y. teigia, kad neturi „vienasmenės prievolės savo lėšomis remontuoti terasos, kaip bendrojo naudojimo objekto – namo stogo dalies, įrenginius ar kitokias konstrukcijas“. CK ir Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nurodytų namo konstrukcijų, priskirtinų bendrajai dalinei nuosavybei, sąvokos atskleistos ir techniniai reikalavimai šioms konstrukcijoms nustatyti viešosios teisės aktuose – Statybos įstatyme ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (statybos techniniuose reglamentuose ir kt.). Pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 (taip pat ir ankstesnė redakcija), 5.15 punktą stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Taigi, stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo, konstrukcinis elementas. Priklausomai nuo stogo nuolydžio stogas gali būti plokščiasis arba šlaitinis (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 5.10, 5.13 punktai), o plokštieji stogai skirstomi į eksploatuojamus ir neeksploatuojamus. Terasa – atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo (statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punktas). Tai reiškia, kad vienas iš plokščiojo stogo eksploatavimo būdų – terasos įrengimas ant jo. Iš aptarto teisinio reglamentavimo galime daryti išvadą, kad tokia pastato konstrukcija, kai terasa įrengiama ant plokščiojo stogo, turi dvejopą funkcinę paskirtį: ji tarnauja kaip stogas, t. y. pagrindinė namo konstrukcija, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio; be to, pastato savininkų ar jų dalies gali būti naudojama kaip terasa (atvira aikštelė) buitiniams, poilsio ir kitokiems poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje galime sutikti tokių terasos apibrėžimų, kaip kad: „eksploatuojamas atvirkštinis stogas“. Šiuo atveju ginčo, kad kai kurie terasos elementai gali būti laikomi bendrojo naudojimo objektais, nėra, tačiau iš atsakovės pozicijos yra akivaizdu, kad ji kategoriškai nesutinka, jog terasos paruošimo (nuardymo) žalos priežasties nustatymui (o vėliau, priklausomai nuo aplinkybių – ir terasos atstatymo) darbai turi būti atlikti atsakovės. Šiuo atveju, nors ir kategoriškai atsakyti į šį klausimą nėra galimybės, tačiau atsakovė vis tiek reikalauja ieškovės įsipareigojimų dėl remonto sąnaudų atlyginimo jos atžvilgiu prieš atliekant darbus ir nustatant žalos priežastį.
  9. Ieškovė yra subjektas, atsakingas už lėšų remontui surinkimą ir remonto darbų organizavimą. Šiuo atveju darbai yra susiję ir su atsakovei išimtinai nuosavybės teise priklausančiais objektais, kuriais jokie kiti asmenys nesinaudoja ir jie nėra ir negali būti laikomi bendrojo naudojimo objektais nei minėto teisinio reguliavimo, nei suformuotos teismų praktikos prasme (pavyzdžiui, terasos plytelės, kurių nuėmimas yra būtinas žalos atsiradimo priežasčiai bei būsimų darbų apimčiai nustatyti). Pažymėtina, jog analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, kuri, atsakydama į Namo bendrasavininkės klausimą nurodė, kad: „terasos konstrukciniai elementai (grindys, aptvėrimai ir kt.), lietaus surinkimo ir šalinimo įranga iki sujungimo į šios paskirties bendrojo naudojimo įrangą priskirtini terasos savininko (naudotojo) nuosavybei. Todėl savininkas (naudotojas) atsako už terasos naudojimą, jos priežiūros ir remonto organizavimą savo lėšomis. Jei dėl netinkamų terasos naudotojo veiksmų pažeidžiamos namo bendrojo naudojimo konstrukcijos ar kiti bendrojo naudojimo objektai, šių objektų remonto ar keitimo išlaidas apmoka pažeidėjas“. Iš aptartų argumentų yra akivaizdu, kad atsakovė turi sudaryti sąlygas prieiti prie bendrojo naudojimo objektų jų įvertinimui. Kokiu būdu Atsakovė tai padarys, nepriklauso nuo ieškovės, tačiau minėtus darbus atliekant tretiesiems asmenims ieškovė apie šį procesą taip pat turėtų būti informuota iš anksto. Atsakovei neturint pajėgumų ir (ar) lėšų tokius darbus atlikti, tokių darbų atlikimą galbūt, esant atsakovės prašymui, organizuoti ir ieškovė, tačiau ieškovė jokiu būdu negali duoti garantijos, kad tokie darbai bus atlikti „visų namo bendraturčių sąskaita“, ir toks išankstinis atsakovės reikalavimas suteikti garantiją yra nepagrįstas ir neteisėtas bei akivaizdžiai stabdantis darbų atlikimą, dėl kurio tik didėja žala kitų namo butų ir kitų patalpų savininkams.
