Byla e2A-1360-560/2019
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lalila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lalila“ ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5 286,75 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

72.

8Nurodė, kad 2016-05-30 su atsakove sudarė krovinių draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2016-05-30 iki 2016-07-29 buvo apdraustas ieškovės krovinio, t. y. priedo pašarams pervežimas iš Lietuvos į Azerbaidžaną, taip pat nustatant, kad į krovinio draudimo sumą įskaitomas ir su krovinio praradimu susijęs numatomas pelnas – 10 proc. krovinio vertės. Šį krovinį, dalyvaujant siuntėjai UAB „Marijampolės pašarai“, pervežė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Prieš pervežimą buvo nustatyta, kad tuščio vagono svoris 27 000 kg, o pakrauto – 92 000 kg, tačiau transportuojamam kroviniui kertant Rusijos-Azerbaidžano sieną svėrimo metu nustatyta, kad vagonas su kroviniu sveria 14 020 kg mažiau nei prieš tai.

93.

10Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-653/2016 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje e2A-225-464/2018 konstatuota vežėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ civilinė atsakomybė už atsiradusią žalą bei nustatytas dalies krovinio praradimo faktas. Toks krovinio praradimas, ieškovės nuomone, laikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal jos ir atsakovės sudarytą draudimo sutartį, todėl atsakovei kyla pareiga išmokėti draudimo išmoką. Įvykdžius nurodytus teismo sprendimus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo UAB „Marijampolės pašarai“, o pastaroji gautas lėšas pervedė ieškovei. Kadangi ieškovė gavo tik krovinio praradimo atlyginimą, tai ji kreipėsi į atsakovę dėl likusios sumos, kuri priklauso pagal draudimo sutartį, išmokėjimo, t. y. 10 proc. pelno, skaičiuojant nuo prarasto krovinio vertės, kas sudaro 4 949,63 Eur. Ieškovė taip pat prašė priteisti Lietuvos apeliacinio teismo nepriteistų bylinėjimosi išlaidų sumą – 337,12 Eur, nes šios išlaidos, ieškovės nuomone, atitinka draudimo taisyklėse pateiktą žalos sąvoką. Ieškovės teigimu, draudimo sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita (franšizė) nagrinėjamu atveju netaikytina, nes atsakovė draudimo išmokos dėl prarasto krovinio neišmokėjo.

114.

12Atsakovė savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nes jis neatitinka šalių sutartyje aptartos vagystės sąvokos. Atsakovė pabrėžė, kad vagyste pagal sutartį laikomas ne bet koks krovinio trūkumas, o tik toks, kuris atitinka visus tris požymius: 1) yra įsilaužimo į transporto priemonę požymiai; 2) per transporto priemonės pažeidimo vietą galima išimti krovinį; 3) krovinio trūkumas užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra įsilaužimo požymių (tai konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais), todėl nėra pagrindo laikyti, kad įvyko vagystė. Išlaidos advokato pagalbai kitoje byloje atlyginti žalos administravimo metu nebuvo nurodytos kaip ieškovės patirta ir prašoma atlyginti žala, be to, ji nelaikytina nuostoliais. Net ir tuo atveju, jei įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, ieškovės patirti nuostoliai yra mažesni už besąlyginę išskaitą, kuri pagal sutartį lygi 10 proc. nuo nuostolio sumos, bet ne mažiau kaip 1 000 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirta nuostolių suma yra 49 496,25 Eur (krovinio praradimas) + 10 proc. pelnas, tai išskaita yra lygi 5 444,59 Eur, t. y. daugiau nei ieškiniu prašoma priteisti suma.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-17 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 65,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė krovinio (priedo pašarams) gabenimo draudimo sutartį, pagal kurią maksimalus draudiko atsakomybės limitas – 239 525 Eur. Papildomose sąlygose susitarė, kad vagystės, apiplėšimo atveju taikoma besąlyginė išskaita, lygi 10 proc. nuo nuostolių sumos, bet ne mažiau kaip 1 000 Eur; kad į krovinio draudimo sumą įskaitomas su krovinio pardavimu susijęs numatomas pelnas iki 10 proc. krovinio vertės. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-04-27 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017-06-08 sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Marijampolės pašarai“ buvo priteista 49 496,25 Eur žalos atlyginimo iš AB „Lietuvos geležinkeliai. Tarp šalių kilo ginčas, ar dingusi krovinio dalis gali būti laikoma pavogta pagal Taisyklių II dalies 1.34 punkte nurodytą „vagystės“ sąvoką. Taisyklėse vagystė apibrėžiama kaip krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), dėžę (pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis krovinio yra dingusi ir kad krovinio trūkumas buvo užfiksuotas dokumentuose.

166.

17Ieškovės nuomone, teismų sprendimai patvirtina, kad arba siuntėjo uždėtos plombos buvo nuimtos iki atvykstant į stotį, kurioje buvo atliekamas veterinarinis patikrinimas arba krovinys buvo pavogtas patikrinimo metu palikus atidarytą vagoną. Ieškovė laikosi pozicijos, kad siuntėjo uždėtų plombų nuėmimas atliekant veterinarinį patikrinimą, jei po to krovinys buvo neprižiūrėtas ir dalis jo dingo, laikytinas atitinkančiu įsilaužimo sąvoką, aptartą draudimo sutartyje. Atsakovės teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aiškiai konstatuota, kad įsilaužimo požymių nėra, o teisėtas vagono atidarymas nuimant plombas tam, kad būtų galima atlikti veterinarinį patikrinimą, negali būti traktuojamas kaip įsilaužimas.

187.

19Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-225-464/2018 buvo sprendžiamas vežėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės klausimas krovinio siuntėjui UAB „Marijampolės pašarai“ ir teismas padarė išvadą, kad: 1) nepakanka įrodymų nustatyti, jog siuntėjos uždėtos plombos buvo tos pačios, kurios buvo nuimtos atliekant veterinarinį patikrinimą Rusijos stotyje; 2) net įrodžius, kad tai buvo tos pačios plombos, tai nepašalintų vežėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės, nes ji nepateikė įrodymų, kad niekas, išskyrus patikrinimą atlikusius Rusijos pareigūnus, prie krovinio nebuvo ir neturėjo galimybės prieiti. Teismas savo procesiniame sprendime nekonstatavo, kad siuntimo valstybėje (Lietuvoje) uždėtos plombos ir patikrinimo stotyje (Rusijoje) nuimtos plombos nebuvo tos pačios, jis tiesiog nurodė, kad trūksta įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog plombos buvo tos pačios. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikia įrodyti įsilaužimo požymių egzistavimą, teismas laikė, jog pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu nėra nei informatyvi, nei saistanti šią bylą nagrinėjantį teismą. Teismas darė išvadą, jog Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 23 punkte esantis sakinys: „Todėl toks faktas, kad nėra įsilaužimo požymių, savaime teisinės reikšmės neturi“ nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikšmės, nes jame kalbama apie tai, kad nebuvo įsilaužimo vykstant iš stoties Rusijoje, kurioje buvo atliktas veterinarinis patikrinimas, iki paskirties vietos, o nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl įsilaužimo požymių kroviniui vykstant iš Lietuvos iki Rusijos, kurios stotyje buvo atliktas veterinarinis patikrinimas. Šalys susitarė nedraudžiamuosius įvykius apibrėžti naudojant loginę konstrukciją: krovinio trūkumas nėra draudžiamasis įvykis, nebent bus įrodyta, kad jis atsirado dėl vagystės. Tai suponuoja išvadą, kad pareiga įrodyti, jog krovinio trūkumas atsirado dėl vagystės, tokiu atveju tenka draudėjui. Šalys draudimo sutartyje vagystę apibrėžė ne kaip bet kokį krovinio pasisavinimą, o tik tokį, kuris buvo atliktas įsilaužiant.

208.

21Ieškovė, įrodinėdama įsilaužimo pėdsakų egzistavimą, iš esmės rėmėsi dviem argumentais: 1) kad plombos, uždėtos siuntimo valstybėje, nesutampa su plombomis, nuimtomis atliekant veterinarinį patikrinimą Rusijoje; 2) kad net jei plombos buvo tapačios, jų nuėmimas Rusijoje atliekant veterinarinį patikrinimą, laikytinas įsilaužimu, jei prie krovinio galėjo prieiti ir jį pasisavinę asmenys. Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitoje byloje nebuvo konstatuota, kad plombos, nuimtos patikrinimo stotyje Rusijoje, nebuvo tapačios uždėtoms siuntimo vietoje (Lietuvoje), o tik buvo pasakyta, kad nėra įrodymų, jog buvo tapačios. Teismas laikė, kad neteisėtas plombų nuėmimas iki krovinys pasiekė patikrinimo stotį Rusijoje, nėra įrodytas. Nei iš bendrinės kalbos, nei iš draudimo sutartyje ar jos prieduose naudojamų formuluočių negalima daryti išvados, kad teisėtas plombos nuėmimas galėtų būti laikomas įsilaužimu. Šioje byloje neteisėtas plombų nuėmimas vagonui esant patikrinimo stotyje, neįrodytas. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų neteisėtą plombų nuėmimą ir galėtų būti laikomas įsilaužimu.

229.

23Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas vertino, kad jų visuma leidžia manyti esant daugiausiai tikėtiną aplinkybę, jog krovinys dingo Posin (Rusija) stotyje laikotarpiu tarp veterinarinio patikrinimo ir vagono užplombavimo. Toks dingimas pagal šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas negali būti laikomas vagyste. Nagrinėjamu atveju kliūtis, trukdanti patekti į vagoną, t. y. plombos, buvo pašalintos teisėtai, pareigūnams atliekant patikrą. Esant atidarytam vagonui, tiek vagystė (jei pasisavinamas nepriklausantis daiktas), tiek įsibrovimas (jei asmuo neturi teisės patekti į vagoną) bendrinės kalbos ar baudžiamojoje teisėje naudojamų sąvokų prasme yra įmanomas, bet nagrinėjamu atveju šalys draudimo sutartyje susitarė, kad ne bet koks pasisavinimas yra laikomas vagyste ir ne bet kokio įsibrovimo atveju, o tik toks, kuris buvo padarytas įsilaužiant. Nenustatęs, kad įvyko draudžiamasis įvykis, teismas darė išvadą, kad draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką neatsiranda, todėl ieškinį atmetė.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Ieškovė UAB „Lalila“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad aiškindamas draudžiamojo įvykio požymius teismas operavo ne bendrinės kalbos vagystės apibrėžtimi, o vartojo baudžiamosios teisės sąvokas ir tuo itin susiaurino apdraustos rizikos apimtį, nors draudimo taisyklėse pateiktoje draudžiamojo įvykio sąvokoje – „vagystė“ šalys dėl baudžiamosios teisės terminologijos nesitarė. Apeliantas ginčija teismo pateiktą sąvokų: „krovinio trūkumas“ ir „esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (nuplėšta plomba)“ išaiškinimą. Pirmos instancijos teismas, požymį „krovinio trūkumas“ sprendime išaiškino kaip „kovinio pasisavinimą“, tai yra naudojo baudžiamosios teisės terminologiją. Požymį „nuplėšta plomba“ teismas aiškindamas nepagrįstai susiaurino, kadangi prie požymio „nuplėšta plomba“ pridėjo požymį „neteisėtai“, nors draudimo sutarties sąlygoje plombų nuplėšimo teisėtumui ar neteisėtumui, nei baudžiamosios, nei muitų ar administracinės ir galiausiai nei civilinės teisės plotmėje šalys jokios reikšmės nesuteikė. Teismas visiškai nepagrįstai itin susiaurino draudžiamojo įvykio apibrėžtį, praktiškai reikalaudamas apelianto įrodyti įsilaužimo į transporto priemonę neteisėtumą, plombos nuplėšimo neteisėtumą ir galiausiai krovinio pasisavinimo neteisėtumą, kas iš esmės sudaro vagystės požymius baudžiamosios teisės prasme, nors draudimo sutarties tikslas kitoks ir to įrodinėti pagal krovinio draudimo sutarties sąlygas nėra reikalaujama.

2711.

28Teismo nuomone, pareigūnų atliktas plombos nuėmimas ir vagono atidarymas veterinarinio patikrinimo tikslu yra teisėti, nors sprendime konstatuota, kad krovinys dingo laikotarpyje tarp veterinarinio patikrinimo ir vagono užplombavimo. Tačiau jei pareigūnai šiuos veiksmus atlieka ne tiek tikrinimo tikslu, o tikslu sudaryti sąlygas kitiems asmenims pavogti krovinį, tai akivaizdus bendrininkavimas nusikalstamos veikos padaryme, kas reiškia neteisėtumą. Jei teismas vagono atidarymą ir veterinarijos patikrinimą vertino iš muitų ar administracinės teisės pozicijų, tai norint pateikti tokį teisinį vertinimą, reikėtų bent minimaliai žinoti Rusijos Federacijos administracinę teisę, o byloje tokios informacijos nėra. Aiškinant sistemiškai Taisyklių 2 dalies 4.1 punkto 4.1.5 papunktį ir 2 dalies 1.20 punktą darytina išvada, kad pagal draudimo sutartį parengtose taisyklėse, atsakovė nurodė, kad ji riziką, kuri nedraudžiama, apibrėžė panaudodama žalingas pasekmes apibūdinančius žodžius „krovinio trūkumas“, kurie reiškia tą patį kaip „krovinio dalinis praradimas“, o priežastys dėl ko šis krovinio trūkumas atsirado, nėra svarbios. Krovinio dalinis praradimas ar krovinio trūkumas nereikalauja įrodyti faktinio ar teisinio krovinio likimo, užtenka tik konstatuoti, kad gavimo vietoje krovinio yra mažiau nei pakrauta.

2912.

30Apeliantės nuomone, šio ginčo kontekste draudžiamajam įvykiui konstatuoti pakanka: a) krovinio trūkumo paskirties vietoje fakto, kas yra įrodyta; b) įsilaužimo pėdsakų, tai yra plombos nuplėšimo (nuėmimo) fakto, ką teismas konstatavo ir c) galimybės išimti krovinį per pažeidimo vietą, tai yra galimybės patekti į atidarytą vagoną pro duris fakto, kas byloje yra įrodyta. Visos šios aplinkybės yra nustatytos ir įrodytos šioje byloje, o teismo pateiktas sutarties sąlygų aiškinimas, siaurinant draudimo apsaugą, bei suteikiant draudžiamojo įvykio apibrėžčiai papildomus „krovinio pasisavinimo“, „neteisėto įsilaužimo“ ir „vieno ar grupės asmenų įvykdyto neteisėto įsilaužimo ir krovinio paėmimo“ požymius neatitinka sutarties sąlygų, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pirmos instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepasisakė dėl franšizės taikymo, nes tam nebuvo būtinumo. Reikalaujamos draudimo išmokos turinį sudaro tik apelianto interesas susijęs su pelnu, o pelnas negali būti laikomas nuostoliu ir iš jo franšizė negali būti išskaitoma. Šios bylos atveju, draudikas nuostolių atlyginimui iš vis nieko nemokėjo, tai yra jis nepadengė nuostolių, todėl jokios franšizės skaičiuoti ir taikyti negali. Jei bus nuspręsta, kad įvykis draudžiamasis, iš priteistinos draudimo išmokos neturi būti atimama besąlyginė išskaita. Apelianto teisė į mažinančių žalą išlaidų kompensavimą kyla iš CK 6.1013 straipsnio 2 dalies ir ji negali būti paneigta draudimo taisyklių sąlygomis.

3113.

32Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ant transporto priemonės nėra įsilaužimo pėdsakų, dėl ko įvykis neatitinka Taisyklėse apibrėžtos vagystės sąvokos ir yra nedraudžiamasis. Tam, kad draudikui šiuo atveju kiltų pareiga ieškovei išmokėti draudimo išmoką, įvykis turi būti pripažintas nepatenkančiu į nedraudžiamųjų įvykių pagal draudimo sutartį apibrėžtį, t. y. patekti į nedraudžiamojo įvykio – krovinio trūkumo – išimtį. Kaip teisingai nurodyta teismo sprendime, siekiant konstatuoti vagystės faktą, reikia įrodyti įsilaužimo požymių egzistavimą, t. y., reikia nustatyti faktą, kad plombos buvo neteisėtai nuimtos. Draudimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų verslininkų, profesionalų, kuriems įvairaus pobūdžio sandorių sudarinėjimas yra kasdieninė veikla. Draudimo sutarties sąlygos tarp šalių buvo aptartos, sulygtos, draudimo sutartis sudaryta ne prisijungimo būdu. Protingas, atidus, sąžiningas, bonus pater familias standartus atitinkantis draudėjas turėjo pasidomėti, kaip pagal draudimo sutartį yra suprantama vagystė. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.

3314.

34Vagystė turi turėti neteisėtumo elementą. Įsilaužimas taip pat turi pasižymėti neteisėtumo elementu. Krovinio trūkumas pripažintinas vagyste, tada ir tik tada, kai įsilaužimas į transporto priemonę yra neteisėtas. Kitoks aiškinimas nelogiškas, neprotingas, nesąžiningas ne tik Taisyklių prasme, jas vertinant sistemiškai, bet ir pagal bendrąją logiką ir protingumo principą. Teismas išvadą dėl to, jog byloje nėra įsilaužimo pėdsakų, padarė išsamiai ir visapusiškai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą. Apeliaciniame skunde ši išvada nėra skundžiama, todėl darytina išvada, jog ieškovė su ja sutinka. Apeliantei šios teismo sprendimo dalies neginčijant, ji nėra apeliacinio proceso nagrinėjimo dalis, todėl atsakovė dėl to plačiau nepasisako. Įvykis yra nedraudžiamasis, todėl draudimo išmoka ieškovui negali būti mokama jokia apimtimi. Ieškovės minimas bylinėjimosi išlaidas patyrė UAB „Marijampolės pašarai“. Žalos administravimo metu šios išlaidos nebuvo nurodytos kaip ieškovės patirta ir prašoma atlyginti žala. Šios išlaidos negali būti prilyginamos Būtinosioms žalos mažinimo išlaidoms, nes bylinėjimosi išlaidos neatitinka Taisyklėse numatytos jų sąvokos. Pripažinus, jog įvykis yra draudžiamasis, apskaičiavus ieškovei mokėtiną draudimo išmoką, iš jos privalėtų būti išskaičiuojama besąlyginė išskaita (franšizė). Nagrinėjamu atveju jokių išlygų dėl besąlyginės išskaitos netaikymo šalys nebuvo numačiusios, todėl įvykį pripažinus draudžiamuoju ji privalėtų būti taikoma.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Apeliacinis skundas netenkinamas.

3715.

38Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

39Dėl byloje nustatytų aplinkybių

4016.

41Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė laikotarpiui nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. liepos 29 d. sudarė krovinio (priedo pašarams) gabenimo draudimo sutartį, pagal kurią maksimalus draudiko atsakomybės limitas – 239 525 Eur.

42Dėl apeliacinio skundo argumentų

4317.

44Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ginčo krovinio dingimas negali būti laikomas vagyste pagal šalių sudarytą draudimo sutartį, kas lėmė, jog atsakovas išmokėti ieškovui draudimo išmokos neturi. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, jog teismas nepagrįstai susiaurino draudimo įvykio apibrėžtį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sąvokas – „krovinio trūkumas“ ir „nuplėšta plomba“. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, jog plomba turi būti nuplėšta neteisėtai, nors tai nėra nurodyta sutartyje. Įstatyminę galią turinčios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Snoras“ v. UAB „AS Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2014; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.).

4518.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, nors draudimo sutartyje nėra pažodžiui įvardinta, jog plomba turi būti nuplėšta neteisėtai, tačiau yra nurodyta, jog krovinio dingimas yra laikomas vagyste tik tokiu atveju, kai yra įsilaužimo požymių, kas suponuoja būtinybę veiksmų neteisėtumui. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokios normos aiškinimas taip, kaip tai aiškina apeliantas reikštų, kad teisėtas pareigūnų, atliekančių krovinio patikrinimą, plombos nuėmimas būtų laikomas įsilaužimo požymiu. Toks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių sudarytos sutarties tikslų ir neatspindėtų tikrųjų šalių ketinimų. Iš sutarties turinio matyti, jog tikroji šalių valia buvo apsibrėžti tai, jog krovinio dingimas yra laikomas vagyste, tik kai yra nustatomi privalomi požymiai – tai yra įsilaužimo pėdsakai ir krovinio trūkumas turi būti užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose. Jeigu sutartis būtų aiškinama taip, jog bet koks plombų nuėmimas būtų laikomas įsilaužimo požymiu, tai neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas krovinio dingimą skundžiamame sprendime išaiškino kaip krovinio pasisavinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tokio, apelianto minimo, išaiškinimo neatliko. Pirmosios instancijos teismo sprendime vartojama sąvoka „krovinio pasisavinimas“ yra vartojama kaip sinonimas sąvokai „krovinio dingimas“, kas nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas atliko šios sąvokos aiškinimą. Byloje nėra ginčo, jog ginčo krovinio vežimo metu įvyko krovinio praradimas, todėl papildomai įrodinėti šios aplinkybės šalys neturi.

4719.

48Byloje yra kilęs ginčas dėl, to ar šis krovinio dingimas gali būti laikomas vagyste, kaip tai apibrėžia šalių sudaryta sutartis. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog šalys sudarytoje Krovinio draudimo sutartyje susitarė, kad Vagystės, apiplėšimo atveju taikoma besąlyginė išskaita, lygi 10 proc. nuo nuostolių sumos, bet ne mažiau kaip 1 000 Eur; kad į krovinio draudimo sumą įskaitomas su krovinio pardavimu susijęs numatomas pelnas iki 10 proc. krovinio vertės (6 punktas). Krovinių draudimo taisyklių Nr. 24 Draudimo sąlygų 4 dalyje („Nedraudžiamieji įvykiai“) nustatyta, kad Draudimo išmoka be kita ko nemokama dėl krovinio trūkumo, išskyrus tuos atvejus, kai įrodoma, kad jis atsirado dėl „B“ draudimo apsaugos variante išvardytų įvykių ar priežasčių (4.1.6 punktas). Šių Taisyklių 2 dalyje 1.34 punkte nurodyta, kad ,,vagystė – krovinio trūkumas esant įsilaužimo pėdsakams į transporto priemonę (praplėštas tentas, nuplėšta plomba, pažeistas transporto priemonės korpusas ar padaryti kiti transporto priemonės apgadinimai, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), konteinerį (nuplėšta plomba ar pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą galima buvo išimti trūkstamą krovinį), dėžę (pažeistas korpusas, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį) ar saugojimo vietą (pažeisti langai, sienos, vartų ar durų spyna, tvora ar kiti apsaugos elementai, kai per pažeidimo vietą buvo galima išimti trūkstamą krovinį), kai krovinio trūkumo faktas ir kiekis yra užfiksuotas krovinio vežimą reglamentuojančius norminius aktus atitinkančiomis pastabomis važtaraščiuose ar konosamentuose.

4920.

50Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ginčo krovinio dingimo aplinkybės negali būti laikytinos vagyste šalių sudarytos draudimo sutarties kontekste. Šalys sutartyje apsibrėžė, jog vagystę jos laiko ne bet kokį krovinio trūkumą, o tokį, kai yra įsilaužimo pėdsakų į transporto priemonę, konteinerį, dėžę ar saugojimo vietą. Šiuo atveju ieškovas įsilaužimo į traukinio vagoną aplinkybę įrodinėja tuo, jog buvo nuimtos plombos ir atidarytas vagonas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog Rusijos pareigūnų, atliekančių veterinarinį patikrinimą, veiksmai negali būti laikomi įsilaužimo į krovinį požymiais. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnai, tikrinantys krovinį, tai darytų neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog jeigu pareigūnai plombos nuėmimą atlieka ne patikrinimo tikslu, o siekiant padėti kitiems asmenims pavogti krovinį, tai tokie veiksmai yra laikytini bendrininkavimu, kadangi jokie neteisėti pareigūnų veiksmai byloje nėra įrodyti. Apeliantas teigdamas, jog pareigūnai, nuimdami plombą, siekė ne atlikti krovinio patikrinimą, tačiau sudaryti sąlygas krovinio vagystei, tokius savo teiginius turi įrodyti. Nesant tokių įrodymų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo krovinio dingimas negali būti laikomas vagyste pagal šalių sudarytą draudimo sutartį, kadangi nėra nustatyti įsilaužimo požymiai, ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai.

5121.

52Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

5322.

54Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

56Ieškovės UAB „Lalila“ apeliacinį skundą atmesti.

57Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2016-05-30 su atsakove sudarė krovinių draudimo sutartį, pagal... 9. 3.... 10. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.... 11. 4.... 12. Atsakovė savo atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė,... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-17 sprendimu ieškinį atmetė ir... 16. 6.... 17. Ieškovės nuomone, teismų sprendimai patvirtina, kad arba siuntėjo uždėtos... 18. 7.... 19. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr.... 20. 8.... 21. Ieškovė, įrodinėdama įsilaužimo pėdsakų egzistavimą, iš esmės... 22. 9.... 23. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas vertino, kad jų visuma... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Ieškovė UAB „Lalila“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 27. 11.... 28. Teismo nuomone, pareigūnų atliktas plombos nuėmimas ir vagono atidarymas... 29. 12.... 30. Apeliantės nuomone, šio ginčo kontekste draudžiamajam įvykiui konstatuoti... 31. 13.... 32. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 33. 14.... 34. Vagystė turi turėti neteisėtumo elementą. Įsilaužimas taip pat turi... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 37. 15.... 38. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 39. Dėl byloje nustatytų aplinkybių... 40. 16.... 41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė laikotarpiui nuo 2016 m.... 42. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 43. 17.... 44. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 45. 18.... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors draudimo sutartyje nėra pažodžiui... 47. 19.... 48. Byloje yra kilęs ginčas dėl, to ar šis krovinio dingimas gali būti... 49. 20.... 50. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 51. 21.... 52. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos... 53. 22.... 54. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis,... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 56. Ieškovės UAB „Lalila“ apeliacinį skundą atmesti.... 57. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti...