Byla 2-251-723/2016
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

2sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

3dalyvaujant ieškovei R. S. A., jos atstovei adv. Gabrielei Masiokaitei,

4atsakovui P. A., jo atstovui adv. A. Šukevičiui,

5išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovei Jolantai Čuchonskai,

6teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. S. A. ieškinį atsakovui P. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

7ieškovė R. S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-5), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl nepilnamečių vaikų S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim. 2005-11-23, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo:

81. nustatyti nepilnamečių vaikų S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim. 2005-11-23, gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. S. A.;

92. priskirti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim. 2005-11-23, uzufrukto teise naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančia 645/1000 dalimi buto, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), Nemenčinės m., Vilniaus r.;

103. priteisti iš atsakovo P. A. nepilnamečiams vaikams S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim. 2005-11-23, išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės;

114. nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise naudoja ieškovė R. S. A. ir išlaikymui priteistos lėšos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

125. priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2012 nusprendė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti ir patvirtinti šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors sutartyje šalys sutarę, kad vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu ir, kad ieškovė teiks vaikams išlaikymą, šis jų susitarimas buvo formalus, kadangi faktiškai po santuokos nutraukimo jie ir vaikais pasiliko gyventi tame pačiame bute, praktiškai ieškovė viena rūpinosi vaikais. Iškart po santuokos nutraukimo atsakovas nustojo rūpintis nepilnamečiais vaikais, pradėjo naudoti smurtą tiek prieš ieškovę, tiek ir prieš vaikus. Dėl tokio atsakovo elgesio, vaikai vengia bendrauti su atsakovu, yra labai prisirišę prie ieškovės. Nustačius nepilnamečių S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim. 2005-11-23, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaikų mama, iš atsakovo teismo prašo priteisti vaikams išlaikymą – kiekvienam po 150 Eurų sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo momento iki vaikų pilnametystės. Taip pat teismo prašo priskirti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teise naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančia buto, unikalus Nr. 4198-8000-4011:0011, esančio adresu Šv. Mykolo g. 10-9, Nemenčinės m., Vilniaus r. dalimi. Šis prašymas grindžiamas aplinkybėmis dėl atsakovo nesugyvenamo charakterio, jo naudojamo smurto šeimoje, bei tuo, kad ieškovė neturi pakankami lėšų išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą, kuriame kartu su vaikais turėtų galimybę gyventi.

14A. P. A. atsiliepimu į ieškinį su pareikštais ieškovės ieškinio reikalavimais nesutiko (b.l. 72-74). Nurodė, kad tarp jo ir vaikų yra glaudesnis ryšys, tarpusavio santykiai paremti abipuse meile ir pagarba, tai gali patvirtinti ir patys vaikai. Tiek iki santuokos nutraukimo, tiek ir po nutraukimo, vaikai visada buvo labiau prisirišę prie jo, puoselėjo artimesnius santykius, jis visada labiau jais rūpinosi negu ieškovė. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove absoliučiai neatitiktų jų interesų. Tarp jo ir vaikų yra stipresnis psichologinis ryšys, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų natūralų vaikų socialinį ir psichologinį jų vystymąsi. Atsakovas dirba ir turi daugiau pajamų, todėl labiau gali pasirūpinti vaikais. Jo pastangos užtikrinti geresnes vaikų gyvenimo sąlygas yra didesnės. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė pati tinkamai nemoka 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje nustatyto išlaikymo. Iš ieškovės pateiktų čekių akivaizdu, jog ji nėra pajėgi užtikrinti tinkamo išlaikymo ir aprūpinimo vaikams, todėl ir toliau vaikų gyvenamoji vieta turi likti nustatyta su atsakovu. Ieškovės prašymas teismo paskirti jai ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teise naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančia buto dalimi, tik dar kartą patvirtina sunkią ieškovės padėtį ir negalėjimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo nustatyti uzufrukto, kadangi jis vaikais tinkamai rūpinasi ir užtikrina jiems saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovė akivaizdžiai siekia nustatyti uzufruktą savo interesais, atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas bei įsiskolinimus antstoliams, ji būtų nepajėgi išlaikyti 3 kambarių butą ir tuo pačiu pasirūpinti 2 nepilnamečiais vaikais.

15I. R. S. A. dublike (b.l. 108) nurodė, kad su atsakovo pateiktu atsiliepimu į ieškinį nesutinka. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas vien atsakovo nuomone ir tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje svarbi Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, kuri patvirtina ieškinyje nurodytus argumentus.

16Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugo skyrius byloje pateikė išvadą (b.l. 75-77), kurioje nurodė, kad 2014-10-31 gavo pranešimą iš Nemenčinės policijos nuovados, kad P. A. 2014-10-14 savo namuose garsiai šaukė, rėkė, trukdė ilsėtis savo buvusiai žmonai ir vaikams. Vyrui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. 1 d. D. R. S. A. ir P. A. šeimos Vilniaus r. Psichikos sveikatos centre buvo organizuoti 2 tarpžinybiniai pasitarimai. Į 2014-12-01 pasitarimą šeimos atstovai neatvyko. 2014-12-08 Psichikos sveikatos centre lankėsi S. A., kuri buvo konsultuota dėl pablogėjusios nuotaikos, nepasitikėjimo savimi. Mergina išsakė, kad tėtis kabinėjasi prie jos, nesiskaito su ja, jaučiasi jo nemylima. 2014-12-23 VTAS gavo pranešimą iš Nemenčinės policijos nuovados, kad P. A. 2014-11-20, būdamas neblaivus, konfliktavo su R. S. A. vaikų akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius. P. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis aplankė ieškovės šeimą. Šeima gyvena trijų kambarių bute, kuris nuosavybės teise priklauso R. S. A. ir P. A.. Vienas kambarys priklauso atsakovui, kitas yra sujungtas su virtuve ir skirtas mažamečiui V. A., trečias kambarys yra skirtas ieškovei su dukra. S. A. ir V. A. lanko N. G. gimnaziją. Mergaitė baigė 8 klasę, berniukas - 4 klasę. S. A. lanko dainavimą ir chorą, V. A. lanko krepšinio būrelį. Vaikai daug laiko leidžia su mama. S. A. nurodė, kad nori palaikyti ryšį su tėvu, bet gyventi norėtų su motina. Skyriaus manymu, šiuo metu vaikų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su motina. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, palaiko ieškovės prašymą priteisti kiekvienam vaikui 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

17Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. A. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jų 2012-01-19 skyrybos buvo fiktyvios, kad išsaugoti turtą – butą ir automobilius. Jie taip susitarė. Ji buvo padariusi avariją, sužalojo dvi moteris pėsčiųjų perėjoje, ir grėsė turto areštas. Buvo civilinis ieškinys ir iš jos priteista 25 000 Lt vienai moteriai ir 50 000 Lt kitai. Po skyrybų atsakovas pradėjo po truputį išgėrinėti ir prie jos kabinėtis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, taikyti psichologinį smurtą, kad ji išsikraustytų. Po skyrybų niekur neišsikraustė, gyveno šalys kartu toliau. Atsakovas du metus po skyrybų galima sakyti visiškai vaikais nesirūpino. Jais rūpinosi tik ji. Už kreditą būtų mokėjo tik ji, už vartojimo paskolą automobiliui pabaigė mokėti ji, nors to automobiliu ji ir vaikai net nesinaudojo. Jai padėdavo tėvai. Bankas pranešė, kad ketina nutraukti sutartį, todėl ji kreipėsi į Būsto paskolų draudimą ir susitvarkė popierius, kad padengti įsiskolinimą. Dabar ji moka kiekvieną mėnesį įmokas Būsto paskolų draudimui. Dar metus laiko mokėjo bankui, tačiau vėliau nusispjovė, nes viena turi už butą mokėti ir dar vaikus išlaikyti. Vaikus tuo metu išlaikė ji. Viskas pasikeitė, kai ji apsisprendė, kad taip gyventi nebegali. Jai įmonė suteikė tarnybinę mašiną. Sutinka, kad dabar už butą moką atsakovas, nes ji nematė prasmės toliau viena mokėti. Ji visada eina į tėvų susirinkimus, aktyviai dalyvauja, važiuoja su vaikais į ekskursijas, dalyvauja mokykloje organizuojamose šventėse, bendrauja su mokytojais, seka jų mokslus, tikrina pamokas. Atsakovas sumoka už Vakario krepšinio treniruotes. Ji akinius vaikams nupirko. Mano, kad vaikai traumuojami, nes ši situacija visus morališkai žlugdo. Vaikai atsakovo bijo. Jei neišeitų susitarti dėl buto, tai išsikraustytų su vaikais. N. N. arba važiuotų į Kėdainius ar Vilnių. Ieško gan senokai, bet Nemenčinėje sunku surasti. Ji gauna apie 500 Eur darbo užmokestį, plius priedai. Ji vaikams perka darbužius, šampūnus, miltelius, visą buitinę chemiją, tualetinį popierių, ji plauna indus. Maistą perka ir ji, ir atsakovas. Atsakovas tik prasidėjus teismo procesui pradėjo intensyviau rūpintis Vakariu. Prieš septynias prikelia Vakarį, tai atsakovas paduoda pusryčius ir nuveža į mokyklą. Petro elgesys pasikeitė po bylos nagrinėjimo, kai jis gavo įspėjimą dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingiems vaiko interesams. Tada jis apsiramino, visiškai jie nustojo bendrauti. Buvo atvejų, kai atsakovas nakčiai palieka vaikus vienus. Po skyrybų pora metų eigoje tai būdavo, kad negrįždavo po savaitę.

18Ieškovės atstovė adv. G. M. nurodė, kad aplinkybės pasikeitė iš esmės, tai patvirtina bylos duomenys, todėl yra pagrindas pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas. Kaip matyti iš 2014-10-29 Nemenčinės policijos nuovados pranešimo, atsakovas 2014-10-14 savo namuose garsiai šaukė ir rėkė, trukdė ilsėtis buvusiai žmonai ir vaikams. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. 1 d. – viešosios rimties trikdymas. Vilniaus rajono centrinės poliklinikos raštas patvirtina, kad 2014-11-06 į paskirtą konsultaciją atvyko ieškovė. Į 2014-12-01 pasitarimą šeimos atstovai neatvyko. 2014-12-08 centre lankėsi S. A., kuri buvo konsultuota dėl pablogėjusios nuotaikos, nepasitikėjimo savimi, pesimistinių minčių, kurios kilo dėl įtampos namuose. Mergina išsakė, kad tėtis kabinėjasi prie jos, nesiskaito su ja, užgaulioja, jaučiasi jo nemylima. Taip pat nurodoma, kad 2014-12-09 tarpžinybinio pasitarimo dalyvavo ieškovė, specialistai, o atsakovas neatvyko. 2014-12-23 VTAS gavo pranešimą iš Nemenčinės policijos nuovados, kad atsakovas 2014-11-10 būdamas neblaivus konfliktavo su ieškove vaikų akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius, pakeltu balsu reikalavo, kad dukra jam atsiskaitytų dėl namų darbų, todėl dukra išsigando, dėl jo elgesio jo bijojo. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. Teismo nutarimu jis buvo įspėtas. Vaikų gyvenamosios vietos palikimas su tėvu, darytų vaikų brandai ir pasaulėžiūrai žalingą įtaką. Atsakovas įtakoja vaikus. Mama rūpinasi aktyviai vaikų ugdymu. Nuo 2016-01-01 minimali mėnesinė alga yra 350,00 Eur, todėl minimali kiekvieno iš vaikų išlaikymo suma privalo būti ne mažesnė nei 350,00 Eur. Atsakovas gali mokėti vaikams išlaikymą po 175,00 Eur. Prašo kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti po 175,00 Eur per mėnesį. Taip pat priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, laikant, kad išlaikymo suma už birželio mėnesį kiekvienam vaikui po 150 Eur, o nuo liepos mėnesio 162,50 Eur. Nenustačius uzufrukto, būtų pažeisti vaikų interesai. Taip pat prašo visą teismo sprendimą vykdyti skubiai. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina atsakovo polinkį kelti buitinius konfliktus, psichologiškai smurtauti prieš ieškovę, administracinį baustumą už valdžios panaudojimą priešingais vaiko interesais.

19Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad nežino, kodėl skyrybas įvardija fiktyviomis. Skyrybų byloje jam buvo butas pilnai priteistas. Ieškovė alimentų nemokėjo nei lito. Neturėjo jokio pykčio ant jos, iš geros valios nereikalavo. Jam svarbu, kad vaikai turėtų kur gyventi. Nėra taip, kad jis ieškovę veja iš namų, keikiasi. Po skyrybų pamatė kaip rūpinamasi vaikais kabutėse, todėl išėjo iš darbo, ėmė ieškoti užsakymų privačių. Uždirba normaliai apie 2000 Eur per mėnesį. Neturi įrodymų. Savaitgaliai ir švenčių dienos sprendimu priskirtos motinai. Ką sako ieškovė, didelė dalis netiesa. Smurto šeimoje nebuvo. Neatsimena, kai byla pasibaigė. Jokių sprendimų jo atžvilgiu nebuvo priimta. Jis kiekvieną rytą Vakarį nuveža į mokyklą, reikia vaikus nuveža, parveža. Paskutinis įvykis visiškas išsigalvojimas. Butas pirktas už kreditą, jis moka paskolą, dalį laiką mokėjo buvusi žmona, nes iš jos kurį laiką nereikalavo alimentų. Ji patarnavimų, mokesčių nemoka, buto netvarko. Jis dirba projektuotoju konsultantu. Jis pilnai teikia vaikams išlaikymą, duoda pinigų. Ieškovei šeima visiškai nerūpi. Įrodymų, kad motina vaikus nuteikinėja prie jį neturi. K. V. grįžo per savo gimtadienį, jo neįsileido, nes raktas buvo spynoje, o skambutis neveikia. Paskui įleido. Kai jį kvietė į susitikimą Vaikų teisėse, jis buvo nuvykęs diena prieš, t.y. gruodžio 8 ar 9 d. Kitą dieną sūnus nenorėjo važiuoti. Paskambino į skyrių ir pasakė, kad neatvyks, nes sūnus nenori. Pats sūnus pasakė. Specialistė tada atšaukė. Į tarpžinybinį susitikimą, nes negalėjo, net informuotas nebuvo. Netiesa, kad jis savaitėmis negrįžta, naktimis nebūna. Šią vasarą vaikai atostogavo pas senelius Kėdainiuose apie mėnesį. Anksčiau vasaroms būdavo ir Rokiškyje ir Kėdainiuose. Praėjusiais metais buvo nuvežęs vaikus prie jūros.

20Atsakovo atstovas adv. A. Š. nurodė, kad skyrybos buvo netikros. S. patvirtino, kad tėvų santykiai pasikeitė tik prieš porą metų. Po skyrybų atsakovas nė vieno lito nepareikalavo iš ieškovės, nors buvo priteista. Po skyrybų jie liko gyventi vienam bute, nesistengė nieko keisti. Paskutiniu metu nėra jokių barnių. Nemano, kad ieškinys tenkintinas ir padėtis keistina. Nors ieškovė daugiau perka valgyti, tačiau atsakovas visą laiką apmoka už visas ryšio priemones, televiziją, vežioja į treniruotes. Kokia dabar yra padėtis, ji neturėtų keistis. Nėra pagrindo dėl poros atvejų kažką keisti. Nustačius uzufruktą, ieškovė nebus pajėgi išlaikyti pagal savo pajamas. Dabar viską pilnai padengia atsakovas.

21Nepilnametė šalių dukra S. A., gim. 2000-05-04, nurodė, kad gyvena Nemenčinėje su abiem tėvais. Bute trys kambariai, ji gyvena kambaryje su mama. Brolis gyvena su tėčiu kambaryje. Su mama vienam kambaryje gyvena apie metus, prieš tai gyveno savo kambaryje su broliu. Taip savaime išėjo. Tėvai nebendrauja, nežino kas atsitiko, taip jau beveik du metus. Ja ir broliu labiau rūpinasi mama. Ji perka valdyti, ruošia maistą. Tėtis kartais padaro valgyti. Šaldytuvą produktais užpildo dažniausiai mama. Nežino, kas išlaiko butą. Žino, kad tėvai išsiskyrė. Bet ir po to toliau gyveno kaip normali šeima. Nežino, kodėl tėvų santykiai pablogėjo. Jos su broliu globėju geriau būtų mama. Ji labiau reikalauja dėl mokslų, taip pat ir brolį labiau kontroliuoja. Mano, kad brolio nuomonę galėjo įtakoti tėvas. Jiems drabužius perka mama. Tėtis niekada nepirko. Kartais tik duoda pinigų. Paskutinį kartą davė labai seniai, prieš tris mėnesius kokius. Kai eina kažkur su draugėmis pinigų duoda mama. Tėtis namuose nenakvoja dažniausiai savaitgaliais. Jos santykiai su broliu labai geri. Atostogauja visada su mama, taip pat ir brolis. Į mokyklos tėvų susirinkimus eina mama, tėtis gal tik kartą buvo. Tėtis pradėjo jais šiek tiek labiau rūpintis nuo rugsėjo. Mano, kad tai susiję su šiuo teismu. Tėtis duoda pinigų, jei paprašo. Tėtis nelabai nuteikinėja ją su broliu prieš mamą. Kai mama kur nors išvažiuoja, tėtis sako, kad ji jais nesirūpina, kad geriau su tėčiu būtų gyventi. Vasario 14 d. mama su broliu išvažiavo pas senelius – nuvežė brolį, o ji prastai jautėsi, todėl liko viena namuose. Turėjo temperatūros, stygų uždegimas. Tėčiu pasakė telefonu, kad blogai jaučiais. Jai ataršė, ar yra mama. Kai pasakė, kad grįžta, atrašė, kad gerai. Tėtis žinojo, kad mama išvažiavusi. Mama visada nakvoja namuose. Mama sakė, kad nori eiti atskirai gyventi. Mama klausė jos, ar norėtų gyventi atskirai ir su kuo ji norėtų gyventi. Ji norėtų gyventi su mama. Jei išsikraustys mama, eitų su ja. Tačiau nenorėtų išvažiuoti, nori mokyklą Nemenčinėje baigti.

22Šalių nepilnametis sūnus V. A., gim. 2005-11-23, nurodė, kad gyvena Nemenčinėje trijų kambarių bute. Miega savo kambaryje, kartu su tėčiu. Sesė miega su mama kambaryje. Prieš tai jis buvo su sese vienam kambaryje. Nežino, kodėl taip pasikeitė. Su sese sutaria gerai. Kad mokytųsi prižiūri mama ir tėtis. Labiau mama. Maistu labiau pasirūpina mama. Tėtis nepastoviai, bet neša maisto. Mano, kad geriau globėja būtų mama. Nenorėtų keisti mokyklos. Nei mama, nei tėtis neįkalbinėjo, kad sakytų, jos su jais geriau. Toks jo pačio sprendimas, kad geriau su mama. Drabužius perka mama. Su tėčiu labai retai važiuoja į parduotuvę. Dienpinigius duoda ir tėtis, ir mama. Jei jam reikia, pirmiau eina pas mamą. Būna, kad tėtis nenakvoja namuose, beveik kiekvieną penktadienį, šeštadienį. Buvo incidentas, kad negalėjo į butą įeiti. Jis atėjo, tėtis miegojo, o jis raktų neturėjo. Žinojo, kad tėtis viduje, nes kai skambino į telefoną, tai prie durų girdėjosi, kad skamba viduje. Tėtis nepakėlė ragelio. Konfliktų metu tėtis agresyvus, rėkia ant mamos. Per praėjusias Kalėdų atostogas buvo pas senelius Rokiškyje. Kėdainių senelius aplankė vėliau. Apsiperka, pramogauja ir viską dažniausiai su mama daro. Tėtis atveža į treniruotes, varžybas. Tėtis šneka blogai apie mamą. Sako mamai, kad ji nuteikinėja jį prieš tėtį. Iš tikrųjų taip nėra, tėtis nuteikinėja jį prieš mamą.

23Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, kad šalys daug kartų buvo kviečiamos į skyrių. Šalys tik kartą atvyko pas juos prieš pora metų. Paskui buvo organizuojami psichosveikatos centre pasitarimai tarpžinybiniai, tačiau atsakovas neatvyko. Ieškovė atvyko kartą. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą pakeisti gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su motina, taip pat priteisti išlaikymą po 150,00 Eur. Atsižvelgiant į vaikų interesus, kad vaikai turėtų butą, kur gyventi, prašo tenkinti ir reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo.

24Ieškinys tenkintinas iš dalies.

25Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2012 buvo patvirtinta R. S. A. ir P. A. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad nutraukus santuoką jų nepilnamečiai vaikai S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim. 2005-11-23, gyvens kartu su tėčiu P. A. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu Šv. Mykolo 10-9, Nemenčinė, Vilniaus raj. (Sutarties 3 p.); o R. S. A. mokės išlaikymą vaikams S. A., gim. 20005-04-24, ir V. A., gim. 2005‑11-23, kiekvieną mėnesį po 250 Lt nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaiko pilnametystės (Sutarties 5 p.) (b.l. 8-11).

26Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

27Pagal LR CK 3.53 str. 3 d., iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

28Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir nepilnamečių vaikų parodymus, teismas turi pagrindo laikyti įrodytas ieškovės aplinkybes, kad šalių santuoka buvo nutraukta siekiant išvengti žalos atlyginimo iš bendro turto. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-163-296/2010, kurioje 2010-11-12 nuosprendžiu R. S. – A. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d., bei iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų J. D. ir T. O. civiliniai ieškiniai, priteisiant iš jos nukentėjusiosioms 50 000 Lt ir 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnamečiai vaikai S. A. ir V. A. teisme nurodė, kad tėvų santykiai pablogėjo prieš 2-3 metus, o iki tol buvo geri. Nors santuoka buvo nutraukta 2012-01-19, tačiau ieškovė ir atsakovas po skyrybų iš karto toliau liko gyventi jiems dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu Vilniaus r. sav., Nemenčinės m., Šv. Mykolo g. 10-9, kartu su nepilnamečiais vaikais.Vaikų išlaikymu abu tėvai rūpinosi kartu.Ieškovė nemokėjo sutartyje numatyto išlaikymo.Atsakovas išlaikė butą.Ieškovė iš pradžių mokėjo už solidarią paskolą,po to mokėjo ir dabar moka atsakovas.

29S. ir V. lanko N. G. gimnaziją – S. baigė 8 klases, Vakaris 4 klases. S. lanko dainavimo pamokas muzikos mokykloje ir chorą, o Vakaris lanko krepšinio būrelį (b.l. 79, 123, 166-167). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis 2015-06-29 aplankė ieškovę ir nepilnamečius šalių vaikus jų gyvenamojoje vietoje (bute Vilniaus r., Nemenčinė, Šv. Mykolo g. 10-9) bei su jais pabendravo (b.l. 78-80). D. S. soc. darbuotojai paaiškino, kad santykiai su tėčiu Petru yra labai šalti, kadangi tėvas retai pasirodo namuose ir nenori palaikyti teigiamo bendravimo su mama. Taip pat paaiškino, kad su tėčiu bendrauja labai retai, tik tada kai susiskambina. S. pažymėjo, jog jai nelabai patinka bendrauti su tėvu, kadangi tėvas ilgą laiką nebendravo, turėjo polinkį labai šaukti dėl smulkmenų. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovada pateikė informaciją, kad komisariate buvo registruoti pranešimai Nr. ROIK 0114000676373, Nr. ROIK 0114000676900 ir Nr. ROIK 0114000677415 dėl P. A. sukeltų buitinių konfliktų namuose. Nagrinėjant pranešimus buvo nustatyta, kad 2014-10-14 apie 00.30 val. P. A. savo namuose adresu Vilniaus r. sav., Nemenčinėje, ( - ), garsiai šaukė rėkė ir konfliktavo su savo buvusia žmona R. S. Aleksiejiene, bei trukdė ilsėtis jai ir jų vaikams, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. 1 d. (b.l. 84). Taip pat atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ( - ) str. 1 d., nes 2014-11-20 apie 19.00 val., Vilniaus r., Nemenčinėje, ( - ), namuose jis būdamas neblaivus, konfliktavo su ieškove vaikų akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius, pakeltu balsu reikalavo, agresyviai nusiteikęs, kad nepilnametė dukra S. A., gim. 2000-05-04, atsiskaitytų jam dėl namų darbų, todėl dukra išsigando, dėl tėvo agresyvaus elgesio jo bijojo (b.l. 88).

30Dėl šalių situacijos VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre buvo organizuoti du tarpžinybiniai pasitarimai, tačiau į 2014-12-01 pasitarimą ieškovė ir atsakovas neatvyko, nors buvo kviesti. 2014-12-08 centre kartu su mama lankėsi S. A., kuri buvo konsultuota dėl pablogėjusios nuotaikos, nepasitikėjimo savimi, pesimistinių, suicidinių minčių, kurios kyla dėl įtampos namuose, esant nesutarimams tarp tėvų. Mergina išsakė, jog tėtis kabinėjasi prie jos, užgaulioja, nesiskaito su ja, jaučiasi jo nemylima, kyla nesutarimų, nes tėtis kaltina dukrą, jog ji daugiau palaiko mamą. 2014-12-09 tarpžinybinio pasitarimo metu dalyvavo ieškovė, VTAS ir centro specialistai, o į pasitarimą kviestas atsakovas neatvyko (b.l. 87).

312015-11-23 VTAS buvo gautas atsakovo prašymas skyriaus darbuotojams pakalbėti su vaikais nedalyvaujant jų motinai, todėl skyriuje 2015-12-03 buvo organizuojamas pokalbis, į kurį pakviesti ieškovė, atsakovė ir jų vaikai. Kadangi atsakovas pranešė, kad į pokalbį atvykti negalės, su juo buvo suderintas jam tinkanti data ir laikas 2015-12-10 15.00 val. Tačiau 2015-12-10 apie 10.00 val. atsakovas telefonu pranešė, kad į pakartotinai organizuojamą pokalbį neatvyks, nes sūnus nenori atvažiuoti. 2015-12-10 14.25 val. atsakovas dar kartą paskambino VTAS specialistei ir pakartotinai pareiškė, Nors jam buvo atsakyta, kad jis vis tiek turėtų atvykti, kadangi susirinks ir kiti specialistai, kurie buvo sukviesti anksčiau, o be jo nebus galima nagrinėti jo pareiškimo, tačiau jis pareiškė nevažiuosiąs, nes yra labai užimtas žmogus. kad sūnus nenori važiuoti bei paklausęs vaiko, ar jis nori važiuoti, vaikas į telefoną pasakė, kad ne(b.l. 142).

32Vilniaus r. N. G. gimnazija informavo, kad mama rūpinasi Vakario ugdymu, aktyviai dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose, mokykloje ir klasėje bei už jos ribų organizuojamuose renginiuose, teiraujasi apie sūnaus mokymosi pasiekimus; tėtis irgi rūpinasi sūnumi, stebi jo mokymosi pasiekimus TAMO dienyne, kartais veža jį į sporto treniruotes, kartais pasiima jį iš mokyklos (b.l. 172).

33Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į vaiko gebančio pareikšti savo nuomonę norus, ir kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama priimant sprendimą jo pareikštam norui. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.).

34Įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

35Ieškovė R. S. A. teigė, kad atsakovas P. A. po santuokos nutraukimo nustojo rūpintis nepilnamečiais vaikais, taip pat pradėjo naudoti smurtą tiek prieš ieškovę, tiek ir prieš vaikus. Tuo tarpu atsakovas teigė, kad tarp jo ir vaikų yra glaudesnis ryšys, vaikai labiau prisirišę prie jo, puoselėja artimesnius santykius, jis visada labiau jais rūpinasi, jis labiau gali pasirūpinti vaikais, nes turi daugiau pajamų. Įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-87-298/2015 dėl atsakovo P. A. tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams,tik iš dalies patvirtina ieškovės argumentus.Vaikai paaiškino,kad santykiai tarp tėvų pašlijo prieš du metus.Vaikai net nevisiškai supranta esamą situaciją, ir tik paskutinius du metus mato,kad santykiai tarp tėvų yra blogi.Buvusio santuokos nutraukimo,kaip realaus ir žinomo fakto nepatvirtino.Tai reiškia,kad tėvai to jiems nepaaiškino 2012 metais,o iš jų santykių šeimoje vaikai negalėjo padaryti išvados,kad tėvai jau 2012 metais buvo nutraukę santuoką.Kad santykiai tarp tėvų pablogėjo prieš du metus,o ne prieš tris ir daugiau patvirtinair rašytiniai,aukščiau pateikti įrodymai byloje.Todėl teismas daro išvadą,kad ieškovė neįrodė,kad atskovas po santuokos nutraukimo nesirūpino vaikas ir nevykdė glogėjo pareigos.

36Tuo tarpu atsakovo nurodyti argumentai, kad tarp jo ir vaikų artimesnis ryšis ir jais labiau rūpinasi, bylos nagrinėjimo metu taip pat nepasitvirtino. Patys nepilnamečiai vaikai teigė, kad jais labiau rūpinasi mama – ji daugiau prisideda prie maisto ir drabužių pirkimo, maisto ruošimo, kontroliuoja mokslus, eina į tėvų susirinkimus, su jais pramogauja ir atostogauja. Jei reikia pinigų, vaikai pirmiau kreipiasi į mamą. S. nurodė, kad tėtis jais pradėjo labiau rūpintis tik nuo rugsėjo mėnesio, kas galimai susiję su nagrinėjama byla.Tokia prielaida iš dalies turi pagrindą.V.nurodė, kad ne mama nuteikinėja juos prieš tėtį, o pats tėtis jį nuteikinėjo prieš mamą. Abu vaikai išreiškė nuomonę, kad jais geriau pasirūpintų mama. Teismas mato, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, o šalių ginčai kelia įtampą, nesaugumo, nestabilumo jausmą vaikams, todėl abu tėvai vaikų interesais turėtų vengti ginčų ir konfliktų, ypač vaikų akivaizdoje.Ieškovė pasinaudoja teisine galimybe pasikeitus faktinei situacijai kreiptis į teismą dėl vaikų globos su ja nustatymo,kas neprieštarauja vaikų interesams. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes,pagal pačių vaikų išreikštą nuomonę ir valią,vaikų interesus šiai dienai geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Byloje nėra duomenų dėl netinkamo ieškovės elgesio tiek vaikų atžvilgiu,tiek jų interesų atžvilgiu. Vaikai yra prisirišę prie abiejų tėvų,tačiau ryšys su motina yra artimesnis.

37Šalims nutraukus santuoką ieškovė ir atsakovas toliau su vaikais gyveno kartu. Šalys rūpinosi ir rūpinasi vaikais, jų ryšys nebuvo nutrūkęs. Atsakovas teigia, kad jo materialinės sąlygos yra ženkliai geresnės, tačiau geresnė vieno iš tėvų materialinė padėtis nėra lemiamas veiksnys, apsprendžiantis vaiko gyvenamąją vietą. Teismo vertinimu ieškovė teismui pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jos turtinė padėtis yra stabili, ji dirba, jos darbinės pajamos 500,00 Eur yra pakankamos tinkamai išlaikyti vaikus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, ieškovės reikalavimas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo tenkintinas – S. A., gim. 2000‑05‑04, ir V. A., gim. 2005-11-23, gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina R. S. A. (CK 3.169 str. 3 d., 3.168 str. 1 d., 2.14 str.).

38Dėl išlaikymo priteisimo.

39N. S. A., gim. 2000‑05‑04, ir V. A., gim. 2005‑11‑23, gyvenamąją vietą nustačius su motina, ieškovė prašo spręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo. Byloje pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės R. S. A. pajamos yra apie 500,00 Eur, atsakovo P. A. – apie 2 000,00 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovei priklauso 355/1000 dalys, o atsakovui – 645/1000 dalys buto, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės m., ( - ) (b.l. 17-18). Akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis gali teikti išlaikymą savo abiems nepilnamečiams vaikams,kurio dydis abiems vaikams gali realiai būti bent minimalus. Duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų teikti išlaikymo, nėra.

40Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bei Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, yra pagrindas reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo tenkinti – pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-19 civilinėje byloje Nr. 2-294-855/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punktą ir priteisti S. A. ir V. A. išlaikymui iš atsakovo P. A. kiekvienam vaikui išlaikymą, lygų tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai pusei (½) minimalios mėnesinės algos (MMA).Šiuo atveju tai būtų po 175 eurus kiekvienam vaikui. Teismas atsižvelgia į tai,kad teisminio nagrinėjimo metu nustatyta,kad abudu tėvai ir iki ieškinio padavimo dienos ir po to dviese išlaikė, ir dabar bendrai išlaiko savo vaikus.Ieškovė nemokėjo išlakymo atsakovui pagal teismo sprendimą visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo.Atsakovas vienas mokojo ir dabar moka už butą.Abidvi šalys prisideda prie vaikų išlaikymo ir jais rūpinasi. Todėl teismas negali konstatuoti,kad atsakovas neteikė išlakymo vaikams,o visa išlaikymo našta teko ir dabar tenka ieškovei.Teismas laiko teisingu ir sąžiningu (CK 1.5 str.) priteisti išlaikymą ieškovei nuo sprendimo paskelbimo dienos (2016-03-16),kada teismas šiuo sprendimu nustatė vaikų gyvenamąją vietą su motina,kuris bus mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str. 1 d., 3.208 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.).

41Dėl uzufrukto nustatymo

42CK 3.71 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia nepilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis). . Uzufrukto nustatymo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti nustatomas jokiais kitais pagrindais.Teismo sprendimu uzufruktą galima nustatyti tik tada, kai tai numato įstatymas. CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Ši norma iš esmės atitinka E. T. Ministrų komiteto specialioje rekomendacijoje nustatytus sutuoktinių teisių į šeimos gyvenamąją patalpą standartus. CK 3.71 straipsnio 1 dalyje aptariama situacija, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui, o sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų ir šių gyvenamoji vieta nustatoma su tuo sutuoktiniu, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas. Todėl minėta teisės norma suteikia teismui teisę nustatyti uzufruktą (Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-815-173/2015).

43Šalims nutraukiant santuoką, klausimas dėl uzufrukto nustatymo net nebuvo keliamas, nes tam nebuvo ir faktinio pagrindo.Iš pradžių nuosavybė buvo tik vieno atsakovo su kuriuo buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta.Vėliau situacija pasikeitė,kadang ieškovei R. S. Aleksiejienei nuosavybės teise buvo nustatyta 355/1000 dalys, o atsakovui P. A. – 645/1000 dalys buto, unikalus Nr. ( - ), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės m., ( - ).

44CK 3.71 straipsnio 1 dalyje aptariama situacija, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso tik vienam sutuoktiniui, o sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų ir šių gyvenamoji vieta nustatoma su tuo sutuoktiniu, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas. Tik tokiu atveju minėta teisės norma suteikia teismui teisę nustatyti uzufruktą. Tai reiškia, jog uzufrukto nustatymas negalimas, kadangi gyvenamoji patalpa priklauso tiek ieškovei, su kuria teismas nustato vaikų gyvenamąją vietą, tiek atsakovui (CK 3.71 straipsnio 1 dalis).

45Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

46Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 61). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 306,87 Eur (b.l. 93). Bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovė taip pat pasitelkė mokamą advokato teisinę pagalbą, dėl to patyrė 250,00 Eur išlaidų (b.l. 145-148, 182-183). Atsakovas P. A. byloje patyrė 780,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 150-154).

47Teismo sprendimu patenkinta apie 70 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteisiama 214,81 Eur (306,87 Eur x 70 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo ieškovei priteisiama 175,00 Eur (250,00 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui 234,00 Eur (780,00 Eur x 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 93, 96, 98 str.).

48Kiti klausimai

49Ieškovės atstovė prašė leisti visą teismo sprendimą vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, teismo sprendimą dėl išlaikymo teismas leidžia vykdyti skubiai.

50Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 93, 185, 259-269, 270, 281-282 straipsniais, teismas

Nutarė

51ieškinį tenkinti iš dalies.

52Pakeisti 2012-01-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑294-855/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 (trečiąjį) punktą ir nustatyti nepilnamečių vaikų S. A., a.k. ( - ) ir V. A., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina R. S. Al., a.k. ( - ) jos gyvenamojoje vietoje.

53Pakeisti 2012-01-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑294-855/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 (penktąjį) punktą ir priteisti S. A., a.k. ( - ) ir V. A., a.k. ( - ) išlaikymui iš atsakovo P. A., a.k. ( - ) kiekvienam vaikui išlaikymą, lygų tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai pusei (½) minimalios mėnesinės algos (MMA),t.y. po 175eur(vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus), ir mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (2016-03-16) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

54Nustatyti, kad S. A., a.k. ( - ) ir V. A., a.k. ( - ) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise naudoja ieškovė R. S. Al..

55Priteisti iš atsakovo P. A. (a.k. ( - ) 214,81 Eur (du šimtus keturiolika eurų 81 ct) valstybei už ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5630).

56Priteisti iš atsakovo P. A. (a.k. ( - ) 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. S. A. (a.k. ( - )

57Priteisti iš ieškovės R. S. A. (a.k. ( - ) 234,00 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. A. (a.k. ( - )

58Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

59Leisti sprendimą vykdyti skubiai.

60Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,... 2. sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,... 3. dalyvaujant ieškovei R. S. A., jos atstovei adv. Gabrielei Masiokaitei,... 4. atsakovui P. A., jo atstovui adv. A. Šukevičiui,... 5. išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovei Jolantai Čuchonskai,... 6. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. S. A. ieškinį... 7. ieškovė R. S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-5), kuriuo prašo... 8. 1. nustatyti nepilnamečių vaikų S. A., gim. 2000-05-04, ir V. A., gim.... 9. 2. priskirti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams S. A., gim. 2000-05-04, ir V.... 10. 3. priteisti iš atsakovo P. A. nepilnamečiams vaikams S. A., gim. 2000-05-04,... 11. 4. nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise naudoja... 12. 5. priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas ieškovės patirtas... 13. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-01-19 sprendimu... 14. A. P. A. atsiliepimu į ieškinį su pareikštais ieškovės ieškinio... 15. I. R. S. A. dublike (b.l. 108) nurodė, kad su atsakovo pateiktu atsiliepimu į... 16. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugo skyrius... 17. Teismo posėdžio metu ieškovė R. S. A. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė,... 18. Ieškovės atstovė adv. G. M. nurodė, kad aplinkybės pasikeitė iš esmės,... 19. Atsakovas P. A. su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, kad nežino, kodėl... 20. Atsakovo atstovas adv. A. Š. nurodė, kad skyrybos buvo netikros. S.... 21. Nepilnametė šalių dukra S. A., gim. 2000-05-04, nurodė, kad gyvena... 22. Šalių nepilnametis sūnus V. A., gim. 2005-11-23, nurodė, kad gyvena... 23. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus... 24. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimu... 26. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.... 27. Pagal LR CK 3.53 str. 3 d., iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę... 28. Išnagrinėjus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir... 29. S. ir V. lanko N. G. gimnaziją – S. baigė 8 klases, Vakaris 4 klases. S.... 30. Dėl šalių situacijos VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos... 31. 2015-11-23 VTAS buvo gautas atsakovo prašymas skyriaus darbuotojams pakalbėti... 32. Vilniaus r. N. G. gimnazija informavo, kad mama rūpinasi Vakario ugdymu,... 33. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi... 34. Įrodymų vertinimas pagal LR ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui... 35. Ieškovė R. S. A. teigė, kad atsakovas P. A. po santuokos nutraukimo nustojo... 36. Tuo tarpu atsakovo nurodyti argumentai, kad tarp jo ir vaikų artimesnis ryšis... 37. Šalims nutraukus santuoką ieškovė ir atsakovas toliau su vaikais gyveno... 38. Dėl išlaikymo priteisimo.... 39. N. S. A., gim. 2000‑05‑04, ir V. A., gim.... 40. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas... 41. Dėl uzufrukto nustatymo... 42. CK 3.71 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno... 43. Šalims nutraukiant santuoką, klausimas dėl uzufrukto nustatymo net nebuvo... 44. CK 3.71 straipsnio 1 dalyje aptariama situacija, kai gyvenamoji patalpa... 45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.... 46. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu... 47. Teismo sprendimu patenkinta apie 70 proc. ieškinio reikalavimų.... 48. Kiti klausimai... 49. Ieškovės atstovė prašė leisti visą teismo sprendimą vykdyti skubiai.... 50. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 93, 185, 259-269,... 51. ieškinį tenkinti iš dalies.... 52. Pakeisti 2012-01-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje... 53. Pakeisti 2012-01-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje... 54. Nustatyti, kad S. A., a.k. ( - ) ir V. A., a.k. ( - ) išlaikymui skirtas... 55. Priteisti iš atsakovo P. A. (a.k. ( - ) 214,81 Eur (du šimtus keturiolika... 56. Priteisti iš atsakovo P. A. (a.k. ( - ) 175,00 Eur (vieną šimtą... 57. Priteisti iš ieškovės R. S. A. (a.k. ( - ) 234,00 Eur (du šimtus... 58. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 59. Leisti sprendimą vykdyti skubiai.... 60. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...