  1. Atsakovės atsiliepimo atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė E. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovė nurodė, jog atsakovė nesudaro kliūčių ieškovės atstovams patekti į atsakovės buto Nr. 29 terasą, kuri yra namo stogo dalis, kad ieškovė galėtų suremontuoti namo stogo hidroizoliacinį sluoksnį. Ieškovė apžiūrėjo terasą, numatė veiksmus, pasiūlė darbų grafiką, ir būtent ieškovės iniciatyva remonto darbai buvo atidėti 2016 metų pavasariui. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl to, kam (proporcingai visiems namo bendraturčiams ar vien atsakovei) turės atitekti, kai bus vykdomas remontas, išlaidos dėl buto terasos grindų apdailos plytelių ir po jomis esančio stogo kietosios cemento dangos nuardymo (bei vėliau – atstatymo) tam, kad atsakovė galėtų patikrinti ir suremontuoti po jais esančios namo bendrosios konstrukcijos – stogo dalies hidroizoliacinį sluoksnį.
  3. Be to, atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės 2015-09-11 apžiūros akto Priedą Nr. 1 „Darbų planas“, iš kurio sekė, kad dėl stogo hidroizoliacijos remonto terasos grindys pakils ne mažiau 7 cm, t. y. virš įėjimo į atsakovės buto durų dėžės (dėl to ji bus pažeista, lauko vanduo iš terasos galimai galės įtekėti į butą), prašė ieškovės pasirinkti kitą tinkamą remonto būdą ir pateikti to remonto projektą. Pastebėtina, kad ieškovė, atlikusi jos ieškinyje minimus gretimų butų Nr. 27 ir 28 terasose analogiškus remontus kai butų savininkai „nedarė jokių kliūčių remonto atlikimui, pasirūpino terasoje esančių plytelių demontavimu ir terasos paruošimu darbų atlikimui“, paliko tas terasas netinkamomis jų savininkams naudotis – padengtomis tik minkštu hidroizoliaciniu bitumo sluoksniu be vaikščioti jomis kieto pagrindo. Ieškovė, po ilgų derybų, paaiškino žodžiu ir el. laiškais (dokumentų nepateikė), jog pakeitė darbų projektą – terasos plytelių ir kietojo grindų sluoksnio išvis nereikės ardyti, t. y. išviso nereikės ieškinyje reikalaujamų iš atsakovės terasos paruošiamųjų darbų, kadangi tiesiog ant esamų terasos plytelių ieškovė paklos papildomą specialųjį pritaikytą vaikščioti hidroizoliacinį sluoksnį. Toks remontas yra šalių suderintas ir jo atlikimas, ieškovės iniciatyva, buvo atidėtas šiam pavasariui.
  4. Atsakovė netrukdė ir netrukdo ieškovei nuimti plytelės stogo hidroizoliacijos apžiūrai ir/arba remontui, bet mano, jog ieškovė turės prievolę atstatyti jos sukeltus atsakovės terasos pažeidimus. Pirma, atsakovė turi teisę žinoti bei teikti pasiūlymus dėl ieškovės planuojamos hidroizoliacinio sluoksnio remonto technologijos, kadangi pagal pirminį „Darbų planą“ galimai pakils aukščiau įėjimo į butą slenksčio. Be to, ieškovė 2004 metų akte dėl gretimo buto Nr. 28 terasos apžiūros nustatė namo stogo hidroizoliacijos trūkumą: „blogai suklijuotas PVC dangas“ ir kad dėl to buvo „reikalinga keisti hidroizoliacinę dangą“, tačiau ieškovė nepakeitė buto Nr. 28 terasoje hidroizoliacinės dangos, o tik sumontavo naują bituminę dangą virš senos, neardant cementinio pasluoksnio. Dėl to kaimyninio buto terasos papildomai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, net be neįrengto kietojo pagrindo ir plytelių, sulygo pagal aukštį su atsakovės terasos plytelėmis. Antra, atsakovės buto terasa su apdaila yra įrengta teisėtai, ieškovė to neginčija ir priešingų duomenų byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad namo stogo hidroizoliacinis sluoksnis terasos plote buvo pažeistas dėl atsakovės kaltės. Priešingai, ieškovė nurodo, kad „reikalauja adresu S. Žukausko 39-29 sumontuoti papildomą hidroizoliacinį sluoksnį, kadangi statybos metu galimai yra nekokybiškai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis, t. y. sujungimo siūlės yra netinkamai suklijuotos, todėl tarp jų patekęs vanduo įsigeria į perdangos sluoksnį, kuris vėliau prasisunkia į patalpas“. Atsakovė nėra vienintelė terasinio stogo, kaip inžinerinės konstrukcijos, savininkė, ji yra bendrasavininkė kartu su kitais namo bendraturčiais. Stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė. Ieškovė, kaip namo administratorė, privalo bendraturčių lėšomis užtikrinti namo bendrų konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių tinkamą techninę būklę (šiuo atveju – tinkamą hidroizoliaciją stogo dalies po atsakovės terasa). Ieškovė teigia, kad remontuojant stogo hidroizoliaciją bus sugadintas atsakovės asmeninis turtas, todėl atsakovės turtinius nuostolius (terasos grindų plyteles) turi atlyginti proporcingai visi namo bendraturčiai. Taigi, ieškovė neteisėtai reikalauja įpareigoti atsakovę, be jos kaltės ir neatlygintinai – kitų namo bendraturčių naudai atliekant namo bendrų inžinerinių sistemų remontą, sunaikinti atsakovės teisėtą asmeninį turtą (terasos grindų plyteles) ir namo bendrojo stogo viršutinę kietąją virš hidroizoliacinio sluoksnio dangą (terasos grindis). Dėl to ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra ginčo buto, kuriam priskirta ginčo terasa, savininkė. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra ginčo namo administratorius. Byloje nėra ginčo, jog po lietaus drėksta žemesnio aukšto patalpos.
  4. Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti jai nuosavybės teise priklausančios terasos paruošiamuosius darbus, t. y. nuardyti plyteles, kad būtų galima nustatyti vandens pratekėjimo priežastis bei informuoti apie terasos paruošiamųjų darbų datą ir laiką ieškovą, kad jis galėtų dalyvauti šiame procese, ame tarpe nustatant vandens pratekėjimo priežastis. Teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose. Taigi ieškovo reikalavimas yra įpareigoti atsakovę išmontuoti terasos plyteles tikslu, kad ieškovas galėtų nustatyti vandens pratekėjimo priežastis. Šiems reikalavimams pagrįsti ieškovas privalėjo įrodyti šias aplinkybes: jog yra vandens pratekėjimas į žemesnes patalpas iš atsakovės terasos, jog vandens pratekėjimo priežastys nėra žinomos, jog atsakovė turi pareigą atlikti terasos plytelių išmontavimo darbus.
  5. Byloje kyla ginčas, kas turėtų atlikti terasos viršutinio sluoksnio (plytelių) nuardymo darbus. Šių darbų tikslas – nustatyti vandens pratekėjimo priežastis ir, remiantis nustatytomis priežastimis, atlikti reikalingus remonto darbus. Kadangi ieškovas ieškinyje atsakovės pareigą atlikti parengiamuosius terasos darbus (išmontuoti plyteles) tiesiogiai sieja su tikslu, nustatyti vandens pratekėjimo priežastis, todėl teismas bylą nagrinėja tik šioje apimtyje ir pasisako dėl plytelių išmontavimo pareigos tik šiuo tikslu. Plytelių išmontavimo klausimas kitais tikslais byloje nėra keliamas, todėl teismas jų nenagrinėja ir nepasisako.
  6. Ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog jis yra atsakingas dėl pratekėjimo priežasčių nustatymo ir remonto darbų organizavimo darbus, nes yra namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ir kitas paslaugas teikiantis subjektas (namo administratorius).
  7. Pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Taigi pagal šią teisės normą, buto savininkas privalo leisti jam priklausančiose patalpose atlikti remonto darbus.
  8. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė apžiūros – defektinį aktą (1 t., p. 44). Prie šio akto pridėtas ieškovo su rangovu suderintas darbų planas (1 t., p. 45), iš kurio matyti, kad reikia atlikti plytelių demontavimą, paruošti paviršių, demontuoti skardas, dėti hidroizoliacinę dangą ir sumontuoti parapetus. Aplinkybė, jog ieškovas suderino darbų planą, leidžia manyti, jog ieškovas jau žino vandens pratekėjimo priežastis. Taigi pirminiame akte yra nustatyta vandens pratekėjimo priežastis.
  9. Iš atsakovės 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašto ieškovui (1 t., p. 27-28) matyti, jog atsakovė sutinka įsileisti ieškovą ar jo įgaliotus asmenis terasos grindų plytelių nuėmimui ir hidroizoliacijos sluoksnio remontui. Kartu prašė garantuoti, jog remonto ir atstatymo darbai bus finansuojami visų namo bendraturčių.
  10. Iš ieškovo 2015 m. rugpjūčio 20 d. namo techninės apžiūros protokolo Nr. S.Ž39/3 (1 t., p. 103) matyti, jog nustatyta bloga hidroizoliacinė danga 29 buto terasoje, vanduo prateka į žemiau esančias patalpas ir reikalinga kloti hidroizoliacinę dangą.
  11. Ieškovas pateikė kitą remonto darbų planą (1 t., p. 53) iš kurio matyti, jog būtų atliekami šie darbai: hidroizoliacijos įrengimas Firestone EPDM membrana ir aksesuarais, esamų skardos lankstinių demontavimas, nuimtų skardos lankstinių sumontavimas, guminių plytelių montavimas. Taigi iš naujo ieškovo pateikto remonto darbų plano matyti, jog plytelių demontavimo (išardymo) darbų atlikti nereikia, danga klijuojama ant plytelių. Be to, remonto darbų parinkimas, leidžia teigti, jog ieškovas jau yra nustatęs vandens pratekėjimo priežastis.
  12. Iš ieškovo 2015 m. gruodžio 07 d. laiško matyti, jog ieškovas klausia atsakovo ar gali pradėti darbus ir tą pačią dieną atsakovė nurodo, jog ieškovas gali pradėti atlikti darbus (1 t., p. 42).
  13. Iš ieškovo 2015 m. gruodžio 09 d. laiško matyti, jog ieškovas klausia atsakovo ar galima pradėti remonto darbus nuo ateinančio antradienio ryto, t. y. gruodžio 15 d. (1 t., p. 39-40).
  14. Iš atsakovės2015 m. gruodžio 09 d. atsakymo matyti, jog atsakovė sutiko, kad darbai būtų pradėti atlikti nuo antradienio (1 t., p. 39).
  15. Iš ieškovo 2015 m. gruodžio 14 d. laiško (1 t., p. 38) matyti, jog ieškovas nurodo, kad prognozuojami nepalankūs orai hidroizoliaciniams darbams atlikti ir kad geriausia būtų juos atidėti. Be to, nurodyta, jog jei atsakovai sutiktų, ieškovai gali kreiptis į teismą dėl išaiškinimo už ką turi būti mokama.
  16. Iš ieškovo parinkto rangovo 2016 m. gegužės 07 d. laiško, siųsto atsakovei (1 t., p. 119-120) matyti, kad plytelių ardyti nebūtina ir kad bendrai su ieškovu buvo nuspręsta darbus perkelti į pavasarį.
  17. Ieškovas neįrodinėjo ir byloje nėra duomenų, jog atsakovė plyteles terasoje būtų įsirengusi neteisėtai, pažeisdama teisės aktų nuostatas ar plytelių įrengimas būtų sąlygojęs bendrosios dalinės nuosavybės objektų pažeidimus.
  18. Apibendrinant minėtus bylos įrodymus konstatuotina, jog atsakovė leidžia patekti ir apžiūrėti terasą, leidžia ieškovui daryti remonto darbus terasoje. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra nustatęs vandens pratekėjimo priežastis ir yra patvirtinęs šių priežasčių šalinimo darbus (remonto technologiją ir medžiagas). Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti paruošiamuosius darbus, konkrečiai - demontuoti plyteles, nors pagal paties ieškovo parengtą remonto darbų technologiją, plytelių nuardyti (demontuoti) nereikia. Taigi ieškovas reikalauja, jog atsakovė atliktų darbus, kurių nereikia atlikti nei nustatant vandens pratekėjimo priežastis, nei remontuojant terasą. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovė plyteles terasoje būtų įsirengusi neteisėtai, pažeisdama teisės aktų nuostatas ar plytelių įrengimas būtų sąlygojęs bendrosios dalinės nuosavybės objektų pažeidimus (vandens izoliacijos pažeidimus). Todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti parengiamuosius darbus, atmestinas, kaip nepagrįstas.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
  2. Ieškovas sumokėjo 31 EUR (1 t., p. 26) žyminio mokesčio.
  3. Ieškovas patyrė 150 EUR (1 t., p. 20-22) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
  4. Atsakovė sumokėjo 600 EUR (1 t., p. 94-97), 150 EUR (1 t., p. 132), iš viso 750 EUR advokato pagalbai apmokėti.
  5. Ieškinį atmetus atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 str.), t. y. atsakovei iš ieškovo priteistina 750 EUR advokato pagalbai apmokėti.
  6. Teismas patyrė 0,74 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos nesiekia teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
  7. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5atmesti ieškinį. Priteisti iš ieškovo UAB „Castrade Service“ (į. k. 302746208) atsakovei E. Ž. (a. k. ( - ) 750 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt euro) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai